LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. lapkričio 29 d. Nr. 466

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 299 punktu,

tvirtinu Ekologinio žemės ūkio plėtros programą (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2002 m. lapkričio 29

d. įsakymu Nr. 466

EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTROS PROGRAMA

Programos tikslas – įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 „Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo“, (Žin., 2000, Nr. 50-1435) nuostatas, sudaryti sąlygas gaminti ekologiškus žemės ūkio produktus, plėtoti jų perdirbimo, realizavimo ir sertifikavimo sistemą.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą iškyla būtinybė gaminti konkurencingus bei paklausius rinkoje žemės ūkio produktus. Tačiau gaminant įprastinę žemės ūkio produkciją, Lietuvai konkuruoti užsienio šalių rinkose yra sunku, todėl būtina skatinti ekologinį gamybos būdą, sukuriantį palankią aplinką ekonominei, socialinei, gamtosaugos ir etnokultūros kaimo plėtrai.

2. Ekologiškų produktų gamybai Lietuvoje yra šios prielaidos: didėjanti vidaus ir užsienio ekologiškų produktų rinka, valstybės teikiama parama ekologinės gamybos ūkiams, nacionalinis ir tarptautinis sertifikacijos įstaigos „Ekoagros“ pripažinimas, stiprėjanti aplinkosaugos motyvacija.

3. Ekologinės gamybos ypatumus galima suskirstyti į tris grupes:

3.1. Ekonominiai – įvairinti ūkinę veiklą ir kurti naujas darbo vietas kaime bei aprūpinti šalies gyventojus kokybiškais maisto produktais;

3.2. Ekologiniai – išlaikyti ir gerinti dirvožemio produktyvumą, mažinti vandens taršą bei emisijas į atmosferą, išsaugoti ekosistemos stabilumą;

3.3. Kultūriniai – puoselėti agrarinės kultūros tradicijas, išlaikyti kaimo socialinę struktūrą bei autentišką agrarinį kraštovaizdį.

4. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2001 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 57 „Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros“, parengta Ekologinio žemės ūkio programa, bus pradėta įgyvendinti 2003 metais. Programos Veiksmų plane (priedas) numatytos priemonės sudarys sąlygas tradicinę žemės ūkio gamybą perorientuoti į ekologinę, apimant visas gamybos grandis: auginimą, perdirbimą ir realizavimą.

5. Programos įgyvendinimo priemonių teisinis pagrindas – Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435), bei Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros programa 2000 – 2006 metams, kuriai 2000 m. lapkričio 27 d. Nr. 3329 pritarė Europos Komisija. Programa bus įgyvendinama panaudojant žemės ūkiui skirtas valstybės biudžeto, SAPARD programos bei ES struktūrinių fondų lėšas.

II. TEISINĖ BAZĖ

6. Teisės aktai, reglamentuojantys ekologinę gamybą:

6.1. Pirmieji dokumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Tikslinės programos požeminiam vandeniui nuo užteršimo apsaugoti ir ekologiškai švariai žemdirbystei plėtoti intensyvaus karsto zonoje“ (Žin., 1993, Nr. 47-947); 1994 m. išleistos ir Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja“ aprobuotos Bioorganinės žemdirbystės ir produktų perdirbimo taisyklės; 1997 m. išleistas ir sertifikacijos įstaigos „Ekoagros“ aprobuotas leidinys „Ekologinio žemės ūkio taisyklės: gamyba, perdirbimas, realizacija, ženklinimas“.

6.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymai dėl ekologinės gamybos:

2002 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. 187 „Dėl ekologinės gamybos ūkių sertifikavimo darbų, iš dalies apmokamų Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis, įkainių“ (Žin., 2002, Nr. 51-1962); 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-21; 2002, Nr. 84-3658); 2002 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų“ (Žin., 2002, Nr. 27-971, Nr. 29-1056).

6.3. Įstatymai, susiję su ekologine žemės ūkio gamyba:

Maisto įstatymas, kurio nuostatos draudžia klaidinti vartotoją nurodant maisto rūšį, savybes, sudėtį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą, laikymo sąlygas, nurodyti tas produkto savybes, kurių jis neturi;

Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas, kuriame įteisintas ekologinis žemės ūkis bei apibrėžta ekologiškų žemės ūkio produktų sąvoka, nustatyta ekologinės gamybos ūkių sertifikavimo tvarka;

minėtą įstatymą nuo 2003 metų sausio 1 d. pakeis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuris parengtas siekiant sudaryti prielaidas laipsniškam perėjimui prie ES Bendrosios žemės ūkio politikos principų, bei reglamentuoti iki šiol Lietuvoje teisiškai nereglamentuotą sritį – kaimo plėtrą.

