Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. balandžio 8 d. Nr. 258
Vilnius
Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284; 2002, Nr. 38-1385; 2003, Nr. 33-1381; 2005, Nr. 101-3743; 2006, Nr. 105-4009; 2008, Nr. 11-387; Nr.104-3982):
1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574) (toliau vadinama – Įstatymas) tvarką.
Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) vartojamas sąvokas.“
2. Išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalyse. Asmenys, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami taip:
3.1. savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimą) – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms;
3.2. asmenys, užsiimantys sporto ar atlikėjo veikla ir už tai gaunantys pajamų iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms;
3. Įrašyti 5 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo“ žodį „Įstatymo“.
4. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiuojamas Įstatymo 6 straipsnyje ir šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbantiems asmenims ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, 2009 ir 2010 metų kompensuojamasis uždarbis pašalpų dydžiui nustatyti apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 149-5999) 10 straipsnyje ir šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.“
5. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau vadinama – vaiko priežiūros atostogos), pradžios mėnesį, 5 dydžių sumos.“
6. Išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Jeigu laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų Įstatymo nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustasis (-oji) buvo nėštumo ir gimdymo, apdraustasis (-oji) tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpa. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis negali būti mažesnis už:
8.1. ligos pašalpai – laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį;
8.2. motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, atitinkamų atostogų pradžia nustatoma pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį;
7. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpoms apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo atsiradimo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569) perkeltas poilsio dienas.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas 9 iš eilės mėnesių (nuo 2009 m. liepos 1 d. – 12 iš eilės mėnesių), buvusių iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“
8. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusias einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, ligos pašalpai – šių pajamų ketvirtadalį, o motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms – šių pajamų trečdalį dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos pašalpai apskaičiuojamas profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.“
9. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpoms apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis. Kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuojamas pagal šio registro duomenis ir/ar darboviečių pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta darbovietės pavadinimas, apdraustojo vardas ir pavardė, asmens kodas arba socialinio draudimo numeris ir draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už tuos skaičiuotino laikotarpio kompensuojamajam uždarbiui nustatyti (šių Nuostatų 9 punkto antroji pastraipa) kalendorinius mėnesius, apie kuriuos draudėjai dar nėra pateikę duomenų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Pažymoje taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, o šiame registre nurodyti bendrose ketvirčio pajamose.“
10. Išdėstyti 13 punktą taip:
„13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis gavo Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114), nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26). Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau vadinama – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu MMA dydžio sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.“
11. Papildyti šiuo 141 punktu:
„141. Laikoma, kad asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu:
141.1. iki laikinojo nedarbingumo pradžios ar iki profesinės reabilitacijos programos pradžios už juos (taikoma tik asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 punkte) buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Įstatymo 211 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
141.2. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 12 mėnesių (iki 2009 m. birželio 30 d.) arba nuo ne mažesnės negu 6 (nuo 2009 m. liepos 1 d. – 9; nuo 2009 m. spalio 1 d. – 12) MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis);
141.3. iki tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 7 (nuo 2009 m. liepos 1 d. – 9; nuo 2009 m. spalio 1 d. – 12) MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).“
12. Išdėstyti 18 punktą taip:
„18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus šių Nuostatų 3.3 punkte nurodytus asmenis.
Jeigu apdrausto asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo.
Jeigu apdrausto asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki apdraustojo atleidimo iš darbo.
Jeigu apdrausto asmens laikinasis nedarbingumas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl šios priežasties ar komplikacijų dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo.
Jeigu šių Nuostatų 3.3 punkte nurodytų asmenų laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytu laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus 24 mėnesių laikotarpiui nuo draudimo pradžios datos, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos, traumos, donorystės komplikacijų ar šeimos nario slaugos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingu draudimo laikotarpiu.“
14. Papildyti šiuo 19.5 punktu:
15. Papildyti 32 punktą šia ketvirtąja pastraipa:
„Apdraustiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpa pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama tol, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“
16. Papildyti 34 punktą šia antrąja pastraipa:
„Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, nustatytą atitinkamai taikant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Jeigu skaičiuotinu laikotarpiu kompensuojamajam uždarbiui nustatyti šie asmenys turėjo ir draudžiamųjų pajamų kaip apdraustieji pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jų draudžiamosios pajamos sumuojamos ir pagal šias susumuotas pajamas nustatomas ligos pašalpos dydis.“
17. Išdėstyti 371 punktą taip:
„371. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse, jeigu jie:
371.2. iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą taip pat turi asmenys, kurie atitinka šių Nuostatų 371.1 ir 371.2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu;
371.3. yra šių Nuostatų 3.3 punkte nurodyti asmenys, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas.“
18. Įrašyti 372 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“ žodį „Įstatymą“.
19. Įrašyti 373 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“ žodį „Įstatymą“.
20. Įrašyti 3710 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“ žodį „Įstatymą“.
21. Išdėstyti 38.1 punktą taip:
22. Išdėstyti 38.2 punktą taip:
23. Išdėstyti 38.3 punktą taip:
„38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių (iki 2009 m. birželio 30 d.) arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose nurodytus atvejus; nuo 2009 m. liepos 1 d. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 9 mėnesių, o nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose nurodytus atvejus;“.
24. Papildyti šiuo 38.6 punktu:
25. Įrašyti 39 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo“ žodį „Įstatymo“.
