LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 46-2002 PATVIRTINIMO
2002 m. vasario 26 d. Nr. 77
Vilnius
Vadovaudamasis Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499), Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75) Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2731) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“ (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1994 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 54 „Dėl Klaipėdos uosto akvatorijos, jūrinio kanalo gilinimo bei valymo ir gruntų gramzdinimo jūroje laikinųjų taisyklių“.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „vanduo“, „poveikio aplinkai vertinimas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. vasario 26 d.
įsakymu Nr. 77
GRUNTO KASIMO JŪRŲ IR JŪRŲ UOSTŲ AKVATORIJOSE BEI IŠKASTŲ GRUNTŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
LAND 46-2002
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Taisyklės reglamentuoja paraiškų pateikimo, leidimų išdavimo tvarką bei aplinkosaugines sąlygas, vykdant grunto kasimo darbus jūroje ir jūrų uostų akvatorijose bei iškasto grunto tvarkymą.
2. Taisyklės privalomos jūrų uostų direkcijoms, kitiems grunto kasimo bei tvarkymo darbų užsakovams ir vykdytojams, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams, Aplinkos ministerijai, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, kitoms valstybės priežiūros institucijoms.
II. NUORODOS
4. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.1. 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499).
4.2 Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731).
4.3. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr., 75-2265).
4.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 09 22 nutarimas Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353).
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 12 31 nutarimas Nr. 985 „Dėl kasybos darbų, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, galimuose gintaro išplitimo plotuose vykdymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 3-62).
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 04 17 įsakymas Nr. 67 „Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo“ (Žin., 1997, Nr. 36-888).
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 07 17 įsakymas Nr. 333 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 69-2062).
4.9. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos taisyklės „Inžineriniai geologiniai tyrimai“. ST 4032987.01:2001.
4.10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 12 04 įsakymas Nr. 348 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės eksploatacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3466).
III. SĄVOKOS
5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. Kasimas („dredging“) – einamasis gilinimas arba valymas, tvarkomasis gilinimas ir kapitalinis gilinimas.
5.2. Einamasis gilinimas arba valymas („maintenance dredging“) – tai susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas, kai siekiama atstatyti projektinį uosto akvatorijos gylį ir/arba plotį.
5.3. Tvarkomasis gilinimas („clean-up“) – gruntų, užterštų įvykus avarijoms, ir gruntų, kurių neleidžiama gramzdinti jūroje, kasimas, taip pat dugno kasimo darbai, vykdomi jūroje laivų, kitų įrenginių bei pamestų krovinių pašalinimo ar gelbėjimo metu ir pan.
5.4. Kapitalinis gilinimas („capital dredging“) – tai grunto kasimas, didinant esamos uosto akvatorijos projektinį gylį ar plotį arba įrengiant naują uosto akvatoriją, taip pat iškasų kasimas jūrų ir jūrų uostų akvatorijose statybos tikslais – povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimui, pamatų įrengimui ir pan.
5.5. Grunto tvarkymas – iškasto grunto gramzdinimas, tikslingas panaudojimas, sandėliavimas ar utilizavimas sausumoje.
5.6. Grunto gramzdinimas („disposal“, dampingas -“dumping“) – numatytas grunto išpylimas iš laivo jūroje.
5.7. Grunto tikslingas panaudojimas („beneficial uses“) – iškasto grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui.
5.8. Darbų užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija arba kita įmonė, organizuojanti darbus (išvardytus 1 punkte) ir atliekanti užsakovo funkcijas.
5.9. Darbų vykdytojas – juridinis asmuo (įmonė), turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą vykdyti valymo ir gilinimo darbus ir atsakingas už leidimo sąlygų vykdymą.
5.10. Gruntas- šiame normatyviniame dokumente reiškia įvairios sudėties ir fizinės būklės nuosėdas ar nuogulas, iškasamas valymo ar gilinimo metu.
