LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1282 „Dėl Eksporto plėtojimo strategijos“

dalinio pakeitimo

2000 m. rugsėjo 27 d. Nr. 1160

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1282 „Dėl Eksporto plėtojimo strategijos“ (Žin., 1998, Nr. 96-2669) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL EKSPORTO PLĖTROS IR SKATINIMO STRATEGIJOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Eksporto plėtros ir skatinimo strategijai (pridedama).

2. Patvirtinti Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos 2000–2002 metų veiksmų planą (pridedama).

3. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos 2000–2002 metų veiksmų plano vykdymą“.

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

Ūkio ministras                                                                                Valentinas Milaknis

______________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1282

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1160 redakcija)

EKSPORTO PLĖTROS IR SKATINIMO STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Siekiant sumažinti einamosios sąskaitos balanso deficitą ir pagerinti šalies ekonominę būklę, būtina produkciją ir paslaugas daryti konkurencingesnes, kad didėtų pardavimo apimtis, o eksportas sudarytų kuo didesnę jo dalį. Vis didesnė dalis bendrojo vidaus produkto turi būti sukuriama įmonėse, eksportuojančiose prekes ir paslaugas. Tai sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas, greičiau atsipirks investicijos į eksporto plėtrą ir skatinimą.

Ši strategija susideda iš dviejų dalių – eksporto plėtros strategijos ir eksporto skatinimo strategijos, kuriose numatyta, kaip vidutinės trukmės laikotarpiu (t.y. pasirengimo stoti į Europos Sąjungą laikotarpiu (2000–2004 metais) spręsti dvi tarpusavyje susijusias problemas – eksporto plėtros ir skatinimo. Šioje strategijoje atsižvelgiama ne tik į eksportuotojų, bet į viso privataus sektoriaus poreikius, numatoma pašalinti jų plėtros kliūtis. Ji glaudžiai susijusi su kitomis strategijomis bei programomis, kurių įgyvendinimas darys vienokią ar kitokią įtaką eksporto plėtrai.

Šios strategijos tikslas – vykdant efektyvią eksporto plėtros ir skatinimo politiką, sudaryti palankias Lietuvos ūkio plėtros sąlygas, spartinti Lietuvos ekonomikos augimą.

II. Eksporto plėtros strategija

Eksporto plėtros strategijos tikslas ir prioritetai

2. Eksporto plėtros strategijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas plėtoti tradicines eksporto sritis ir rastis naujoms.

Eksporto plėtros strategijos kryptys yra šios:

2.1. eksportui palankios aplinkos kūrimas;

2.2. eksportuotojų mokymas ir informacinis aprūpinimas;

2.3. prekių ir paslaugų tarptautinio konkurencingumo didinimas;

2.4. tarpusavio pasitikėjimu pagrįsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės, verslo įmonių ir užsienio valstybių bendradarbiavimo plėtojimas.

Eksporto plėtros strategijos įgyvendinimas

Eksportui palankios aplinkos kūrimas

3. Kad būtų sukurta eksporto plėtrai palanki aplinka, būtina:

3.1. finansų srityje:

3.1.1. sudaryti palankias sąlygas įmonėms eksportuotojoms gauti kreditus ir finansinę paramą eksporto plėtros projektams įgyvendinti. Parama turėtų būti skiriama atsižvelgiant į projektų perspektyvumą, eksportuotojų patirtį ir kitus veiksnius;

3.1.2. tobulinti eksporto plėtrai svarbių finansinių institucijų, teikiančių eksporto kreditus ir jų garantijas, veiklą; atlikti eksporto kreditavimo modelio, kuriame dalyvautų valstybė, taikymo teisinę ir ekonominę analizę, parengti pasiūlymus dėl Eksporto ir importo banko steigimo;

3.1.3. kasmet rengti pagrindinių užsienio valstybių valiutos kurso pokyčių galimos įtakos įmonių eksportuotojų veiklai studijas ir teikti rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip tobulinti valiutos reguliavimo sistemos modelį;

3.1.4. parengti eksporto plėtros ir skatinimo priemonių, numatytų kituose programiniuose dokumentuose, dalinio finansavimo tvarką priklausomai nuo to, kokią jos daro įtaką eksporto galimybėms;

3.1.5. efektyviau naudoti šalies ir tarptautinių eksporto plėtros programų finansinę ir nefinansinę pagalbą, skirtą strategijai įgyvendinti;

3.2. ekonomikos, teisės ir institucijų srityje:

3.2.1. skatinti tiesiogines užsienio investicijas į sritis, kuriose eksportas galėtų didėti – daryti jas patrauklesnes, derinti Lietuvos ir užsienio investuotojų interesus, šalinti barjerus investicijoms^*;

3.2.2. rengiamose regionų ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtojimo programose numatyti priemones šios strategijos uždaviniams įgyvendinti;

3.2.3. liberalizuoti gamybos veiksnių – žemės ir darbo jėgos rinkas;

3.2.4. tobulinti rinkos priežiūros institucinę infrastruktūrą ir veiklą;

3.2.5. supaprastinti laikinojo prekių įvežimo perdirbti procedūras;

3.2.6. teikti paramą rinkos dalyvių grupinėms iniciatyvoms steigti eksportuotojų asociacijas, bendrus rūmus ir kitokias struktūras;

3.2.7. sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti elektroninį verslą;

3.2.8. papildyti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programą.

Eksportuotojų mokymas ir informacinis aprūpinimas

4. Eksportuotojų gebėjimas laiku prisiderinti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, jų verslo sėkmė labai priklauso nuo įmonių vadovų pasirengimo prognozuoti galimus pakitimus ir veikti naujomis sąlygomis, todėl numatoma:

4.1. sukurti bendrą užsienio prekybos specialistų rengimo ir eksportuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą;

4.2. parengti bazines eksportuotojų mokymo programas – numatyti plačiau naudoti Lietuvos mokslo potencialą, remtis užsienio patirtimi;

4.3. remti teminių seminarų ir konferencijų užsienio prekybos klausimais rengimą;

4.4. teikti paramą eksportuotojų, ypač smulkių, mokymui eksporto proceso valdymo ir administravimo bei įmonės buhalterijos, atsargų valdymo, pardavimo, rinkodaros ir kitose srityse, kuo plačiau juos supažindinti su rinkos tyrimo metodais, užsienio prekyba ir elektroniniu verslu;

4.5. naudojant šiuolaikines informavimo priemones, sukurti verslininkų informavimo apie jiems teikiamas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas sistemą;

4.6. plėsti informacines paslaugas eksportuotojams, apimančias užsienio prekybos reguliavimą, kokybės, pakavimo, sanitarijos, higienos ir kitus reikalavimus, muitų tarifus ir kitus apribojimus, užsienio rinkų tyrimus, valstybės teikiamą paramą eksporto plėtrai;

4.7. skatinti Lietuvos verslininkus diegti naujausias informacines technologijas, naudotis pasauliniais kompiuterių tinklais;

4.8. remti eksporto vadybos vadovėlių, metodinių priemonių, reklaminių leidinių rengimą ir leidybą;

4.9. siekiant užtikrinti savarankišką verslininkų mokymąsi, sukurti nuotolinio eksportuotojų mokymo sistemą (virtualusis mokymasis).

Prekių ir paslaugų tarptautinio konkurencingumo didinimas

5. Pastarųjų metų (iki 1999 metų krizės) Lietuvos pramonės įmonių pagamintos produkcijos pardavimo užsienio rinkose dinamikos analizė leidžia darytį išvadą, kad pramonės ir paslaugų sektoriaus tarptautinis konkurencingumas nepakankamas, dėl to ūkio subjektams sunku rasti naujų rinkų ir įsitvirtinti jose.

Kad konkurencingumas didėtų, būtina:

5.1. parengti ir įdiegti tobulesnę gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų konkurencingumo skatinimo sistemą, nustatyti aiškius skatinimo prioritetus, jo efektyvumo vertinimo kriterijus;

5.2. įgyvendinti Lietuvos pramonės ir paslaugų konkurencinį pranašumą skatinančias priemones, numatytas Pramonės vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Nacionalinėje kokybės programoje ir Inovacijų versle programoje;

5.3. sukurti Lietuvos eksportuotojų, ypač smulkių įmonių, laimėjimų įvertinimo sistemą – organizuoti įvairius renginius, asocijuotų struktūrų iniciatyva steigti apdovanojimo fondus, prie kurių bent iš dalies galėtų prisidėti ir valstybė, įsteigti geriausio eksportuotojo prizą;

5.4. skatinti smulkaus ir vidutinio verslo bei verslo paslaugų sektorių, gaminti produkciją ir teikti paslaugas, turinčias paklausą užsienyje;

5.5. remti tarptautinę ir vietinę kooperaciją ir klasterių kūrimąsi;

5.6. skatinti plėtrą didelę pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų, kuriose taikomos naujausios technologijos (elektronikos, biotechnologijų, chemijos, vaistų, mechanikos ir kitų);

5.7. remti technologijų ir inovacijų kūrimą ir perėmimą (mainų programos, studijų užsienyje finansavimas).

