Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL ALYTAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 22 d. Nr. 764

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Alytaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Įpareigoti Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 764

Alytaus APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.

2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymo koncepcija parengta 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Alytaus regiono plėtros tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (1.5.)-1R-3 „Dėl Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano derinimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. gegužės 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-11).

4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje.

5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas.

6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

I. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR
bendrųjų tikslų sistema

7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas išskyrė šalies teritorijoje pagrindinį erdvinės funkcinės struktūros komponentą – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos funkcinio stuburo zoną, sujungiančią didžiausio ūkinio aktyvumo arealus su stambiausiais urbanistiniais centrais ir sudarančią metropolinės integracijos ašis.

8. Dėl savo geografinės padėties Alytaus apskritis į šią zoną nepatenka ir kartu su kitais šalies regionais (Utenos ir Tauragės apskritys) sudaro dekoncentruotos plėtros arealus, kuriems reikalinga valstybės parama.

9. Pagal kompleksinį regioninį vertinimą Alytaus apskrityje išskirtos didelio ir vidutinio problemiškumo teritorijos (Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė) ir mažo problemiškumo teritorijos (Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė ir Druskininkų savivaldybė).

10. Teritorijų problemiškumą vertinant kompleksiškai, gali būti išskirti ypatingų kraštotvarkinių konfliktų turintys probleminiai arealai. Alytaus apskrityje išskirti šie arealai:

10.1. svarbiausi ežerynai ir slėniai, kuriuose konfliktines situacijas apima rekreacijos vystymo interesai, ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų teritorijų statuso įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Daugų, Metelių bei Druskininkų (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Veisiejų, Merkinės bei Valkininkų (pasižymi vidutiniu problemiškumu);

10.2. saugomos didelės miškingos teritorijos, kuriose konfliktines situacijas apima gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo interesai, saugomų teritorijų reglamentų įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Marcinkonių (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Žuvinto bei Punios (pasižymi vidutiniu problemiškumu);

10.3. stipriai kalvoti agrariniai, mažai miškingi arealai (kalvynai), kuriuose konfliktines situacijas apima bioprodukcinio ūkio vystymo interesai, dirvožemio priešerozinė apsauga ir gamtinio karkaso įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Verstaminų (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Rudaminos, Miroslavo bei Alovės–Pivašiūnų (pasižymi vidutiniu problemiškumu);

10.4. urbanistinės vietovės, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kaip naujai formuojami ir plėtojami lokaliniai centrai. Alytaus regione tokie probleminiai urbanistiniai centrai yra Merkinė bei Seirijai (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Veisiejai, Simnas bei Daugai (pasižymi vidutiniu problemiškumu).

11. Apskrities teritorijos vystymas remiasi visuotinai pripažintu tvaraus vystymo principu, kurį įgyvendinant užtikrinamas:

11.1. gyvenimo kokybės gerinimas plėtojant socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą;

11.2. ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus;

11.3. aplinkos kokybė optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą, išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą.

12. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija numato specializuotų regiono teritorijos vystymo tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus konkretizuotus teritorijos raidos aspektus. Šią sistemą sudarytų tokios tikslų grupės:

12.1. teritorijos urbanistinės sistemos vystymo tikslai:

12.1.1. plėtoti regiono urbanistinį karkasą – palaikyti jo centrą ir plėtoti naujus lokalinius centrus perspektyvių gyvenamųjų vietovių pagrindu;

12.1.2. užtikrinti tinkamą urbanistinių jungčių funkcionavimą;

12.1.3. intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą – sudaryti tinkamas jų darnaus vystymo sąlygas;

12.2. kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo tikslai:

12.2.1. optimizuoti saugomų teritorijų tinklą ir užtikrinti jų apsaugą nuo nepageidautino technologijų skverbimosi;

12.2.2. išsaugoti vertingus ir jautrius gamtinius elementus – takoskyrų kraštovaizdžio natūralią struktūrą, upių slėnių, ežerų duburių ir žemyninių kopų kraštovaizdį;

12.2.3. sustabdyti dirvožemių struktūros degradavimą kalvotuose arealuose;

12.2.4. neleisti pakeisti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros ir optimizuoti sureguliuotų vandens telkinių hidrologinį režimą;

12.2.5. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūros paveldą, pirmiausia tradicinės dzūkiškosios etnoarchitektūros objektus;

12.2.6. užtikrinti prioritetinį kultūros paveldo objektų išsaugojimą valstybės istorijos paveldo dominavimo zonoje;

12.3. biologinės įvairovės apsaugos tikslai:

12.3.1. užtikrinti „„Natura 2000““ teritorijų formavimą ir jų integraciją į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;

12.3.2. išsaugoti nuo degradavimo miškų, vidaus vandenų, pelkių, natūralių pievų ekosistemas – palaikyti jose biocenozių rūšinės sudėties įvairovę;

12.3.3. išvengti gyvūnų dispersijos, paukščių ir žuvų migracijos kelių įprastinės aplinkos keitimo;

12.4. rekreacinių teritorijų vystymo tikslai:

12.4.1. sukurti turistinių centrų ir maršrutų sistemą, veiksmingai panaudojant rekreacinius išteklius turizmo verslui plėtoti;

12.4.2. išplėsti poilsiui ir gydymui gamtinėje aplinkoje skirtų specializuotų teritorijų tinklą, plėtoti kurortinę infrastruktūrą;

12.5. bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslai:

12.5.1. suformuoti optimalią bendrąją žemėnaudos struktūrą;

12.5.2. specializuoti bioprodukcinį ūkį pagal vietos potencialą ir rinkos poreikius;

12.5.3. išsaugoti tradicinių bioprodukcinio ūkio krypčių įvairovę;

12.5.4. suderinti bioprodukcinio ūkio gamybinius ir aplinkosaugos interesus;

12.6. kitų funkcinių teritorinių struktūrų vystymo tikslai:

12.6.1. optimizuoti pramonės ir verslo įmonių teritorinį išdėstymą, sumažinti teritorinius išsivystymo lygio skirtumus;

12.6.2. išplėtoti teritorinį sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros įstaigų tinklą, padaryti jį lengviau pasiekiamą gyventojams;

12.6.3. sustiprinti aukštesniojo profesinio ir aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigų tinklą ir taip padidinti regiono centro vaidmenį mokslo ir pažangių technologijų srityje;

12.7. techninės infrastruktūros vystymo tikslai:

12.7.1. išplėsti magistralinių kelių tinklą – patogiai sujungti apskrities gyvenamąsias vietoves su tarptautiniais transporto koridoriais;

12.7.2. pagerinti kelių techninius parametrus ir pakelės aptarnavimo infrastruktūrą;

12.7.3. atgaivinti geležinkelio jungtį tarp Vilniaus ir Alytaus;

12.7.4. atgaivinti vidaus vandenų transportą – panaudoti jį turizmo plėtrai;

12.7.5. išplėsti priemiesčių ir kaimo gyventojų centralizuotą aprūpinimą požeminiu vandeniu iš gręžinių;

12.7.6. užtikrinti optimalų valymo įrenginių, atliekų tvarkymo įmonių ir kitų ekoinžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymą, maksimaliai sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai.

II. bendroji erdvinė koncepcija

13. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Alytaus regione nustatė 3 tipų arealus:

13.1. konversinio vystymo (didžioji regiono dalis), kuriame reikalinga esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarka ir ypatingas aplinkosauginis reglamentavimas;

13.2. palaikomojo vystymo (šiaurinė Alytaus savivaldybės ir pietinė Varėnos rajono savivaldybės dalys), kuriame reikalinga esamo naudojimo adaptacija ir atitinkamas valstybės palaikymas;

13.3. plėtojamojo vystymo (šiaurės vakarinė Lazdijų rajono savivaldybės dalis), kuriame numatomas esamo naudojimo reglamentavimas.

14. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro ūkinio aktyvumo centrai – apskrities centras Alytus, esami savivaldybių centrai – Druskininkai, Lazdijai ir Varėna ir 3 tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir svarbiausios ekologinio stabilizavimo ašys (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).

15. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities ūkinio aktyvumo centrus, o šiuos centrus – su gretimų regionų centrais. Jas sudaro:

15.1. urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios apskrities centrą Alytų su savivaldybių centrais – Druskininkais, Lazdijais, Varėna;

15.2. urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, žiedu jungiančios savivaldybių centrus. Ypač svarbios apskrities pietinės dalies gyvybingumą užtikrinančios Lazdijų–Veisiejų–Druskininkų ir Druskininkų–Marcinkonių–Varėnos ašys;

15.3. išvedančios urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios apskrities urbanistinius centrus su kitų regionų centrais ir svarbiomis urbanistinės integracijos ašimis (Alytaus–Simno–Marijampolės, Alytaus–Jiezno–Kauno ir Alytaus–Vilniaus kryptys).

16. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia didelį rekreacinį potencialą turinčias vietoves:

16.1. svarbiausias rekreacinis-turistinis centras yra Druskininkų kurortas, kuris kartu su Kapčiamiesčiu–Veisiejais ir Marcinkonimis–Senąja Varėna sudaro apskrities rekreacinio aktyvumo pietinę ašį;

16.2. kita rekreacinio aktyvumo ašis formuojasi šiaurinėje apskrities dalyje, tiesiogiai veikiama Alytaus, kaip apskrities bendrojo turizmo centro. Šią ašį sudaro Metelių–Seirijų–Veisiejų ir Varėnos–Daugų jungtys, sudarančios apskrities rekreacinio vystymo žiedą (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).

17. Ekologinio stabilizavimo ašims, turinčioms kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį, paprastai priskiriamos geoekologinės takoskyros ir ryškiausi migraciniai koridoriai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).

17.1. Alytaus apskrityje yra 3 geoekologinės takoskyros:

17.1.1. europinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Akmenių–Metelių–Ilgininkų–Pivašiūnų atkarpoje;

17.1.2. regioninės svarbos Nemuno–Merkio–Katros takoskyros ruožas Merkinės–Kabelių–Dubičių atkarpoje;

17.1.3. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožas Ponkiškių–Mergalaukio–Gluosninkų atkarpoje;

17.2. Alytaus apskrities bendrąją erdvinę koncepciją formuoja 2 migraciniai koridoriai:

17.2.1. nacionalinės svarbos Nemuno vidurupio migracinio koridoriaus ruožas Gerdašių–Merkinės–Alytaus–Punios atkarpoje;

17.2.2. regioninės svarbos Merkio migracinio koridoriaus ruožas Valkininkų–Merkinės atkarpoje.

18. Ekologinio stabilizavimo ašys, kaip regiono bendrosios erdvinės struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei šalies pusiausvyrai palaikyti.

19. Alytaus apskrityje nemažai urbanistinio-ūkinio aktyvumo ašių patenka į geoekologinių takoskyrų ir migracinių koridorių teritorijas, kur kyla kraštotvarkinių konfliktų. Jų sprendimo kelias – rasti kompromisą ir sutarimą, atsižvelgiant į abi interesų grupes.

20. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai, sudarantys kraštotvarkinį foną, kuriame įgyvendinamos ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo ašių struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį nustatyti 7 pagrindiniai Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

20.1. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai regiono šiaurinėje, pietvakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse;

20.2. esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo – Druskininkų kurortas ir jo artimoji aplinka;

20.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai centrinėje ir pietinėje regiono dalyse;

20.4. rekreacinio vystymo ir konversijos – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingi ežerai ir slėniai;

20.5. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų teritorijos;

20.6. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų, teritorijos;

20.7. urbanistinio vystymo.

21. Pirmųjų dviejų vystymo tipų arealuose reikia išlaikyti intensyvų bioprodukcinį ar rekreacinį naudojimą – ieškoti optimalių šių veiklos tipų realizavimo formų ir užtikrinti racionalų ir veiksmingą turimų išteklių naudojimą.

22. Trečiojo tipo arealų vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo sampratą, įpareigojančią adaptuoti esamą naudojimą, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant užtikrinti gamybos procesų ekologizavimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir panašiai.

23. Ketvirtojo ir penktojo vystymo tipų teritorijų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausia mažėjančia bioprodukcinio ūkio santykine reikšme ir augančia rekreacinio-turistinio naudojimo svarba. Šie arealai, ypač ketvirtojo tipo, taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi, kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimu.

24. Šeštojo tipo arealų vystymas užtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendinami nustatyti reglamentai ir konservacinės funkcijos.

25. Urbanistinio vystymo arealas užima pernelyg mažas teritorijas esamų ir perspektyvinių savivaldybių centruose. Urbanistinio vystymo kryptį juose žymi pats urbanistinio karkaso centro lokalizavimas.

26. Lokalizavus pagrindinius Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipus, buvo galima nustatyti šias apibendrintas vystymo strategijų makrozonas (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

26.1. I – plėtojamojo (intensyvaus) vystymo strategijos dominavimo – apima 4 atskiras teritorijas šiaurinėje, šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje apskrities dalyse;

26.2. II – palaikomojo (tausojančio) vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbiausias geoekologines takoskyras ir ežerynus išsidėsčiusią teritoriją. Ši makrozona yra Alytaus apskrities darnaus vystymo užtikrinimo teritorinis garantas, kuriam reikia daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi.

27. Nustatytų teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Alytaus apskrityje

Teritorijos vystymo tipai	Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Alytaus miesto savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Alytaus rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Varėnos rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Lazdijų rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Druskininkų savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
I – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo	194,08 35,8	– –	44,93 32,1	94,61 42,6	35,99 27,5	18,54 40,8
II – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo	3,24 0,6	– –	– –	– –	– –	3,24 7,2
III – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo	161,45 29,7	– –	55,16 39,3	56,19 25,3	38,66 29,5	11,45 25,2
IV – rekreacinio vystymo ir konversijos	58,49 10,8	1,82 46,2	15,49 11	21,35 9,6	8,36 6,4	11,48 25,3
V – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos	84,16 15,5	– –	17,87 12,7	20,13 9,1	45,47 34,7	0,68 1,5
VI – konservacinės apsaugos vystymo	38,94 7,2	– –	6,94 4,9	29,54 13,4	2,46 1,9	– –
VII – urbanistinio vystymo	2,12 0,4	2,12 53,8	– –	– –	– –	– –
Iš viso	542,48 100	3,94 100	140,39 100	221,81 100	130,94 100	45,39 100

28. Bendrajame (generaliniame) plane nustatytų perspektyvinių teritorijos vystymo tipų sklaida parodo perspektyvią daugiafunkcę regiono raidą, kuri leis kuo geriau panaudoti turimą teritorinių išteklių potencialą.

29. Visus teritorijos vystymo tipų sklaidos skirtumus lemia esama savivaldybių teritorijų kraštovaizdžio struktūra, jos formuojamų gamtos išteklių pobūdis, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas, turimos naudojimo tradicijos, nustatytų probleminių situacijų sprendimo ir tvaraus vystymo interesai.

III. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai

30. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas pagal teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus šalies teritorijoje išskyrė:

30.1. funkcinių prioritetų sritis – pagal makrolygmeniu apibendrintus interesų kompleksus;

30.2. funkcinių prioritetų rajonus – pagal mezolygmeniu apibendrintus interesų kompleksus;

30.3. funkcinių prioritetų vietoves – pagal lokaliniu lygmeniu orientuotus interesus.

31. Alytaus apskrities teritorija šalies kontekste pagal savitą gamtinę bei ūkinę sanklodą ir besiklostančius skirtingus pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksus patenka į 2 funkcinių prioritetų sritis:

31.1. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos – su vyraujančiais intensyvaus žemės ir miškų ūkio bei dispersinės urbanizacijos (ŽMu) prioritetais. Jai priklauso tik pati šiaurinė intensyviausiam ūkiniam naudojimui tinkamiausia regiono teritorijos juosta;

31.2. Rytų ir Pietų Lietuvos – su vyraujančiais tausojančio miškų ūkio, intensyvios rekreacijos ir instituciškai organizuojamos konservacijos (mRK) prioritetais. Ji apima visą likusią pagrindinę Alytaus regiono dalį – kalvotąjį Baltijos aukštumų ruožą ir gretimas pietrytines teritorijas. Tai antroji (po pajūrio) funkcinė sritis, turinti nacionalinės (atskiruose arealuose net tarptautinės) reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šioje zonoje dirvožemiai menkos ūkinės vertės, ūkininkavimo sąlygos sudėtingos, dėl to joje planuojama didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Daugelyje šios zonos vietovių turėtų būti planuojama veikla, skirta rekreacinių teritorijų infrastruktūrai sukurti. Žemės ūkio ir miškų ūkio veikla pagal poreikį šiuose arealuose kreipiama į tausojantį naudojimą.

32. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirti funkcinių prioritetų rajonai apima gana stambias teritorijas, pasižyminčias gamtinių, urbanistinių ir ūkinių sąlygų panašumu ir būdingais funkcinių prioritetų kompleksais. Alytaus apskrityje išskirta 10 funkcinių prioritetų rajonų, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai Alytaus apskrityje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą

Funkcinių prioritetų rajonai	Polifunkcinio zonavimo indeksai
1. Simno–(Pakuonio)	Žmk
2. (Birštono–Kauno)	mRK
3. Butrimonių–(Semeliškių)	Žmr
4. Daugų–(Trakų)	mRK
5. Varėnos–(Rudiškių)	mKr
6. (Eišiškių–Šalčininkų)	žmk
7. Druskininkų–Alytaus	mRK
8. Leipalingio–Veisiejų	mRK
9. Lazdijų–(Vištyčio)	mKR
10. Gerdašių–Pertako	mr

Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); u – urbanizacija (dispersiška).

33. Bendrojo (generalinio) plano lygmuo ir mastelis leido patikslinti ir išsamiau apibrėžti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateiktus teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus ir jų lokalizavimą šiame regione:

33.1. padidėjo šiaurinės intensyvaus bioprodukcinio vystymo srities dalis, ji apėmė ir patį regiono centrą – Alytų bei jo aplinkoje esančią Nemuno slėnio atkarpą su Nemunaičiu;

33.2. patikslintos kai kurių funkcinių prioritetų rajonų ribos, išskirti 2 atskiri rajonai, akcentuojantys instituciškai organizuojamos konservacijos prioritetą Žuvinto–Ąžuolų (Kmž) šiaurinėje dalyje ir Marcinkonių–Dubičių (Kmr) pietinėje dalyje.