5.11. Kenksminga medžiaga – bet kokia medžiaga, kuri patekusi į jūrą gali sukelti taršą (žr. Konvencijos [4.1] 1 priedą).
5.12. Laivas, Teritoriniai vandenys – atitinka Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas [4.2].
5.13. Uostas, Uosto akvatorija – atitinka Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme apibrėžtas sąvokas [4. 3].
IV. PRIVALOMIEJI DOKUMENTAI IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
6. Gilinimui (tvarkomajam ir kapitaliniam) ir naujų iškasto grunto gramzdinimo vietų jūroje nustatymui atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo [4.4]. Atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo atlieka Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas [4.8].
7. Esant ekstremaliems atvejams, kada dugno kasimo darbai turi būti atliekami laivų, kitų įrenginių bei pamestų krovinių pašalinimo ar gelbėjimo metu, atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo netaikoma.
8. Prieš teikiant prašymą gauti leidimą vykdyti tvarkomąjį ir kapitalinį gilinimą ar gramzdinti gruntą naujoje vietoje jūroje, turi būti priimtas Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ar pateikta atrankos išvada, nereikalaujanti privalomo poveikio aplinkai vertinimo.
9. Prieš teikiant prašymą gauti leidimą vykdyti jūrų uostų akvatorijų kapitalinį gilinimą turi būti parengtas ir suderintas gilinimo darbų projektas.
10. Žuvų nerštinės migracijos laikotarpiais (balandžio 1 d.–gegužės 31 d., rugpjūčio 16 d.–spalio 31 d.) dugno kasimo darbai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ribojami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir derinami su Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentu [4.7].
11. Grunto kasimo darbai jūroje visais atvejais derinami su Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentu.
12. Galimuose gintaro išplitimo plotuose (Kuršių mariose, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Baltijos jūros šelfe) kapitaliniams dugno gilinimo darbams privalomas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimas [4.6].
13. Leidimą grunto kasimo ir grunto tvarkymo darbams vykdyti išduoda Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs grunto kiekį, savybes, kenksmingų medžiagų koncentracijas, darbų vykdymo laiką bei grunto kasimo ir tvarkymo aplinkosaugines sąlygas. Leidimas išduodamas arba neišduodamas, nurodant motyvą, per 10 darbo dienų po reikalingos dokumentacijos (3 priedas) pateikimo dienos.
14. Ypatingomis uosto eksploatacijos sąlygomis, kai audros ar potvynio metu staiga pakinta uosto akvatorijos gylis ar plotis, leidimą valymui išduoda Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas per 3 darbo dienas po prašymo ir esamos situacijos batimetrinio plano pateikimo dienos.
V. GRUNTŲ SAVYBIŲ TYRIMAI
15. Gruntų savybių ištyrimas atliekamas siekiant įvertinti galimą grunto kasimo poveikį aplinkai bei pagrįsti iškastų gruntų tvarkymo būdą [4.9].
16. Privalomo gruntų savybių tyrimo nereikia, kai tenkinama viena iš šių sąlygų:
16.1. kai kasamo grunto kiekis neviršija 10000 m3 per metus, kasimo darbų apimtys retos arba vienkartinės ir yra sukaupta pakankamai informacijos, pagrindžiančios planuojamo kasti grunto kokybę;
16.2. kai gruntas yra sudarytas iš smėlio (nuo itin stambaus iki vidutinio (1 lentelė)), žvirgždo, gargždo ar riedulių;
17. Sprendimą, ar privaloma tirti gruntą, priima Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas per 3 darbo dienas nuo prašymo ir informacijos (monitoringo, geologinių tyrimų duomenys ir pan.), pagrindžiančios [16.1-16.3] sąlygas, pateikimo.
19. Grunto savybių tyrimui numatomoje kasti akvatorijoje imami grunto mėginiai (1 priedas) ir atliekamas pakopinis gruntų tyrimas. Pakopų seka: 1 – fizikinės; 2 – cheminės; 3 – biologinės savybės (2 priedas).
