LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 40:2006 „AKUŠERIS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2006 m. balandžio 3 d. Nr. V-245

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 40:2006 „Akušeris (Akušerė). Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 401 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:1997 „Akušerė (Akušeris). Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 72-1868);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-568 „Dėl Medicinos normos MN 40: 1997 „Akušerė“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 93-4226).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-245

 

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 40:2006

AKUŠERIS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši medicinos norma nustato akušerio veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši norma privaloma akušeriams, jų darbdaviams, taip pat asmenims ir institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus.

 

II. NUORODOS

 

3. Medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 62-2224);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);

3.7. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir Profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrol999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 514 „Dėl Slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3047);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 104-3856);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-548 „Dėl Atrankinės patikros dėl Gimdos kaklelio patologijos programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 117-4390);

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 143-5205).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Akušeris asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją;

Akušerio praktika akušerio pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją teikiama akušerinė pagalba ir priežiūra;

Akušerinė pagalba ir priežiūra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti moterų sveikatos priežiūrą, profilaktiką, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą;

Akušeriniai poreikiai tai fiziologiniai moters poreikiai, kuriems patenkinti reikalingas akušeris.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama:

5.1. baigus ne trumpesnes kaip trejų metų trukmės dienines neuniversitetines ar pirmos pakopos nuosekliąsias universitetines akušerijos studijas;

5.2. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3600 valandų trukmės dienines akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas;

5.3. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3000 valandų trukmės dienines akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas. Šiuo atveju būtina vienerius metus po akušerio profesinės kvalifikacijos įgijimo verstis akušerio praktika nustatytoje sveikatos priežiūros įstaigoje;

5.4. užsienyje įgyta akušerio profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Akušerio profesinės kvalifikacijos suteikimas užtikrina, kad asmuo yra pasirengęs verstis akušerio praktika, nes yra įgijęs akušerijos ir ginekologijos, profesinės etikos ir teisės žinių, žinių apie akušerijos ir naujagimių biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją, taip pat apie asmens sveikatos būklės, fizinės bei socialinės aplinkos ir elgsenos ryšį, pakankamos klinikinės patirties patvirtintose institucijose, prižiūrint kvalifikuotam akušerijos personalui; turi pakankamą supratimą apie sveikatos priežiūros personalo rengimą ir darbo su juo patirties.

7. Verstis akušerio praktika turi teisę asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią licenciją verstis praktika pagal akušerio profesinę kvalifikaciją.

8. Akušeris praktikuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią licenciją teikti akušerijos paslaugas.

9. Akušeris dirba savarankiškai ir asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

10. Akušeris savo kompetencijos paslaugas, išskyrus nurodytas 17.1, 17.7, 17.8, 17.9, 17.10, 17.14, 17.15 punktuose, teikia ir pacienčių namuose, šeimose, bendruomenėse.

11. Akušeris vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu.

 

V. TEISĖS

 

12. Akušeris turi teisę:

12.1. verstis akušerio praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

12.2. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

12.3. dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslinių draugijų veikloje;

12.4. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacijos technologijas;

12.5. teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių ir apskrities gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai siūlymus, kaip gerinti akušerinę pagalbą ir priežiūrą;

12.6. teikti siūlymus darbdaviams dėl darbo sąlygų gerinimo;

12.7. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (įskaitant patalpas, įrenginius, higienos sąlygas, apsaugos priemones, įrangos priežiūrą ir jos atnaujinimą);

12.8. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prieštaraujančias medicinos etikos principams ir moralės normoms arba galinčias sukelti realų pavojų asmens sveikatai arba gyvybei;

12.9. konsultuoti nėščiąsias, gimdyves, pagimdžiusias moteris, supažindinti jas su naujagimių priežiūra, vykdyti profilaktiką sveikatos priežiūros įstaigose ir pacienčių namuose;

12.10. priimti prasidėjusį gimdymą;

12.11. pagal kompetenciją teikti akušerinę pagalbą.

 

VI. PAREIGOS

 

13. Akušeris privalo:

13.1. laikytis aseptikos ir antiseptikos, AIDS, virusinio hepatito ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimų;

13.2. teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka;

13.3. žinoti kenksmingus akušerio praktikos veiksnius, laikytis pačiam ir reikalauti kitų laikytis saugaus darbo taisyklių ir naudotis darbo saugos priemonėmis;

13.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos išsaugojimo bei ugdymo priemones;

13.5. dalyvauti įgyvendinant asmens ir visuomenės sveikatos mokymo programas;

13.6. teisės aktų nustatyta tvarka tobulinti profesinę kvalifikaciją, kad žinios ir įgūdžiai atitiktų praktikos reikalavimus bei akušerijos mokslo naujoves;

13.7. skatinti šeimos narius aktyviai dalyvauti prižiūrint ir slaugant moterį nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu;

13.8. laiku vykdyti gydytojo paskyrimus, gydymo procedūras, informuoti pacientę apie paskirtus vaistus, paaiškinti jų poveikį organizmui ir galimas nepageidaujamas reakcijas, įspėti apie laikiną specialųjį režimą prieš procedūras ir po jų; skubiai informuoti gydytoją apie galimas arba kilusias komplikacijas, alergines reakcijas;

13.9. stebėti moters ir naujagimio elgesį, jų fizinę ir psichikos sveikatą, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius, reakcijas ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją;

13.10. registruoti stebėjimo duomenis medicinos dokumentuose;

13.11. laikytis įstaigos, skyriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių;

13.12. laikytis medicinos etikos normų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

13.13. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

13.14. ne akušerio kompetencijos atvejais patarti pacientui kreiptis į atitinkamos srities specialistą;

13.15. taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

13.16. laikytis akušerijos praktiką ir kitą sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

13.17. paaiškinti akušerio praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu.

 

VII. KOMPETENCIJA

 

14. Akušerio profesinę kompetenciją sudaro nuolat tobulinami žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

15. Akušeris turi žinoti:

15.1. akušerinės-ginekologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus;

15.2. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus;

15.3. aseptikos ir antiseptikos reikalavimus, taikomus akušerijoje;

15.4. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

15.5. pagrindinius nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos principus, jų taikymą akušerijoje;

15.6. socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų veiksnių įtaką moters sveikatai;

15.7. šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines bei socialines garantijas;

15.8. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos, racionalios mitybos principus;

15.9. ligų profilaktikos problemas, sveikatai kenksmingus veiksnius;

15.10. sveiko ir sergančio žmogaus psichologiją, fizinės ir psichikos raidos etapus bei ypatybes, šeimos psichologijos pagrindus;

15.11. motinos ir vaiko sveikatos stiprinimo rodiklius, pagrindinius medicinos pagalbos ir veiklos kokybės rodiklius;

15.12. akušerijos, perinatologijos, neonatologijos mokslo naujoves, jų taikymą praktikoje;

15.13. moters organizmo fiziologinius ir patologinius procesus įvairiais gyvenimo laikotarpiais bei sergant ginekologinėmis ligomis;

15.14. akušerijoje vartojamus vaistus, galimą neigiamą jų poveikį vaisiui ir motinos organizmui;

15.15. moters ir naujagimio anatomijos, fiziologijos, patologijos ypatumus, galimas komplikacijas bei jų išvengimo būdus;

15.16. nėščios, gimdančios, pagimdžiusios moters ir naujagimio priežiūros ypatumus.

16. Akušeris turi išmanyti:

16.1. moters lytinių organų anatomiją ir fiziologiją;

16.2. menstruacinę funkciją ir jos reguliavimą;

16.3. normalaus ir patologinio nėštumo eigą;

16.4. normalaus ir patologinio gimdymo eigą;

16.5. pogimdyminio periodo eigą;

16.6. laktacijos, natūralaus kūdikių maitinimo principus.

17. Akušeris turi mokėti atlikti šias akušerines procedūras ir manipuliacijas:

17.1. amniotomiją (vaisiaus vandenų pūslės įplėšimą);

17.2. antropometrinius matavimus: dubens matmenų, gimdos dugno aukščio, pilvo apimties, svorio, ūgio;

17.3. vaisiaus širdies tonų auskultaciją akušeriniu stetoskopu;

17.4. vidinį akušerinį tyrimą;

17.5. registruoti ir įvertinti kardiotokogramą: vaisiaus širdies tonus, gimdos susitraukimus;

17.6. išorinį akušerinį tyrimą, nustatant vaisiaus padėtį gimdoje Leopoldo griebsenomis;

17.7. asistuoti gydytojui, atliekančiam akušerines operacijas;

17.8. paimti ėminius laboratoriniam tyrimui (kraują iš venos, išskyras ir (ar) nuograndas iš lytinių organų);

17.9. įkirpti tarpvietę;

17.10. priimti normalų gimdymą;

17.11. perkirpti virkštelę (atskirti vaisių nuo motinos);

17.12. įvertinti naujagimio būklę pagal Apgar skalę;

17.13. priimti, apžiūrėti ir įvertinti placentą;

17.14. instrumentais apžiūrėti gimdymo takus;

17.15. susiūti plyšimus: tarpvietės (I° ir II°), makšties gleivinės, gimdos kaklelio (I°);

17.16. apžiūrėti ir įvertinti krūtis, teikti krūtų priežiūros pagalbą;

17.17. atlikti naujagimio tualetą (akių infekcijos profilaktiką, virkštelės sutvarkymą, naujagimio odos higieną, antropometrinius matavimus);

17.18. atlikti akušerinę priežiūrą po gimdymo ar Cezario pjūvio operacijos.

18. Akušeris turi gebėti:

18.1. teikti informaciją ir patarimus šeimos planavimo klausimais;

18.2. nustatyti nėštumą, stebėti normalaus nėštumo eigą, atliekant būtinus tyrimus;

18.3. patarti dėl tyrimų rizikingam nėštumui kuo anksčiau diagnozuoti;

18.4. padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;

18.5. rūpintis moterimi gimdymo metu, reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis stebėti vaisiaus būklę gimdoje;

18.6. priimti savaiminį gimdymą, neplanuotais atvejais – gimdymą sėdmenine pirmeiga, įkirpti tarpvietę;

18.7. atpažinti motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir, jei reikia, padėti jam; skubiai imtis reikiamų priemonių nesant gydytojo, visų pirma – placentos pašalinimo ranka, gimdos patikrinimo ranka;

18.8. prižiūrėti naujagimį, prireikus – gaivinti;

18.9. rūpintis motina ir prižiūrėti ją pogimdyminiu laikotarpiu, patarti, kaip prižiūrėti kūdikį;

18.10. taikyti gydytojo nurodytą gydymą;

18.11. rengti ataskaitas;

18.12. suprasti moterį įvairiomis jos gyvenimo situacijomis;

18.13. atsakingai bendrauti su moterimi, jos šeima, sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata, siekti bendrų tikslų jų sveikatos labui:

18.13.1. mokyti visuomenės narius įvairių šeimos planavimo metodų, aiškinti aborto žalą, lytiškai plintančių ligų žalą;

18.13.2. propaguoti sveiką gyvenseną, aiškinti žalingų įpročių, rizikos veiksnių poveikį organizmui, būsimosioms kartoms;

18.13.3. konsultuoti mergaites lytinio brendimo laikotarpiu asmens higienos, fiziologijos ir nėštumo planavimo klausimais;

18.13.4. aiškinti moterims ir jų šeimų nariams akušerinės ir ginekologinės priežiūros tikslus, natūralaus kūdikių žindymo naudą, akušerio funkcijas;

18.13.5. atlikti vidinį ir išorinį akušerinį tyrimą, nustatyti nėštumo laiką;

18.13.6. paimti tyrimui organizmo išskyrų;

18.13.7. teikti ambulatorinę pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir ginekologinėmis ligomis sergančioms pacientėms;

18.13.8. įvertinti gyvybei grėsmingas būkles bei laiku ir tinkamai į jas reaguoti,

18.14. akušerio praktikos įgūdžiais dalintis su studentais, jaunesniais kolegomis:

18.14.1. mokyti akušerijos specialybės studentus, jaunesnius kolegas akušerijos pagrindų, akušerinės priežiūros ypatumų;

18.14.2. bendradarbiauti su kolegomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais;

18.15. esant grėsmingoms motinos ir vaiko sveikatai ir gyvybei būklėms, kol atvyks gydytojas, atlikti šiuos veiksmus:

18.15.1. pirminį gaivinimą;

18.15.2. punktuoti veną, paruošti ir prijungti lašinę;

18.15.3. teikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui pagal patvirtintą anafilaksinio šoko pagalbos schemą;

18.15.4. teikti pagalbą ranka sėdmeninės pirmeigos atveju;

18.15.5. esant indikacijų, naudoti vakuuminį ekstraktorių;

18.15.6. pradėti teikti pagalbą ištikus eklampsijai;

18.15.7. patikrinti gimdą ranka ir pašalinti placentą;

18.15.8. stabdyti išorinį kraujavimą tvarsčiu, kumščiu užspaudžiant aortą;

18.15.9. imtis fizinių ir psichologinių skausminio šoko profilaktikos priemonių.

 

VIII. ATSAKOMYBĖ

 

19. Akušeris už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________