34. Alytaus apskrities teritorijos funkcinio naudojimo koncepcijai detalizuoti papildomai buvo išskirti funkciniai porajoniai, patikslinantys naudojimo prioritetų kompleksų teritorinį lokalizavimą regione. Visų išskirtų regiono 12 funkcinių rajonų ir 31 porajonio ir jų indeksų suvestinė pateikiama 3 lentelėje (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).

3 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Alytaus apskrityje

Funkcinių prioritetų rajonai	Funkcinių prioritetų porajoniai	Polifunkcinio zonavimo indeksai
1. Simno–(Balbieriškio)		Žmr
	a) Šeštokų	Žm
	b) Simno	Žrv
	c) Luksnėnų	Žrm
2. Žuvinto–(Ąžuolų)		KmŽ
	a) Žuvinto	Kmž
3. Alytaus–(Birštono)		RKu
	a) Alytaus	uRm
	b) Punios	KRm
4. Butrimonių–(Kaišiadorių)		ŽMk
	a) Butrimonių	Žm
5. Daugų–(Trakų)		mRK
	a) Makniūnų	mrž
	b) Taučionių	mž
	c) Pivašiūnų	mkr
	d) Daugų	KRm
	e) Žilinų	ŽMr
	f) Nedingės	Žm
	g) Žilinų	ŽMr
6. Varėnos–(Rudiškių)		MRk
	a) Varėnos	MRk
	b) Valkininkų	Mkr
7. Matuizų–(Eišiškių)		ŽMk
	a) Matuizų	ŽMk
	b) Vydenių	ŽM
8. Marcinkonių–Dubičių		Kmr
	a) Marcinkonių	Krm
	b) Musteikos	Km
	c) Dubičių	mkr
	d) Kabelių	mrk
9. Druskininkų–Merkinės		RKm
	a) Druskininkų	Rkm
	b) Merkinės	KmR
10. Lazdijų–(Vištyčio)		žKR
	a) Lazdijų	žmr
	b) Metelių	KRm
	c) Miroslavo	žm
11. Veisiejų–Leipalingio		mRK
	a) Veisiejų	KRm
	b) Leipalingio	MRk
	c) Ricielių	Žm
12. Pertako–(Augustavo)		Mrk
	a) Pertako	Mrk

Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); v – žvejyba (vidaus vandenų); u – urbanizacija (dispersiška); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota).

35. Apibendrinant išskirtų polifunkcinių porajonių svarbiausius prioritetus, jie tipizuoti pagal konservacijos, miškų ūkio, žemės ūkio, rekreacijos ir urbanizacijos prioritetų junginių ypatumus į 7 tipus (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).

36. Nustatytų svarbiausių funkcinių prioritetų kompleksų tipų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas Alytaus apskrityje

Funkcinių prioritetų kompleksai	Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Alytaus miesto savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Alytaus rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Varėnos rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Lazdijų rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Druskininkų savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Ia-b Km(ž) (instituciškai organizuota konservacija ir tausojantis miškų ir žemės ūkis)	33,59 6,2	– –	7,14 5,1	25,41 11,4	1,04 0,8	– –
IIa-c Kr(R)m(M) (instituciškai organizuota konservacija ir įvairaus pobūdžio rekreacija bei miškų ūkis)	149,24 27,5	– –	26,84 19,2	63,04 28,4	58,3 44,5	1,06 2,4
IIIa-c mkr(R) (tausojantis miškų ūkis, įstatymiškai organizuota konservacija ir įvairaus pobūdžio rekreacija)	132,19 24,4	– –	7,44 5,3	69,26 31,3	27,84 21,3	27,65 60,9
IVa-b mžr (tausojantis miškų ir žemės ūkis bei ekstensyvi rekreacija)	67,83 12,5	– –	33,7 24	– –	34,13 26,1	– –
Va-d Žm(M)r(v) (intensyvus žemės ūkis, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija ar žuvininkystė)	135,16 24,9	0,33 8,4	57,34 40,8	63,32 28,6	9,53 7,3	4,53 10
VI Rkm (intensyvi rekreacija, įstatymiškai organizuota konservacija ir tausojantis miškų ūkis)	12,93 2,4	– –	– –	0,78 0,3	– –	12,15 26,7
VII uRm (dispersiška urbanizacija, intensyvi rekreacija ir tausojantis miškų ūkis)	11,54 2,1	3,61 91,6	7,93 5,6	– –	– –	– –
Iš viso	542,48 100	3,94 100	140,39 100	221,81 100	130,94 100	45,39 100

IV. Teritorijos naudojimo ir
apsaugos reglamentavimo ypatumai

37. Lietuvos teritorijoje pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejamus su nustatytais teritorijos vystymo tipais, išskirtos 3 reglamentuojamų arealų grupės:

37.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos. Šiose teritorijose daugiausia numatyta intensyvios veiklos, ypač pramonės, intensyvaus žemės ūkio ir naudingųjų iškasenų gavybos plėtros apribojimų;

37.2. kitos miškingos ir agrarinės teritorijos. Prioritetas teikiamas intensyvaus miškų bei žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai arba plėtojant tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis – želdynų plėtrai gamtinio karkaso teritorijose, bemiškiuose rajonuose;

37.3. intensyviausiai urbanizuojamos teritorijos. Jose veikla ribojama mažiausiai, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba.

38. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro saugomų teritorijų nuostatai, nacionalinių ir regioninių parkų planavimo dokumentai, draustinių tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Šiose teritorijose veikla reglamentuojama pagal natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai, kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą ir galimą teritorijos naudojimo bei gyvenamųjų vietovių funkcijų konversiją.

39. Kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja konversinio, palaikomojo (tausojančio) arba plėtojamojo (intensyvaus) naudojimo miškai ir žemės ūkio naudmenos, ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų) paskirtimi, o prioritetas gali būti teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai.

40. Intensyviai urbanizuotose (urbanizuojamose) teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestai ir kaimo gyvenvietės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo ir esamų šiose teritorijose atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

41. Alytaus apskričiai nustatyti visų išvardytų grupių reglamentiniai arealai. Konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos čia sudaro apie trečdalį regiono ploto – apima esamus rezervatus, nacionalinius ir regioninis parkus, Nemuno slėnį, Daugų–Ilgio ir Veisiejų ežerynus. Likusi regiono dalis priskirta kitų, daugiausia konversinio vystymo, miškingų ir agrarinių teritorijų grupei, nes urbanizuojamų teritorijų plotai neužima bent kiek didesnių arealų.

42. Remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, nustatyti Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipai transformuojami į šias konceptualias regioninio reglamentavimo arealų grupes:

42.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A):

42.1.1. konservacinės apsaugos vystymo – A1;

42.1.2. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – A2;

42.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B):

42.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – B1;

42.2.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – B2;

42.3. rekreacinio naudojimo teritorijos (C):

42.3.1. rekreacinio vystymo ir konversijos (IV vystymo tipas) – C1;

42.3.2. esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo (II vystymo tipas) – C2;

42.4. urbanizuojamos teritorijos (D) – urbanistinio vystymo – D.

43. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas:

43.1. prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;

43.2. plėtojama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statyba, kaimo turizmas, kultūros paveldo vertybės pritaikomos rekreacijai, gerinama transporto magistralių kokybė;

43.3. ribojamas sutankintas užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;

43.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo.

44. Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) turi būti pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes:

44.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

44.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;

44.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba į tausojantį miškų ūkį (žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas, didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojama tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;

44.4. didinamas miškingumas, plečiama apsauginių ir rekreacinių želdynų sistema, plėtojamas tausojantis miškų ūkis ir tausojanti žuvininkystė;

44.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu šaliai nebūdingu ūkiu, miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;

44.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose ir draustiniuose) neleidžiama statyti naujų stacionaraus poilsio įstaigų, keisti miškų ūkio žemės paskirties žemės ūkio ir kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi.

45. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose bendruoju atveju (B):

45.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai;

45.2. ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;

45.3. skatinamas, valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas.

46. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:

46.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, ypač daug dėmesio skiriama specialioms socialinėms-ekonominėms programoms parengti ir įgyvendinti, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;

46.2. plėtojama tausojanti žuvininkystė ir medžioklės ūkis;

46.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų.

47. Rekreacinio naudojimo teritorijose bendruoju atveju (C):

47.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;

47.2. reikėtų statyti stacionaraus poilsio įstaigas, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;

47.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų;

47.4. ypač svarbu parengti ir įgyvendinti specialias poilsio, turizmo ir kurortinio gydymo plėtros programas.

48. Rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (C1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti rekreacinį naudojimą ir turizmą:

48.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinamas teritorijos miškingumas;

48.2. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjų žvejyba;

48.3. veiklos konversijai teiktina valstybės parama.

49. Urbanistinio vystymo teritorijų (D), apimančių konkrečią miestų ir gyvenviečių, kurortų, transporto magistralių ir pramonės mazgų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia, urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus:

49.1. kurortuose ir kurortinėse vietovėse prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos, kurortinio gydymo ir sveikatinimo verslo, taip pat poilsio turizmo plėtrai, sudaromos stacionaraus poilsio, gydymo įstaigų statybos, rekreacinės infrastruktūros plėtros, teritorijos miškingumo didinimo, ypač rekreacinių želdynų sistemos kūrimo, sąlygos, reikia plėtoti dviračių transportą (biotransportą), ribojama intensyvaus žemės ūkio plėtra ir naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų;

49.2. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, formuojama apsauginių želdinių sistema, plėtojamas intensyvus miestų užstatymas ir pakelių rekreacinė infrastruktūra;

49.3. regiono ir savivaldybių centruose plėtojama susisiekimo sistema, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, palaikomas urbanistinis architektūrinis istorinių miestų dalių savitumas, aktyviai remiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas, skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;

49.4. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiamos veiklos rūšys, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai tobulinama susisiekimo sistema, skatinama kurti apsauginių želdinių sistemą.

50. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateikiamas 5 lentelėje. Jos duomenys rodo bioprodukcinio naudojimo prioriteto teritorijų, dominuojančių Alytaus regiono struktūroje (65,5 procento jo ploto, ypač daug Alytaus rajono savivaldybėje – 71,4 procento), reglamentavimo svarbą.

5 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Alytaus apskrityje

Reglamentiniai arealai	Visas regionas, procentais	Alytaus miesto savivaldybė, procentais	Alytaus rajono savivaldybė, procentais	Varėnos rajono savivaldybė, procentais	Lazdijų rajono savivaldybė, procentais	Druskininkų savivaldybė, procentais
A1 – konservacinės apsaugos vystymo	7,2	–	4,9	13,4	1,9	–
A2 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos	15,5	–	12,7	9,1	34,7	1,5
A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos	22,9	–	17,6	22,5	36,6	1,5
B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo	29,7	–	39,3	25,3	29,5	25,2
B2 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo	35,8	–	32,1	42,6	27,5	40,8
B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos	65,5	–	71,4	67,9	57	66
C1 – rekreacinio vystymo ir konversijos	10,8	46,2	11	9,6	6,4	25,3
C2 – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo	0,6	–	–	–	–	7,2
C – rekreacinio naudojimo teritorijos	11,4	46,2	11	9,6	6,4	32,5
D – urbanistinio vystymo teritorijos	0,4	53,8	–	–	–	–
Iš viso, procentais tūkst. hektarų	100 542,48	100 3,94	100 140,39	100 221,81	100 130,94	100 45,39

51. Konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos, kurias reglamentuoti reikėtų griežčiausiai, sudaro beveik 23 procentus regiono ploto, ypač daug jų Lazdijų rajono savivaldybėje – 36,6 procento, mažiausiai – Alytaus miesto savivaldybėje ir Druskininkų savivaldybėje.

52. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti:

52.1. žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo / pobūdžio nustatymas, kaip reglamento teisinis pamatas;

52.2. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai;

52.3. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai;

52.4. specialieji apribojimai;

52.5. rekomenduojama arba galima veikla.

V. Regioninės politikos nuostatų formavimas

53. Pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą nacionalinė regioninė politika – tai valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius bei ekonominius skirtumus ir išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šiuolaikinę regioninę politiką reikėtų suprasti kaip teritoriškai ir hierarchiškai diferencijuotą šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus, išsaugoti regionų savastį ir sušvelninti gyvenimo kokybės regioninius netolygumus. Šiame skyriuje nurodytos paramos priemonės integruotinos į rengiamų programų paramos priemonių turinį ir reikalavimus, taip užtikrinant jų funkcionavimą, panaudojant Europos Sąjungos ir Lietuvos vidinius šaltinius, kitus galimus išteklius. Pagal šią Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane aprobuotą regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti 2 svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų:

53.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą ir tvarkymą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus ir išsaugoti regionų savastį;

53.2. švelninti gyvenimo kokybės teritorinius netolygumus – mažinti socialinius ir ekonominius Lietuvos regionų ir jų vidinius skirtumus.

54. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius:

54.1. plėtros strategijose įvertinti vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus;

54.2. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus, ir jas skatinti valstybinio rėmimo priemonėmis;

54.3. tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą keisti tikslingai ir pamatuotai;

54.4. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;

54.5. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros programas.

55. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius:

55.1. tikslinti regionų plėtros planus pagal poreikius siekiant pageidaujamų raidos tendencijų;

55.2. sumažinti regionuose svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus;

55.3. pertvarkyti ir restruktūrizuoti kaimiškųjų regionų ūkį, pertvarkyti jų žemės ūkio gamybą, perdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinti funkcinę konversiją ir naujų verslų ir paslaugų kūrimąsi kaime;

55.4. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekvienoje savivaldybėje, sudaryti reikiamas ilgalaikės plėtros sąlygas;

55.5. garantuoti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės kurių nors apskrities teritorijos dalių ekologinė būklė, o bus sudarytos prielaidos ją pagerinti.

56. Esminės priemonės regiono politikos tikslui pasiekti turėtų būti integralios bendrųjų ir tikslinių planų bei veiksmų sistemos formavimas ir įgyvendinimas užtikrinant regionų ir savivaldybių poreikių tenkinimą ir racionalią sektorinio vystymo politiką.

57. Svarbiausiomis regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini:

57.1. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kurią, vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, nuo 2011 metų turėtų pakeisti Nacionalinė pažangos programa;

57.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;

57.3. atskirų ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;

57.4. atskirų regionų plėtros ir bendrieji (generaliniai) planai;

57.5. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos.

58. Alytaus apskrityje daug problemų, todėl principinius socialinio-ekonominio vystymo klausimus padėtų spręsti tiek nacionalinio, tiek regioninio strateginio planavimo sistema.

59. Regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistemai kurti tikslinga rengti šias regionines programas:

59.1. kompleksines – skirtas visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams, tvarkymo programoms remti;

59.2. specialiąsias – skirtas specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms remti.

60. Alytaus apskrityje galimos ir tikslingos abiejų grupių vystymo programos, nes šis regionas išsiskiria tiek bendruoju socialinio-ekonominio vystymo problemiškumu, tiek arealais, kuriems reikia kryptingo specializuoto vystymo (pirmiausia rekreacinio ir aplinkosauginio).

61. Atsižvelgiant į teritorinius Alytaus regiono vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, rekomenduojama įtraukti į regiono plėtros planą šiuos uždavinius:

61.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo, apimantį tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą;

61.2. urbanistinio vystymo, akcentuojantį naujų lokalinių centrų formavimo rėmimą;

61.3. komunikacinės integracijos plėtros, numatantį tiek tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;

61.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo, akcentuojantį žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą;

61.5. aplinkosaugos plėtros, numatantį gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;

61.6. kultūros paveldo apsaugos, akcentuojantį kultūros paveldo regioninio identiteto palaikymo rėmimą;

61.7. pasienio zonų vystymo, numatantį pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.

62. Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano 1 brėžinio „Bendroji erdvinė koncepcija“ ir 2 brėžinio „Teritorijos funkciniai prioritetai“ koncepcijos teritoriškai patikslina galimo programų lokalizavimo arealus ir pateikia tam tikras regioninės politikos organizacinio prioritetizavimo nuostatas.

63. Konstruktyvusis scenarijus – vienas iš regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo scenarijų – numato visišką koncepcijos sprendinių įgyvendinimą. Šiame scenarijuje siekiama palaikyti esamas vystymosi tendencijas ir tik tam tikroms sritims skirti daugiau dėmesio.

64. Priimtinausiu laikytinas nuosaikusis Alytaus apskrities regioninės politikos formavimo scenarijus, kurio pagrindiniai principai yra šie:

64.1. siekiama derinti konversinio ir tradicinio vystymo kryptis;

64.2. prioritetiniais sektoriais laikoma rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio, ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsauga ir racionalus naudojimas;

64.3. prie prioritetinio infrastruktūros vystymo požiūriu problemiškiausių regiono savivaldybių (be Lazdijų rajono ir Varėnos rajono) priskiriama ir Druskininkų savivaldybė, taip pat plėtojami nauji urbanistinio karkaso lokaliniai centrai – Daugai, Veisiejai, Merkinė ir Simnas;

64.4. svarbus Vilniaus–Alytaus–Marijampolės magistralinio koridoriaus formavimas, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimas, saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, plėtojimas, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtra svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse, t. y. Nemuno slėnyje, ežerynuose ir kalvynuose.

III. Apskrities teritorijos vystymo sprendinių konkretizavimas

I. Urbanistinės sistemos formavimo sprendiniai

65. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje susiklostęs gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais. Pagrindinių miestų (paprastai teritorinių administracinių centrų) tinklas su intensyviausiais ryšiais tarp jų sudaro urbanistinį karkasą. Šis urbanistinis karkasas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.

66. Remiantis tvaraus vystymo principu, urbanistinę sistemą būtina optimizuoti – sudaryti palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalią pusiausvyrą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugoti vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios urbanistinės sistemos bruožai yra šie:

66.1. tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas;

66.2. išplėtoti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių;

66.3. optimali gyvenamųjų vietovių teritorinė pusiausvyra.

67. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas suskirstė miestus pagal jų dydį, potencialą ir administracinį vaidmenį į šias grupes:

67.1. metropoliniai centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;

67.2. regioniniai centrai – kiti apskričių centrai ir būsimieji regionų centrai;

67.3. lokaliniai aptarnavimo centrai.

68. Alytaus apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas gana tolygus (išskyrus apskrities pietrytinę dalį). Tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu išsiskiria apskrities centras Alytus.

69. Apskrities atraminių gyvenamųjų vietovių tinklą sudaro (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

69.1. Alytus – A kategorijos regiono (apskrities) centras ir Alytaus rajono savivaldybės centras;

69.2. Druskininkai, Lazdijai ir Varėna – a kategorijos esami atitinkamų savivaldybių centrai;

69.3. Daugai, Simnas, Veisiejai – miestai, naujai formuojami ir plėtojami b kategorijos lokaliniai aptarnavimo centrai;

69.4. Merkinė – miestelis, tačiau dėl savo geografinės padėties, istorinės praeities ir patogaus išsidėstymo prie magistralinių ir krašto kelių naujai formuojamas ir plėtojamas kaip lokalinis c kategorijos aptarnavimo centras;

69.5. 11 kitų miestelių, daugiausia išsidėstę centrinėje ir vakarinėje apskrities dalyse, atlieka seniūnijose svarbų vaidmenį.

70. Alytaus apskrityje yra visų 3 lygmenų urbanistinės integracijos ašys, kurias išskyrė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

70.1. pirmasis lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, formuojamos esamų ir perspektyvinių transporto koridorių pagrindu ir susiejančios aukštesnio lygmens regionų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais;

70.2. antrasis lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir susiejančios su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis;

70.3. trečiasis lygmuo – lokalinės jungtys, jungiančios savivaldybių centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis.

71. Alytaus apskritį kerta 2 pirmojo lygmens 1B kategorijos tarptautinės integracijos ašys:

71.1. ašis Vilnius–Varėna–Druskininkai–Baltarusijos teritorija, sutampanti su magistraliniu keliu A4;

71.2. ašis Vilnius–Alytus–Marijampolė–Karaliaučiaus sritis, sutampanti su krašto keliais Nr. 128, 131 ir turinti atšaką per Kalvariją į Lenkiją.

72. Dėl apskrities periferinės padėties ir kaimynystės su Lenkija ir Baltarusija apskrities teritorijoje išvystytos ir 1C kategorijos šalies vidinės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios apskrities gyvenamąsias vietoves su šalies metropoliniais centrais Vilniumi ir Kaunu ir su sienos kirtimo punktais. Apskrities teritorijoje yra šios 1C kategorijos urbanistinės integracijos ašys:

72.1. ašis Kaunas–Alytus–Seirijai–Lazdijai–Lenkijos siena, sutampanti su krašto keliais Nr. 130, 132, 135;

72.2. ašies atkarpa Alytus–Merkinė (krašto kelias Nr. 129);

72.3. ašies atkarpa Lazdijai–Kalvarija (krašto kelias Nr. 134);

72.4. ašies atkarpa Varėna–Marcinkonys–Baltarusijos siena (rajoninis kelias Nr. 5003).

73. Antrojo lygmens – regioninės urbanistinės integracijos ašių apskrities teritorijoje yra tik nedidelės atkarpos:

73.1. ašies atkarpa Varėna–Kalesninkai–Baltarusijos siena (krašto kelias Nr. 127);

73.2. ašies atkarpa Lazdijai–Veisiejai–Druskininkai–Baltarusijos siena (Varėnos rajone) su atšakomis į Merkinę ir Seirijus;

73.3. ašies atkarpa Varėna–Onuškis (krašto kelias Nr. 127 ir rajoninis kelias Nr. 4701).

74. Žemiausio – trečiojo lygmens lokalinės jungtys dažnai sutampa su rajoniniais keliais ir jungia seniūnijų centrus. Jos nagrinėtinos detalesniu masteliu savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.

75. Miestai ir stambesni miesteliai kartu su juos jungiančiomis urbanistinės integracijos ašimis formuoja poveikio aplinkinėms teritorijoms arealus, kurių dydis priklauso nuo miesto potencialo ir urbanistinės integracijos ašies lygmens (1 brėžinys „Urbanistinė sistema“).

76. Urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su centrais, formuodami aglomeruojančio poveikio arealus, integracijos ašių poveikio koridorius ir bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį, tarnauja kaip gyventojų traukos židiniai ir spartesnės įvairiapusiškos veiklos prielaida, įtraukianti į bendrą urbanizacijos procesą ir kaimiškąsias vietoves ir spartinanti teritorijų raidą. Alytaus apskrityje didesniu aglomeruojančiu poveikiu pasižymi Alytaus miestas, Druskininkai – kaip rekreacinio arealo raidos intensyvinimo veiksnys – ir pagrindinės urbanistinės integracijos ašys Daugai–Alytus–Simnas, Druskininkai–Merkinė–Alytus ir Druskininkai–Merkinė–Varėna–Valkininkai.

77. Vienas iš svarbių apskrities teritorijų raidos veiksnių – miestų ir kaimiškųjų vietovių teritoriniai ryšiai, kuriuos formuoja gyvenamųjų vietovių socialinė, kultūrinė, gamybinė ir administracinė sąsaja, apibūdinama jų funkcine hierarchija. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius, būtina plėtoti mažų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) žemės ūkio gamybos, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijas, o palankiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčias gyvenamąsias vietoves – kaip miestų gyventojų rekreacijos centrus. Tai ypač svarbu vystant apskrities teritorijos pietinę dalį.

78. Urbanistinių centrų vystymo kryptys diferencijuojamos pagal miesto administracinį statusą, dydį, socialinį ekonominį potencialą ir pagrindines funkcijas:

78.1. apskrities administracinio centro Alytaus svarbiausios vystymo kryptys būtų:

78.1.1. susisiekimo ir ryšių tarp apskrities esamų ir būsimų administracinių centrų ir su aukštesnio lygmens šalies centrais (Vilnius, Kaunas) tobulinimas, susijęs su esminiu transporto infrastruktūros modernizavimu;

78.1.2. teritorijų pramonės ir verslo plėtrai rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas;

78.1.3. regiono lygmens mokymo, mokslo, kultūros integruotų centrų kūrimas ir palaikymas;

78.1.4. verslo, technologijų ir inovacijų centrų formavimas ir racionalus teritorinis išdėstymas;

78.1.5. regioninių urbanistinės integracijos ašių stiprinimas ir aptarnavimas;

78.2. kitas savivaldybės centras – Druskininkai turi aiškiai apibrėžtas specifines pagrindines vystymo kryptis:

78.2.1. visapusiškos rekreacinės veiklos (gydomosios, poilsinės, sportinės, pramoginės, turistinės, verslo) organizavimas, palaikymas ir atitinkamos infrastruktūros tobulinimas;

78.2.2. pasienio regiono formavimas ir ryšių su kaimyninėmis šalimis stiprinimas;

78.2.3. kaimiškųjų vietovių palaikymas ir jų įtraukimas į rekreacinę veiklą;

78.2.4. susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimiškosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas;

78.2.5. miesto socialinio ekonominio potencialo stiprinimas ir miesto gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas;

78.3. kitų rajono savivaldybių centrų – Lazdijų ir Varėnos – pagrindinės vystymo kryptys būtų:

78.3.1. pagrindinių rajonų gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas, aptarnavimas ir atitinkamos infrastruktūros sukūrimas;

78.3.2. naujai formuojamų ir plėtojamų lokalinių centrų stiprinimas, kaip viena iš socialinės ekonominės raidos ir renovacijos skatinimo priemonių;

78.3.3. socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir renovacija;

78.4. lokalinių aptarnavimo centrų – Daugų, Simno, Veisiejų ir Merkinės – pagrindinės vystymo kryptys būtų:

78.4.1. savivaldybių bendruomenių pastangų plėtoti verslą inicijavimas ir rėmimas;

78.4.2. gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, kuri stiprintų miesto ir seniūnijos potencialą;

78.4.3. strateginių plėtros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių vykdymas.

79. Bendrasis (generalinis) planas numato šiuos urbanistinės sistemos plėtros prioritetus:

79.1. plėtoti ir stiprinti naujai formuojamus lokalinius centrus – Daugus, Simną, Veisiejus ir Merkinę, tobulinti jų techninę ir socialinę ekonominę infrastruktūrą;

79.2. rengti miestų ir miestelių naujus bendruosius planus, numatančius jų teritorinio vystymo perspektyvą ir atitinkančius esamus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;

79.3. stiprinti ryšius tarp apskrities centro ir esamų savivaldybių bei naujai formuojamų lokalinių centrų – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą;

79.4. numatyti pasienio zonoje esančių gyvenamųjų vietovių palaikymo ir vystymo priemones jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.

II. kraštovaizdžio apsauga

80. Apskrities teritorijos kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso paskirtis yra:

80.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas išsaugoti biologinę įvairovę;

80.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

80.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

80.4. didinti šalies miškingumą;

80.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

81. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo gamtinio karkaso dalys:

81.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;

81.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

81.3. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija;

81.4. pagal svarbą skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.

82. Alytaus apskrities gamtinio karkaso geoekologinėms takoskyroms priskiriamos šios teritorijų juostos:

82.1. europinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Strumbagalvės–Akmenių–Metelių–Ilgų–Pocelonių–Pivašiūnų atkarpoje;

82.2. regioninės svarbos Nemuno–Merkio–Katros takoskyros ruožas Pilvinių–Bingelių–Šunupio–Šklėrių–Kabelių–Katros–Dubičių atkarpoje;

82.3. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožas Ponkiškių–Mergalaukio–Gluosninkų–Verebiejų atkarpoje.

83. Alytaus apskrities gamtinio karkaso migraciniams koridoriams priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:

83.1. nacionalinės ir europinės svarbos Nemuno vidurupio migracinio koridoriaus ruožas Varviškės–Gerdašių–Druskininkų–Merkinės–Nemunaičio–Alytaus–Punios atkarpoje;

83.2. regioninės svarbos Merkio migracinio koridoriaus ruožas Valkininkų–Perlojos–Merkinės atkarpoje;

83.3. vietinės svarbos Ūlos, Grūdos, Skroblaus, Ratnyčios, Šalčios, Versekos, Varėnės, Musės, Spenglos, Nočios, Maros (Seinos)–Igaros, Seiros, Kirsnos, Peršėkės, Spernios slėnių, Baltosios Ančios, Zapsės–Niedos ir jų baseino ežeruotų dubaklonių migraciniai koridoriai;

83.4. kiti svarbūs smulkesni migraciniai koridoriai: Alytaus rajono savivaldybėje – Alovės, Punelės, Obelties, Zembrės; Lazdijų rajono savivaldybėje – Morkavo, Samanio–Ilgių, Varnėniškės; Varėnos rajono savivaldybėje – Musės, Dusmenos, Taurupio, Duobupio, Nedingio, Derežnios–Derežnyčios, Vardaunios, Straujos, Musteikos; Druskininkų savivaldybėje – Kreisos, Avirės, Bilsinyčios.

84. Alytaus apskrities gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealams priskiriamos šios teritorijos:

84.1. regioninės svarbos Marcinkonių–Varėnos, Druskininkų, Kapčiamiesčio–Gerdašių miškų masyvai, Žuvinto biosferos rezervatas, Daugų ežeryno apylinkės;

84.2. vietinės svarbos Šlavantų ežeryno, Avirio–Giedavardžio, Bestraigiškės–Vilko, Vilkiautinio, Kalniškės, Mockavos, Aniškio, Subartonių, Pamusių, Valkininkų–Matuizų, Barčių, Panočių.

85. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso teritorijos apima apie 77 procentus apskrities teritorijos. Atskirose savivaldybėse gamtinio karkaso teritorijų dalis svyruoja nuo 39,2 procento (Alytaus miesto savivaldybėje) iki 85,1 procento (Druskininkų savivaldybėje) bendro ploto. Konkretus įstatymuose numatyto gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas pateiktas 4 brėžinyje „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“.

86. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ ir 6 lentelė):

86.1. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1, M1, S1). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – tai turimas apskrities gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu darnaus miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms;

86.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas (T2, M2, S2). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, reikia tiek derinti esamas funkcijas, tiek taikyti regeneracijos priemones ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti;

86.3. grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3, M3, S3). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško nesuderinto žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Šie procesai apėmę Nemuno–Šešupės ir Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologines takoskyras, Daugų vidinio stabilizavimo arealą ir šiaurinės apskrities dalies migracinių koridorių teritorijas. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo plėtra.

87. Norint užtikrinti gamtinio karkaso teritorijų ekologinį optimizavimą, būtina didinti bendrąjį atskirų apskrities dalių miškingumą, ypač šiaurinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje ir Alytaus rajono savivaldybėje. Miškingumo didinimo programa turi būti skirta labiausiai ekologiškai nuskurdintoms trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtoms zonoms, nustatytoms konkretizuojant gamtinį karkasą.

6 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos (tūkst. hektarų / visos teritorijos procentais)
Alytaus apskrityje

Gamtinio karkaso sudėtinės dalys	Apskrityje (542,48 tūkst. hektarų)	Alytaus miesto savivaldybėje (3,94 tūkst. hektarų)	Alytaus rajono savivaldybėje (140,39 tūkst. hektarų)	Druskininkų savivaldybėje (45,39 tūkst. hektarų)	Lazdijų rajono savivaldybėje (130,94 tūkst. hektarų)	Varėnos rajono savivaldybėje (221,81 tūkst. hektarų)
Geoekologinės takoskyros	– –––––– –	48,98 –––––– 34,92	2,61 –––––– 5,72	51,01 –––––– 39,03	31,98 –––––– 14,41	134,57 –––––– 24,81
T1	– –––––– –	11,22 –––––– 8,01	2,61 –––––– 5,72	6 –––––– 4,59	26,81 –––––– 12,08	46,63 –––––– 8,6
T2	– –––––– –	12,89 –––––– 9,2	– –––––– –	18,08 –––––– 13,83	2,25 –––––– 1,01	33,22 –––––– 6,13
T3	– –––––– –	24,87 –––––– 17,75	– –––––– –	26,93 –––––– 20,61	2,92 –––––– 1,32	54,72 –––––– 10,09
Migraciniai koridoriai	1,58 –––––– 39,18	19,87 –––––– 14,19	9,11 –––––– 20,02	15,81 –––––– 12,11	31,82 –––––– 14,33	78,2 –––––– 14,42
M1	0,4 –––––– 9,94	9,23 –––––– 6,59	2,51 –––––– 5,51	4,17 –––––– 3,19	12,88 –––––– 5,8	29,19 –––––– 5,38
M2	1,18 –––––– 29,24	5,87 –––––– 4,19	4,68 –––––– 10,29	9,53 –––––– 7,3	15,56 –––––– 7,01	36,82 –––––– 6,78
M3	– –––––– –	4,77 –––––– 3,41	1,92 –––––– 4,22	2,11 –––––– 1,62	3,38 –––––– 1,52	12,19 –––––– 2,25
Vidinio stabilizavimo arealai	– –––––– –	19,82 –––––– 14,15	27,02 –––––– 59,33	36,37 –––––– 28,3	120,91 –––––– 54,46	204,74 –––––– 37,76
S1	– –––––– –	8,14 –––––– 5,81	24,73 –––––– 54,3	28,82 –––––– 22,06	105,5 –––––– 47,52	167,19 –––––– 30,83
S2	– –––––– –	5,48 –––––– 3,91	2,01 –––––– 4,42	5,39 –––––– 4,12	10,63 –––––– 4,79	23,52 –––––– 4,34
S3	– –––––– –	6,2 –––––– 4,43	0,28 –––––– 0,61	2,76 –––––– 2,12	4,78 –––––– 2,15	14,03 –––––– 2,59
Visas gamtinis karkasas	1,58 –––––– 39,18	88,67 –––––– 63,29	38,74 –––––– 85,08	103,19 –––––– 79,43	184,71 –––––– 83,21	417 –––––– 77

88. Alytaus apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais:

88.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

88.2. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų ir jas skatinti;

88.3. remti (organizacinė ir finansinė parama) gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

88.4. pasirinkti konkretų veiklos būdą atsižvelgiant į šiuos veiksnius: gamtinio karkaso teritorijų santykinę kompensacinę svarbą šaliai ir apskričiai, esamą gamtinio kompensacinio potencialo būklę, ypač saugomų (konservacinių) gamtinių teritorijų buvimą, biologinės įvairovės turtingumą, rekreacinės funkcijos intensyvumą;

88.5. gamtinio karkaso teritorijose veikiant 3 ar daugiau iš pirmiau nurodytų veiksnių, tikslinga taikyti aktyviausią valstybinės gamtinio kraštovaizdžio apsaugos politikos vykdymo būdą – kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų realų organizacinį ir finansinį rėmimą.

89. Bendrąją Alytaus apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų institucinių (turinčių administraciją) – valstybinis rezervatas, valstybiniai parkai, biosferos rezervatas – ir neinstitucinių konservacinės apsaugos prioriteto – valstybiniai draustiniai – saugomų teritorijų tinklas.

