LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2002 M. BIRŽELIO 6 D. ĮSAKYMO NR. 267 PAKEITIMO
2003 m. sausio 8 d. Nr. B1-47
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4083) 7 straipsniu ir įgyvendindamas Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 90/667/EEB nuostatas,
pakeičiu Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 267 „Dėl teisės aktų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2408), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. birželio 6 d.
įsakymu Nr. 267
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. sausio 8 d.
įsakymo Nr. B1-47 redakcija)
GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO, PERDIRBIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4083) 7 straipsniu ir atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/667/EEB „Dėl gyvūninių atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo rinkai ir ligų sukėlėjų, esančių gyvūniniuose arba iš žuvų pagamintuose pašaruose, prevencijos veterinarijos taisyklių“, pakeičiančią Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/425/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklės nustato:
1.2. gyvūninių atliekų laikymo ir (arba) perdirbimo, siekiant sunaikinti ligų sukėlėjus, gyvūninių atliekų surinkimo ir šalinimo reikalavimus;
1.5. veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus transporto priemonėms ir konteineriams, kuriais gabenamos gyvūninės atliekos;
2. Taisyklės netaikomos:
3. Vartojamos sąvokos:
Gyvūninės atliekos – nugaišę, gimę negyvi arba negimę ar nužudyti (eutanizuoti) gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys, įskaitant kraują, kaulus, odą, kailį, ragus, šerius, plunksnas, nagus ir vilną, bei netinkami vartoti produktai, gauti ar pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninių atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų atliekos.
Gyvūninių atliekų tvarkymo įmonė (toliau – įmonė) – gyvūnines atliekas tvarkanti įmonė, turinti šiai veiklai nustatyta tvarka išduotą licenciją. Licencija gali būti išduota tik įmonei, kuri yra patvirtinta tokiai veiklai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT).
Įmonės veterinarinis patvirtinimas (toliau – patvirtinimas) – patvirtinimas, kad įmonė atitinka Taisyklėse nustatytas technologines, materialines, veterinarines ir sanitarines sąlygas bei Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 punkto ir 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, suteikiant įmonei veterinarinio patvirtinimo numerį.
Naminių gyvūnų pašaras – šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų pašaras, kuris visas arba iš dalies gaminamas iš nepavojingų gyvūninių atliekų.
Nepavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios nekelia pavojaus gyvūnams arba žmonėms užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis.
Nepavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmonė – įmonė, kurioje nepavojingos gyvūninės atliekos šalinamos ar perdirbamos į produktus, kurie dedami į gyvūnų pašarą arba žuvų miltus.
Pavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios yra pavojingos gyvūnų arba žmonių sveikatai.
Pavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmonė – įmonė, kurioje, siekiant sunaikinti ligų sukėlėjus, pavojingos gyvūninės atliekos yra apdorojamos arba perdirbamos, arba šalinamos.
Techninės arba farmacinės paskirties produktai – produktai, skirti ne žmonių maistui arba gyvūnų pašarui.
II. PAVOJINGOS IR NEPAVOJINGOS GYVŪNINĖS ATLIEKOS
4. Šios pavojingos gyvūninės atliekos turi būti tvarkomos pavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmonėje, kurią VMVT tvirtina laikydamasi 14 punkto reikalavimų, arba sudeginamos, arba užkasamos 10 punkte nurodytais atvejais:
4.1. galvijai, kiaulės, ožkos, avys, arkliai, naminiai paukščiai ir kiti ūkinės paskirties gyvūnai, kurie nugaišo ūkiuose, bet nebuvo paskersti žmonių maistui, tarp jų gimę negyvi ir negimę gyvūnai;
4.3. gyvūnai, kurie, taikant ligų likvidavimo priemones, naikinami ūkiuose arba kitoje VMVT nurodytoje vietoje;
4.4. gyvūninės atliekos, tarp jų gyvūnų kraujas, gautas iš gyvūnų, kuriems skerdimo metu nustatyti pavojingų žmonėms ir gyvūnams ligų klinikiniai požymiai;
4.5. visos įprastu būdu skerdžiamų gyvūnų kūno dalys, kurioms nebuvo atliktas poskerdiminis patikrinimas, išskyrus kailius, odas, kanopas, plunksnas, vilnas, ragus, kraują ir kitus panašius produktus;
4.6. visa sugedusi ir dėl to kelianti grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai gyvūnų mėsa ir gyvūniniai maisto produktai;
4.7. importuojami gyvūnai, jų mėsa, mėsos ir pieno produktai, kurie, juos patikrinus, neatitinka VMVT nustatytų veterinarijos reikalavimų, taikomų jų importui į Lietuvos Respubliką, nebent jie yra reeksportuojami arba jų importas leidžiamas taikant VMVT nustatytus apribojimus;
4.8. naminiai gyvūnai, kurie nugaišo gabenant, nepažeidžiant tų atvejų, kai gyvūnai turi būti nedelsiant skerdžiami dėl priežasčių, susijusių su jų gerove;
4.9. pavojingos gyvūninės atliekos, kuriose yra žmonių arba gyvūnų sveikatai kenksmingų medžiagų likučių; pienas, mėsa arba gyvūniniai produktai, kurie dėl šių medžiagų likučių laikomi netinkamais žmonių maistui;
5. Nepavojingomis gyvūninėmis atliekomis laikomos gyvūninės atliekos, kurios nekelia pavojaus gyvūnams arba žmonėms užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, ir:
6. Produktas, kuris gaunamas kartu perdirbant (apdorojant) pavojingas ir nepavojingas gyvūnines atliekas, laikomas pavojinga gyvūnine atlieka.
7. Jeigu nepavojingos gyvūninės atliekos tvarkomos naminių gyvūnų pašarą gaminančioje įmonėje arba įmonėje, kurioje gaminami farmacinės arba techninės paskirties produktai, VMVT tas įmones patvirtina pagal 14 ir 16 punktų reikalavimus.
8. Žuvų miltai, gauti iš įmonių, kurioms tiekiamos ir kuriose tvarkomos tik nepavojingos gyvūninės atliekos, skirtos žuvų miltams gaminti, privalo atitikti 50–51 punktų reikalavimus.
9. Nepavojingos gyvūninės atliekos turi būti tvarkomos įmonėje, patvirtintoje laikantis 14 punkto reikalavimų, arba gali būti deginamos ar užkasamos laikantis 11 ir 12 punktų reikalavimų 10.4 ir 10.5 punktuose nurodytais atvejais.
10. VMVT turi teisę nuspręsti deginti arba užkasti pavojingas gyvūnines atliekas, jeigu:
10.1. gyvūnai sirgo arba yra įtariami, kad sirgo užkrečiamąja liga, ir vežant juos į įmonę galėtų kilti pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai;
10.2. gyvūnai sirgo arba yra įtariami, kad sirgo užkrečiamąja liga, arba juose rasta pavojingų medžiagų, kurios gali būti pavojingos žmonių arba gyvūnų sveikatai ir nežūsta nepakankamo terminio apdorojimo metu, likučių;
11. Esant vienam iš pagrindų, nurodytų 10 punkte, arba įtarus, kad toks pagrindas yra, gyvūninių atliekų turėtojas turi nedelsdamas informuoti teritorinę VMVT apie turimas atliekas, jų kiekį ir suteikti kitą reikalingą informaciją. Atvykęs teritorinės VMVT specialistas išanalizuoja situaciją ir priima vieną iš šių sprendimų:
11.1. nurodo vežti atliekas į įmonę, jei nustato, kad nėra nė vieno iš pagrindų, nurodytų 10 punkte;
12. Gyvūninės atliekos deginamos arba užkasamos jų atsiradimo vietoje laikantis šios tvarkos:
12.1. vieta deginimui ar užkasimui turi būti parenkama atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose bei normatyvuose nustatyta tvarka; apie parinktą vietą 10.1–10.3 punktuose išvardytais atvejais teritorinės VMVT specialistas informuoja atitinkamą Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrą;
12.2. gyvūnų lavonai arba jų atliekos turi būti užkasami pakankamai giliai, kad jų negalėtų išsikasti mėsėdžiai gyvūnai, tinkamame dirvožemyje, kad nebūtų užteršiami gruntiniai vandenys ar kitaip pakenkiama aplinkai;
III. REIKALAVIMAI GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI
13. VMVT visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje tvirtina pavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmones.
14. VMVT patvirtina įmones, jeigu jos:
15. Įmonių patvirtinimas nedelsiant sustabdomas, jei nevykdomos sąlygos, pagal kurias jis buvo suteiktas.
16. Įmonės, kurios naminių gyvūnų pašaro arba farmacinės ar techninės paskirties produktų gamybai naudoja nepavojingas gyvūnines atliekas, tvirtinamos pagal 14 punkto reikalavimus ir turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus:
16.1. jose turi būti patalpos visiškai saugiam nepavojingų gyvūninių atliekų laikymui ir apdorojimui;
16.2. jose turi būti tinkamos sąlygos sunaikinti nepanaudotas nepavojingas gyvūnines atliekas, kurios lieka gaminant naminių gyvūnų pašarą, farmacinės arba techninės paskirties produktus, arba išsiųsti jas į kitą įmonę ar krematoriumą;
16.3. jose turi būti sudarytos sąlygos sunaikinti gamybos metu atsiradusias nepavojingas gyvūnines atliekas, kurios negali būti dedamos į kitą gyvūnams skirtą pašarą; turi būti sudarytos sąlygos gyvūnines atliekas deginti arba užkasti tinkamame dirvožemyje, kad nebūtų užteršti gruntiniai vandenys ar kaip kitaip pakenkta aplinkai.
17. Gyvūninių atliekų, kurios gaunamos tik iš gyvūnų arba žuvų, apdorojimo būdas naminių gyvūnų pašaro gamybos metu ir sąlygos, kurių turi būti laikomasi juos gaminant, turi būti suderinti su VMVT.
18. Turint teritorinės VMVT raštišką leidimą, galima:
18.1. naudoti gyvūnines atliekas mokslo tikslams, jeigu nurodomas konkretus tokių atliekų panaudojimo tikslas ir garantuojama, kad tokios atliekos bus tinkamai saugomos bei sunaikinamos, nepakenkiant su jomis dirbančių asmenų, kitų žmonių bei gyvūnų sveikatai;
18.2. pavojingas gyvūnines atliekas, kurios nurodytos 4.1–4.3 punktuose, jeigu jos gautos iš gyvūnų, kurie buvo paskersti ne dėl nustatytos arba įtartos privalomos registruoti ligos, ir nepavojingas gyvūnines atliekas šerti švelniakailiams žvėreliams, šunims ir žuvų jaukui auginamoms lervoms, taip pat gyvūnams, laikomiems zoologijos soduose, cirkuose ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytais atvejais – kitose nelaisvės vietose.
IV. GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONIŲ KONTROLĖ
19. Gyvūninių atliekų tvarkymo įmonių vadovai arba savininkai, arba jų atstovai turi imtis visų priemonių, kad būtų laikomasi Taisyklių reikalavimų, ypač:
19.2. imti žuvų miltų ir kitų produktų kontrolinius mėginius, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi mikrobiologinių standartų, nurodytų 49–50 punktuose, ir ar galutiniuose produktuose nėra fizikinių ir cheminių kenksmingų medžiagų likučių;
19.3. registruoti įvairių tikrinimų ir tyrimų rezultatus, įrašus saugoti ne mažiau kaip dvejus metus ir prireikus pateikti juos VMVT;
20. Jeigu ištyrus mėginius, kurie paimami remiantis 19.2 punkto reikalavimais, gauti rezultatai neatitinka 49–50 punktų nuostatų, įmonės vadovas privalo:
20.3. užtikrinti, kad jokios gyvūninės atliekos, kurios yra arba gali būti užkrėstos, nepatektų už įmonės ribų, kol nebus dar kartą, prižiūrint VMVT, perdirbtos ir dar kartą ištirtos, kad atitiktų mikrobiologinius rodiklius, nurodytus 49–50 punktuose; jeigu dėl kokių nors priežasčių nėra galimybių dar kartą perdirbti užkrėstų gyvūninių atliekų, jos neturi būti naudojamos gyvūnų pašaro gamybai.
21. VMVT reguliariai inspektuoja ir pasirinktinai tikrina įmones ir nustato:
21.2. perdirbtų gyvūninių atliekų mikrobiologinius rodiklius; mikrobiologinės kontrolės priemonėms, laikantis 49–50 punktų reikalavimų, priklauso tyrimai dėl salmonelių ir žarnyno bakterijų; visi tyrimai atliekami remiantis mokslo pripažintais metodais arba, jei tokių nėra, pripažintus tarptautinius standartus atitinkančiais metodais.
22. Jeigu tikrinimų, kuriuos atlieka VMVT, metu nustatoma, kad laikomasi ne visų Taisyklių reikalavimų, VMVT imasi teisės aktuose nustatytų priemonių. Jeigu nesilaikoma 21.2 punkto nuostatų dėl mikrobiologinių rodiklių ir mikrobiologinės kontrolės rūšių, gamintojas privalo:
22.1. nedelsdamas pranešti VMVT smulkią informaciją apie mėginio kilmę ir nurodyti siuntą, iš kurios jis buvo paimtas;
23. VMVT sudaro įmonių, tvarkančių gyvūnines atliekas, sąrašą. Kiekviena įmonė oficialiai žymima tam tikru numeriu, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar tokia įmonė perdirba pavojingas arba nepavojingas gyvūnines atliekas, ar iš gyvūninių atliekų gamina gyvūnų pašarą arba techninės ar farmacinės paskirties produktus. Šį sąrašą ir jo pakeitimus VMVT siunčia ES valstybėms ir ES Komisijai.