20. Cheminis gruntų tyrimas neprivalomas kasamam gruntui, sudarytam iš smėlio, kurio sudėtyje dalelių, mažesnių už 0,1 mm, kiekis neviršija 30%.
21. Pirmoje gruntų cheminių savybių tyrimo stadijoje kenksmingos medžiagos nustatomos pagal 1-ąjį sąrašą (2 priedas 5.1).
22. Antroji gruntų cheminių savybių tyrimo stadija pagal 2-ąjį sąrašą (2 priedas 5.2) taikoma, jeigu pagal 1-ojo kenksmingų medžiagų sąrašo koncentracijas gruntai patenka į III ir IV klases [28].
VI. GRUNTŲ KLASIFIKAVIMAS IR TVARKYMAS
24. Atsižvelgiant į geologinės sandaros ypatumus, grunto kasimo darbai yra vykdomi kvartero nuogulų storymėje, kurią sudaro: dabartinės jūrinės ir marių nuosėdos (smėlis, dumblas), holoceno jūrinės ir ežerinės nuosėdos (smėlis, molis, durpė), pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis).
25. Smėlio ir dumblo gruntus sudaro dabartinės nuosėdos, kurios pagal granuliometrinę sudėtį yra skirstomos į tipus.
1 lentelė. Dabartinių nuosėdų skirstymas pagal granuliometrinę sudėtį
| Grunto tipas |
Nuosėdų tipas |
Frakcijų kiekis |
| Smėlis |
Itin stambus smėlis Stambus smėlis Vidutinis smėlis Smulkus smėlis Itin smulkus smėlis Aleuritingas smėlis Aleuritinis smėlis Molingas smėlis |
2-1 mm > 50% 1-0,5 mm > 50% 0,5-0,25 mm > 50% 0,25-0,1 mm > 50% 0,1-0,063 mm > 50% < 0,063 mm 10-30% < 0,063 mm 30-50% < 0,002 mm 10-30% |
| Dumblas |
Smėlingas dumblas Aleuritinis dumblas
Molingas dumblas |
2-0,063 mm 30-50% 0,063-0,002 mm 50-70% < 0,063 mm > 70% 0,063-0,002 mm 50-70% < 0,002 mm 10-30% |
26. Atsižvelgiant į iškasamo grunto fizikines, chemines ir biologines savybes bei poveikį aplinkai, gilinimo ir valymo metu iškasami gruntai gali būti tvarkomi tokiais būdais:
- tikslingai panaudojami;
- gramzdinami jūroje (dampingas);
- sandėliuojami ar utilizuojami sausumoje tam skirtose vietose.
27. Siekiant mažinti gramzdinamo grunto poveikį jūros ekosistemai, kiekvienu grunto kasimo atveju pirmiausia reikia nagrinėti grunto tikslingo panaudojimo galimybes – paplūdimių atkūrime, žemės ūkyje, statybos darbuose.
28. Gruntai, kuriems atliekamas cheminis tyrimas, pagal 1-ąjį kenksmingų medžiagų sąrašą skirstomi į keturias klases.
2 lentelė. Gruntų klasifikacija pagal 1-ąjį kenksmingų medžiagų sąrašą
| Užterštumo klasė |
Grunto tipas |
Kenksmingų medžiagų koncentracija mg/kg sausos masės |
|||||||
| NP |
Cu |
Pb |
Zn |
Ni |
Cd |
Cr |
Hg |
||
| I |
Smėlis |
<20 |
<10 |
<20 |
<60 |
<10 |
<0,5 |
<30 |
<0,1 |
| II |
Smėlis |
20-200 |
10-40 |
20-50 |
60-100 |
10-20 |
0,5-1,0 |
30-50 |
0,1-0,2 |
|
|
Dumblas |
<500 |
<100 |
<100 |
<300 |
<50 |
<2,0 |
<100 |
<0,5 |
| III |
Smėlis |
>200 |
>40 |
>50 |
>100 |
>20 |
>1,0 |
>50 |
>0,2 |
|
|
Dumblas |
500-1500 |
100-200 |
100-200 |
300-400 |
50-100 |
2,0-5,0 |
100-200 |
0,5-1,2 |
| IV |
Dumblas |
>1500 |
>200 |
>200 |
>400 |
>100 |
>5,0 |
>200 |
>1,2 |
Pastabos:
- NP – naftos produktai;
- jeigu ne daugiau kaip dviejų kenksmingų medžiagų koncentracijos neviršija 50% ribinės vertės, tai gruntas priskiriamas žemesnei užterštumo klasei.
