LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL SSRS VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETO (NKVD, NKGB, MGB, KGB) VERTINIMO IR ŠIOS ORGANIZACIJOS KADRINIŲ DARBUOTOJŲ DABARTINĖS VEIKLOS“ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1999 m. balandžio 22 d. Nr. VIII-1156
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 65-1878)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdavys (jo įgaliotas atstovas) privalo pranešimą apie darbuotojo buvusį darbą VSK, gautą ne iš jo paties, bet kitu teisėtu būdu arba iškilus neaiškumui dėl darbuotojo priklausymo kadrinių SSRS valstybės saugumo komiteto darbuotojų kategorijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybės saugumo departamentui, kad šie atliktų tyrimą ir pateiktų bendrą išvadą, ar pranešimas teisingas ir ar darbuotojui gali būti taikomos išimtys, nustatytos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 3 straipsnio 1 dalyje. Jokios išimtys netaikomos, jeigu buvęs VSK kadrinis darbuotojas eina ar pretenduoja eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Sprendžiant klausimą dėl išimties, darbo nutraukimu nelaikomas išėjimas į pensiją arba perėjimas į kitą represinę struktūrą okupuotos Lietuvos teritorijoje. Jeigu asmuo padavė pareiškimą nutraukti darbą VSK ne vėliau kaip 1990 m. kovo 12 d., bet buvo atleistas iš darbo vėliau, laikoma, kad asmuo ne vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybės saugumo departamento išvadą asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo išvados pateikimo darbdaviui (jo įgaliotam atstovui). Jeigu administracinis teismas patenkina asmens skundą ir pripažįsta, kad išvada yra nepagrįsta, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ar Valstybės saugumo departamentas neapskundžia tokio sprendimo, asmuo sugrąžinamas į ankstesnį darbą (pareigas) įsiteisėjus teismo sprendimui netaikant Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kol įsigalios Administracinių bylų teisenos įstatymas, šias bylas sprendžia Vilniaus apygardos teismas.“
2. Papildyti 1 straipsnį naujomis 9, 10 ir 11 dalimis:
„9. Advokatas, kuris buvo VSK kadriniu darbuotoju, apie tai per 20 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo turi raštu pranešti Lietuvos advokatų tarybai ir teisingumo ministrui.
10. Lietuvos advokatų taryba, gavusi iš advokato informaciją apie jo darbą VSK ir atitinkamą informaciją iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybės saugumo departamento, kad advokatui negali būti taikomos išimtys, per 1 mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą 10-čiai metų išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Pasibaigus šiam terminui, asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu.
11. Jeigu informacija apie advokato darbą VSK yra gauta ne iš paties advokato, o kitu teisėtu būdu ir ją patvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Valstybės saugumo departamentas, tai Lietuvos advokatų taryba priima sprendimą išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Šiuo atveju asmuo praranda teisę ateityje įstatymo nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybės saugumo departamento išvadą advokatas gali apskųsti administraciniam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kol įsigalios Administracinių bylų teisenos įstatymas, šias bylas sprendžia Vilniaus apygardos teismas.“