LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL STATYBOS FINANSAVIMO IR KREDITAVIMO PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1991 m. balandžio 9 d. Nr. 125
Vilnius
Siekdama tobulinti investicinio proceso dalyvių ir bankų ryšius pereinant į rinkos santykius ir keičiantis bankų statusui bei funkcijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 12 „Dėl Statybos finansavimo ir kreditavimo taisyklių“ (Žin., 1987, Nr. 4-32);
2.2. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 319 „Dėl Lietuvos TSR vyriausybės sprendimų finansų, kredito ir atsiskaitymų liaudies ūkyje klausimais pripažinimo netekusiais galios ir pakeitimo ryšium su TSRS valstybinės įmonės (susivienijimo) įstatymu bei kitais sprendimais dėl ekonomikos valdymo pertvarkymo“ (Žin., 1987, Nr. 35-422) 3 punkto 3 papunkčio „d“ papunktį;
2.3. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 140 „Dėl gyvenamųjų namų ir kitų socialinių objektų projektavimo bei statybos sugretinimo“ (Žin., 1988, Nr. 17-179) „c“ papunktį;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 125
Statybos finansavimo ir kreditavimo pagrindinės nuostatos
1. Kapitalo investicijos (toliau – investicijos) finansuojamos ir kredituojamos bei atsiskaitymai vykdomi remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, jos Prezidiumo sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, kitais normatyviniais aktais ir šiomis nuostatomis.
Investicijos finansuojamos ir kredituojamos per Lietuvoje esančiuose valstybiniuose ir komerciniuose bankuose, kitose finansų ir kredito institucijose atidarytas sąskaitas.
Lietuvos bankai, kitos finansų ir kredito institucijos atlieka tik atsiskaitymo operacijas ir tik tas kontrolės funkcijas, kurios pavestos Lietuvos Respublikos įstatymais arba suderintos tarpusavio susitarimais su investitoriais arba rangovais.
2. Investicijų šaltiniai gali būti Lietuvos valstybės* biudžeto lėšos, savivaldybių* biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridinių bei fizinių asmenų*, taip pat įmonių bei ūkinių bendrijų*, neturinčių juridinio asmens teisių, lėšos, bankų bei kitų kredito institucijų kreditai.
* Toliau tekste – investitoriai.
3. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, taip pat savivaldybių biudžetų lėšos investicijoms naudojamos Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo bendrosiose taisyklėse nustatyta tvarka.
Investicijas iš kitų šaltinių finansuoja ir kredituoja investitoriaus pasirinktas bankas pagal rangos ir kredito sutartis.
4. Investitorius privalo investicijas finansuoti be pertrūkių rangos sutartyje numatytu laiku. Jam pageidaujant, banke atidaroma finansavimo sąskaita, į kurią investitorius perveda investicijoms finansuoti skirtas lėšas.
Investicijoms visiškai ar iš dalies finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ar savivaldybių biudžetų lėšų užsakovams atidaromos finansavimo sąskaitos, iš kurių finansuojama neviršijant lėšų likučio.
5. Ilgalaikiai arba trumpalaikiai bankų kreditai investitoriams bei rangovams teikiami pagal kredito sutartis. Kredito sutartyje nustatoma kreditų teikimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka ir dydžiai, taip pat numatomas paskolos apdraudimas (garantas) bei kiti klausimai.
Jeigu skolininkas nutraukė (užkonservavo) statybą arba neturi lėšų grąžinti gautų kreditų, bankas išieško skolas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kredito sutartimi.
6. Investitorius turi teisę perduoti rangos sutarties valdymą kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris tampa investitoriaus patikėtiniu, veikia jo vardu ir atstovauja jo interesams visą investicinį ciklą arba laikotarpiu nuo statybos (arba jos objekto) pradžios iki pabaigos ir galutinio atsiskaitymo. Atsakomybė rangovui už perduotų įsipareigojimų dalinį ar visišką nevykdymą tenka sutarties valdymą perėmusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Bankui pateikiamas dokumentas apie sutarties valdymo perdavimą.
7. Investitoriai, rangovai ir bankai gali sudaryti tarpusavio sutartis (dvišales ir daugiašales), pagal kurias už atitinkamą mokestį bankas įsipareigoja kontroliuoti konkrečių statybų visą investicinį ciklą arba atskirus darbus (atlikti statybos ir montavimo darbų kontrolinius matavimus, tikrinti atliktų darbų kokybę, sąmatas ir t. t.), tvarkyti ir kontroliuoti finansavimo sąskaitoje apskaitomų lėšų kaupimą ir panaudojimą. Vykdydamos tokias sutartis, banko įstaigos turi teisę reikalauti papildomų duomenų ir kitos informacijos.
8. Investitorius (jei objektas statomas iš biudžeto lėšų užsakovas) atsiskaito už atliktus darbus rangos sutartyje numatyta tvarka. Rangos sutartis sudaroma laikantis statybos rangos sutarčių taisyklių ir gali būti tikslinama šalims susitarus.