26. Papildyti 40 punktą šia antrąja pastraipa:
„Motinystės pašalpa savarankiškai dirbantiems asmenims ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, nustatytą atitinkamai taikant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Jeigu skaičiuotinu laikotarpiu kompensuojamajam uždarbiui nustatyti šie asmenys turėjo ir draudžiamųjų pajamų kaip apdraustieji pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jų draudžiamosios pajamos sumuojamos ir pagal šias susumuotas pajamas nustatomas motinystės pašalpos dydis. Pagal šią draudžiamųjų pajamų sumą motinystės pašalpa mokama nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime nurodytu laikotarpiu.“
27. Papildyti 41 punktą šia antrąja pastraipa:
„Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, motinystės pašalpa mokama, jeigu jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį.“
28. Įrašyti 42 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių ir skaičių „ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271)“ žodžius ir skaičius „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271) ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme (Žin., 2008, Nr. 131-5022)“.
29. Išdėstyti 421.1 punktą taip:
30. Išdėstyti 421.2 punktą taip:
31. Išdėstyti 421.3 punktą taip:
„421.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių (nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių; nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba neįgijo reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 421.5 ir 421.6 punktuose;“.
32. Papildyti šiuo 421.7 punktu:
„421.7. yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios tėvystės atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas.“
33. Papildyti 422 punktą šia antrąja pastraipa:
„Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, tėvystės pašalpa mokama, jeigu jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį.“
34. Papildyti 423 punktą šia antrąja pastraipa:
„Tėvystės pašalpa savarankiškai dirbantiems asmenims ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, nustatytą atitinkamai taikant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Jeigu skaičiuotinu laikotarpiu kompensuojamajam uždarbiui nustatyti šie asmenys turėjo ir draudžiamųjų pajamų kaip apdraustieji pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jų draudžiamosios pajamos sumuojamos ir pagal šias susumuotas pajamas nustatomas tėvystės pašalpos dydis. Pagal šią draudžiamųjų pajamų sumą tėvystės pašalpa mokama šių Nuostatų 422 punkto nustatyta tvarka.“
35. Išdėstyti 43.1 punktą taip:
36. Išdėstyti 43.2 punktą taip:
37. Išdėstyti 43.3 punktą taip:
„43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių (nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių; nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13–16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 punktuose;“.
38. Papildyti šiuo 43.6 punktu:
„43.6. yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas.“
39. Papildyti 44 punktą šia antrąja pastraipa:
„Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, motinystės (tėvystės) pašalpa pradedama mokėti nuo kitos dienos po motinystės pašalpos mokėjimo pasibaigimo ir mokama, iki vaikui sukanka dveji metai, jeigu asmuo neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Jeigu asmuo šių pajamų turi, bet jos yra mažesnės negu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, šiam asmeniui mokama šios pašalpos dalis šių Nuostatų 481 punkto nustatyta tvarka. Motinystės (tėvystės) pašalpa arba jos dalis už tą patį vaiką gali būti mokama tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba vaiko globėjui.“
40. Papildyti 48 punktą šiomis penktąja ir šeštąja pastraipomis:
„Motinystės (tėvystės) pašalpa savarankiškai dirbantiems asmenims ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, nustatytą atitinkamai taikant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Jeigu skaičiuotinu laikotarpiu kompensuojamajam uždarbiui nustatyti šie asmenys turėjo ir draudžiamųjų pajamų kaip apdraustieji pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jų draudžiamosios pajamos sumuojamos ir pagal šias susumuotas pajamas nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Pagal šią draudžiamųjų pajamų sumą motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio punkto pirmosios, antrosios, trečiosios ir ketvirtosios pastraipų bei šių Nuostatų 44–47 punktų nustatyta tvarka.
41. Išdėstyti 481 punkto pirmąją pastraipą taip:
„481. Kai apdraustas asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Mokant pašalpas šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytiems asmenims, laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį.“
42. Įrašyti 49 punkte vietoj žodžių „ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme“ žodžius „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme“.
43. Išdėstyti 51 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:
„51. Apdraustas asmuo, išskyrus asmenis, nurodytus šių Nuostatų 3.3 punkte, nedarbingumo pažymėjimą ir / ar jo tęsinį pateikia darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų šių Nuostatų 32 punkte nustatytais atvejais ir užpildyti šio pažymėjimo antrąją pusę.
Išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą apdraustas asmuo, išskyrus asmenis, nurodytus šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, pateikia darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pateikimo privalo užpildyti šio pažymėjimo antrąją pusę.“
44. Išdėstyti 52 punkto antrąją pastraipą taip:
45. Įrašyti 55 punkto vienuoliktojoje pastraipoje vietoj žodžių „ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme“ žodžius „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme“.
46. Papildyti 59 punktą šia antrąja pastraipa:
„Jeigu asmuo nepateikė reikiamų pažymų apie draudžiamąsias pajamas, turėtas iki teisės į motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo dienos, sprendimas dėl šių pašalpų skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų gavimo teritoriniame skyriuje. Draudėjas (-ai) duomenis apie draudžiamąsias pajamas teritoriniam skyriui pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo pateikimo jam arba tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo dienos.“
47. Išdėstyti 61 punktą taip:
„61. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriuje dienos.“
48. Papildyti šiuo 62 punktu:
„62. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, pateikia šiuos dokumentus ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti:
62.1. ligos pašalpai (tik asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 punkte) – prašymą, nedarbingumo pažymėjimą ir autorinės sutarties nuorašą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka;
62.3. tėvystės pašalpai – prašymą, vaiko gimimo liudijimą arba vaiko gimimo pažymėjimą ir santuokos liudijimą, o jeigu vaiko tėvai nesusituokę, – vaiko gimimo liudijimą;
49. Papildyti šiuo 63 punktu: