LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĖS 2007 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A1-279
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 19 straipsniu bei atsižvelgdamas į Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 (Žin., 2007, Nr. 100-4096; 2008, Nr. 78-3086), 4.2 punktą:
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR
DARBO MINISTRĄ GEDIMINAS ČERNIAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-279
EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI 2007 M. METINĖ PROGRAMA
Pirminė versija
Pataisyta versija (numeris, data), parengta pasikonsultavus su Europos Komisija
Dėl kitų priežasčių pataisyta versija
| VALSTYBĖ NARĖ Lietuva |
| FONDAS Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) |
| ATSAKINGA INSTITUCIJA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, Lietuva |
| LAIKOTARPIS 2007-01-01-2009-12-31 |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-59 (Žin., 2008, Nr. 23-862, Nr. 70-2693) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant EIF programas Lietuvoje, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau vadinama – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus atliekamos atsižvelgiant į šias taisykles, EIF daugiametę programą (2007–2013 m.) bei 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18; toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB).
Projektų atrankos ir vertinimo procese dalyvauja dvi paskirtos institucijos – atsakinga ir įgaliota (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra) institucijos. EIF programos Projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Sis komitetas vertina įgaliotos institucijos siūlomus finansuoti projektus ir teikia atsakingai institucijai galutinį finansuotinų projektų sąrašą. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EIF finansavimui gauti. Šios procedūros organizuojamos vadovaujantis skaidrumo ir ne diskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto. Įgaliota institucija rengia ir su atsakinga institucija derina gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukcijas ir kitą kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Minėta dokumentacija tvirtinama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Įgaliota institucija taip pat skelbia kvietimus teikti paraiškas, priima ir registruoja gautas paraiškas, jas sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:
3) projektų naudos ir kokybės vertinimas.
Administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimą atlieka įgaliotos institucijos paskirti atitinkamo padalinio darbuotojai. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai, kurie atrenkami rengiant viešąjį konkursą. Atsakinga institucija taip pat skiria savo ekspertą. Projektų atranka vykdoma atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB 13 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams, įgaliota institucija rengia projektų paraiškų vertinimo ataskaitas pagal įgaliotos institucijos vadovo patvirtintą vidinę projektų tikrinimo ir vertinimo tvarką bei Atrankos taisykles. Įvertinusi paraiškas ir projektus, įgaliota institucija parengia projektų vertinimo ataskaitą ir ją pateikia atsakingai institucijai. Atsakinga institucija pateikia įgaliotos institucijos parengtą projektų vertinimo ataskaitą Projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris rengia ir teikia atsakingai institucijai tvirtinti galutinį rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Informacija perduodama įgaliotai institucijai, kuri apie priimtus sprendimus praneša pareiškėjams. Paramos teikimo sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija. Paramos teikimo sutartis pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašius sutartis, projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą. Atsakinga institucija ir Projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EIF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.
2. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAKEITIMAI (jeigu taikytina)
EIF programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 (Žin., 2007, Nr. 100-4096; 2008, Nr. 78-3086). EIF valdymo ir kontrolės sistema nustato EIF programą administruojančių institucijų ir Projektų atrankos ir priežiūros komiteto funkcijas.
3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
3.1. Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“
Šio prioriteto veiksmai pirmiausiai orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotam laikui, integracijos poreikis nėra toks pat kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai įgyvendinami šiais veiksmais:
3.1.1. Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas
3.1.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama tobulinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo tvarkos rengimo ir įgyvendinimo procedūras. Priėmimo tvarka, parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant susijusioms institucijoms bei ekspertams, užtikrina geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečių integracijai, nes būtų galima aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečių poreikius ir atitinkamai derinti priėmimo procedūras. Nacionalinės valdžios institucijos galėtų bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan., kurie yra susiję su trečiųjų šalių piliečių imigracija ir integracija. Tobulinant priėmimo procedūras, gali būti konsultuojamasi su kitų šalių institucijomis, ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan., keičiamasi informacija apie trečiųjų šalių piliečių poreikius, imigracijos ir integracijos procesus. Šiuo veiksmu stiprinami valstybės gebėjimai derinti priėmimo procedūras, integracijos politikos priemones ir pačių trečiųjų šalių piliečių poreikius, gerinama priėmimo tvarkos kokybė ir pan.