24. ES Komisijos veterinarijos ekspertai turi teisę kartu su VMVT atlikti patikras įmonėse, ypač tikrinti, ar patvirtintos įmonės atitinka Taisyklių reikalavimus. VMVT ES Komisijos veterinarijos ekspertams, atliekantiems patikras, suteikia visą reikiamą pagalbą.
25. VMVT, įvertinusi 24 punkte nurodytos patikros rezultatus, imasi priemonių uždrausti produktų, pagamintų įmonėje, kuri neatitinka Taisyklių reikalavimų, patekimą į rinką.
26. Gyvūninių atliekų ir gyvūnų pašaro importui iš valstybių, nesančių ES narėmis, taikomi reikalavimai, nurodyti Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
27. Iš valstybių, nesančių ES narėmis, draudžiama įvežti nepavojingas ar pavojingas gyvūnines atliekas, kurios nurodytos 4.7–4.9 punktuose ir kurios jau buvo vieną kartą perdirbtos, nebent valstybė gali garantuoti, kad tokios gyvūninės atliekos buvo perdirbtos tinkamai ir atitinka 49–50 punktuose pateiktus mikrobiologinius rodiklius.
V. VETERINARIJOS IR SANITARIJOS REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS IR KONTEINERIAMS, KURIAIS GABENAMOS GYVŪNINĖS ATLIEKOS
30. Gyvūninės atliekos turi būti renkamos į tinkamus konteinerius arba transporto priemones ir jais vežamos į įmones tokiu būdu, kad iš jų neiškristų ar neišsilietų. Konteineriai arba transporto priemonės turi būti sandariai uždengti.
31. Transporto priemonės, brezentinis uždangalas ir daugkartinio naudojimo konteineriai turi būti valomi, plaunami ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo.
32. VMVT imasi būtinų priemonių kontroliuoti pavojingų gyvūninių atliekų judėjimą, reikalaudama turėti jų sąrašus ir dokumentus, su kuriais tokios atliekos būtų vežamos iki pat jų paskirties vietos, ir, jei reikia, transporto priemones užplombuoja.
33. Jei tam tikri mėsos, pieno ir žuvų produktai, kurie nėra skirti žmonių maistui, tačiau yra gauti iš gyvūnų arba žuvų, kurių mėsą arba pieną leidžiama naudoti žmonių maistui, yra dideliais kiekiais vežami į įmonę, informacija apie gyvūninių atliekų kilmę, nurodant jų pavadinimą ir rūšį, ir užrašas „Ne žmonių maistui“ ne mažesnėmis kaip 2 cm aukščio raidėmis turi būti įrašyti etiketėje, kuri tvirtinama prie konteinerio arba kartoninės dėžės ar iš kitų medžiagų pagamintos pakuotės.
VI. VETERINARIJOS IR SANITARIJOS REIKALAVIMAI GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONĖMS
34. Įmonių patalpos ir įrenginiai turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
34.1. įmonės patalpos turi būti atskirtos nuo visuomeninių kelių, kad gyvūnai ir asmenys be specialaus leidimo negalėtų patekti į įmonę, taip pat nuo kitų patalpų; patalpose, kuriose tvarkomos pavojingos gyvūninės atliekos, draudžiama įrengti skerdyklas, nebent jos būtų įrengtos visiškai atskiroje pastato dalyje;
34.2. įmonėje turi būti atitinkamai atskirti švarusis ir nešvarusis sektoriai; nešvariajame sektoriuje turi būti dengta vieta gyvūninėms atliekoms išversti, sukonstruota taip, kad ją būtų galima lengvai plauti ir dezinfekuoti; grindys turi būti sudėtos taip, kad jomis galėtų lengvai nutekėti skysčiai; įmonėje turi būti tinkamai įrengti personalui skirti tualetai, persirengimo kambariai ir prausyklos nešvariajame sektoriuje; jei reikia, turi būti atitinkamos priemonės gyvūnų odoms lupti arba plaukams skusti bei patalpos kanopoms laikyti;
34.3. įmonėje privalo būti pakankamai karšto vandens ir gaminama pakankamai garo, kad gyvūnines atliekas būtų galima perdirbti laikantis 44 punkto reikalavimų;
34.4. nešvariajame sektoriuje, jei reikia, turi būti įrenginiai gyvūninėms atliekoms smulkinti ir įrenginiai susmulkintoms gyvūninėms atliekoms į perdirbimo mašinas pakrauti;
34.5. turi būti uždari perdirbimo įrenginiai, kuriuose gyvūninės atliekos perdirbamos taip, kaip nurodyta 39, 44 punktuose; jei būtinas terminis apdorojimas, šiuose įrenginiuose turi būti:
34.5.1. temperatūros matavimo prietaisai ir prireikus prietaisai spaudimui kritiniuose taškuose matuoti,
34.6. kad būtų išvengta pakartotinio jau perdirbtų gyvūninių atliekų užkrėtimo naujai atvežtomis žaliavomis, vietos, kuriose iškraunamos ir perdirbamos atvežtos žaliavos arba toliau perdirbamos termiškai apdorotos gyvūninės atliekos ar laikomi galutiniai perdirbimo produktai, turi būti aiškiai atskirtos.