III. DABARTINĖ BŪKLĖ

7. Siekiant kompensuoti ekologiniame ūkyje susidarančias papildomas išlaidas ir užtikrinti ekologinės gamybos ūkių pajamingumą, nuo 1997 metų ekologiškai ūkininkaujantieji remiami, mokant jiems tiesiogines išmokas bei kompensuojant dalį sertifikavimo išlaidų. 1997 m. ekologinės gamybos plėtrai remti išmokėta 172 tūkst. Lt, 1998 m. – 389 tūkst. Lt, 1999 m. – 424 tūkst. Lt, 2000 m. – 446 tūkst. Lt, 2001 m. – 500 tūkst. Lt, o 2002 m. – iki 1,5 mln. Lt, neįskaitant tikslinių išmokų VšĮ „Tatulos programa“, mokėtų iki 2000 metų.

8. Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. įsteigė specializuotą ekologinės gamybos ūkius sertifikuojančią instituciją – viešąją įstaigą „Ekoagros“, kuri 1998 m. tapo IFOAM (Tarptautinė ekologinio žemės ūkio organizacijų asociacija) nare. 2000 m. VšĮ „Ekoagros“ suteikta IFOAM akreditacija.

9. Veikia šios su ekologine žemės ūkio gamyba susijusios institucijos: Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja“, viešoji įstaiga „Tatulos programa“ Biržų rajone, ekologiškų produktų auginimo ir realizavimo kooperatyvas „Padegsnys“ Molėtų rajone, viešoji įstaiga Ekologinio ūkininkavimo centras Klaipėdos rajone bei Raseinių žemės ūkio kooperatyvas „Ekokraštas“.

10. Paskutiniaisiais metais ekologinės gamybos ūkių skaičius kasmet didėjo vidutiniškai 35 procentais. Iki 2002 m. rugsėjo 1 d. sertifikuota 393 ekologinės gamybos ūkiai, 10 ekologiškų produktų perdirbimo įmonių, 5 natūraliosios produkcijos rinkėjai ir 6 įmonės, teikiančios pagalbines medžiagas ekologinės gamybos ūkiams. Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių plotas 2002 m. sudarė 0,3 proc. bendro Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto. Didžiausi sertifikuoti plotai – Molėtų, Varėnos, Klaipėdos, Biržų rajonuose.

11. Didžiausią dalį sertifikuotų plotų struktūroje 2002 m. sudarė žalienos – 46,5 proc., varpiniai javai užėmė 24,5 proc., pūdymai – 8,8, proc., sodai ir uogynai – 5,2 proc., daržovės, bulvės, ankštiniai javai – 8,1 proc.

12. Aktualiausia šalies ekologinio žemės ūkio problema yra nepakankami sertifikuotų plotų ir ūkių skaičiaus didėjimo tempai, dėl ko šalyje nepagaminamas pakankamas ekologiškos produkcijos kiekis, būtinas perdirbimo ir eksporto plėtrai, nesukurta ekologiškų produktų realizacijos sistema, neįgyvendintos marketingo priemonės.

IV. UŽDAVINIAI

13. Pasiekti, kad 2006 metais sertifikuoti ekologinės žemės ūkio gamybos plotai sudarytų iki 5 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

14. Sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas pažangioms ekologinės gamybos technologijoms įdiegti, kompensuoti gamintojams ir kooperatyvams dalį investicinių projektų išlaidų.

15. Supažindinti žemė sūkio produkcijos vartotojus su ekologiškų produktų ženklinimu.

16. Sukurti ekologiškų produktų duomenų bazę.

17. Parengti pagal poreikį trūkstamas ekologiškų produktų (žuvininkystės tvenkiniuose, linininkystės ir kt.) gamybos taisykles ir šių produktų sertifikavimo sistemą.

