LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS SEKRETORIATAS
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS POSĖDŽIO
IŠRAŠAS IŠ PROTOKOLO NR. 129
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
6. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatų projekto patvirtinimo.
NUTARTA: Patvirtinti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos
2009 m. kovo 17 d. sprendimu
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau vadinama – Taryba) yra įsteigta lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, remiantis laisva valia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 1995 m. gegužės 5 d. pasirašytu Susitarimu dėl trišalės partnerystės.
Taryba skiria dėmesį visiems aktualiems ekonominės ir socialinės raidos klausimams, makroekonominiam ir socialiniam šalies stabilumui, todėl veikla atitinka šalies tikslus ir uždavinius ir telkia visuomenę jiems įgyvendinti. Ji skatina plėtoti nacionalinę ir europinę savimonę. Savo sudėtimi Taryba atstovauja Lietuvos visuomenės ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus.
Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei. Tarybos veikla demokratiška, vieša ir skaidri, atvira dialogui ir kompromisams.
Tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tikslus ir uždavinius.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įstatymais, kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir trišaliais susitarimais.
3. Pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, bendras sutarimas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims.
4. Taryba sudaroma iš darbuotojų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų (toliau vadinama – šalys). Tarybą sudaro ne daugiau kaip 21 narys (ne daugiau kaip po 7 atstovus nuo kiekvienos šalies). Į Tarybą deleguoja:
4.1. darbuotojų atstovus – Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai (centriniai) susivienijimai savo susitarimu;
4.2. darbdavių atstovus – Lietuvos darbdavių nacionalinės (centrinės) organizacijos savo susitarimu;
5. Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą į Tarybą reglamentuoja Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas dėl tarpusavio socialinės partnerystės pripažinimo, patvirtintas 2008 m. vasario 26 d. Tarybos nutarimu Nr. 112 (priedas Nr. 1).
6. Tarybos narių darbas Taryboje neapmokamas. Tarybos nariai atsiskaito už darbą Taryboje juos delegavusioms šalims.
8. Tarybos darbą organizuoja ir uždavinius, susijusius su socialinės partnerystės ekonominėje, socialinėje ir darbo srityse vystymu ir stiprinimu, įgyvendina Trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Sekretoriatas). Sekretoriato nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sekretoriato nuostatų projektas turi būti apsvarstytas Taryboje.
II. PAGRINDINĖS TARYBOS FUNKCIJOS
9. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
9.1. šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus, teikia pasiūlymus šioms problemoms spręsti;
9.2. savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
9.3. savo pasirinkimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
9.4. analizuoja dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės vystymo;
9.5. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;
9.6. koordinuoja kitų dvišalių ir regioninių trišalių tarybų ir komisijų (saugos darbe, gyventojų užimtumo ir kt.) socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais veiklą, aukščiausiu lygmeniu sprendžia jų keliamas problemas;
9.8. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinės, šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutarties taip pat dėl kolektyvinių ginčų sprendimo;
9.9. svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;
9.11. svarsto Vyriausybės siūlomus kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir teikia išvadas;
III. TARYBOS TEISĖS
10. Taryba turi teisę:
10.1. priimti sprendimus bei teikti šalims išvadas ir rekomendacijas Tarybos kompetencijos klausimais;
10.3. kviesti į posėdžius bei išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais;
10.4. prireikus koordinuoti kitų trišalių bei dvišalių tarybų ir komisijų veiklą socialiniais, ekonominiais bei darbo klausimais;
IV. TARYBOS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖ,
KLAUSIMŲ PARENGIMAS IR PATEIKIMAS
11. Tarybos pirmininkas darbotvarkę tvirtina ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamo posėdžio pradžios. Po to darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta, tik pradedant Tarybos posėdį pačios Tarybos sprendimu.
12. Tarybai svarstyti teikiama medžiaga turi būti vizuota ją teikiančio Tarybos nario arba jo įgalioto asmens. Tarybos posėdžiams teikiami tik tie klausimai, kuriuos svarstyti pritaria vienos šalies socialinių partnerių atstovai. Teikimo rašte turi būti nurodyta, ar projektas yra suderintas su šalies atstovais, ar šie atstovai pritarė teikiamą projektą svarstyti Taryboje, taip pat rašte turi būti nurodyta, kuriam šalies atstovui suteikti įgaliojimai bendrai šalies pozicijai išreikšti.
Kiekviena šalis savo atstovų tarpusavio susitarimu nustato teikiamų projektų, bendrų pozicijų rengimo bei derinimo tvarką. Kartu su teikiamo klausimo medžiaga privaloma pateikti ir siūlomą Tarybos nutarimo projektą. Jeigu nutarimo projektas nepateikiamas, klausimas neįtraukiamas į Tarybos posėdžio darbotvarkę.
Tais atvejais, kai Tarybai teikiami svarstyti teisės aktų projektai, rekomenduojama kartu su medžiaga pateikti paaiškinimus ir papildomą informaciją, ar projektai neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, Europos socialinės chartijos nuostatoms, taip pat informaciją apie atitinkamų teisės normų taikymo praktiką Europos Sąjungos valstybėse. Tarybos pirmininkas ar Taryba gali įpareigoti klausimo rengėjus papildomą informaciją pateikti kaip privalomąją.
13. Tarybos posėdžiams skirtą medžiagą socialiniai partneriai gali atsiųsti Sekretoriatui paštu, elektroniniu paštu arba pristatyti tiesiogiai. Pastabas dėl pateiktų svarstyti projektų ir siūlomų nutarimų privaloma pateikti Sekretoriatui raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki posėdžio. Teikime turi būti nurodyta, ar pastabos suderintos su kitais šalies atstovais.
15. Medžiaga, kurią socialiniai partneriai numato pateikti Tarybos posėdžiui, turi būti savarankiškai parengta ir pateikta Sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 8 kalendorines dienas, o Sekretoriatas šią medžiagą Tarybos nariams išplatina ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos posėdžio dienos.
Medžiagą posėdžiui socialiniai partneriai gali pateikti ir vėliau – iki pat posėdžio pradžios, tačiau be teisės reikalauti, kad ši medžiaga būtų nagrinėjama iš esmės.
V. TRIŠALĖS TARYBOS POSĖDŽIAI
16. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį. Socialinių partnerių vienos šalies prašymu gali būti sukviestas neeilinis posėdis. Neeilinis posėdis organizuojamas bendra tvarka.
17. Tarybos posėdžiuose dalyvauja Tarybos nuolatiniai nariai arba šalių įgalioti asmenys, taip pat šalių pakviesti ekspertai. Posėdyje gali dalyvauti ne daugiau kaip po dešimt kiekvienos šalies ekspertų.
18. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip po pusę visų trijų šalių Tarybos narių arba jų įgaliotų atstovų. Jeigu posėdyje nėra kvorumo, t. y. dalyvauja mažiau kaip po pusę visų trijų Tarybos šalių atstovų, Tarybos pirmininkas ir dalyvaujančių posėdyje šalių atstovai gali nutarti surengti konsultacinio pobūdžio trišalį ar dvišalį pasitarimą, pasikeisti šalims aktualia informacija, pasiūlyti sprendimus dėl Tarybos veiklos, dėl kito posėdžio datos ir darbotvarkės.
19.Tarybos veiklai vadovauja ir posėdžiams pirmininkauja jos pirmininkas, kuris šalių susitarimu rotacijos principu išrenkamas keturiems mėnesiams.
Tais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių Tarybos pirmininkas posėdyje dalyvauti negali, jis vietoj savęs privalo deleguoti kitą savo šalies atstovą, suteikdamas jam atitinkamus įgaliojimus ir informuodamas apie tai Tarybą.
20. Posėdį Tarybos pirmininkas pradeda, pasiūlydamas pritarti posėdžio darbotvarkei. Taryba gali darbotvarkę papildyti, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą, klausimų svarstymą atidėti vėlesniam posėdžiui, perduoti svarstyti klausimą komisijai.
21. Taryba gali nustatyti posėdžio, klausimų svarstymo ir diskusijų dalyvių pasisakymų trukmę. Pasisakymams, replikoms ir pareiškimams reikia gauti Tarybos pirmininko leidimą.
22. Darbotvarkės klausimai posėdyje svarstomi taip:
22.6. sprendimo priėmimas.
Paskelbus eilinį darbotvarkės klausimą, Tarybos pirmininkas suteikia žodį pagrindiniam pranešėjui.
Bendrą Taryboje atstovaujamos šalies poziciją svarstomu klausimu paprastai rekomenduojama išdėstyti vienam šalies įgaliotam atstovui, paskirtam šalies atstovų tarpusavio susitarimu. Pradėdamas pasisakymą, šis atstovas informuoja, ar jo atstovaujama šalis pasiekė svarstomu klausimu tarpusavio susitarimą. Kiti šalies atstovai savo nuomonę turi teisę pareikšti diskusijose.
23. Klausimo svarstymas gali būti vieną kartą atidėtas, jeigu viena iš šalių paprašo svarstymą atidėti.
VI. TRIŠALĖS TARYBOS SPRENDIMAI, IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
25.Taryba priima sprendimus, teikia išvadas ir rekomendacijas. Susitarimų turinio, parengimo, pasirašymo, papildymų ir pakeitimų tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato susitariančios šalys. Trišaliai susitarimai nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žiniose“.