3.1.1.2. Galimi paramos gavėjai
Galimi paramos gavėjai nustatyti Atrankos taisyklėse, atsižvelgiant į Tarybos sprendime 2007/435/EB ir kituose ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose EIF programos įgyvendinimą, nustatytus reikalavimus. Galutiniais paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys arba tarptautinės organizacijos ar jų padaliniai (atstovybės, filialai, biurai ir kt.), teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo su tikslinės grupės atstovais patirties arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus (ši nuostata netaikoma projekto partneriams).
3.1.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Netaikoma. Atsakinga institucija nebus galutinis paramos gavėjas.
3.1.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: konsultacinių susitikimų ir ekspertų grupių susirinkimų skaičius bei tipai; surinktų duomenų kiekis ir tipai; suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovų), dalyvaujančių konsultacijų procese, skaičius ir kategorijos; patobulintų priėmimo tvarkos procedūrų skaičius.
3.1.1.5. Europos Bendrijų (toliau vadinama – EB) finansavimo matomumas
EB finansavimo matomumas užtikrinamas vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti galimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti plačiąją visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija rengia Informavimo apie EIF programos paramą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles. Šių taisyklių rengimo procese dalyvauja įgaliota institucija.
Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis – EIF programos lygmeniu ir EIF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Ši institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EIF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir galutiniai paramos gavėjai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Galutiniai paramos gavėjai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.
3.1.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
EIF programos remiami veiksmai papildys Europos pabėgėlių fondo programos (toliau vadinama – EPF), EB iniciatyvos EQUAL ir Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) įgyvendinamus veiksmus. Atsižvelgiant į šių ir kitų EB instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus, EIF programos Lietuvoje projektai atrenkami siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Atsakinga institucija ir įgaliota institucija siekia užtikrinti, kad EIF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai administruoja kelias ES programas, tarp jų EPF, ESF, EQUAL, todėl bendradarbiavimas nėra sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis, užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, Projektų atrankos ir priežiūros komitetui dalyvaujant EIF programos remiamų projektų atrankoje, įtraukiant į Gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EIF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal kitas EB ir nacionalines programas, ir pan.
3.1.2. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su
Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas.
3.1.2.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei gilinti savo žinias apie Lietuvą yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Tokiose įvadinėse programose ir kursuose turėtų būti sudaroma galimybė įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas bei vertybes. Kursai galėtų būti organizuojami atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių atitinkamų žinių lygį. Šiuo veiksmu bus gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą jos visuomenę ir pagrindines vertybes, taip skatinant trečiųjų šalių piliečių integraciją mūsų šalyje.
3.1.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą
3.1.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą naudojami šie vertinimo rodikliai: sukurtų naujų ar patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai; suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; kursuose dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos.
3.1.2.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.3. Lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas.
3.1.3.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Svarbu užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje, galėtų ne tik dirbti ar mokytis, bet ir dalyvauti EIF remiamoje veikloje. Tuo tikslu ši veikla ir programos turėtų būti pakankamai lanksčios, pavyzdžiui, galėtų būti rengiami ne visos dienos kursai, intensyvūs mokymo moduliai, nuotolinio arba elektroninio mokymo sistemos ir pan. Tokiu būdu didesnis trečiųjų šalių piliečių skaičius turėtų galimybę dalyvauti veikloje, skirtoje jų integracijai didinti. Šiuo veiksmu bus skatinamas aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas įvadinėse programose ir kursuose, taip pat gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą stiprinami įvairūs integracijai reikalingi įgūdžiai.
3.1.3.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.3.3 punktą.
3.1.3.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: sukurtų naujų ar patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai; suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; kursuose dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; pataisymų įvadinėse programose ir veikloje skaičius ir tipai.
3.1.3.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.3.6 punktą.
3.1.4. Programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas.
3.1.4.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl, kuriant integracijos programas ir įgyvendinant veiklą, būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų ir neįgalių asmenų poreikius. Kai kurios trečiųjų šalių piliečių grupės gali būti sunkiau integruojamos, todėl minėtos integracijos programos turėtų būti atitinkamai pritaikytos pagal konkrečios grupės poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas vaikų ir jaunimo poreikiams bei jų integracijos priemonėms. Šiuo veiksmu bus siekiama gerinti specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius.