Tarpusavio pasitikėjimu pagrįsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslo įmonių bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis plėtojimas

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė viena šios strategijos negali įgyvendinti, ji tik gali deramai prisidėti prie ekonomikos plėtros, jeigu į šį procesą įsitrauktų visos suinteresuotos institucijos ir ūkio subjektai. Ypač svarbu Lietuvos Respublikos Vyriausybei palaikyti ryšius su pramonės ir verslo struktūromis; šiuo tikslu turi būti kuriamos ir stiprinamos institucijos, keliama valstybės tarnautojų kvalifikacija, tobulinami jų įgūdžiai eksporto srityje, rengiami reguliarūs ministerijų specialistų ir stambaus, vidutinio bei smulkaus verslo atstovų apskritojo stalo susitikimai. Numatoma:

6.1. užtikrinti laikinosios eksporto plėtros ir užsienio prekybos reguliavimo darbo grupės veiklos tęstinumą: įsteigti iš eksportuotojų ir suinteresuotų institucijų atstovų nuolat visuomeniniais pagrindais veikiantį eksportuotojų forumą eksporto plėtros ir užsienio prekybos problemoms nagrinėti;

6.2. kasmet analizuoti užsienio valstybių prekybos politiką trečiųjų valstybių ir eksportuojamų prekių bei paslaugų atžvilgiu (atlikti studijas) ir remiantis jomis parengti rekomendacijas, kokios paramos reikalingi Lietuvos eksportuotojai (atsižvelgiant į jų interesus);

6.3. užbaigti derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, siekiant palankesnių Lietuvai prekybos sąlygų;

6.4. rengti metinius diplomatų, kuruojančių ekonominius klausimus, susitikimus su eksportuotojais, skatinti diplomatines atstovybes daugiau dėmesio skirti Lietuvos eksportui;

6.5. svarbiausiųjų užsienio valstybių – prekybos partnerių diplomatinėse atstovybėse įsteigti prekybos atašė pareigybes, o kur atstovybių nėra – steigti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovybes;

6.6. skatinti ryšius tarp tiekėjų ir gamintojų (tiek ūkio šakose, tiek ir tarp jų), parengti paslaugų eksportuotojams teikimo programą.

III. Eksporto skatinimo strategija

Eksporto skatinimo strategijos tikslas ir prioritetai

7. Eksporto skatinimo strategijos tikslas – daugiau parduoti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų, skleisti informaciją apie Lietuvą ir jos produkciją (paslaugas), naudojant mokslo tyrimų, informavimo, ryšių priemones, kitokiais santykių su visuomene plėtojimo ir palaikymo būdais.

Eksporto skatinimo kryptys yra šios:

7.1. aktyvios valstybinės rinkų išlaikymo ir skverbimosi į naujas rinkas politikos vykdymas;

7.2. palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio kūrimas;

7.3. esamos eksporto skatinimo infrastruktūros tobulinimas.

Eksporto skatinimo strategijos įgyvendinimas

Aktyvios valstybinės rinkų išlaikymo ir skverbimosi į  naujas rinkas politikos vykdymas

8. Lietuva dar nėra perėmusi efektyvios rinkos analizės ir rinkų paieškos metodų, o eksporto plėtrą daugiausia ir lemia naujų rinkų paieška ir gebėjimas jose išsilaikyti.

Siekiant išsilaikyti senose ir įsitvirtinti naujose rinkose, numatoma:

8.1. sukurti institucinę ir informacinę bazę, kurios reikia užsienio rinkoms tirti ir į naujas rinkas skverbtis;

8.2. remti ūkio subjektus, rengiančius eksporto plėtojimo strategijas ir produktų gamybos didinimo ir rinkodaros projektus. Paramos teikimo kriterijai turi būti skaidrūs ir vieši, pirmenybė teikiama eksporto potencialo didinimui, aktyviai naujų rinkų paieškai ir įsitvirtinimui jose;

8.3. analizuoti veiksnius, lemiančius eksporto galimybes, remiantis šia analize, numatyti priemones eksportui skatinti, parengti užsienio rinkų strategines plėtros gaires.

Palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio kūrimas

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pristatyti užsienyje Lietuvą – patrauklią investicijoms ir verslui valstybę, viena iš rinkodaros strategijos sričių laiko Lietuvos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio gerinimą. Šiuo tikslu numatoma:

9.1. tobulinti informacijos apie Lietuvos ekonomiką ir verslo sąlygas skleidimo užsienyje sistemą, numatyti atsakingas už šios informacijos parengimą ir platinimą institucijas, šios veiklos finansavimo tvarką ir šaltinius;

9.2. plačiau naudoti šiuolaikines informacines technologijas informacijai apie lietuviškas prekes ir paslaugas rinkti, kaupti, apdoroti ir skleisti;

9.3. užmegzti ir plėtoti ryšius su užsienio žiniasklaida;

9.4. skatinti verslo paslaugas, susijusias su lietuviškų prekių reklama užsienyje, informacinių leidinių platinimu, eksportuotojų mokymu rinkodaros;

9.5. plėsti ir modernizuoti Lietuvos gamintojų – eksportuotojų ir paslaugų teikėjų duomenų bazę, kad Lietuvos ir užsienio vartotojai su šiais duomenimis galėtų susipažinti internete.

Esamos eksporto skatinimo infrastruktūros tobulinimas

10. Eksportą skatinti labai padėtų derama skatinimo infrastruktūra, todėl numatoma:

10.1. parengti ir įgyvendinti eksporto skatinimo infrastruktūros pertvarkymo ir tobulinimo projektą;

10.2. taikyti patikslintą eksporto kreditų draudimo, prie kurio prisideda valstybė, modelį;

10.3. tobulinti eksporto subsidijų žemės ūkio produkcijai teikimo sistemą;

10.4. koordinuoti eksporto plėtojimą skatinančių institucijų, šakinių asociacijų veiklą, per jų rengiamas programas ir projektus teikti netiesioginę paramą eksportuotojams.

IV. Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo rezultatai

11. Šios strategijos įgyvendinimas padės gerinti produkcijos ir paslaugų pardavimo struktūrą, sudarys sąlygas didėti eksportui, dėl to turėtų gerėti ir bendrieji ūkinės veiklos, makroekonomikos rodikliai. Tikimasi, kad:

11.1. sumažės užsienio prekybos balanso deficitas, pagerės importo struktūra – vyraus investicinės, gamybai ir paslaugoms plėtoti reikalingos prekės;

11.2. bus išlaikytos esamos ir atsivers naujos rinkos lietuviškos kilmės prekėms ir paslaugoms;

11.3. tradicinių prekių (maisto produktų ir gėrimų, lengvosios pramonės gaminių, medienos ir medienos gaminių, baldų, chemijos pramonės gaminių, naftos produktų, kitų ne metalo produktų) eksportas turėtų padidėti apie 5 procentus, konkurencingiausių (elektros įrengimų ir prietaisų, radijo ir ryšių, informacinių technologijų) – 5–10 procentų, o turizmo, statybos ir transporto paslaugų – 10–15 procentų;

11.4. padaugės naujų prekių ir paslaugų, tinkamų eksportuoti;

11.5. gausės įmonių, sėkmingai eksportuojančių savo prekes ir paslaugas;

11.6. bus racionaliai naudojamos esamos darbo vietos ir kuriamos naujos;

11.7. biudžetas gaus papildomų įplaukų;

11.8. bus koncentruoti ir racionaliau (taupiau) naudojami riboti valstybės ir privataus verslo ištekliai.

V. Strategijos įgyvendinimo institucinė struktūra ir finansavimas

12. Eksporto plėtros ir skatinimo tarpžinybiniams klausimams spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu prie Ūkio ministerijos numatoma sudaryti Eksporto plėtros tarybą iš eksporto plėtojimo funkcijas vykdančių ministerijų ir kitų valstybės institucijų, asocijuotų verslo organizacijų atstovų. Šios tarybos pirmininkas – ūkio ministras. Svarbiausiosios tarybos funkcijos – koordinuoti ir kontroliuoti šios strategijos įgyvendinimą, periodiškai ją tikslinti.

13. Kadangi šios strategijos įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo valstybės institucijų gebėjimo vykdyti įvairias su eksportu susijusias funkcijas, tokiems gebėjimams plėtoti bus rengiamos specialios šių institucijų tarnautojų mokymo programos, skatinamas ministerijų ir kitų institucijų, atsakingų už šios strategijos įgyvendinimą, ir verslininkų bendradarbiavimas. Numatoma paskirti atsakingą už šią sritį tarnautoją, kuris koordinuotų strateginių priemonių įgyvendinimą kiekvienoje ministerijoje, atsižvelgdamas  į bendrą veiksmų planą.

14. Įgyvendinti šią strategiją labai padėtų vykdytojų dialogas su verslininkų organizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir jos įtraukimas į konkrečių priemonių vykdymą. Vis didesnis vaidmuo tenka Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai, Valstybiniam turizmo departamentui, asocijuotoms verslo organizacijoms, draudimo įmonei „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“, numatomam įsteigti eksportuotojų forumui. Bus didinamas ir nepriklausomų ekspertų vaidmuo kontroliuojant ir vertinant eksporto pokyčius ir jų įtaką šalies ūkiui, kadangi tokių ekspertų dalyvavimas suteikia procesui objektyvumo ir skaidrumo.

15. Šios strategijos priemones numatoma finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skiriamomis eksportui skatinti, laikantis nuostatos, kad pagrindiniu eksporto plėtojimo ir skatinimo priemonių finansavimo šaltiniu turi būti privatus kapitalas, o valstybės lėšos naudojamos toms priemonėms iš dalies finansuoti. Taip pat numatoma dalį lėšų panaudoti Pramonės vidutinės trukmės politikos ir jos įgyvendinimo strategijos, Nacionalinės kokybės programos, Inovacijų versle programos, Smulkaus ir vidutinio verslo programos, Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonėms, susijusioms su eksporto plėtra ir skatinimu, įgyvendinti.

VI. Kontrolė ir įvertinimas

16. Kaip įgyvendinami šios strategijos tikslai, kontroliuos ir vertins  Eksporto plėtros taryba, kurios pirmininkas kasmet teiks atitinkamą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Už strategijos įgyvendinimą bus atsakinga Ūkio ministerija. Kitos valstybės valdymo institucijos, atsakingos už konkrečias strategijos įgyvendinimo priemones, yra nurodytos šios strategijos veiksmų plane.

17. Eksportui skatinti skiriamų lėšų efektyviam naudojimui pagal paskirtį patikrinti Ūkio ministerijos sprendimu tam tikrais atvejais gali būti skiriamas nepriklausomas auditas.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1282

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1160

redakcija)

Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos 2000–2002 metų

veiksmų planas

Veiklos kryptis	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo (atsiskaitymo) terminas	Atsakingas vykdytojas
I. EKSPORTO PLĖTRA
1. Sukurti eksportui palankią aplinką	įsteigti Eksporto plėtros tarybą	2001 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija
	atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių patirtį ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, parengti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriame būtų patikslinta eksportuotų paslaugų sąvoka	2000 metų IV ketvirtis	Finansų ministerija
	priėmus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šio įstatymo projektui 2000 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 726), patikslinti teisės aktus, reglamentuojančius ūkio subjektams taikomus ūkinės veiklos apribojimus sustabdant muitinės procedūras	2000 metų IV ketvirtis	Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
	supaprastinti laikinojo prekių įvežimo perdirbti įforminimo procedūras; parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 898 „Dėl Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 76-1958) dalinio pakeitimo projektą	2000 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
	atlikti eksporto kreditavimo modelio, kuriame dalyvautų valstybė, taikymo teisinių ir ekonominių sąlygų analizę ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Eksporto ir importo banko steigimo	2001 metų II ketvirtis	Finansų ministerija, Ūkio ministerija
	kasmet rengti pagrindinių užsienio valstybių valiutos kurso pokyčių galimos įtakos Lietuvos makroekonomikos ir įmonių veiklos rodikliams studijas ir teikti rekomendacijas, kaip tobulinti valiutos reguliavimo sistemos modelį	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis, 2002 metų IV ketvirtis	Ekonomikos ir privatizacijos institutas, Ūkio ministerija
	rengiamose regionų bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programose numatyti priemones Eksporto plėtros ir skatinimo strategijai įgyvendinti	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra
	parengti elektroninio verslo kūrimo koncepciją, sudaryti teisines sąlygas plėtoti šį verslą	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis, 2002 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, „InfoBalt“ asociacija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Eksporto plėtros taryba
	papildyti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programą	2000 metų IV ketvirtis	Žemės ūkio ministerija
2. Mokyti ir aprūpinti informacija eksportuotojus	užtikrinti išsamios informacijos apie užsienio rinkas operatyvų pateikimą įmonėms eksportuotojoms – stiprinti ir plėsti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros informacinį centrą; skirti eksportuotojams reikiamų išteklių būtinai informacijai kaupti ir platinti; pasiekti, kad iš užsienio valstybių ir ambasadų gaunami pasiūlymai ir paklausimai būtų kuo greičiau perduodami nagrinėti atitinkamoms firmoms ir asociacijoms	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis, 2002 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
	sužinoti, kiek ūkio subjektų pageidautų mokytis ir tobulintis, parengti eksportuotojų mokymo programą	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė
	organizuoti informacinius ir mokymo seminarus apie užsienio rinkas ir galimybes eksportuoti į jas; sukurti nuotolinio eksportuotojų mokymo sistemą (virtualusis mokymasis)	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis, 2002 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eksporto plėtros taryba
	sužinoti, kokių reikėtų konsultavimo paslaugų, parengti Lietuvos ir užsienio verslininkų konsultavimo užsienio prekybos ir investavimo klausimais tvarką	2000 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija
	reguliariai rengti užsienio prekybos perspektyvų ir problemų svarstymą; bendradarbiauti su analogiškomis užsienio valstybių organizacijomis organizuojant įvairius seminarus, konferencijas, eksportuotojų forumus	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis, 2002 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Eksporto plėtros taryba
	išplėsti ir modernizuoti Lietuvos gamintojų – galimų eksportuotojų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų duomenų bazę, kurios duomenis Lietuvos ir užsienio vartotojai rastų internete	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Ūkio ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija
	papildyti Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros informacinę bazę duomenimis apie žemės ūkio ir maisto produktų prekybos sąlygas ir reguliavimo priemones užsienio valstybėse, galimus prekybos partnerius, viešojo pirkimo sąlygas ir atliekamą viešąjį pirkimą, muges bei parodas	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Žemės ūkio ministerija
	sustiprinti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Eksporto plėtojimo padalinio materialinę techninę bazę – numatyti etapais steigti jos prekybos atstovybes užsienyje	2001 metų I ketvirtis	Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Ūkio ministerija, Finansų ministerija
	sukurti ir nuolat atnaujinti užsienio valstybių – pagrindinių prekybos partnerių norminių dokumentų, reglamentuojančių reikalavimus prekėms, informacinę bazę, sudaryti galimybę visiems eksportuotojams ja naudotis	2001 metų I ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra
3. Didinti prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą	parengti ir įdiegti tobulesnę gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų konkurencingumo didinimo sistemą, nustatyti aiškius skatinimo (dalinio finansavimo) dydžius, kriterijus ir prioritetus: kokybės sistemų diegimas pagal ISO 9000 ir aplinkos vadybos sistemos pagal ISO 14000 serijos standartų reikalavimus;	kaip numatyta Nacionalinėje kokybės programoje ir Inovacijų versle programose	Ūkio ministerija
	sertifikavimo įstaigų, bandymų laboratorijų kūrimo ir akreditavimo darbų rėmimas; inovacinių projektų įgyvendinimo išlaidų dalinis padengimas pagal Inovacijų versle programoje numatytas priemones
	remti įmonių iniciatyvas, padedančias gaminti naują, konkurencingą ir užsienyje turinčią paklausą produkciją	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra
	įsteigti geriausio eksportuotojo prizą	2001 metų II ketvirtis	Ūkio ministerija, Eksporto plėtros taryba
4. Plėtoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslo įmonių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis	Vyriausybės institucijų ir verslo atstovų tiesioginiam bendradarbiavimui skatinti įsteigti iš eksportuotojų ir suinteresuotų institucijų atstovų visuomeniniais pagrindais veikiantį eksportuotojų forumą	2001 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
	atlikti laisvosios prekybos ir kitų su tarptautine prekyba susijusių sutarčių analizę ir pateikti pasiūlymus dėl jų pakeitimo ar nutraukimo atsižvelgiant į kintančias sąlygas ir Lietuvos Respublikos interesus	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Eksporto plėtros taryba
	parengti Prekybos atašė pareigybės steigimo programą	2000 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra
	siekiant pagerinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir Lietuvos verslo organizacijų bendradarbiavimą eksporto plėtojimo srityje, rengti metinius diplomatų, kuruojančių ekonominius klausimus, susitikimus	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų III ketvirtis, 2002 metų III ketvirtis	Užsienio reikalų ministerija, Eksporto plėtros taryba
II. EKSPORTO SKATINIMAS
5. Vykdyti aktyvią valstybės politiką rinkų išlaikymo ir skverbimosi į naujas rinkas srityje	sukurti bendrą paramos institucinę bei materialinę techninę bazę, kurios reikia užsienio rinkų tyrimo ir skverbimosi į naujas rinkas analitinei veiklai vykdyti, tam maksimaliai pasinaudoti Lietuvos ambasadų galimybėmis, skatinti diplomatinių atstovybių ir asocijuotų verslo struktūrų bendradarbiavimą	2000 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija
	dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų eksportui skatinti, skirti nacionalinių ir teminių parodų ir mugių užsienio valstybėse organizavimo, eksporto vadybos vadovėlių, metodinių priemonių, katalogų, reklaminių leidinių leidybos išlaidoms iš dalies padengti	2000–2002 metai (pagal patvirtintą planą)	Ūkio ministerija, Verslo plėtojimo taryba, Eksporto plėtros taryba
6. Kurti palankų Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdį	parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos apie Lietuvos ekonomiką ir verslo sąlygas skleidimo užsienyje tobulinimo, numatyti už šios informacijos parengimą ir platinimą atsakingas institucijas, šios veiklos finansavimo tvarką ir šaltinius	2000 metų IV ketvirtis	Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra
	skatinti visas Lietuvos gamybininkų ar paslaugų teikėjų asociacijas leisti periodinius leidinius – katalogus užsienio kalbomis, skirtus verslo paslaugų ir lietuviškų prekių reklamai užsienyje ir eksportuotojų mokymuisi rinkos struktūros tyrimų srityje	kaip numatyta pateiktuose projektuose	Ūkio ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Verslo plėtojimo taryba
	efektyviau naudojant šiuolaikines informacines technologijas, atnaujinti, kaupti ir skleisti informaciją apie užsienio valstybes, jų užsienio prekybos politiką trečiųjų valstybių ir eksportuojamų prekių bei paslaugų atžvilgiu	2000 metų IV ketvirtis, 2001 metų IV ketvirtis	Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
7. Tobulinti eksporto skatinimo infrastruktūrą	parengti ir diegti tobulesnę eksporto skatinimo sistemą, kurioje atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus būtų nustatyti aiškūs skatinimo prioritetai ir kriterijai	2000 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
	parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos ir valdymo pertvarkymo – bendrovės veiklos pagerinimo, verslininkų poreikių šioje srityje geresnio tenkinimo; įdiegti patikslintą eksporto kreditų draudimo, kuriame dalyvauja valstybė, modelį	2000 metų III ketvirtis, 2001 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija, Finansų ministerija

______________

---

^* Barjerai bus šalinami vadovaujantis rekomendacijomis, kurias pateikė Pasaulio banko Užsienio investicijų konsultacinės tarnybos misija Lietuvoje, atlikusi administracinių barjerų investicijoms studiją. Rekomendacijose pabrėžiama, jog kuo greičiau būtina mažinti verslo reglamentavimą, pereiti prie politikos, skatinančios savanoriškai mokėti mokesčius, spręsti žemės restitucijos problemą ir sudaryti sąlygas investuotojams įsigyti žemės be rizikos, supaprastinti statybos leidimų gavimo procesą, gerinti mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų santykius, sukurti bendrą muitinės kompiuterių sistemą, mažinti einamąsias verslo išlaidas ir kita.