26. Diskusijų Tarybos posėdyje pabaigą skelbia Tarybos pirmininkas ir pasiūlo priimti sprendimą dėl nutarimo. Tarybos nariai turi teisę nutarimo projektą tikslinti arba papildyti. Baigus visas diskusijas dėl nutarimo projekto, Tarybos pirmininkas paskelbia galutinį raštu parengtą sprendimo projekto variantą, kuris protokoluojamas.
27. Taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų Taryboje bendras sutarimas nepasiekiamas, Taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų:
27.4. protokole įrašyti šalių atstovų nuomones ir siūlyti, kad ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas ir kitos sprendimus priimančios valstybės institucijos įvertintų šalių nuomones, priimdamos sprendimus dėl svarstytų klausimų įgyvendinimo.
Jeigu darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bendro sutarimo nepasiekia dėl valstybės institucijos teikto klausimo, posėdžio protokole fiksuojamos skirtingos Tarybos šalių ar atskirų jos narių nuomones, o sprendimą dėl klausimo įgyvendinimo gali savarankiškai priimti valstybės institucija.
28. Posėdžio protokolą pagal garso ar vaizdo įrašus ir pateiktą Tarybos narių medžiagą parengia Sekretoriatas. Protokolas, pasirašytas Tarybos pirmininko ir sekretoriaus, ir posėdžio diskusijų stenograma ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas išsiuntinėjami Tarybos nariams. Protokolų išrašai su atitinkamais sprendimais siunčiami socialiniams partneriams ir organizacijoms, kurių atžvilgiu priimti sprendimai.
VII. TRIŠALĖS TARYBOS KOMISIJOS IR KOMITETAI
30. Taryba gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas, taip pat pilietinio dialogo komitetus problemoms nagrinėti, pasiūlymams ir išvadoms pateikti. Tarybos komisijos sudaromos iš socialinių partnerių deleguotų atstovų, o pilietinio dialogo komitetai (toliau vadinama – komitetas) – iš nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų Tarybos nustatyta tvarka.
32. Nuolatinės komisijos savo darbą organizuoja, vadovaudamosi savo nuostatais, kurie patvirtinami Tarybos nustatyta tvarka. Laikinosios komisijos ir komitetai posėdžiauja šia tvarka: išsirenka pirmininką, o sprendimus priima, vadovaudamiesi Tarybos nuostatais. Komisijų ir komitetų išvados pateikiamos Tarybai.
33. Komisijų ir komitetų sprendimai ir išvados įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos ar komiteto pirmininkas. Komisijų ar komitetų veiklos rezultatus Taryboje pristato komisijų ar komitetų pirmininkai arba įgaliotieji asmenys. Komisijų ar komitetų nutarimai, dėl kurių buvo pasiektas bendras sutarimas, Taryboje gali būti patvirtinami, jų papildomai iš naujo nesvarstant.
Jeigu socialiniai partneriai į komisijų pasitarimus savo atstovų nedeleguoja, nepateikia raštiškų ar žodinių pastabų, vėliau pateiktų pasiūlymų komisija nesvarsto, į juos neatsižvelgia ir jie neįtraukiami į protokolą.
VIII. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ DERINIMAS
35. Teisės aktų projektai derinti socialiniams partneriams siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Projektus susipažinti valstybės institucijos ir įstaigos gali pasiųsti šiais sutartais būdais: paštu, elektroniniu paštu, faksu. Projektai skelbiami Tarybos interneto tinklalapyje.
36. Dėl pateiktų derinti projektų socialiniai partneriai turi teisę:
IX. TARYBOS VEIKLOS VIEŠUMAS
38. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta viešai. Tarybos posėdžius gali stebėti ir techninėmis priemonėmis fiksuoti žiniasklaidos atstovai.
Tarybai nutarus, posėdis arba vieno iš klausimų svarstymas gali būti uždaras.
Tarybai pritarus, posėdžius gali stebėti socialinių partnerių atstovaujamų organizacijų pakviesti atstovai, bet ne daugiau kaip po penkis atstovus.
Socialiniai partneriai gali Tarybos posėdžių medžiagą platinti, dauginti, cituoti visomis jiems priimtinomis priemonėmis ir būdais, gali skelbti žiniasklaidai pareiškimus ir informaciją, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
39. Sekretoriatas gali teikti žiniasklaidai, šalies ir užsienio ekspertams informaciją apie Tarybos, komisijų ir komitetų veiklą, socialinį dialogą Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Teikdamas informaciją, Sekretoriatas vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
X. TARYBOS NUOSTATŲ GALIOJIMAS