18. Tobulinti ekologiškų produktų gamintojų ir vartotojų švietimo, mokymo ir konsultavimo sistemą, plėtoti mokslinius tyrimus, finansuoti mokymo kursus, konferencijas, seminarus, mokymo ir švietimo priemonių leidybą bei sklaidą, kompensuoti dalį naujų technologijų ir aplinkosaugos priemonių demonstraciniuose ekologinės gamybos ūkiuose išlaidų.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

19. Esant reikiamai valstybės paramai ir pritaikius racionalią ekologinės gamybos skatinimo sistemą, 2006 m. bendras ekologinės gamybos ūkių plotas sudarys iki 5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų ir kartu veiks kaip aplinkosaugos priemonė.

20. Didėjant ekologinės gamybos apimtims, atsivers galimybės ekologiškų produktų eksportui į užsienio šalis, kur yra didelė jų paklausa.

21. Ekologinės gamybos ūkyje ir su juo susijusioje perdirbimo srityje bus sukurta apie 8 tūkst. naujų darbo vietų, o ekologinės gamybos ūkių dirbančiųjų pajamos padidės 12 – 18 proc.

22. Konkurencingi produktai, stabilios rinkos ir pajamos padės didinti ekologiškų produktų paklausą, o vartotojai bus aprūpinami kokybiškais maisto produktais.

23. Specializuota duomenų bazė sudarys prielaidas informacijos kaupimui ir skleidimui įvairioms tikslinėms grupėms – perdirbėjams, prekybininkams, vartotojams.

24. Ekologiškų produktų ir jų ženklo reklama padės formuoti visuomenės nuomonę apie ekologiškų produktų naudą sveikatai ir veiks kaip prevencinė sveikatos apsaugos priemonė.

25. Ekologinė gamyba taps vienu iš alternatyvių darbo vietų ir pajamų kūrimo šaltinių ir padės sumažinti socialinės paramos poreikį.

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

Arūnas Kundrotas

2002 11 28

______________

Ekologinio žemės ūkio plėtros

programos

priedas

VEIKSMŲ PLANAS 2003–2006 METAMS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminai
1.	Ekologinės gamybos plėtra ir modernizavimas:
1.1.	Mokėti tiesiogines išmokas už pasėlių hektarą, kompensuoti dalį sertifikavimo mokesčio	ŽŪM	2003–2006 m.
1.2.	Kompensuoti dalį ekologinės gamybos ūkių ir įmonių plėtros ir modernizavimo investicinių projektų išlaidų	ŽŪM NMA	2003–2006 m.
1.3.	Kompensuoti dalį ekologiškų aukštos reprodukcijos sėklų ir sodinamosios medžiagos įsigijimo išlaidų	ŽŪM	2004–2006 m.
2.	Rinkos plėtra ir vartotojų poreikių tenkinimas:
2.1.	Kompensuoti gamintojų grupėms, kooperatyvams bei ekologiškų produktų perdirbimo įmonėms dalį investicinių projektų išlaidų	ŽŪM NMA	2003–2006 m.
2.2.	Remti ekologiškų produktų bei jų ženklo reklamą	ŽŪM	2003–2006 m.
2.3.	Remti ekologiškų produktų mugių, parodų rengimą bei dalyvavimą jose	ŽŪM	2003–2006 m.
3.	Sertifikavimo sistemos tobulinimas:
3.1.	Plėtoti ekologiškų produktų sertifikavimo sistemą „Ekoagros“	ŽŪM VšĮ	2003–2006 m.
3.2.	Sertifikavimo organizaciją akredituoti pagal standartą EN 45011 „Ekoagros“	ŽŪM VšĮ	2003 m.
3.3.	Parengti pagal poreikį trūkstamas ekologinės gamybos taisykles	ŽŪM	2003–2006 m.
4.	Informavimas ir mokymas:
4.1.	Kompensuoti dalį naujų technologijų ir aplinkosaugos priemonių demonstraciniuose ūkiuose išlaidų	ŽŪM	2003–2006 m.
4.2.	Finansuoti mokymo kursus, konferencijas, seminarus, mokymo ir švietimo priemonių leidybą bei sklaidą	ŽŪM	2003–2006 m.
4.3.	Sukurti ekologinės gamybos ūkių ir įmonių bei ekologiškų produktų duomenų bazę	ŽŪM	2003-2004 m.
4.4.	Remti ekologinės gamybos konsultavimo centrų veiklą	ŽŪM	2003-2006 m.
5.	Finansuoti ekologinės gamybos mokslinius tyrimus	ŽŪM	2003-2006 m.

______________