3.1.4.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.1.4.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: sukurtų naujų įvadinių programų, skirtų specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms, skaičius ir tipai; suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; kursuose dalyvavusių moterų, jaunimo, vaikų, neraštingų, neįgalių ir kitų kategorijų trečiųjų šalių piliečių skaičius; nustatyti konkrečios trečiųjų šalių piliečių grupės specialūs poreikiai.
3.1.4.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.5. Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas.
3.1.5.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvos darbo rinkoje pasitelkiami tuose ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose trūksta vietinės ir kitų ES valstybių narių darbo jėgos. Dažniausiai šiuose sektoriuose dirba aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas šių asmenų priėmimui ir integracijai (mokant lietuvių kalbos, stiprinant žinias apie Lietuvą ir pan.). Siekiant įtraukti juos į EIF remiamą veiklą, būtina siekti, kad šios programos ir veikla būtų kuo lankstesni. Šiuo veiksmu siekiama gerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius, taip pat gerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygas.
3.1.5.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.1.5.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų ir programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir tipai; projektuose ir programose dalyvavusių aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių skaičius; nustatyti specialūs aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių poreikiai.
3.1.5.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.6. Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas.
3.1.6.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų buvimą Lietuvoje. Svarbu didinti Lietuvos visuomenės informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant ją į atitinkamas programas bei veiklą. Dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, o kartu ir integraciją. Siekiant stiprinti pritarimą imigracijai ir integracijai, taip pat galėtų būti vykdomos sąmoningumo ugdymo kampanijos. Ypač svarbios žiniasklaidoje vykdomos kampanijos, nes žiniasklaida daro nemažą įtaką formuojantis visuomenės požiūriui į daugelį procesų. Šiuo veiksmu skatinamas palankesnis Lietuvos visuomenės požiūris į trečiųjų šalių piliečių imigraciją ir integraciją, taip pat gerinami Lietuvos visuomenės narių ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiai bei supratimas, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas.
3.1.6.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.1.6.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai; surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai; programose ir veikloje dalyvavusių Lietuvos gyventojų skaičius ir kategorijos; programose ir veikloje dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; programose ir veikloje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir kategorijos; parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai.
3.1.6.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.7. Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas.
3.1.7.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje daugėja, turi būti stiprinamas paslaugas teikiančių asmenų gebėjimas palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais. Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų nepatiriant diskriminacijos, tačiau dažnai trečiųjų šalių piliečiai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar tiesiog nežinojimo, kur kreiptis. Siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę efektyviau naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, pagalba galėtų būti teikiama nevyriausybinėse organizacijose, įskaitant pačių imigrantų asociacijas, taip pat įvairiose patariamosiose tarnybose ar centruose, kurie teiktų įvairiapusę informaciją ir konsultacijas trečiųjų šalių piliečiams. Įvairios informacinės kampanijos galėtų būti skirtos tiek trečiųjų šalių piliečiams, tiek Lietuvos visuomenei informuoti, taip pat galėtų būti bendradarbiaujama su paslaugų teikėjais. Šiuo veiksmu siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas. Be to, šiuo veiksmu skatinamas lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimas paslaugų teikimo srityje.
3.1.7.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą
3.1.7.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant jiems palankesnes galimybes naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai; informacinių kampanijų, tarpininkaujančių tarnybų ar asociacijų skaičius ir tipai; šiose programose dalyvavusių paslaugų teikėjų skaičius ir tipai; trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų skaičius ir tipai; trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius ir kategorijos; imigrantų, teikiančių tokias konsultacijas naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir kategorijos; trečiųjų šalių piliečių, kuriuos paveikė informavimo kampanijos, skaičius ir kategorijos; parengtų ir išplatintų leidinių bei kitos reikalingos medžiagos kiekis ir tipas; nustatyti trečiųjų šalių piliečių specialūs poreikiai viešųjų ir privačių paslaugų srityje.
3.1.7.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.8. Kitų programų ir priemonių, kurios susijusios su Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodytais bendraisiais pagrindiniais imigrantų integracijos politikos principais ir atitinka Tarybos sprendime 2007/435/EB nustatytus tikslus ir veiksmus, kūrimas.
Svarbi pastaba!
Trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtos priemonės įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje.