35. Įmonėje turi būti atitinkami įrenginiai, kuriais būtų plaunami ir dezinfekuojami konteineriai arba kitos talpyklos, kuriose laikomos gyvūninės atliekos, ir transporto priemonės (išskyrus laivus), kuriais jos vežamos.
36. Įmonėje turi būti priemonių, kuriomis prieš pat išvykimą būtų dezinfekuojami transporto priemonių, vežančių pavojingas gyvūnines atliekas arba atvažiuojančių iš nešvariojo įmonės sektoriaus, ratai.
38. Įmonė turi turėti savo atestuotą laboratoriją arba naudotis kita atestuota laboratorija, kurioje būtų galima atlikti pagrindinius tyrimus, ypač patikrinti, kaip laikomasi 49–50 punktų reikalavimų.
39. Gyvūninės atliekos turi būti perdirbamos kaip galima greičiau jas atvežus. Iki perdirbimo jos turi būti tinkamai laikomos. Įmonėje pagaminta produkcija gali būti laikoma įmonės teritorijoje ar už jos ribų, jei užtikrinama tinkama šios produkcijos apsauga.
40. Konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės gyvūninėms atliekoms vežti turi būti valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos po kiekvieno naudojimo.
41. Asmenys, dirbantys nešvariajame sektoriuje, neturi teisės įeiti į švariojo sektoriaus teritoriją prieš tai nenusivilkę darbo drabužių ir nenusiavę arba nedezinfekavę batų. Įrenginių ir talpyklų negalima nešioti iš nešvariojo sektoriaus į švarųjį.
43. Įmonėje ir jos teritorijoje nuolatos turi būti naikinami paukščiai, graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai.
44. Gyvūninės atliekos turi būti perdirbamos laikantis šių sąlygų:
44.1. gyvūninės atliekos turi būti kaitinamos 20 minučių ne mažesne kaip 1330 C temperatūra 3 barų slėgiu; prieš perdirbimą tokios gyvūninės atliekos smulkintuvu arba trintuvu susmulkinamos iki 50 mm dydžio gabalėlių;
44.2. kritiniais terminio apdorojimo proceso momentais turi veikti termografai, kad terminio apdorojimo procesą būtų galima kontroliuoti;
45. Alternatyvias terminio apdorojimo sistemas leidžiama naudoti tik tose įmonėse, kuriose kasdien ne trumpiau kaip mėnesį tikrinami galutinių produktų mėginiai, siekiant nustatyti, ar jie atitinka mikrobiologinius rodiklius, nurodytus 49–50 punktuose, ir vykdomas planinis gyvūninių atliekų mėginių, nurodytų 19 ir 20 punktuose, ėmimas.
49. Perdirbant pavojingas gyvūnines atliekas, galutinio produkto mėginiuose, paimtuose iš karto po terminio apdorojimo, neturi būti karščiui atsparių ligas sukeliančių bakterijų sporų (Clostridium perfringens neturi būti aptikta viename tokio produkto grame).
50. Gyvūninių atliekų galutinių produktų mėginiai turi atitikti šias normas:
salmonelių nėra 25 g tiriamosios medžiagos: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0;
žarnyno bakterijų nėra 1 g tiriamosios medžiagos: n = 5, c = 2, m = 10, M = 3 X 102, kur:
n = vienetų, sudarančių mėginį, skaičius;
m = bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jei mėginyje esančių bakterijų skaičius neviršija m;
M = maksimalus bakterijų skaičius; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar keliuose mėginiuose yra lygus M arba didesnis;
c = mėginio skaičius, kur bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M; mėginys laikomas tinkamu, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra m arba mažesnis.