29. I užterštumo klasės gruntą, sudarytą iš smėlio, leidžiama gramzdinti jūros priekrantės zonoje iki 30 m gylio ir už jos ribų, iš anksto numatytose vietose.
30. Paplūdimių atkūrimui leidžiama naudoti I užterštumo klasės smėlį, jeigu jis atitinka sanitarinius-higieninius reikalavimus (3 lentelė).
3 lentelė. Sanitariniai-higieniniai reikalavimai gruntams, skirtiems paplūdimių atkūrimui
| Grunto sanitarinės-higieninės kokybės analitės |
Norma |
| Bendras koliforminių bakterijų skaičius/1 grame sausos masės, ne daugiau kaip |
1000 |
| Salmonelės 50 gramų sausos masės |
Neturi būti |
| Helmintų kiaušinėliai ir lervos |
Neturi būti |
31. II užterštumo klasės gruntą leidžiama gramzdinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 30 m) esančiuose teritoriniuose vandenyse, iš anksto numatytose vietose.
32. III užterštumo klasės gruntą leidžiama gramzdinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 30 m) esančiuose teritoriniuose vandenyse tik tuo atveju, jeigu pagal 2-ąjį sąrašą (2 priedas) nustatytų kenksmingų medžiagų koncentracijos neviršija ribinių verčių.
4 lentelė. 2-ojo sąrašo kenksmingų medžiagų ribinės koncentracijos
| Kenksminga medžiaga |
Koncentracija, mg/kg sausos masės |
|
| PCHB (polichlorbifenilai (suma)) |
0,03 |
|
| Chlororganinių pesticidų suma |
0,03 |
|
| α-HCHCH (α-heksachlorcikloheksanas) |
0,0025 |
|
| γ-HCHCH (γ-heksachlorcikloheksanas) |
0,00005 |
|
| DDT (DDD+DDE) |
0,0025 |
|
| PAAV (poliaromatiniai angliavandeniliai (suma)) |
1,0 |
|
| Benz(a)pirenas |
0,9 |
|
| HCHB (heksachlorbenzolas) |
0,00025 |
|
| As (arsenas) |
29 |
|
VII. DARBŲ VYKDYMO TVARKA
34. Grunto kasimo darbai gali būti pradėti tik tuomet, kai yra gautas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas [4.10].
35. Kai grunto kasimo darbai vykdomi jūrų uostų akvatorijose, darbų užsakovas kiekvienais metais iki sausio 31 d. pateikia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui naujausią uosto akvatorijos batimetrinį planą (M 1:2000) bei kiekvieną ketvirtį informaciją apie iškastą gruntą nustatytos formos lentelėse (4 priedas). Šie duomenys pateikiami per 10 darbo dienų pasibaigus ketvirčiui.
VIII. ATSAKOMYBĖ DARBŲ VYKDYMO METU
37. Jeigu grunto kasimo darbai pradėti be leidimo, taip pat jei vykdomi nesilaikant leidime nurodytų darbų vykdymo sąlygų ar šių taisyklių reikalavimų, leidimą išdavusiai institucijai pareikalavus, darbai sustabdomi, o už juos atsakingi asmenys traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
38. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pareikalavus, darbų užsakovas privalo vykdyti darbų priežiūros ar monitoringo darbus. Tokiu atveju darbų priežiūros ar monitoringo programos turi būti patvirtintos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.
1 priedas
NURODYMAI GRUNTO MĖGINIŲ ĖMIMUI
1. Siekiant įvertinti grunto sudėtį bei užterštumą, turi būti ištirta numatyta grunto kasimo vieta ir paimti grunto mėginiai fizikinių, cheminių bei biologinių grunto savybių ištyrimui.
2. Mėginių ėmimą atlieka šiam darbui atestuotų arba turinčių reikiamus leidimus institucijų atstovai, turintys atitinkamą kvalifikaciją.
3. Mėginių ėmimo vietos turi maksimaliai atspindėti gruntų savybių pokyčius plote ir erdvėje ir išdėstytos, atsižvelgiant į akvatorijos, kurioje bus vykdomi darbai, didumą, potencialius taršos šaltinius, numatomo iškasti grunto kiekį.
4. Vietose mėginiai imami ne mažesniu kaip 0,5 m intervalu, įvertinant litologinės sudėties pokyčius. Mėginių skaičius priklauso nuo planuojamo grunto kasimo gylio.
5. Jei gruntas yra vienodos (panašios) litologinės sudėties visoje numatytoje iškasti storymėje, o paskutiniai valymo ar gilinimo darbai vykdyti ne vėliau kaip prieš tris metus, užtenka grunto mėginius paimti tik iš paviršinio sluoksnio (0–5 cm).
5 lentelė. Mėginių ėmimo vietų skaičius.
| Planuojamo iškasti grunto kiekis, m3 |
Vietų skaičius |
| Iki 25 000 |
3 |
| 25 000-100 000 |
4-6 |
| 100 000-200 000 200 000-500 000 |
7-10 11-15 |
| 500 000-1 000 000 |
16-25 |
| >1 000 000 |
Dar po 15 kiekvienam mln. m3 |
7. Gruntams, kuriems reikalingas privalomas savybių įvertinimas, tyrimai atliekami prieš kiekvienus planuojamus gilinimo ar valymo darbus.
8. Akvatorijose, kuriose po tyrimų neatsirado naujų taršos šaltinių, tyrimų rezultatai galioja 3 metus.
1A priedas
MĖGINIŲ ĖMIMO PROTOKOLAS
Užsakovas:..............................................................................................................................................
Objektas:.................................................................................................................................................
Data:.......................................................
| Vietos Nr. |
Gylis, m |
Horizontas, cm |
Mėginio Nr. |
Prietaisas* |
Grunto aprašymas |
|
|
|
|
|
|
Preliminari litologinė sudėtis, spalva, tekstūriniai požymiai, fizikinių savybių apibūdinimas, priemaišos ir pan. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* grunto ėmimui naudojamas prietaisas arba būdas: gruntosemis, gravitacinis vamzdis, vibrovamzdis, gręžimas ir pan.
Priedas: mėginių ėmimo vietų schema.
Mėginius paėmė:.....................................................................................................................................
(institucija arba įmonė, pareigos, vardas, pavardė, parašas)
Užsakovas ar jo įgaliotas asmuo:............................................................................................................
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
2 priedas
NURODYMAI GRUNTŲ TYRIMUI
1. Gruntų savybių tyrimus gali atlikti tik atestuotos ar reikiamus leidimus turinčios laboratorijos. Laboratorijos gali atlikti gruntų tyrimus tik pagal atestacijos pažymėjime ar leidime nurodytus parametrus.
2. Grunto savybės tiriamos iš to paties mėginio tokia seka: 1) fizikiniai parametrai; 2) cheminiai parametrai; 3) biologiniai parametrai.
3. Jeigu viena laboratorija neturi galimybių ištirti visas būtinas grunto savybes, matavimai gali būti atlikti keliose laboratorijose, padalijant mėginį į reikiamą dalių skaičių. Mėginiai turi būti saugomi, kol baigsis su leidimo išdavimu susijusi procedūra.
4. Fizikinių savybių įvertinimas.
5. Cheminių savybių įvertinimas.
5.1. Pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą sudaro sunkieji metalai ir naftos produktai (mg/kg s. m.):
Cd – kadmis; Cr – chromas; Cu – varis; Pb – švinas; Ni – nikelis; Zn – cinkas; Hg – gyvsidabris; NP – naftos produktai.
5.2. Antrąjį kenksmingų medžiagų sąrašą sudaro arsenas ir sudėtingi organiniai junginiai (mg/kg s. m.):
- As – arsenas;
-α-HCHCH – α-heksachlorcikloheksanas;
-γ-HCHCH – γ-heksachlorcikloheksanas;
- chlororganinių pesticidų suma;
- DDT (DDD+DDE);
- PCHB – polichlorbifenilai (suma);
- HCHB – heksachlorbenzolas;
- PAAV – poliaromatiniai angliavandeniliai (suma);
- benz(a)pirenas.
6. Biologinių savybių įvertinimas.
3 priedas
DUOMENYS GRUNTO KASIMO IR TVARKYMO LEIDIMUI GAUTI
I. PRAŠYMAS
II. PRIEDAI:
1. Akvatorijos batimetrinis planas M 1:2000 su pažymėtu gilinimo arba valymo darbų rajonu, o atliekant grunto kasimo darbus 25 m pločio ruože prie krantinių – M 1:500.
2. Duomenys apie kasamą gruntą.
Planuojamo iškasti grunto kiekiai pagal tipus (smėlis, dumblas, moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis) ir jo granuliometrinė sudėtis [24, 25].
Planuojamo iškasti grunto kiekiai pagal užterštumo klases [28].
Gruntų mėginių ėmimo protokolas su ėmimo vietų schema [1 priedas 9].
Gruntų tyrimo rezultatai (originalai, su laboratorijos vadovų parašais ir antspaudais).
3. Duomenys apie iškasto grunto tvarkymą.
Gruntų gramzdinimas jūroje (koordinatės, gylis), sandėliavimas ar utilizavimas sausumoje, tikslingo panaudojimo galimybės.
4. Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ar atrankos išvada, nereikalaujanti privalomo poveikio aplinkai vertinimo.
Pateikiama tvarkomojo ir kapitalinio gilinimo atvejais bei siūlant gruntą gramzdinti naujoje vietoje jūroje [IV.8], išskyrus 7 punkte nurodytus atvejus.
5. Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamento derinimas.
Pateikiamas planuojant grunto kasimo darbus žuvų nerštinės migracijos laikotarpiais [IV.10], taip pat planuojant kasimo darbus jūroje.
6. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimas.
Pateikiamas planuojant kapitalinius dugno gilinimo darbus galimuose gintaro išplitimo plotuose [IV.12].
4 priedas
1 lentelė. Bendra informacija apie iškastą gruntą per __ metų ____ketvirtį
| Data |
*Iškasto grunto kiekis |
Kasimo vieta |
Kasimo priemonės |
Iškasto grunto tvarkymo būdas |
|
|
|
m3 |
T |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Informacija apie per _____metų ____ketvirtį iškasto grunto kokybę (rūšiuoti pagal kasimo vietą ir grunto tipus)
| Kasimo vieta |
Grunto tipas |
Tvarkymo būdas |
*Iškasto grunto kiekis |
Organinės medžiagos kiekis, % |
Kenksmingų medžiagų kiekiai, kg |
|||||||||||||||||
|
|
|
|
m3 |
T |
|
Cu |
Pb |
Zn |
Ni |
Cd |
Cr |
Hg |
NP |
2-ojo sąrašo kenksmingos medžiagos |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*- grunto kiekis m3 gramzdinant jūroje pateikiamas pagal laivo žurnalą; T – perskaičiuota į sauso grunto masę. Perskaičiuojant į sauso grunto masę, grunto tūris yra dauginamas iš koeficiento: smėlio gruntams – 1,27, dumblo gruntams – 0,45.
Užsakovo įgaliotas asmuo:.....................................................................................................................
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________