3.2. Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti
Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą nustatymas ir kūrimas
Trečiųjų šalių piliečių integracija yra dinamiškas procesas, kuriam svarbios kompetencija ir praktika. Teigiamą poveikį integracijai daro nuolatinis politikos krypčių ir priemonių lyginimas bei kontrolė. Siekiant kuo didesnio integracijos veiksmingumo, lemiamas vaidmuo tenka aiškiai apibrėžtoms vertinimo priemonėms. Įvairūs tyrimai, studijos, vertinimo metodikos, rodikliai ir kitos panašios priemonės, skirtos integracijos proceso pažangai stebėti ir vertinti, turėtų būti skatinamos visais integracijos valdymo lygmenimis. Prioritetas įgyvendinamas šiais veiksmais:
3.2.1. Studijų ir tyrimų, skirtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo tvarkai, įvadinėms programoms ir veiklai įvertinti, atlikimas ir plėtojimas.
3.2.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Siekiant išsiaiškinti priėmimo tvarkos bei vykdomų programų teigiamus ir neigiamus aspektus, būtina prisidėti prie priėmimo tvarkos, programų ir veiklos vertinimo, remiant suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, įskaitant trečiųjų šalių piliečių organizacijas, taip pat įmonių, regionų ar vietos valdžios institucijų reprezentatyvius tyrimus bei įvairias studijas. Šiuo veiksmu siekiama pagerinti turimas žinias apie priėmimo procedūrų ir programų efektyvumą bei naudingumą taip pat jų teigiamą ir neigiamą poveikį integracijos procesui. Atsižvelgiant į tyrimų bei studijų rezultatus, bus gerinama priėmimo procedūrų ir vykdomų programų kokybė, tobulinami susiję teisės aktai.
3.2.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.2.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą naudojami šie vertinimo rodikliai: atliktų studijų ir tyrimų skaičius bei tipai; pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; atsižvelgiant į rekomendacijas priėmimo procedūrose ir įvadinėse programose padarytų pataisų skaičius ir tipai; suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovų), dalyvaujančių studijose ir tyrimuose, skaičius ir kategorijos; surengtų konsultacinių susitikimų skaičius ir tipai.
3.2.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.2.2. Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas.
3.2.2.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Siekiant stebėti integracijos politikos ir vykdomų priemonių pažangą būtina kurti ir nuolat tobulinti pažangos stebėjimo metodologijas, rodiklius ir kitas priemones. Šie rodikliai turėtų būti pakankamai aukštos kokybės ir turėtų leisti įvertinti integracijos politikos pažangą nacionaliniu lygmeniu. Šiuo veiksmu siekiama gerinti imigracijos ir integracijos proceso bei politikos vertinimo, stebėsenos priemonių kokybę, taip pat gerinti žinias apie integracijos politiką ir jos priemones.
3.2.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.2.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą naudojami šie vertinimo rodikliai: atliktų tyrimų skaičius bei tipai; parengtų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių bei kitų priemonių skaičius ir tipai; pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; surinktų kiekybinių ir kokybinių duomenų kiekis ir tipai; atsižvelgiant į rekomendacijas priėmimo procedūrose ir programose padarytų pataisų skaičius ir tipai.
3.2.2.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.2.3. Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas.
3.2.3.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Siekiant pagerinti integracijos procesą, pirmiausiai reikia nustatyti įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius integracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant moterų, jaunimo, vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų reikmėms. Siekiant šio tikslo, imigrantų bendruomenėse galėtų būti vykdomi tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu geriausia patenkinti šių asmenų poreikius, taip pat galėtų būti kuriami ir tobulinami įvairūs rodikliai ir vertinimo metodologijos, skirti įvertinti įvadinių programų bei integracijos politikos tinkamumą ir pritaikomumą specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms, ir pan. Šiuo veiksmu siekiama gerinti žinias apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos sityje, integracijos politikos priemonių privalumus ir trūkumus, taip pat apie šių priemonių ir specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikių atitiktį.
3.2.3.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.2.3.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai: sukurtų vertinimo sistemų, metodologijų, rodiklių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai; surinktų kiekybinių ir kokybinių duomenų kiekis ir tipai; pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; vertinimo procese dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; atsižvelgiant į rekomendacijas integracijos politikos priemonėse padarytų pataisų skaičius ir tipai.
3.2.3.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.3. Kita
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu didinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių tarpkultūrinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Gebėjimų stiprinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas turėtų būti vykdomi nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, įtraukiant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešas ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką, būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų, ir pan. Prioritetas bus įgyvendinamas šiais veiksmais:
3.3.1. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais.
3.3.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Tarpkultūrinis bei tarpreliginis mokymas yra labai svarbus politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypač aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą informacijos teikimą švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius ir įvairovės valdymo mokymus, svarbu atsižvelgti į specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų poreikius. Šiuo veiksmu bus siekiama gerinti politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę.
3.3.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.3.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą naudojami šie vertinimo rodikliai: suorganizuotų mokymų skaičius ir tipai; mokymų dalyvių skaičius ir kategorijos; parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai.
3.3.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.3.2. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas.
3.3.2.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę, būtina skatinti kompetentingų institucijų, organizacijų ir pan. bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Svarbus ne tik įvairių valdžios institucijų ir įstaigų, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei kitų suinteresuotų šalių, įskaitant trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus, bendradarbiavimas. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje, taip pat įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti vykdomai integracijos politikai įgyvendinti, stebėti ir vertinti, ir kiti panašūs mechanizmai. Šiuo veiksmu siekiama sustiprinti integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą bei jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones.
3.3.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.3.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą naudojami šie vertinimo rodikliai: įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai; susitikimuose dalyvavusių asmenų skaičius ir kategorijos; suorganizuotų susitikimų, renginių skaičius; parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai.
3.3.2.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
Svarbi pastaba!
Bet kokia viešoji parama, teikiama pagal EIF 2007 m. metinę programą, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, taikytinas tuo metu, kai viešoji parama yra teikiama.
4. TECHNINĖ PAGALBA
4.1. Techninės pagalbos tikslas
4.1.1. Techninės pagalbos tikslas yra padėti atsakingai, įgaliotai bei kitoms paskirtoms institucijoms veiksmingai įgyvendinti EIF programą Lietuvoje. Techninės pagalbos lėšos bus skiriamos atsakingai ir įgaliotai institucijoms, tačiau iškilus poreikiui, audito ir tvirtinančiai institucijoms taip pat gali būti skirta techninės pagalbos lėšų jų veiklai, susijusiai su EIF 2007 m. metinės programos įgyvendinimu, finansuoti.
EIF programos įgyvendinimas atsakingai institucijai yra nauja veikla, todėl būtina užtikrinti pakankamus žmogiškuosius bei kitus išteklius. Techninės pagalbos lėšomis bus finansuojamas atsakingos institucijos EIF programos finansininko darbo užmokestis bei kompiuterinės technikos įsigijimas (nuomos pagrindais) ir įdiegimas. Daugiausiai techninės pagalbos lėšų bus skirta įgaliotai institucijai.
4.1.2. Techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojama:
4.1.2.1. išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant kompiuterinę įrangą ir vartojimo reikmenis);
4.1.2.5. išlaidos, susijusios su kompiuterinių sistemų, skirtų EIF programai valdyti, prižiūrėti ir vertinti, įgijimu, įdiegimu ir eksploatavimu;
4.1.2.6. išlaidos, susijusios su priežiūros komitetų ir darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);
4.1.3. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, iš techninės pagalbos lėšų pagal EIF 2007 m. metinę programą bus finansuojama:
4.1.3.1. Projektų atrankos ir priežiūros komiteto posėdžių organizavimas ir kiti veiksmai, susiję su šio komiteto veikla;
4.1.3.2. atsakingos institucijos EIF programos finansininko ir įgaliotos institucijos EIF programos vadovo bei finansininko darbo užmokestis;
4.1.3.4. pareiškėjų ir paramos gavėjų mokymai, susiję su jų veiklos planų rengimu, valdymu ir įgyvendinimu;
4.1.3.8. dalyvavimas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojo komiteto ir kituose tarptautiniuose susitikimuose;
4.2. Numatomi kiekybiškai įvertinami rezultatai
EIF programą administruojančioms institucijoms suteikus techninę pagalbą, bus:
4.2.1. kuriama ir tobulinama EIF programai reikalinga teisinė bazė (metinės programos; Gairės pareiškėjams ir kita kvietimo teikti paraiškas dokumentacija; nacionalinės projektų atrankos, priežiūros, mokėjimo, viešinimo, techninės pagalbos naudojimo ir pan. taisyklės);
4.2.2. efektyviai įgyvendinama projektų atrankos ir priežiūros sistema (apie 5 Projektų atrankos ir priežiūros komiteto posėdžius);
4.2.3. atliktos projektų patikros vietose (atsižvelgiant į pateiktų paraiškų ir atrinktų projektų skaičių, įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos atliktos patikros);
4.2.4. įgyvendinamos informavimo ir viešinimo priemonės (EIF programos Lietuvoje logotipas, lankstinukai, rašikliai, plakatai ir pan.);
4.3. Informuotumas apie EB finansinę paramą
Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 proc., t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama. Siekiant užtikrinti EB finansavimo matomumą laikomasi nustatytų ES paramos viešinimo reikalavimų. ES logotipu ir kitais privalomais ženklais pagal nustatytas taisykles bus privaloma žymėti EIF programos dokumentaciją ir įsigytą turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) atsakinga, įgaliota ir kitos EIF programą administruojančios institucijos yra perkančiosios organizacijos, todėl, pirkdamos prekes ar paslaugas iš techninės paramos lėšų, turi vadovautis minėtu įstatymu ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymais. Atsakinga, tvirtinanti ir audito institucija taip pat privalo vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-202 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių patvirtinimo“.
Visos išlaidos tūri būti pagrindžiamos jas pateisinančiais dokumentais (pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla, ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).
5. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Metinė programa – finansinio plano projektas |
|
||||||||
| 1 lentelė – Apžvalga |
|
||||||||
| Valstybė narė: Lietuva Metinė programa: 2007 m. programa Fondas: Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
|
||||||||
| (visos sumos nurodytos eurais) |
Prioriteto Nr. |
Konkretaus prioriteto Nr. |
Bendrijos įnašas (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis (e=a/d) |
Bendros sumos dalis (d/iš viso d) |
|
| 1 veiksmas |
Prioritetas Nr. l |
– |
40 665,88 |
13 555,29 |
0 |
54 221,17 |
75,00% |
6,27% |
|
| Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas |
|
||||||||
| 2 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
– |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54 221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 3 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 3 |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54.221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 4 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 2 |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54 221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 5 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
– |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54 221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 6 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifiniai prioritetai Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5 |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54 221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 7 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifiniai prioritetai Nr. 1, Nr. 5 |
40 665,89 |
13 555,30 |
0 |
54 221,19 |
75,00% |
6,27% |
|
| Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, taip sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 8 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
– |
40 665,88 |
13 555,29 |
0 |
54 221,17 |
75,00% |
6,27% |
|
| Kitų programų ir priemonių, kurios susijusios su Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodytais bendraisiais pagrindiniais imigrantų integracijos politikos principais ir atitinka Tarybos sprendime 2007/435/EB nustatytus tikslus ir veiksmus, kūrimas |
|||||||||
| 9 veiksmas |
Prioritetas Nr. 2 |
– |
49 291,98 |
16 430,66 |
0 |
65 722,64 |
75,00% |
7,59% |
|
| Studijų ir tyrimų, skirtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo tvarkai, įvadinėms programoms ir veiklai įvertinti, atlikimas ir plėtojimas |
|||||||||
| 10 veiksmas |
Prioritetas Nr. 2 |
– |
49 291,99 |
16 430,66 |
0 |
65 722,65 |
75,00% |
7,59% |
|
| Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas |
|||||||||
| 11 veiksmas |
Prioritetas Nr. 2 |
– |
49 291,99 |
16 430,66 |
0 |
65 722,65 |
75,00% |
7,59% |
|
| Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas |
|||||||||
| 12 veiksmas |
Prioritetas Nr. 3 |
Specifiniai prioritetai Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 |
59 150,38 |
19 716,79 |
0 |
78 867,17 |
75,00% |
9,11% |
|
| Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais |
|||||||||
| 13 veiksmas |
Prioritetas Nr. 3 |
Specifiniai prioritetai Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 |
59 150,38 |
19 716,79 |
0 |
78 867,17 |
75,00% |
9,11% |
|
| Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas |
|||||||||
| Techninė pagalba |
|
|
76 779,86 |
0 |
0 |
76 779,86 |
100,00% |
8,87% |
|
| Kiti veiksmai (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO |
|
|
668 283,68 |
197 167,94 |
0 |
865 451,62 |
77,22% |
100 % |
|
(1) jei taikoma
(2) jei taikoma