90. Bendrajame (generaliniame) plane teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugai plėtoti (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“):

90.1. remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane patvirtintomis Daugų regioninio parko steigimo nuostatomis, rekomenduojama įsteigti Daugų regioninį parką, skirtą Baltijos aukštumų konservaciniu ir rekreaciniu požiūriais vertingo ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdžio etalonui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti;

90.2. siūlomos orientacinės Daugų regioninio parko ribos apima urbanistiniu požiūriu vertingą Daugų miestą ir moreniniame kalvyne plytintį Daugų ežeryną su Didžiulio, Savisto, Suvingio, Aukrakščio, Dėliuko, Gilušio, Neveiglo, Noso, Gilio, Mainios, Nedingio, Ilgelio, Salyno ežerais ir jų aplinka (bendras plotas Alytaus rajono savivaldybėje ir Varėnos rajono savivaldybėje apie 9,5 tūkst. hektarų);

90.3. remiantis Lietuvos Respublikos bendrajame plane patvirtintomis Veisiejų regioninio parko plėtimo nuostatomis, rekomenduojama įtraukti į šį parką bendrą su juo Dainavos fliuvioglacialinės žemumos ežeruotų miškingų dubaklonių sistemos kraštovaizdžio kompleksą, sudarantį Veisiejo, Uosio, Niedaus ir Dumblio ežerus ir jų apylinkes orientaciniame apie 2,9 tūkst. hektarų plote Lazdijų rajono savivaldybėje;

90.4. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą rengiant Veisiejų regioninio parko ir jo zonų ribų planą, tikslinga iš jo išbraukti didesnės vertės neturintį ūkinės paskirties Šlavantų mišką (orientacinis plotas apie 0,7 tūkst. hektarų Lazdijų rajono savivaldybėje);

90.5. siekiant suformuoti aiškesnę esamo Ūlos kraštovaizdžio draustinio koncepciją, pritariama šio draustinio tvarkymo plane teikiamam teritorijos ribų Varėnos rajono savivaldybėje patikslinimui;

90.6. siekiant stiprinti Alytaus apskrities gamtinio kraštovaizdžio apsaugą, taip pat užtikrinti saugotinų gamtos objektų apsaugą, numatoma galimybė steigti saugomas teritorijas šiose teritorijose, prieš tai atlikus visas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalaujamas procedūras:

90.6.1. prie Alytaus miesto, siekiant išsaugoti ypač raiškų miškingą Nemuno slėnio šlaito erozinio reljefo kraštovaizdį su Alytaus piliakalnio archeologiniu kompleksu. Orientacinis plotas – apie 300 hektarų Alytaus miesto savivaldybėje ir Alytaus rajono savivaldybėje;

90.6.2. Baltosios Ančios upės žemupis, siekiant išsaugoti natūralumą išlaikiusį unikalų Baltosios Ančios upės žemupio slėnio kraštovaizdį su gausiomis kertinėmis miško buveinėmis. Orientacinis plotas – apie 200 hektarų Druskininkų savivaldybėje ir Lazdijų rajono savivaldybėje;

90.6.3. Niekšių–Pamerkio atkarpa, siekiant išsaugoti miškingą raiškiausių Merkio kilpų slėnio kraštovaizdį su geologinėmis-geomorfologinėmis, hidrografinėmis, biologinėmis ir etnokultūrinėmis vertybėmis. Orientacinis plotas – apie 1,2 tūkst. hektarų Varėnos rajono savivaldybėje. Dabartiniu metu teritorijoje yra Akmens geologinis draustinis;

90.6.4. Skirziaus ežeras, siekiant išsaugoti natūralumą išlaikiusį siauriausio šalyje rininio ežero gamtinį kompleksą. Orientacinis plotas – apie 150 hektarų Druskininkų savivaldybėje;

90.6.5. prie Radvilonių kaimo, siekiant išsaugoti stambų ledo pakraščio suformuoto plokščiakalvių (zvoncų) reljefo geomorfologinį kompleksą. Orientacinis plotas – apie 0,5 tūkst. hektarų Alytaus rajono savivaldybėje;

90.6.6. prie Vingrėnų kaimo, siekiant išsaugoti ypač raiškų Dzūkų aukštumų lygiagrečių kraštinių moreninių gūbrių masyvą ir aukščiausią Dainavos regione vietovę – Bieliškių kalną (199,8 metro). Orientacinis plotas – apie 0,7 tūkst. hektarų Lazdijų rajono savivaldybėje;

90.7. rekomenduojama steigti naujas gamtinį kraštovaizdį saugančias teritorijas ir tikslinti jų ribas – tai optimizuotų tokių teritorijų išdėstymą, ypač ten, kur jų trūksta – šiaurės rytinėje apskrities dalyje, padidintų bendrą plotą apie 13 tūkst. hektarų ir išplėstų bendrą tokių teritorijų fondą iki 24,5 procento apskrities ploto.

91. Apskrities teritorijos biologinės įvairovės apsaugai išskiriamas ekologinis tinklas. Tai gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracinius koridorius. Iš esmės tai neatsiejama natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma.

92. Alytaus apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo ekologinio tinklo dalys (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“):

92.1. europinės (B1) ir nacionalinės bei regioninės (B2) svarbos bioekologiniai branduoliai – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti vertingoms natūralioms ar pusiau natūralioms ekosistemoms, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšims ir jų buveinėms išsaugoti:

92.1.1. biocentrai – ypatingą europinę (B1a) ar nacionalinę svarbą ir įteisintą specialią apsaugos organizaciją turinčios branduolių dalys;

92.2. europinės (K1), nacionalinės ir regioninės (K2) svarbos ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

92.3. europinės (A1), nacionalinės ir regioninės (A2) svarbos buferinės apsaugos zonos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologiniuose branduoliuose ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos.

93. Nustatyti šie Alytaus apskrities ekologinio tinklo bioekologiniai branduoliai:

93.1. europinės svarbos Merkinės–Marcinkonių branduolys, išskirtas Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio rezervato ir Ūlos kraštovaizdžio draustinio, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso, pagrindu. Jame esantys Čepkelių, Musteikos ir Skroblaus rezervatai gali būti ir europinės svarbos biocentrai;

93.2. europinės svarbos Metelių branduolys, išskirtas Metelių regioninio parko, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu;

93.3. europinės svarbos Žuvinto branduolio dalis, išskirta Žuvinto biosferos rezervato, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. Jame esantis Žuvinto gamtinis rezervatas gali būti europinės svarbos biocentras;

93.4. europinės svarbos Punios branduolys, išskirtas „Natura 2000“ buveinių apsaugai ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbios Nemuno kilpų regioninio parko dalies pagrindu. Jame esantis Punios šilo gamtinis rezervatas gali būti europinės svarbos biocentras;

93.5. europinės svarbos Pertako branduolys, išskirtas „Natura 2000“ paukščių apsaugai ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbios Pertako miško biosferos poligono teritorijos pagrindu, pietuose jis nusitęsia į Baltarusiją;

93.6. europinės svarbos Rūdninkų branduolio dalis, išskirta „Natura 2000“ paukščių apsaugai ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbios Rūdninkų girios biosferos poligono teritorijos pagrindu, pagrindinė šio branduolio teritorijos dalis yra Vilniaus apskrityje;

93.7. nacionalinės svarbos Šlavantų branduolys, išskirtas Veisiejų regioninio parko šiaurinės dalies su fragmentinėmis buveinių apsaugai svarbiomis „Natura 2000“ teritorijomis pagrindu;

93.8. nacionalinės svarbos Daugų branduolys, išskirtas perspektyvinės Daugų regioninio parko teritorijos su segmentiškai paplitusiomis vertingų ežerinių ir drėgnų miškų ekosistemomis pagrindu;

93.9. regioninės svarbos Latežerio branduolys, išskirtas ypač didelės kertinių miško buveinių koncentracijos ir Cimakavo (Timokiškių) ornitologinio draustinio pagrindu, pietuose jis nusitęsia į Baltarusiją;

93.10. regioninės svarbos Dusmenų branduolio pietinė dalis, išskirta Dusmenų apylinkių pelkėtų ežerų, miškų ir tvenkinių pagrindu.

94. Alytaus apskrities ekologinio tinklo ekologiniams koridoriams priskiriami šie slėnių, dubaklonių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai:

94.1. europinės svarbos Nemuno vidurupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožai Varviškės–Druskininkų–Gailiūnų ir Krikščionių–Nemunaičio–Alytaus atkarpose;

94.2. europinės svarbos Merkio ir Šalčios žemupio slėnių ekologinio koridoriaus ruožas Valkininkų–Varėnos–Perlojos atkarpoje;

94.3. europinės svarbos Kalniškių–Gilučio–Bambenos ekologinis koridorius – jungtinė miškų, ežerų ir slėnio juosta;

94.4. europinės svarbos Avirio–Giedavardžio–Seirijo vientisos ežeruotos miškų juostos ekologinis koridorius;

94.5. nacionalinės svarbos Varėnės, Versekos, Maros (Seinos), Spernios, Seiros slėnių, Baltosios Ančios, Zapsės–Niedos ir jų baseinų ežeruotų dubaklonių, Randamonių, Šklėrių miškingų ruožų ir segmentuotos struktūros Baltijos kalvyno agrarinių takoskyrų (Galinių–Akmenių–Neravų ir Vabalių–Varčios–Skraičionių–Pivašiūnų ruožuose) ekologiniai koridoriai;

94.6. regioninės svarbos Peršėkės, Kirsnos, Igaros, Ratnyčios, Spenglos slėnių, Vardaunios ir Vilkaičio–Vilko miškingų ruožų ekologiniai koridoriai.

95. Alytaus apskrities gamtinio karkaso buferinėms apsaugos zonoms priskiriamos šios teritorijos:

95.1. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos paslėnių zonos palei Merkio slėnį, Norūnų ir Noškūnų miškai palei Nemuno slėnį, Ilgininkų ir Grybaulios apylinkės prie Dzūkijos nacionalinio parko;

95.2. nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos Veisiejo ir Ančios dubaklonių, Baltosios Ančios–Seiros santakos, Ūlos aukštupio paslėnių ir Lelionių–Tabalenkos agrarinių pašlaičių teritorijos.

96. Nustatyti bioekologiniai branduoliai ir ekologiniai koridoriai laikytini pagrindiniais biologinės įvairovės apsaugai skirtų saugomų teritorijų (rezervatų, draustinių) steigimo paieškų poligonais. Pateiktas ekologinio tinklo modelis turi būti tikslinamas ir plėtojamas žemesniais planavimo lygmenimis. Alytaus apskrities ekologinio tinklo teritorijų apskaita pateikiama 7 lentelėje.

7 lentelė. Ekologinio tinklo teritorijos (tūkst. hektarų / visos teritorijos procentais)
Alytaus apskrityje

Ekologinio tinklo sudėtinės dalys	Apskrityje (542,48 tūkst. hektarų)	Alytaus miesto savivaldybėje (3,94 tūkst. hektarų)	Alytaus rajono savivaldybėje (140,39 tūkst. hektarų)	Druskininkų savivaldybėje (45,39 tūkst. hektarų)	Lazdijų rajono savivaldybėje (130,94 tūkst. hektarų)	Varėnos rajono savivaldybėje (221,81 tūkst. hektarų)
Bioekologiniai branduoliai	131 –––––– 24,16	– –––––– –	20,06 –––––– 14,32	6,97 –––––– 15,3	21,62 –––––– 16,54	82,49 –––––– 37,16
B1+B1a	107,64 –––––– 19,85	– –––––– –	15,39 –––––– 10,98	1,36 –––––– 2,99	16,86 –––––– 12,9	74,04 –––––– 33,35
B2	23,5 –––––– 4,33	– –––––– –	4,68 –––––– 3,34	5,6 –––––– 12,31	4,76 –––––– 3,64	8,45 –––––– 3,81
Ekologiniai koridoriai	87,89 –––––– 16,21	1,84 –––––– 45,75	29,35 –––––– 20,95	12,67 –––––– 27,8	31,72 –––––– 24,27	12,33 –––––– 5,56
K1	39,14 –––––– 7,22	1,84 –––––– 45,75	10,73 –––––– 7,66	9,81 –––––– 21,53	8,59 –––––– 6,57	8,18 –––––– 3,69
K2	48,75 –––––– 8,98	– –––––– –	18,62 –––––– 13,29	2,86 –––––– 6,27	23,13 –––––– 17,7	4,15 –––––– 1,87
Buferinės apsaugos zonos	55,89 –––––– 10,31	– –––––– –	6,87 –––––– 4,81	0,31 –––––– 0,68	10,62 –––––– 8,12	38,09 –––––– 17,16
A1	36,73 –––––– 6,77	– –––––– –	3,77 –––––– 2,69	– –––––– –	0,97 –––––– 0,74	31,99 –––––– 14,41
A2	19,16 –––––– 3,53	– –––––– –	3,1 –––––– 2,21	0,31 –––––– 0,68	9,65 –––––– 7,38	6,1 –––––– 2,75
Visas ekologinis tinklas	274 –––––– 51	1,84 –––––– 45,75	56,28 –––––– 40,08	19,95 –––––– 43,78	63,96 –––––– 48,93	132,91 –––––– 59,88

97. Bendrąją Alytaus apskrities teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali įsteigtų saugomų teritorijų sistema ir su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pradėtas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių „Natura 2000“ teritorijų tinklas.

98. Biologinės įvairovės apsaugos sistemai Alytaus apskrityje priklauso šios saugomų teritorijų grupės (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“):

98.1. nacionalinės institucinės saugomos teritorijos: valstybinis rezervatas, valstybiniai parkai, biosferos rezervatas, biosferos poligonai;

98.2. nacionalinės neinstitucinės saugomos teritorijos: valstybiniai draustiniai;

98.3. nacionalinę saugomų teritorijų sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos, buveinių apsaugai svarbios teritorijos.

99. Bendrajame (generaliniame) plane, laikantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų, biologinės įvairovės apsauga stiprinama šiose teritorijose (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“):

99.1. Katros aukštupyje – sujungiama paukščių apsaugai svarbi „Natura 2000“ teritorija – pelkėtas Karaviškių miškas, jo perdengtas Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas Katros botaninis-zoologinis draustinis ir dalis valstybinio Čepkelių rezervato buferinės zonos – kaip vientisas botaniniu-zoologiniu požiūriu vertingas gamtinės ekosistemos kompleksas. Plotas – apie 320 hektarų Varėnos rajono savivaldybėje;

99.2. reikėtų pakeisti geografiškai netikslius kai kurių biologinę įvairovę saugančių teritorijų pavadinimus: Baltosios Ančios herpetologinio draustinio (kartu ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos), kaip neturinčios bendros teritorijos su Baltąja Ančia, – tai tik Nemuno pakrantės teritorija Gerdašių rytinėse apylinkėse; dabartinį Niedaus ornitologinio draustinio pavadinimą pakeisti į daugiau kaip 80 procentų jo teritorijos sudarančio Veisiejo ežero vardą.

100. Bendrojo (generalinio) plano bendrosios kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo nuostatos rekomenduoja:

100.1. įtraukti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus ir priemones į visų ūkio šakų, pirmiausia žemės ir miškų ūkio, vandens ūkio, miestų plėtros, transporto, kasybos, rekreacinio ūkio, pramonės, energetikos strategijas, plėtros programas, veiksmų planus;

100.2. organiškai įgyvendinti tarptautinių konvencijų bei Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, reikalavimus ir rekomendacijas, skirtas apskrities kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai, t. y. esamos teritorinės sistemos elementams atrankos būdu suteikti tarptautinių saugomų teritorijų statusą.

101. Bendrajame (generaliniame) plane detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių saugojimo, naudojimo ir tvarkymo gairės. Reikšmingiausiam apskrities kultūros paveldui atstovauja archeologijos objektai (piliakalniai, alkakalniai), Dzūkijos nacionaliniame parke esantys etnografiniai kaimai, miestų ir miestelių istoriniai centrai ir dalys.

102. Numatomi šie kultūros paveldo objektų ir teritorijų apsaugos ir naudojimo tikslai:

102.1. išsaugoti ir atgaivinti regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorijos paveldą;

102.2. stiprinti apskrities kultūrinį identitetą, remti etnokultūros teritorinę raišką;

102.3. kultūros paveldo objektų saugojimą susieti su jų naudojimu bendrosios kultūros, rekreacijos ir turizmo plėtojimo reikmėms.

103. Alytaus apskrityje nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo atžvilgiu svarbūs Merkinės ir Druskininkų–Marcinkonių arealai, taip pat 14 regioninės reikšmės kultūros vertybių sankaupų teritorinių arealų (6 brėžinys „Kultūros paveldas“ ir 8 lentelė).

8 lentelė. Kultūros vertybių sankaupų teritoriniai arealai

Eil. Nr.	Savivaldybė	Arealo Nr.	Pavadinimas
1.	Alytaus rajono	1.1.	Daugų
2.		1.2.	Obelytės–Kaukų
3.		1.3.	Punios
4.		1.4.	Pivašiūnų
5.	Lazdijų rajono	2.1.	Veisiejų–Vainežerio
6.		2.2.	Aštriosios Kirsnos–Rudaminos
7.		2.3.	Verstaminų
8.		2.4.	Dumblio
9.		2.5.	Palazdijų–Stankūnų
10.	Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės	3.1.	Dubičių
11.		3.2.	Liškiavos
12.		3.3.	Merkinės–Subartonių
13.		3.4.	Valkininkų–Dargužių
14.		3.5.	Pirčiupio

104. Teritorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro vizualiai išraiškingiausios ir tautos kultūros raidą atspindinčios kultūros paveldo teritorijos:

104.1. urbanistinio kultūros paveldo vietovės:

104.1.1. miestų ir miestelių istoriniai centrai ir dalys: Alytaus senasis parkas su fontanu, Druskininkų miesto istorinė dalis, K. Dineikos fizinės kultūros parkas Druskininkuose, Veisiejų miestelio istorinis centras Lazdijų rajone, Butrimonių miestelio, Simno ir Daugų miestų istoriniai centrai Alytaus rajone, Valkininkų ir Merkinės miestelių istorinės dalys Varėnos rajone;

104.1.2. senųjų kaimų gyvenvietės. Lietuvoje šių kaimų daugiausia išlikę Alytaus apskrityje, o joje senųjų kaimų gyvenviečių daugiausia Varėnos rajono savivaldybėje. Joje susitelkę Lynežerio, Dubininko, Musteikos, Čižiūnų, Dargužių, Zervynų, Kašėtų prie Grūdos, Rudnios kaimai. Alytaus rajono savivaldybėje išlikęs Daugirdų kaimas, Druskininkų savivaldybės teritorijoje – Latežerio, Švendubrės ir Žiogelių kaimai. Dalis etnografinių kaimų – Rudnios, Dubininko, Kašėtų, Lynežerio, Zervynų, Rudnios, Musteikos ir Žiogelių – patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. Jų saugojimą užtikrina tiek Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, tiek ir kaimų, kaip kultūros vertybių, apsaugos reikalavimai;

104.1.3. buvusių dvarų sodybos. Iš jų išlikę 8 dvarviečių pagrindinių rūmų pastatai: Leipalingio – Druskininkų savivaldybėje, Rudaminos, Būdviečio, Aštriosios Kirsnos ir Bulakavo – Lazdijų rajono savivaldybėje, Obelijos, Dapkiškių – Alytaus rajono savivaldybėje ir Nedzingės – Varėnos rajono savivaldybėje;

104.2. kultūros paveldo požiūriu vertingo kaimo kraštovaizdžio teritorijos. Šiai grupei priskiriamos istoriškai susiklosčiusios kaimo kraštovaizdžio teritorijos. Kaimo kraštovaizdžio istorinių tipų (ikivalakinio, valakinio, vienkieminio, kolūkinio) teritorijos – sudėtingiausios ir reikšmingiausios etnokultūros paveldo teritorijos:

104.2.1. pietrytiniame pakraštyje, į pietus ir rytus nuo Varėnos, vyrauja valakinio kraštovaizdžio struktūros fragmentai su ikivalakinio ir vienkieminio kaimo elementais;

104.2.2. Alytaus rajone, Varėnos rajono šiaurinėje ir didesnėje dalyje Lazdijų rajono teritorijų vyrauja vienkieminio kraštovaizdžio struktūros fragmentai su pavieniais ikivalakinio ir valakinio kaimo elementais;

104.3. valstybės istorijos paveldo dominavimo zona. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rekomenduoja ypatingą planavimo nuostatą – kultūros paveldo erdvinio stuburo išskyrimą. Tai vientisa funkcinė teritorinė struktūra, išreiškianti istorinio paveldo erdvinio dominavimo zoną – savotišką šalies valstybingumo centrų ir ašių junginį, kurio kryptis matoma ir už dabartinių Lietuvos ribų. Alytaus apskritis apima dalį Panemunių regiono, kuriame pagrindinis istorinis krūvis tenka Liškiavos, Merkinės, Alytaus, Punios piliakalniams.

105. Kultūros paveldo vietovės ir objektai tvarkomi atsižvelgiant į šias pagrindines nuostatas:

105.1. saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo objektų tvarkymą ir naudojimą reguliuoja teritorijų apsaugos reglamentai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas;

105.2. nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams, patenkantiems į rekreacinių arealų zoną, naudojimo prioritetas teikiamas rekreacinei funkcijai, nustačius jų apsaugos zonas, kurias reglamentuoja kultūros paveldo objektų apsaugos zonų specialieji planai;

105.3. apskrityje nustatytos šios tvarkymo prioriteto zonos:

105.3.1. archeologinių vietovių tvarkymo – Kaniavos, Merkinės, Marcinkonių, Varėnos, Lazdijų, Šventežerio, Teizų, Veisiejų seniūnijose;

105.3.2. etnografinio paveldo tvarkymo – regionui būdingi gatviniai kaimai Dzūkijos nacionaliniame parke: Zervynų, Lynežerio, Dubininko, Musteikos, ir į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją nepatenkantys Daugirdų, Latežerio, Švendubrės, Čižiūnų ir Dargužių kaimai;

105.3.3. urbanistinių vietovių tvarkymo – miestų ir miestelių centrai, istorinės dalys, kurių autentiškąsias savybes būtina išsaugoti ar esant būtinybei atkurti jų regioniškumą. Urbanistinių vietovių apskrityje – 21, todėl pirmiausia reikėtų atsižvelgti į Druskininkų, Veisiejų, Simno, Daugų miestų ir Butrimonių, Valkininkų, Merkinės miestelių plėtrą ir parengti atskirus jų istorinių dalių tvarkymo reglamentus;

105.3.4. dvarų sodybų tvarkymo – daugiausia dvarų sodybų pastatų išlikę Lazdijų rajono savivaldybės Būdviečio seniūnijoje ir Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo ir Alovės seniūnijose;

105.3.5. statinių apsaugos prioriteto – labiausiai urbanizuotose vietovėse: Druskininkų mieste, kituose apskrities miestuose ir miesteliuose.

106. Atsižvelgiant į objektų bendrą būklę, vertę, ekonomines galimybes, numatomos šios išskirtų kultūros paveldo rūšių apsaugos prioriteto zonų tvarkymo darbų kryptys:

106.1. archeologinių vietovių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo kryptis;

106.2. laidojimo vietų – konservavimo kryptis;

106.3. etnografinių kaimų ir sodybų apsaugos prioriteto zonos – konservavimo, restauravimo ir dalinio atkūrimo kryptis;

106.4. urbanistinių vietovių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo su svarbių urbanistikos elementų išryškinimu ar daliniu atkūrimu kryptis;

106.5. dvarų paveldo apsaugos prioriteto zonos – konservavimo ir restauravimo, atsižvelgiant į sodybos struktūrą, pastatus, jų aplinką su parku, kryptis;

106.6. statinių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo, restauravimo ir atkūrimo (išimtiniais atvejais) kryptis;

106.7. rengiant kultūros paveldo vietovių ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymo programas, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

106.7.1. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinę sklaidą kraštovaizdyje;

106.7.2. kultūros paveldo rūšių teritorinius prioritetus;

106.7.3. istoriškai susiklosčiusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išsaugojimą;

106.7.4. tradicinės architektūros paveldo regioninius savitumus.

107. Bendrajame (generaliniame) plane, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis, teikiami šie sprendiniai:

107.1. išsaugoti ir atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorijos paveldą;

107.2. Alytaus apskrities kultūros paveldą saugoti pritaikant jį viešam pažinimui ir naudojimui, o kultūros vertybes, esančias saugomose teritorijose, – kultūriniam turizmui plėtoti:

107.2.1. istorijos ir archeologijos paveldo objektai gali būti naudojami tik apžiūrai, apžiūrai ir infrastruktūros plėtrai arba pažintinio turizmo plėtrai;

107.2.2. statinių ir statinių kompleksų paveldas geriausiai išsaugomas jį naudojant ir pritaikant muziejams ar tausojančiai infrastruktūrai. Tinkamiausia buvusių dvarų sodybų paskirtis – įkurti poilsio, administravimo, švietimo įstaigas. Apžiūrai, viešbučiams ar infrastruktūros plėtrai tinkamiausi nebeveikiantys vienuolynai;

107.3. kultūros paveldo vietovių ir objektų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir tipiniuose ir / ar individualiuose apsaugos reglamentuose.

108. Kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės pateikiamos 9 lentelėje.

9 lentelė. Kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės

Kultūros paveldo teritorinės rūšys ir reprezentuojantys objektai	Pritaikymas ir priemonės
Urbanistinės vertybės	Parengiami specialieji planai, jei reikia, nustatomi individualūs tvarkymo reglamentai. Objektai pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visus gyvenamajai vietovei būdingus požymius, tradicinę planinę struktūrą ir funkcijas
Etnografiniai kaimai	Naudojami kaimo turizmui. Parengiami specialieji planai. Išsaugomi visi tradicinės architektūros bruožai
Archeologinės vertybės (piliakalniai, senovės gyvenvietės)	Atrenkami tinkamiausi lankyti objektai, nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų objektų tvarkymo projektai. Pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Siekiant tinkamai parodyti kaip reikšmingas kraštovaizdžio dominantes, sudaromos apžiūros sąlygos
Statiniai, statinių kompleksai	Pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Parengiami tvarkymo planai, atsižvelgiant į regioninį savitumą, išryškinant objekto vertę ir išskirtines savybes. Naudojami kultūriniam, pažintiniam turizmui arba kilnojamosioms kultūros vertybėms eksponuoti

109. Nustatomi šie kultūros paveldo apsaugos prioritetai:

109.1. išsaugoti regionui būdingiausią etnografinį paveldą – parengti specialiuosius teritorijų tvarkymo planus, nustatyti apsaugos zonas, saugojimo ir tvarkymo režimus, pritaikyti ir naudoti etnografinį paveldą, išryškinti objektų tradicinės architektūros bruožus;

109.2. išsaugoti, tvarkyti ir naudoti archeologinį paveldą – pritaikyti atitinkamą infrastruktūros sistemą, atsižvelgiant į objektų reprezentatyvumą, būklę, autento išlikimą.

III. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS

110. Alytaus apskrities rekreacinėse teritorijose gali būti įgyvendinama šių krypčių rekreacinė veikla: bendroji rekreacija (poilsis gamtoje ar kaime), pažintinė rekreacija (pažintinis turizmas), sportinė rekreacija (aktyvus poilsis), pramoginė rekreacija (pramogos), verslinė rekreacija (laisvalaikis gamtoje), kurortinė (gydomoji) rekreacija (sveikatinimas).

111. Pagrindinius apskrities rekreacinės aplinkos išteklius sudaro:

111.1. gamtinė aplinka, tinkama poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui atkurti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos, klimato savybės, giluminiai mineraliniai vandenys ir purvas);

111.2. rekreacijos reikmėms tinkamas kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenvietės, vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai);

111.3. specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, centrai, turizmo trasos).

112. Apskrities rekreacinių teritorijų skirstymas, naudojimo kryptys ir tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: gamtinės aplinkos išteklių gausumo, kultūros paveldo turtingumo; esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio; vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo; aplinkos ekologinio atsparumo; socialinės aplinkos saugumo; rekreacinio aptarnavimo tradicijų:

112.1. Alytaus apskrityje, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, išskirta 14 rekreacinių išteklių arealų: Druskininkų, Veisiejų, Merkinės, Varėnos, Daugų, Alytaus, Lazdijų, Punios (Birštono), Simno, Rudaminos, Butrimonių, Žilinų, Valkininkų, Dubičių;

112.2. rekreacinių išteklių arealų bendrasis rekreacinis potencialas skirstomas į 4 santykinės vertės kategorijas: didelis, vidutinis, gana mažas, mažas.

113. Išskirtų Alytaus apskrities rekreacinių išteklių arealų teritorinis išdėstymas, bendrojo rekreacinio potencialo vertinimas, nustatyti plėtros galimybių ypatumai, lemiantys realaus rekreacinio naudojimo perspektyvą, pateikiami 7 brėžinyje „Rekreacinių teritorijų sistema“.

114. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacinių išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms:

114.1. didelio potencialo kategorijai – Druskininkų ir Merkinės arealai, sudarantys galimybes formuoti nacionalinės svarbos rekreacines teritorines sistemas ir kompleksus;

114.2. vidutinio potencialo kategorijai – Alytaus, Daugų, Lazdijų, Varėnos ir Veisiejų arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės reikšmės rekreacines teritorines sistemas ir kompleksus;

114.3. gana mažo potencialo kategorijai – Simno, Valkininkų ir Žilinų arealai, sudarantys galimybes kurti daugiausia vietinės svarbos rekreacines teritorines sistemas ir kompleksus;

114.4. mažo potencialo kategorijai – Butrimonių, Dubičių ir Rudaminos arealai, sudarantys galimybes kurti tik pavienius rekreacinės svarbos objektus.

115. Aukščiausio taksonominio rango rekreacinė teritorija Alytaus apskrityje – Dainavos rekreacinė sritis, apimanti beveik visą apskrities teritoriją, išskyrus jos pakraščius šiaurės vakaruose, šiaurėje, šiaurės rytuose ir rytuose. Dainavos rekreacinę sritį sudaro 3 funkciniais ryšiais apibrėžtas teritorines rekreacines sistemas sudarantys rekreaciniai rajonai (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

115.1. Druskininkų–Veisiejų, apimantis Druskininkų ir Veisiejų rekreacinių išteklių arealų išteklius ir infrastruktūrą;

115.2. Merkinės–Varėnos–Daugų, apimantis Merkinės, Varėnos ir Daugų rekreacinių išteklių arealų išteklius ir infrastruktūrą;

115.3. Alytaus–Lazdijų, apimantis Alytaus ir Lazdijų rekreacinių išteklių arealų išteklius ir infrastruktūrą.

116. Alytaus apskričiai taip pat priskirtas už jos ribų esančio Birštono–Kauno rekreacinio rajono pietinis pakraštys – Alytaus apskričiai tenkančio Nemuno slėnio Punios kilpoje išteklių arealas.

117. Pagrindinėmis Alytaus apskrities rekreacinių vietovių formavimo ir plėtros kryptimis laikytini: bendrasis turizmas, pažintinis turizmas, poilsis gamtoje ar kaime, pramoginė ir sportinė rekreacija, kurortinis (sanatorinis) gydymas. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo centrai apskrities teritorinėje sistemoje daugiafunkciai – jungia 2 ar daugiau rekreacinės specializacijos krypčių.

118. Svarbiausia apskrities rekreacinė vietovė (rekreacijos aptarnavimo centras) – nacionalinės ir tarptautinės svarbos Druskininkų kurortas, vienas svarbiausių šalies sanatorinio gydymo ir turizmo centrų. Čia suformuotas teritorijos išteklių naudojimo pobūdis – maksimaliai daugiafunkcis. Numatytos šios Druskininkų perspektyvinės plėtros kryptys: kurorto tarptautinio konkurencingumo didinimas, infrastruktūros plėtra ir aplinkos apsauga, žmogiškųjų, gamtos ir kitų išteklių puoselėjimas, saugios ir sveikos aplinkos formavimas. Ypač svarbus kurorto plėtros strateginiuose planuose numatytas ir aktyviai vykdomas naujosios pramoginės-sportinės rekreacijos infrastruktūros plėtojimas.

119. Kurortinio statuso vietovių perspektyva Alytaus apskrityje sietina su Daugų ir ypač Veisiejų miestų galimybėmis siekti kurortinių teritorijų statuso. Šios gyvenvietės, iš esmės atitinkančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 42-1514) patvirtintus gamtinių išteklių reikalavimus, turėtų tikslingai kurti šiems ištekliams naudoti reikalingą specialią turizmo ir poilsio infrastruktūrą, daugiau dėmesio skirti rekreacinės aplinkos tvarkymui.

120. Ateities kurortine teritorija tikslinga laikyti miškingame Nemuno slėnyje esančią Nemunaičio gyvenvietę Alytaus rajono savivaldybėje, turinčią neblogų rekreacinių sveikatinimo ir turizmo funkcijų plėtros perspektyvų. Kol kas svarbiausia šios vietovės problema yra ta, kad trūksta reikiamos rekreacinės infrastruktūros.

121. Alytaus apskrities teritorijoje poilsiui gamtoje organizuoti numatytos 97 rekreacinės vietovės, iš jų 52 jau naudojamos, naudojamos iš dalies arba pradedamos naudoti. Kitos 45 – perspektyvinės rekreacinės teritorijos. Bendras esamų ir perspektyvinių poilsio vietovių pasiskirstymas savivaldybėse pateikiamas 7 brėžinyje „Rekreacinių teritorijų sistema“ ir 10 lentelėje.

10 lentelė. Poilsio vietovių pasiskirstymas Alytaus apskrities savivaldybėse (skliaustuose – perspektyvinių poilsio vietovių skaičius)

Poilsio vietovių santykinė svarba	Alytaus miesto savivaldybė	Alytaus rajono savivaldybė	Druskininkų savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė	Iš viso poilsio vietovių
Regioninė ir nacionalinė	–	–	2	5 (1)	5 (1)	12 (2)
Regioninė	1	10 (5)	4 (1)	15 (4)	4 (–)	34 (10)
Vietinė	2	16 (13)	7 (5)	15 (8)	11 (6)	49 (32)
Visos	3	26 (18)	13 (6)	35 (13)	20 (7)	97 (44)

122. Svarbiausioms regioninės, iš dalies ir nacionalinės, svarbos poilsio vietovėms priskirtos šios Alytaus apskrities rekreacinės teritorijos:

122.1. Druskininkų savivaldybėje – Avirio ir Giedavardžio (esamos);

122.2. Lazdijų rajono savivaldybėje – Dusios, Gailieko ir Snaigyno (esamos), Galadusio (pradedama naudoti) ir Galsto (perspektyvinė);

122.3. Varėnos rajono savivaldybėje – Lavyso, Glūko ir Burokaraisčio (esamos), Padaugės (pradedama naudoti) ir Ilgio (perspektyvinė).

123. Daugumos esamų ir naujų poilsiui gamtoje galimų naudoti vietovių perspektyva priklauso nuo jų rekreacinės aplinkos kokybės esminio pagerinimo. Tai sietina su vandens telkinių agrarinių pakrančių želdinimu, miškingo užnugario formavimu šiose vietovėse: Galsto, Galadusio, Prapunto–Babrų, Seirijo (Lazdijų rajono savivaldybė), Giluičio, Ūdrijos–Luksnėnų, Angininkų, Neveiglo, Alovės, Vabalių, Ilgų, Daugų (Alytaus rajono savivaldybė), Bilsų (Druskininkų savivaldybė), Liškiavio (Druskininkų savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė), Padaugės, Pabezninkų, Netečiaus (Varėnos rajono savivaldybė).

124. Ypatingą svarbą Alytaus apskrities rekreacinėje sistemoje bendrasis (generalinis) planas teikia turizmo centrų plėtotei:

124.1. Alytaus apskrities rekreacinėje sistemoje, be tradicinių turizmo centrų, kurie yra esami savivaldybių centrai – Alytus, Druskininkai, Varėna ir Lazdijai, svarbiais pažintinio turizmo centrais jau yra tapusios Dzūkijos nacionalinio, Veisiejų ir Metelių regioninių parkų vietovės – Merkinė, Marcinkonys, Veisiejai, Meteliai, taip pat aktyvią pažintinio turizmo funkciją atliekanti Grūto rekreacinė vietovė (Druskininkų savivaldybė);

124.2. perspektyviniais turizmo centrais Alytaus apskrityje galėtų tapti plėtojami lokaliniai centrai – Daugai ir Simnas. Daugų miesto, kaip pažintinio turizmo centro, reikšmė dar padidėtų įkūrus Daugų regioninį parką, o atkūrus Veisiejų savivaldybę labai sustiprėtų bendrosios Veisiejų miesto turistinės funkcijos;

124.3. kaip lokalinius pažintinio turizmo centrus Alytaus apskrityje tikslinga plėtoti Nemunaitį, Pivašiūnus ir Punią (Alytaus rajono savivaldybė), Seirijus ir Kapčiamiestį (Lazdijų rajono savivaldybė), Leipalingį (Druskininkų savivaldybė), Liškiavą, Perloją ir Valkininkus (Varėnos rajono savivaldybė). Pažintinio turizmo aptarnavimo funkcijas, nors ir mažesniu mastu, taip pat turėtų atlikti Butrimonys, Žuvintai (Žuvinto biosferos rezervato administracija), Dubičiai ir Varviškės (Nemuno vandens kelio Lietuvoje pradžia).

125. Sklypinių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimo Alytaus apskrityje tikslingumo klausimus rekomenduojama spręsti atsižvelgiant į bendrajame (generaliniame) plane numatytų vystyti rekreacinių vietovių specifiką:

125.1. kurorto statusą turinčioje vietovėje – Druskininkuose ir jos artimojoje aplinkoje racionaliausia palaikyti ir kurti kurortų sanatorijas, kurortų reabilitacijos centrus, SPA kompleksus, pliažus, želdynus, miško parkus, viešbučius, motelius, kempingus, turizmo informacijos centrus, sporto aikštynus, golfo laukus, slidinėjimo parkus, akvaparkus (vandens pramogų parkus) ir kitus panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektus pagal apskrities, savivaldybių ar jų dalių strateginiuose, bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatytas plėtros programas ir išdėstymą, detaliuosius vietovių planus;

125.2. perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse (Veisiejai, Daugai, Nemunaitis) ir jų artimojoje aplinkoje tikslinga kurti pliažus, želdynus, miško parkus, viešbučius, svečių namus, turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, motelius, kempingus, jaunimo nakvynės namus, SPA kompleksus, sporto aikštynus, golfo laukus ir kitus panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektus pagal apskrities, savivaldybių ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose, esamų ar perspektyvinių regioninių parkų planuose numatytas plėtros programas ir išdėstymą, detaliuosius vietovių planus;

125.3. esamose ir numatytose poilsio vietovėse racionalu kurti ir palaikyti pliažus, miško parkus, svečių namus, poilsio namus, poilsio kaime (kaimo turizmo) objektus, restoranus-svetaines, kempingus, stovyklavietes, sporto aikšteles ar panašius rekreacinės infrastruktūros objektus pagal savivaldybių strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose numatytas šių teritorijų plėtros programas, detaliuosius vietovių planus;

125.4. esamuose ir numatytuose turizmo centruose ir jų artimojoje aplinkoje, atsižvelgiant į šių centrų svarbą ir apskrities ir savivaldybių teritorijos strateginiuose, bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatytas plėtros programas, tikslinga palaikyti ir kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus;

125.5. bendrasis (generalinis) planas remia Varėnos rajono savivaldybės iniciatyvą kurti Grybų parką (muziejaus, restorano ir parduotuvės kompleksą), kuris gerai derėdamas prie šios savivaldybės specifikos galėtų tapti originaliu ir patraukliu regioninės svarbos pažintinės-pramoginės rekreacijos infrastruktūros objektu. Ateityje turėtų būti kuriami ir kitas savivaldybes (Alytaus rajono, Lazdijų rajono) reprezentuojantys specializuoti rekreaciniai objektai;

125.6. Alytaus apskrityje tikslinga turėti Dzūkijos hipodromą (tai numatyta apskrities strateginiame plane). Tokio masto ir specifikos sportinės-pramoginės rekreacijos infrastruktūros objektą siūloma įrengti arti apskrities centro (pvz., Luksnėnų ar Ūdrijos apylinkės);

125.7. bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja aktyviau įgyvendinti šiuo metu ypač paklausią golfo laukų kūrimo idėją. Pagal kartografinę ir natūrinę rekognoskuotę Alytaus apskrityje nustatytos 8 zonos, tinkamos golfo laukams kurti (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

125.7.1. Druskininkų savivaldybėje – Snaigupės–Ricielių arealas (prioritetinis);

125.7.2.  Lazdijų rajono savivaldybėje – Gailieko, Salų ir Paveisininkų arealai;

125.7.3. Alytaus rajono savivaldybėje – Paneveiglio (prioritetinis) ir Obelijos arealai;

125.7.4. Varėnos rajono savivaldybėje – Padaugės ir Vilkiautinio arealai;

125.8. bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja plėtoti skraidymo oro balionu paslaugas (šiuo metu jas teikia „Nemunas Park Residence Hotel“ Nemunaičio kaime). Tokio pobūdžio sportinės-pramoginės rekreacijos paslaugas tikslinga plėtoti ir kitose apskrities vietovėse, ypač valstybinių parkų teritorijose, tam galima naudoti ir kryptingiau valdomus skraidymo aparatus (mažuosius lėktuvėlius ar net dirižablį);

125.9. Alytaus apskritis turi nemaža galimybių teikti poilsio kaime (kaimo turizmo) paslaugas, kurių paklausa vis didėja. Dėl savo specifikos – absoliutus privačios iniciatyvos prioritetas bei santykinė lokalizavimo laisvė – planavimo dokumentuose, ypač regioninio lygmens, poilsio kaime plėtra negali būti reguliuojama ar reglamentuojama, todėl bendrasis (generalinis) planas tik iš principo palaiko šio tipo rekreacinės infrastruktūros plėtrą apskrityje, pirmiausia numatytose poilsio vietovėse.

126. Bendrasis (generalinis) planas prioritetą teikia kryptingam Dainavos krašto pažinimui tarnaujančios regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimui.

127. Regioninės turizmo trasų sistemos pagrindą sudaro 2 Alytaus apskritį pristatantys automobilių turizmo ir dviračių turizmo trasų žiedai (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

127.1. automobilių turizmo trasa „Dainavos žiedas“ – tai kiek pakeista Alytaus apskrities teritorijai Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduoto „Dzūkijos parkų žiedo“ versija maršrutu Alytus–Seirijai–Simnas–Lazdijai–Pazapsiai–Kapčiamiestis–Veisiejai–Leipalingis–Druskininkai–Liškiava–Merkinė–Marcinkonys–Zervynos–Rudnia–Dubičiai–Varėna–Daugai–Pivašiūnai–Butrimonys–Punia–Alytus. Ši trasa sujungia visus apskrities savivaldybių ir turizmo centrus, leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis, gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis išsiskiriančiomis apskrities teritorijomis, pirmiausia esamais ir perspektyviniais valstybiniais parkais. Bendras teikiamos trasos ilgis – apie 320 kilometrų. Numatytos didįjį trasos žiedą įvairiuose segmentuose keliautojų pasirinkimu leidžiančios sutrumpinti atkarpos (Seirijai–Leipalingis, Seirijai–Gudeliai, Veisiejai–Kapčiamiestis, Alytus–Nemunaitis–Merkinė, Merkinė–Varėna, Varėna–Zervynos), taip pat į šį žiedą įvedančios arba iš jo išvedančios atkarpos Suvalkų, Seinų, Gardino, Rūdninkų (Vilniaus), Onuškio (Vilniaus), Birštono (Kauno), Prienų (Kauno), Marijampolės ir Kalvarijos kryptimis;

127.2. dviračių turizmo trasa „Dzūkijos žiedas“ – regioninė dviračių turizmo trasa, apimanti kiek didesnį nei Alytaus apskritis Dzūkijos arealą maršrutu Alytus–Kriokialaukis–Simnas–Meteliai–Teizai–Verstaminai–Lazdijai–Kučiūnai–Kauknoris–Kapčiamiestis–Veisiejai–Leipalingis–Druskininkai–Liškiava–Merkinė–Puvočiai–Marcinkonys–Lynežeris–Zervynos–Žiūrai–Varėna–Daugai–Pivašiūnai–(Onuškis–Aukštadvaris–Stakliškės)–Butrimonys–Punia–(Birštonas–Prienai)–Alytus. Trasa sujungia visus apskrities savivaldybių ir turizmo centrus, leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis, gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis Dzūkijos teritorijomis, pirmiausia esamais ir perspektyviniais valstybiniais parkais. Bendras trasos ilgis apskrityje – apie 280 kilometrų. Joje taip pat numatytos bendrąjį trasos žiedą įvairiuose segmentuose pagal važiuojančių dviratininkų pasirinkimą leidžiančios sutrumpinti atkarpos (Alytus–Nemunaitis–Merkinė, Meteliai–Seirijai–Krikštonys–Leipalingis, Alytus–Nemunaitis–Miroslavas–Seirijai, Lazdijai–Veisiejai, Seirijai–Gudeliai, Veisiejai–Paveisiejai, Puvočiai–Žiūrai, Lavysas–Perloja–Tolkūnai, Einorai–Ilgai–Šiukščiakalnis, Butrimonys–Raižiai–Alytus, Pivašiūnai–Eigirdonys–Butrimonys, Punia–Alytus), alternatyvios atkarpos (Kapčiamiestis–Gerdašiai–Druskininkai, Simnas–Krosna–Šeštokai–Rudamina–Lazdijai, Būdvietis–Galiniai–Lazdijai), taip pat su nacionaliniu dviračių trasų tinklu susiejančios atkarpos Valkininkų (Rūdninkų ir Trakų), Eišiškių, Sangrūdos ir Marijampolės kryptimis.

128. Bendrajame (generaliniame) plane pateiktas automobilių ir dviračių turizmo pagrindinių ir trumpinamųjų trasų tinklas leidžia papildomai pasirinkti po keletą laisvai pasirenkamų vietinio lygmens pažintinių žiedinių maršrutų. Perspektyvūs gali būti ir šie tiksliniai trumpinamąsias atkarpas naudojantys rajoninio lygmens pažintiniai žiediniai maršrutai:

128.1. papildomi rajoniniai automobilių turizmo maršrutai: „Vakarų Dainava“ (Alytus–Seirijai–Meteliai–Simnas–Lazdijai–Veisiejai–Druskininkai–Merkinė–Nemunaitis–Alytus), „Rytų Dainava“ (Alytus–Nemunaitis–Merkinė–Marcinkonys–Dubičiai–Varėna–Daugai–Pivašiūnai–Punia–Alytus), „Nemuno Dainava“ (Alytus–Seirijai–Druskininkai–Merkinė–Nemunaitis–(Alytus)–Punia–Birštonas–Prienai–Balbieriškis–Alytus);

128.2. papildomi rajoniniai dviračių turizmo maršrutai: „Vakarų Dainava“ (Alytus–Krokialaukis–Simnas–Meteliai–Verstaminai–Lazdijai–Kapčiamiestis–Veisiejai–Druskininkai–Merkinė–Nemunaitis–Alytus), „Rytų Dainava“ (Alytus–Nemunaitis–Merkinė–Marcinkonys–Lynežeris–Zervynos–Varėna–Daugai–Pivašiūnai–Butrimonys–Punia–Alytus), „Nemuno Dainava“ (Alytus–Miroslavas–Seirijai–Krikštonys–Leipalingis–Druskininkai–Merkinė–Nemunaitis–(Alytus)–Punia–Birštonas–Prienai–Balbieriškis–Alytus).

129. Alytaus apskrities pakraščiu eina dar vienos pagal PHaRE projektą numatytos reprezentacinės pažintinės dviračių turizmo trasos – „4 sostinių žiedas“ atkarpa (Stakliškės)–Butrimonys–Punia–(Birštonas).

130. Alytaus apskrities vakarine ir pietine dalimis eina Lietuvos Respublikos  teritorijos bendrajame plane numatytas nacionalinis reprezentacinis kultūrinio automobilių turizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ – jo atkarpa (Birštonas)–Punia–Daugai–Varėna–Zervynos–Marcinkonys–Merkinė–Druskininkai–Veisiejai–Lazdijai–(Kalvarija).

131. Per Alytaus apskrities pietinę ir rytinę dalis suplanuotas „Eurovelo“ sistemos trasų koridorius „Rytų Europos takas“ (Nr. 11). Teikiamas toks šios trasos kelias: Akmeniai–Kučiūnai–Veisiejai–Varnėnai–Leipalingis–Druskininkai–(bendrajame (generaliniame) plane rekomenduojamas esamame nacionalinių dviračių trasų specialiajame plane nenumatytas lankas pro Grūtą)–Latežeris–Marcinkonys–Puvočiai–Merkinė–Nedingė–Daugai–Pivašiūnai–Eigirdonys–(Dusmenys). Trasos ilgis apskrityje – apie 150 kilometrų.

132. Alytaus apskrities vandens turizmo sistemos pagrindą sudaro (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

132.1. nacionalinės ir tarptautinės svarbos vandens turizmo trasa – Nemuno vandens kelias, kurio naudojimo turizmui intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų infrastruktūros kūrimo projektu, numatančiu apskrities teritorijoje 3 stacionarias (Druskininkai, Alytus, Švendubrė) ir 4 mobilias (Liškiava, Merkinė, Alytus, Punia) prieplaukas. Bendrasis (generalinis) planas numato, kad mobilią prieplauką ateityje tikslinga įrengti ir Nemunaityje;

132.2. regioninės svarbos Merkio ir Ūlos vandens keliai, skirti ribotam ir reguliuojamam (dėl šių upių ir jų slėnių ypatingos gamtinės vertės ir didelio ekologinio jautrumo) vandens turizmui baidarėmis (kanojomis) arba valtimis;

132.3. lokalinės svarbos Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu, skirtas vandens turizmui baidarėmis (kanojomis) arba lengvomis valtimis;

132.4. kitos didesnės Alytaus apskrities upės (Varėnė, Spengla, Seira, Kirsna, Peršėkė ir kitos) nepakankamai vandeningos arba jų aplinka ne itin patraukli, todėl vandens turizmui gali būti naudojamos tik labai ribotai ir kurti prie jų specialią vandens turizmo infrastruktūrą neprioritetiška ar net netikslinga.

133. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja į turizmo, pirmiausia dviračių, maršrutus įtraukti aukščiausias regiono vietas (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“). Tai Dainavėlės kalva Lazdijų rajono savivaldybėje (205 metrai virš jūros lygio) ir Lelionių kalva Alytaus rajono savivaldybėje (204,2 metro). Į vietinio turizmo maršrutus galima įtraukti ir kitas žymesnes vietoves, pavyzdžiui, aukščiausias Alytaus miesto savivaldybės, Druskininkų savivaldybės ir Varėnos rajono savivaldybės vietas – atitinkamai Likiškių (168,1 metro), Stračiūnų (156,7 metro) ir Kruklių (189,4 metro) kalvas.

134. Formuojant Alytaus apskrities perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą, prioritetais pripažįstama:

134.1. funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Druskininkų, Veisiejų ir Daugų išteklių arealuose;

134.2. kurortinių teritorijų statuso Veisiejams, Daugams ir Nemunaičiui siekimas;

134.3. numatytų naujų turizmo centrų formavimas;

134.4. svarbiausių apskrityje poilsio vietovių – Avirio ir Giedavardžio, Dusios, Gailieko, Snaigyno, Galadusio ir Galsto, Lavyso, Glūko, Burokaraisčio ir Ilgio – naudojimo intensyvinimas;

134.5. rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse.

135. Plėtojant Alytaus apskrities rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą prioritetinėmis kryptimis, numatoma:

135.1. formuoti reprezentacinių regioninės ar nacionalinės svarbos sportinės-pramoginės arba pažintinės-pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų (parkų), kurie stipriai paveiktų visos apskrities turistinį konkurencingumą, sistemą;

135.2. kurti nacionalinių ir regioninių parkų pažintinio turizmo infrastruktūrą;

135.3. formuoti numatytas dviračių turizmo regioninės sistemos trasas ir jų infrastruktūrą;

135.4. plėtoti poilsį kaime (kaimo turizmą) numatytose poilsio vietovėse;

135.5. sukurti Nemuno vandens kelio trasai naudoti reikalingą rekreacinę infrastruktūrą.

IV. BIOPRODUKCINIO ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

136. Numatyti šie žemės ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

136.1. skatinti derlingų dirvožemių našumo išsaugojimą ir gerinimą;

136.2. skatinti žemės ūkiui funkcionuoti būtinų infrastruktūros objektų plėtrą;

136.3. užtikrinti aplinkos apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

136.4. siekti bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalios teritorinės pusiausvyros;

136.5. skatinti žemdirbystei netinkamos ir eroduojamos žemės apsodinimą mišku;

136.6. skatinti alternatyvią veiklą (kaimo turizmą, miškų sodinimą, žuvininkystę, amatus ir kitus ne žemės ūkio verslus) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose.

137. Įgyvendinus bendrajame (generaliniame) plane numatomus žemės naudojimo pokyčius (apleistų žemių su derlingais dirvožemiais naudojimas žemės ūkio veiklai, mažiau palankių ūkininkauti žemių apsodinimas mišku, žemių perdavimas pagal poreikį urbanistinei plėtrai ir naudingosioms iškasenoms eksploatuoti) ir patikslinus žemės apskaitos duomenis, prognozuojama, kad iki 2017 metų žemės ūkio naudmenų plotas Alytaus apskrityje sumažės apie 21 procentą ir sudarys 150 tūkst. hektarų. Atitinkamai sumažės ir žemės ūkio paskirties žemės plotas, nustačius pertvarkytiems žemės sklypams miškų ūkio ar kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tačiau sumažėjęs žemės ūkio naudmenų plotas didesnės įtakos žemės ūkio gamybos plėtrai neturės: likusiame plote bus sudarytos geresnės intensyvios ūkinės veiklos sąlygos – užtikrintas subalansuotas tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, reikiamos agrotechnikos priemonės, dirvožemio savybes atitinkantis pasėlių struktūros optimizavimas.

138. Apskrityje esančios žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius priskiriamos 3 skirtingoms agrarinio potencialo zonoms (8 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“):

138.1. Pietryčių Lietuvos zona, į kurią įeina didesnė Varėnos rajono savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės dalys. Zona pasižymi mažu teritorijos naudojimu žemės ūkiui ir mažo našumo žeme, joje galimas didesnių plotų apsodinimas mišku;

138.2. Baltijos kalvyno zona, į kurią įeina didesnė Alytaus rajono savivaldybės ir Lazdijų rajono savivaldybės dalys. Zona pasižymi vidutiniu teritorijos naudojimu žemės ūkiui, potencialiai palankiais (jautriais) vandens erozijai dirvožemiais ir vidutinio našumo žeme: joje galima didesnį plotą apsodinti mišku;

138.3. Aukštaitijos ir Dzūkijos plynaukščių zona, į kurią įeina šiaurės vakarinė Alytaus rajono ir šiaurinė Lazdijų rajono savivaldybių dalys. Zona pasižymi dideliu teritorijos naudojimu žemės ūkio veiklai ir vidutinio našumo žeme, joje esančią ariamąją žemę, nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti.

139. Bendrajame (generaliniame) plane apskrities teritorijoje suformuotos 3 specializuotos žemės ūkio plėtros zonos (8 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“):

139.1. I (smėlingųjų lygumų) zonai būdingas lygumų reljefas, vietomis banguotas arba kauburiuotas. Vyrauja dideli miškų masyvai. Dirvožemiai – smėlžemiai, vyraujanti granuliometrinė sudėtis – smėliai ir molingi priesmėliai, tarp kurių įsiterpę stambūs bei smulkesni nusausinti durpžemiai ir puveningi dirvožemiai (juose įrengtos kultūrinės pievos). Visa zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (didesnio nepalankumo) vietovėms. Šiai zonai priskirtos:

139.1.1. Varėnos rajono savivaldybės  Jakėnų, Valkininkų, Kaniavos, Marcinkonių, Merkinės, Varėnos ir Matuizų seniūnijos;

139.1.2. Druskininkų savivaldybės Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijos;

139.1.3. Alytaus rajono savivaldybės Daugų ir Raitininkų seniūnijos;

139.1.4. Lazdijų rajono savivaldybės Kapčiamiesčio ir Veisiejų seniūnijos;

139.2. II (smulkiai kalvotųjų aukštumų) zonai būdingas reljefas – smulkiai kalvotas ir kauburiuotas, vietomis banguotas. Vyraujantys dirvožemiai – balkšvažemiai, granuliometrinė sudėtis – priesmėliai ir lengvi smėlingi priemoliai. Žemės naudmenų sudėtis gana įvairi: gausu nedidelių miškų, natūralių ganyklų ir pievų, tarpukalvėse – pelkių ir vandens telkinių. Zonoje santykinai didelis vienkiemių skaičius, geros sąlygos plėtoti mažus ir vidutinio dydžio ūkius. Zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (mažo nepalankumo) vietovėms. Rekomenduotina mišri gyvulininkystės ir augalininkystės specializacija: gyvulininkystėje – pienininkystė, mėsinė galvijininkystė ir kiaulininkystė, augalininkystėje – pašarų auginimas gyvulininkystės poreikiams tenkinti, taip pat kita prekinė produkcija – miežiai, rugiai, kvietrugiai ir bulvės. Dalis kaimo gyventojų, kurių sodybos yra rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose, turėtų užsiimti kaimo turizmu. Šiai zonai priskirtos:

139.2.1. Alytaus rajono savivaldybės Butrimonių, Pivašiūnų, Alovės, Nemunaičio ir Miroslavo seniūnijos;

139.2.2. Lazdijų rajono savivaldybės Būdviečio, Lazdijų, Teizų, Šventežerio, Kučiūnų, Šlavantų, Seirijų ir Noragėlių seniūnijos;

139.2.3. Varėnos rajono savivaldybės Vydenių seniūnija;

139.3. III (priemolingųjų lygumų) zonai būdingas reljefas – nusausintų priemolių lygumos su pažemėjimais, kuriuose įrengtos kultūrinės pievos. Vyraujantys dirvožemiai – glėjiškieji išplautžemiai. Dėl palyginti našios žemės teritorijoje vyrauja žemės ūkio naudmenos, mažai įsiterpusių miškų ir kitų natūralių žemės naudmenų. Teritorinės sąlygos palankios stambiems ūkiams formuoti. Šiai zonai priskirtos:

139.3.1. Alytaus rajono savivaldybės Punios, Alytaus, Krokialaukio ir Simno seniūnijos ar didesnės jų dalys;

139.3.2. Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos, Šeštokų ir Teizų seniūnijos ar jų dalys.

140. Visose zonose į atskirus pozonius išskirta žemė, įeinanti į gamtinio karkaso teritorijas. Šiose teritorijose žemės naudojimas reglamentuojamas atsižvelgiant į:

140.1. rekomenduojamą ekologinę įvairovę užtikrinančių žemės naudmenų sudėtį. Jeigu ekologinė įvairovė nepakankama, leistinas didesnis esamos padėties keitimas: miškų, laukų ir vandens telkinių apsauginių želdinių įveisimas, tvenkinių įrengimas, daugiamečių žolynų užimtų plotų išdėstymo įvairovės didinimas;

140.2. gamtinio karkaso teritorijose siūloma plėtoti tik tausojamąjį arba ekologinį ūkininkavimą.

141. Apskrities agrarinių teritorijų zonų naudojimo prioritetai apima pasiūlymus dėl ūkinės veiklos diferencijavimo atsižvelgiant į gamtines sąlygas (reljefą, dirvožemių savybes ir jų sukultūrinimo laipsnį) ir teritorijos ekologinį jautrumą – priskyrimą valstybiniams parkams, draustiniams ir kitoms gamtinio karkaso teritorijoms. Palankiausios ūkininkavimo sąlygos yra tik 29,1 procento žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš jos apie 38 procentuose ploto ūkinę veiklą reikia derinti su saugomose teritorijose ir kitose gamtinio karkaso teritorijose nustatytais žemės naudojimo reglamentais (11 lentelė).

11 lentelė. Agrarinių teritorijų zonų naudojimo teritorinis pasiskirstymas

Pažymėta plane	Zonų apibūdinimas	Gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų ribose		Kitose teritorijose		Iš viso
		hektarais	procentais	hektarais	procentais	hektarais	procentais
ŽIN	Naši sukultūrinta žemė	5 172	4,9	10 786	8,1	15 958	6,7
ŽG	Geros ūkinės vertės žemė	21 165	20,2	32 109	24,2	53 274	22,4
ŽS	Lengvos granuliometrinės sudėties žemė	35 858	34,2	43 772	33	79 630	33,5
ŽP	Vidutinės ūkinės vertės žemė	42 677	40,7	45 998	34,7	88 675	37,4
	Iš viso	104 872	100	132 665	100	237 537	100

142. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo nuostatos:

142.1. nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinės žemės ūkio veiklos ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai; auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo;

142.2. rekomenduoti vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėsto nekompaktiškai, rengti žemės konsolidacijos projektus ir spręsti racionalių ūkių žemės valdų formavimo klausimą;

142.3. diferencijuoti žemės ūkio ir miškų ūkio veiklą pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir agrarinės veiklos zonas ar kitus funkcinius prioritetus ir taip užtikrinti optimalesnį žemės naudojimą:

142.3.1. teritorijas, kurių perspektyvinis naudojimas – ilgalaikė žemės ūkio veikla, turi būti planuojama gerinti ir tvarkyti taip, kad jos būtų naudojamos intensyviai, taip užtikrinti efektyvią gamybą;

142.3.2. teritorijų, kuriose planuojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, naudojimo skatinimą valstybės rėmimo priemonėmis ir naudojimo kontrolę būtina susieti su specialiųjų planų rengimu ir reikiamų aplinkosaugos priemonių numatymu;

142.3.3. teritorijos, kurių perspektyvinis naudojimas – miškų ūkio veikla, turi būti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisimą ir kitas miškotvarkos priemones.

Šio ryškesnio veiklos ir specializacijos diferencijavimo turi būti siekiama planavimo veiklos skatinimo, kitomis finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis, taip pat tinkamai organizuojant žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

143. Turi būti suplanuota ir įrengta (papildyta) atitinkama numatomos bioprodukcinio ūkio veiklos infrastruktūra – keliai, elektros linijos, vandenvalos ir kiti įrenginiai. Prioritetiniai darbai turėtų būti atliekami vystant perspektyvias kaimo gyvenamąsias vietoves, intensyviai rekreacinei veiklai skirtas teritorijas (rekreacinius arealus), taip pat žemės ūkio paskirties teritorijose su našiais dirvožemiais, kuriose rekomenduojamą specializaciją atitinkantis ūkininkavimas duos didžiausią ekonominį efektą.

144. Nustatyti šie miškų ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

144.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus miškų ūkio vystymo principus;

144.2. intensyviau miškus naudoti rekreacinėms reikmėms, racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti auginamos medienos kokybę;

144.3. užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą;

144.4. išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, gerinti miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą;

144.5. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius;

144.6. didinti miškingumą.

145. Nustatytos šios svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus miškų ūkio kryptys:

145.1. išlaikyti ir geriau naudoti miškų ūkio paskirties žemę;

145.2. skatinti daugiatikslį miško naudojimą, siekiant derinti įvairius visuomenės poreikius;

145.3. skirti ypač daug dėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacinėms ekosistemoms, kertinėms buveinėms, natūraliems medynams su endeminėmis ir nykstančiomis rūšimis;

145.4. plėtoti miško apsaugines funkcijas, ypač dirvožemio ir vandens apsaugos;

145.5. projektuoti miško atkūrimo priemones, pirmenybę teikti natūraliam žėlimui ir vietinėms medžių rūšims.

146. Bendrasis (generalinis) planas apskrities teritorijoje numato 3 miškų plėtros zonas, kurios pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą sutampa su strateginėmis miškininkystės plėtros zonomis ir pozonėmis:

146.1. Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos pušynų zonos, Pietų Dzūkijos žemo ir vidutinio našumo grynų pušynų pozonis. Alytaus apskrityje apima dalį Valkininkų, Varėnos, Druskininkų, Veisiejų (žemiau Galsto ir Seirijo ežerų) miškų urėdijas ir Dzūkijos nacionalinį parką. Čia gana mažai derlingi, nelabai tinkami žemdirbystei plotai, todėl į šią teritoriją patenkančių savivaldybių miškingumas didelis: Druskininkų savivaldybės – 61,9 procento, Varėnos rajono savivaldybės – 64,6 procento, pietinė Lazdijų rajono savivaldybės dalis, kurios miškingumas didesnis už šiaurinės šios savivaldybės dalies. Todėl šios zonos miškingumą tikslinga didinti 5,6–3,6 procento;

146.2. Vidurio Aukštaitijos–Šiaurės vakarų Dzūkijos našių mišrių spygliuočių ir lapuočių miškų zonos, Šiaurės vakarų Dzūkijos našių pušų ir eglių miškų pozonis. Miškų naudojimo intensyvumas šiame pozonyje nevienodas. Šios teritorijos miškingumas Alytaus apskrityje mažiausias. Alytaus rajono savivaldybės miškingumas – 23,4 procento, Lazdijų rajono savivaldybės – 34,3 procento (šios zonos miškingumas mažesnis už vidutinišką rajono savivaldybėje). Šios zonos miškingumą tikslinga didinti 11–17 procentų;

146.3. Vidurio Lietuvos vidutinio ir mažesnio našumo mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zonos, Suvalkijos našių ir labai našių spygliuočių ir lapuočių miškų pozonis. Į šį pozonį patenka tik Žuvinto rezervato teritorija. Čia, kaip ir Čepkelių rezervate, miškai nenaudojami ūkinei veiklai ir perspektyvoje išlieka rezervatiniai.

147. Alytaus apskrityje pirmiausia siūloma apželdinti:

147.1. europinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožą Akmenių–Metelių–Ilgininkų–Pivašiūnų atkarpoje, kurios miškingumas šiuo metu labai mažas;

147.2. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas.

148. Kitose teritorijose siūloma miškingumą didinti nedaug. Numatomi įveisti žemės ūkio paskirties žemėje miškai padidins ne tik ūkinių miškų, bet ir ekosistemų apsaugos miškų plotus.

149. Miškų teritorijų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į:

149.1. gamtinį žemės ir miškų našumą;

149.2. esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą;

149.3. vyraujančių medynus formuojančių medžių rūšių paplitimą;

149.4. miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą.

150. Numatytos šios pagrindinės miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys (9 brėžinys „Miškų ūkio teritorijos“):

150.1. Mk – konservacinė kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatų miškai (I grupės miškai). Jiems priskirti Žuvinto biosferos rezervato, Čepkelių rezervato miškai, valstybiniuose parkuose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai galimi tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytais atvejais. Šios grupės miškai turėtų didėti nežymiai;

150.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi miškai ten, kur vyrauja apsauginiai II A grupės ir III grupės miškai. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią tvarkymo kryptį siūloma tvarkyti miškų plotus palei vandens telkinius, draustinių miškus, laukų apsauginius miškus, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus;

150.3. Mr – rekreacijos kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose urbanizuojamose ir rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus siūloma didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose;

150.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis (gamtinio karkaso teritorijose). Ši veikla numatyta gamtinio karkaso geoekologinėse teritorijose, kuriose vyrauja apsauginiai miškai (III grupės miškai) ir ūkiniai miškai (IV grupės miškai);

150.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą ir miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą;

150.6. teritorija, kurioje miško įveisimas negalimas. Apima kultūros vertybių teritorijas, kultūros vertybių vizualinės apsaugos zonas, detaliai išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius, natūralias pievas ar ganyklas, žemės sklypus, pagal patvirtintus detaliuosius planus numatytus ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai, „Natura 2000“ teritorijas (tai yra žemės plotai, įtraukti į paukščių ar buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus).

151. Siūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiamą miškų plotų didėjimą, miško ekosistemų stabilumą, esamą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, ekonominių klausimų sprendimą.

152. Bendrasis (generalinis) planas numato, kad apskrityje vyraus intensyvi miškų ūkio tvarkymo kryptis gamtiniame ir negamtiniame karkase. Pagal šią tvarkymo kryptį bus naudojama 54,6 procento miško žemės (12 lentelė).

12 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptys

Savivaldybės ir apskritis	Miškingumas, procentais		Numatomos miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys, teritorijos procentais
	esamas	projektuojamas	Mk	Ms	Mr	Mgk	Mū
Alytaus miesto savivaldybė	31,6	–	–	87,9	12,1	–	–
Alytaus rajono savivaldybė	23,4	40,7	6,7	27,3	10,3	43	12,7
Druskininkų savivaldybė*	61,9	67,5	–	6,2	33,7	38,3	21,8
Lazdijų rajono savivaldybė	34,3	45,5	0,1	43	8,1	12	36,8
Varėnos rajono savivaldybė	64,6	68,2	8,1	35,6	1,3	20,4	34,6
Alytaus apskritis	46,7	56,1	5,5	32,5	7,4	23,9	30,7

* Druskininkų savivaldybėje pagal parengtas miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatomas miškų plotų padidėjimas, tačiau dėl urbanizacijos proceso kai kuriose Druskininkų savivaldybės teritorijose miškų mažės ir miškingumo procentas gali būti mažesnis.

153. Numatomi šie žuvininkystės vystymo ir naudojimo tikslai:

153.1. reglamentuoti žvejybą valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose;

153.2. atkurti žuvų išteklius. Upes ir kitus žuvininkystei galimus naudoti vandens telkinius reikėtų praturtinti vertingų rūšių žuvimis;

153.3. gerinti žuvų migracijos kelius ir žuvų neršto apsaugos sąlygas;

153.4. gerinti žuvų išteklių kontrolę ir apsaugą.

154. Numatoma ekologinę tvenkinių žuvininkystę ir žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir toliau skatinti valstybės paramos priemonėmis:

154.1. plėtoti ir stiprinti asocijuotas žuvininkystės sektoriaus struktūras;

154.2. skatinti žuvininkystės bendrovių veiklą;

154.3. teikti paramą ūkiams modernizuoti, akvakultūros aplinkai gerinti ir žuvų sveikatingumui užtikrinti.

155. Alytaus apskrities teritorijoje naujų pramoninių žuvininkystės tvenkinių steigti neplanuojama.

156. Žuvininkystei, be esamų Daugų ir Simno tvenkinių, naudojama dauguma ežerų, Nemunas ir kitos upės, melioracijos darbų metu įrengti tvenkiniai.

157. Mažėjant žuvų išteklių, verslinę žvejybą apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, numatoma mažinti.

158. Vis daugiau dėmesio bus skiriama mėgėjų žvejybos organizavimui ir plėtrai. Ši veiklos forma bus derinama su žemės ūkio ir kita veikla, ypač su kaimo turizmu.

159. Nustatomi šie biooprodukcinių teritorijų vystymo prioritetai:

159.1. žemės ūkio teritorijų tvarkymo prioritetai:

159.1.1. žemės ūkio veiklos diferencijavimas pagal nustatytas agrarinės veiklos zonas ar kitus funkcinius prioritetus, užtikrinant optimalesnį žemės naudojimą;

159.1.2. teritorijos, kurių perspektyvinis naudojimas – ilgalaikė žemės ūkio veikla, turi būti tvarkomos taip, kad jų naudojimas būtų intensyvus, užtikrinantis efektyvią gamybą;

159.1.3. teritorijų, kuriose planuojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, naudojimo skatinimą valstybės rėmimo priemonėmis ir naudojimo kontrolę būtina susieti su specialiųjų planų rengimu ir reikiamų aplinkosaugos priemonių numatymu;

159.1.4. teritorijos, kurių perspektyvinis naudojimas – miškų ūkio veikla, turi būti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisimą ir kitas miškotvarkos priemones;

159.1.5. turi būti suplanuota ir įrengta (papildyta) atitinkama numatomos bioprodukcinio ūkio veiklos infrastruktūra – keliai, elektros linijos, vandenvalos ir kiti įrenginiai. Prioritetiniai darbai turėtų būti atliekami vystant perspektyvias kaimo gyvenamąsias vietoves, intensyviai rekreacinei veiklai skirtas teritorijas (rekreacinius arealus), taip pat žemės ūkio paskirties teritorijose su našiais dirvožemiais, kuriose rekomenduojamą specializaciją atitinkantis ūkininkavimas duos didžiausią ekonominį efektą;

159.2. miškų ūkio teritorijų tvarkymo prioritetai:

159.2.1. didinti miškų plotus – apsodinti bemiškę miškų ūkio paskirties žemę ir žemės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žemės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas;

159.2.2. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę medžioklei, turizmui;

159.2.3. skatinti efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą;

159.3. žuvininkystei naudojamų vandens telkinių tvarkymo prioritetai:

159.3.1. valstybinių ir privačių ežerų, tvenkinių ir upių prioritetinis naudojimas žuvininkystei turi būti nustatomas rengiant savivaldybių lygmens bendruosius arba specialiuosius planus;

159.3.2. vandens telkinių naudojimas žuvininkystei turi būti organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymu ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais.

V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS TERITORIJŲ VYSTYMAS

160. Plėtojant apskrities automobilių transporto infrastruktūrą, numatoma:

160.1. gerinti kelių techninius parametrus iki magistralinių kelių reikalavimų. Visomis kryptimis turi būti suformuotas pagrindinių kelių karkasas, skirtas visam regionui aptarnauti ir tranzitiniams srautams praleisti. Alytui, kaip didžiausiam Pietų Lietuvos miestui, labai svarbi tiesioginė jungtis su transeuropiniu transporto koridoriumi „Via Baltica“, IXB ir IXD atšaka;

160.1.1. krašto keliams Nr. 128, 131, 130, 132, 135, 176 siūloma suteikti magistralinių kelių kategoriją ir reikšmę – tai pagerintų ir susisiekimą su Lenkijos pasieniu, o papildomas tranzitinių srautų krūvis būtų naudingas ekonomiškai (tobulės pakelės aptarnavimo infrastruktūra, daugės darbo vietų ir panašiai) (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“);

160.1.2. siekiant mažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį miestuose, būtina nutiesti aplinkkelius, aplenkiančius miestų teritorijas, taip mažinti gatvių apkrovimą ir avaringumą tam tikruose kelių ruožuose:

160.1.2.1. pirmiausia turi būti įgyvendinti Alytaus miesto bendrajame plane numatyti Alytaus rytinis ir šiaurinis-vakarinis aplinkkeliai, taip pat Simno aplinkkelis;

160.1.2.2. Lazdijus, Seirijus, Druskininkus ir Veisiejus kerta nelabai didelis krovininių automobilių srautas, tačiau jis eina miestų centrinėmis gatvėmis ir kelia pavojų pėsčiųjų, dviratininkų eismui, neigiamai veikia aplinką ir žmonių gyvenimo kokybę, todėl numatomi šių miestų aplinkkeliai;

160.1.2.3. Druskininkų šiaurės rytinio aplinkkelio vieta parinkta atsižvelgiant į transporto srautus keliuose A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ir Nr. 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai, juos ir sujungtų būsima miesto apylanka;

160.1.3. Alytaus apskrityje numatomi papildomi krašto reikšmės keliai: rajoninių kelių Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kiauknoris ir Nr. 4701 Jurgionys–Barbiškės (šis kelias tęsiamas iki Onuškio ir Aukštadvario) reikšmė ir techniniai parametrai didinami iki krašto reikšmės kelių. Siūloma minėtų rajoninių kelių kategoriją ir reikšmę didinti iki krašto kelių reikšmės ir atitinkamų techninių parametrų po planuojamo 10 metų laikotarpio;

160.1.4. rajoninės reikšmės kelio Nr. 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai techniniai parametrai turi būti gerinami dėl jo išskirtinės – turistinio (nacionalinio parko) kelio – reikšmės;

160.1.5. bendrojo (generalinio) plano susisiekimo sistemos sprendiniuose atsižvelgiama į parengtą Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą, kuriame numatyta iki Lenkijos pasienio išasfaltuoti 3 rajoninių kelių Nr. 2505, 2511, 2524 atkarpas ties pasieniu ir vietinio kelio ties Galadusio ežeru jungtį (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“);

160.2. detalizuoti ir sukonkretinti automobilių kelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai pateikiami 13 lentelėje;

13 lentelė. Automobilių kelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai

Eil. Nr.	Pavadinimas	Įgyvendinimo priemonės	Trasa
1.	Kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpa	kelio dangos atstatymas ir stiprinimas	esama
2.	Kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
3.	Kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus atkarpa	kelio dangos atstatymas ir stiprinimas	esama
4.	Kelio Nr. 128 Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus atkarpa	kelio dangos atstatymas ir stiprinimas	esama
5.	Kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
6.	Kelio Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
7.	Kelio Nr. 133 Merkinė–Leipalingis atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
8.	Kelio Nr. 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
9.	Kelio Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
10.	Kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
11.	Kelio Nr. 2502 Krosna–Lazdijai atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
12.	Kelio Nr. 5004 Varėna–Matuizos–Valkininkai atkarpa	kelio rekonstrukcija	esama
13.	Rajoninių kelių Nr. 5003, 5008, 2511, 1110, 5009, 4727, 2503, 2510, 1108, 5027, 1109, 1114, 4701, 4706, 5031, 2526, 5011, 2505, 5021, 5006 atkarpos	kelių rekonstrukcija	esama
14.	Alytaus rytinis aplinkkelis su tiltu	kelio tiesimas ir tilto statyba	nauja
15.	Alytaus šiaurinis-vakarinis aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
16.	Lazdijų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
17.	Simno aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
18.	Druskininkų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
19.	Seirijų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
20.	Veisiejų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
21.	Kelių Nr. 2505, 2511, 2524 ties Lenkijos pasieniu atkarpos	kelio dangos atstatymas ir stiprinimas, asfaltavimas	esama

160.3. atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, kitais teritorijų planavimo dokumentais, strateginiais ir kitais planais, 14 lentelėje pateikiamas rekomenduojamas Alytaus apskrities automobilių kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas.

14 lentelė. Rekomenduojamas automobilių kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas

Eil. Nr.	Pavadinimas	Įgyvendinimo metai
		2007–2011	2012–2016	po 2016
1.	Kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpa	+
2.	Kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpa		+
3.	Kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus atkarpa	+
4.	Kelio Nr. 128 Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus atkarpa	+
5.	Kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija atkarpa	+	+
6.	Kelio Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai atkarpa	+
7.	Kelio Nr. 133 Merkinė–Leipalingis atkarpa		+
8.	Kelio Nr. 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija atkarpa			+
9.	Kelio Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai atkarpa			+
10.	Kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka atkarpa			+
11.	Kelio Nr. 2502 Krosna–Lazdijai atkarpa	+
12.	Kelio Nr. 5004 Varėna–Matuizos–Valkininkai atkarpa		+
13.	Rajoninių kelių Nr. 5003, 5008, 2511, 1110, 5009, 4727, 2503, 2510, 1108, 5027, 1109, 1114, 4706, 5031, 2526, 5011, 2505, 5021, 5006 atkarpos			+
14.	Alytaus rytinis aplinkkelis su tiltu	+	+
15.	Alytaus šiaurinis–vakarinis aplinkkelis		+	+
16.	Lazdijų aplinkkelis			+
17.	Simno aplinkkelis		+
18.	Druskininkų aplinkkelis			+
19.	Seirijų aplinkkelis			+
20.	Veisiejų aplinkkelis			+
21.	Kelių Nr. 2505, 2511, 2524 ties Lenkijos pasieniu atkarpos	+

161. Apskrities susisiekimo infrastruktūroje numatomi šie logistikos centrai:

161.1. ties magistraliniu keliu A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (Druskininkų savivaldybė);

161.2. tarp Mockavos ir Šeštokų (Lazdijų rajono savivaldybė). Šis logistikos centras būtų perspektyvus dėl europinės vėžės geležinkelio, artimos ir tiesioginės jungties su perspektyvine „Rail Baltica“ trasa ir šalia praeisiančio numatomo magistralinio kelio (esamas krašto kelias Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija) (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“).

162. Siekiant užtikrinti Lietuvos geležinkelių konkurencingumą transporto sektoriuje ir linijų rišlumą, bendrajame (generaliniame) plane siūloma:

162.1. tiesti naują geležinkelio liniją Valkininkai–Alytus ir rekonstruoti ruožą Alytus–Šeštokai. Tokiu būdu apskritis būtų integruota ne tik į Lietuvos sostinės geležinkelių tinklą, bet ir į numatomą tiesti „Rail Baltica“ trasą;

162.2. tiesti naują geležinkelio šaką nuo Druskininkų iki Kabelių – taip būtų atnaujintas vežimas tiek į Baltarusiją, tiek Vilniaus kryptimi. Be to, vežti keleivius ruožu Druskininkai–Varėna bus perspektyvu dėl gamtinės aplinkos ir Druskininkų kurorto patrauklumo (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“);

162.3. sukonkretinti geležinkelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai pateikiami 15 lentelėje;

15 lentelė. Geležinkelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai

Eil. Nr.	Pavadinimas	Įgyvendinimo priemonės	Trasa
1.	Valkininkai–Alytus	linijos tiesimas	nauja
2.	Kabeliai–Druskininkai	linijos tiesimas	nauja

162.4. rekomenduojamas Alytaus apskrities geležinkelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas pateikiamas 16 lentelėje.

16 lentelė. Rekomenduojamas geležinkelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas

Eil. Nr.	Pavadinimas	Įgyvendinimo metai
		2007–2011	2012–2016	po 2016
1.	Valkininkai–Alytus			+
2.	Kabeliai–Druskininkai			+

163. Bendrajame (generaliniame) plane numatomi šie pasienio kontrolės punktai:

163.1. pagal atnaujintą Pasienio kontrolės punktų plėtros strategiją Alytaus apskrityje išliks vienas pagrindinis tarptautinis pasienio postas prie išorinės Europos Sąjungos sienos – Raigardo;

163.2. 2011–2013 metais Lazdijų pasienio kontrolės punkte atlikti infrastruktūros pertvarkymo darbus pagal Šengeno teisyno reikalavimus;

163.3. atlikti Latežerio pasienio kontrolės punkto infrastruktūros pertvarkymo darbus ir Rakų pasienio kontrolės punkto įrengimo darbus, numatytus 2011–2013 metų darbų etape;

163.4. 2009–2013 metais numatoma steigti tarptautinį Švendubrės upių pasienio kontrolės punktą.

164. Atsižvelgiant į esamą padėtį, vadovaujantis Nemuno prieplaukų statybos techniniu projektu ir Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija, Alytaus apskrityje numatoma:

164.1. įrengti stacionarią prieplauką Švendubrėje;

164.2. įrengti mobilias prieplaukas Varviškėje, Ančioje, Liškiavoje, Merkinėje ir Punioje;

164.3. sutvirtinti Nemuno pakrantę prieplaukų vietose, prie visų prieplaukų įrengti automobilių stovėjimo ir poilsio aikšteles, kurios būtų aprūpintos išmontuojamais lauko baldais, higienos įranga (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“).

165. Plėtojant oro transporto infrastruktūrą:

165.1. Alytaus apskrityje Alytaus ir Druskininkų miestuose esantys aerodromai, skirti bendrajai aviacijai plėtoti, ir ateityje gali būti naudojami sportui, aviaciniam turizmui ir keleivių susisiekimui nedideliais atstumais (oro taksi paslaugos);

165.2. atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas, Alytaus mieste esantį aerodromą dėl keliamo triukšmo ir taršos siūloma iškelti už miesto ribų. Tam siūloma teritorija šalia krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus netoli Genių (10 brėžinys „Techninė infrastruktūra“).

166. Numatomi šie susisiekimo infrastruktūros plėtros įgyvendinimo prioritetai:

166.1. techninės automobilių kelių būklės gerinimas juos rekonstruojant, stiprinant ir atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, kaip tai numatyta 2002–2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje;

166.2. miestų aplinkkelių tiesimas siekiant gerinti eismo saugumo sąlygas miestų gatvėse, mažinti avaringumą, aplinkos užterštumą automobilių išmetamosiomis dujomis ir transporto keliamą triukšmą;

166.3. logistikos centrų, kaip intermodalinių vežimų automobilių keliais ir geležinkeliu, steigimas ir plėtra. Logistikos centrų plėtra skatintų viso Alytaus regiono ekonomikos augimą, pritrauktų tranzitinius srautus, sukurtų palankias verslo sąlygas, stiprintų skirtingų transporto rūšių sąveiką ir didintų susisiekimo sistemos efektyvumą.

167. Plėtojant apskrities ekoinžinerinę infrastruktūrą, numatoma:

167.1. užtikrinti, kad vandentiekio sistemų numatoma galia apie 1,5 karto viršytų prognozuojamą vandens poreikį (vandens poreikio reikšmės pateikiamos 17 lentelėje);

17 lentelė. Numatomas vandens poreikis ir reikiama vandentiekio sistemų galia

Rodiklis	2015 metais	2025 metais
Vandens poreikis, tūkst. kub. metrų per dieną	35	41
Vandentiekio sistemų galia, tūkst. kub. metrų per dieną	53	62

167.2. bendrajame (generaliniame) plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks galiojančios higienos normos reikalavimus. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami ir įrengiami nauji vandens gerinimo įrenginiai;

167.3. norint įgyvendinti šiuos siekius, numatoma:

167.3.1. plėtoti esamą vandentiekio sistemą Alytaus mieste – pakloti apie 50 kilometrų naujų tinklų ir rekonstruoti apie 60 kilometrų eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Renovuoti visas 3 eksploatuojamas Alytaus vandenvietes – tamponuoti senus gręžinius, kurių tiekiamo vandens kokybė suprastėjusi, ir gręžti naujus. Modernizuoti 2 senus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.2. plėtoti esamą Daugų vandentiekio sistemą, aprūpinti vandeniu pietinę ir vakarinę miesto dalis – pakloti apie 20 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Be to, rekonstruoti didžiumą esamo vamzdyno, panaudojant korozijai atsparius vamzdžius. Rekonstruoti esamą vandenvietę, renovuoti esamus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.3. plėtoti esamą Simno vandentiekio sistemą, aprūpinti vandeniu šiaurinę ir šiaurės–rytų miesto dalį, prijungti prie miesto tinklo priemiestines teritorijas pietų ir vakarų kryptimis – pakloti apie 20 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Be to, rekonstruoti didžiumą esamo vamzdyno, panaudojant korozijai atsparius vamzdžius. Rekonstruoti esamą vandenvietę, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.4. Druskininkų vandentiekio sistema gerai išplėtota, todėl plėtra į naujas teritorijas nenumatoma, tačiau būtina rekonstruoti apie 70 procentų eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Pertvarkyti vandenvietes – dalį gręžinių uždaryti, dalį rekonstruoti, modernizuoti senus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.5. Leipalingio vandentiekio sistema taip pat gana išplėtota, todėl plėtra į naujas teritorijas nenumatoma, tačiau būtina rekonstruoti apie 80 procentų eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Pertvarkyti vandenvietę, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.6. plėtoti esamą Lazdijų vandentiekio sistemą, aprūpinti vandeniu pietinę, šiaurinę ir rytinę miesto dalis, prijungti prie miesto tinklo priemiestines teritorijas pietų kryptimi – pakloti apie 20 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Rekonstruoti esamą vandenvietę, modernizuoti esamus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.7. plėtoti esamą Veisiejų vandentiekio sistemą, aprūpinti vandeniu pietinę ir vakarinę miesto dalis – pakloti apie 10 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Rekonstruoti esamą vandenvietę, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.8. plėtoti esamą Seirijų vandentiekio sistemą, aprūpinti vandeniu periferines miesto dalis – pakloti apie 10 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Rekonstruoti esamą vandenvietę, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;

167.3.9. plėtoti esamas Varėnos ir Senosios Varėnos vandentiekio sistemas, siekiant aprūpinti vandeniu kuo daugiau miesto gyventojų, – pakloti apie 20 kilometrų naujų skirstomųjų tinklų. Rekonstruoti apie pusę esamo vamzdyno, panaudojant korozijai atsparius vamzdžius. Rekonstruoti Senosios Varėnos vandenvietę;

167.3.10. Merkinės vandentiekio sistema gana išplėtota, todėl plėtra į naujas teritorijas nenumatoma, tačiau būtina rekonstruoti apie pusę eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Pertvarkyti vandenvietę, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;

167.4. Alytaus apskrities vandens tiekimo sistemų vystymo programa numatyta Nemuno aukštupio baseino generaliniame plane. Šio plano duomenys pateikiami 18 lentelėje;

18 lentelė. Vandens tiekimo sistemų vystymo programa

Savivaldybės pavadinimas	Gręžiniai, vienetais			Skirstomasis vamzdynas, kilometrais		Naujai numatomų geležies šalinimo įrenginių pajėgumas, tūkst. kub. metrų per dieną
	nauji	numatomi rekonstruoti	uždaromi	nauji tinklai	rekonstravimas
Alytaus miesto	22	20	4	52	74	30
Alytaus rajono	8	6	1	48	20	2,8
Druskininkų	1	10	9	4	54	7,7
Lazdijų rajono	6	11	3	28	18	3,6
Varėnos rajono	11	9	8	32	28	7,4
Iš viso apskrityje	48	56	25	164	194	51,5

167.5. tiekiamo vandens kokybei gerinti teikiami šie sprendiniai:

167.5.1. numatoma, kad visos Alytaus apskrities vandenvietės bus įrengtos pagal galiojančios higienos normos arba ją pakeisiančio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o jose ribojama ūkinė veikla;

167.5.2. numatoma toliau vykdyti eksploatuojamų požeminių vandenų stebėseną;

167.5.3. numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokybės kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai pranešti vietos savivaldos organams ir visuomenei;

167.5.4. numatoma vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, nustatyti zonas, kuriose užterštas gruntinis vanduo, įrengti tose zonose vandens tiekimo iš gilesnių horizontų sistemas;

167.6. pertvarkant Alytaus apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:

167.6.1. plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Alytaus mieste: nutiesti apie 60 kilometrų naujų tinklų, rekonstruoti apie 60 kilometrų eksploatuojamo vamzdyno, palaikyti gerą esamų valymo įrenginių techninę būklę;

167.6.2. plėtoti esamą Daugų nuotekų surinkimo sistemą pietine ir vakarine kryptimis: nutiesti apie 20 kilometrų naujų tinklų, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius;

167.6.3. plėtoti esamą Simno nuotekų surinkimo sistemą šiaurine ir šiaurės–rytų kryptimis: nutiesti apie 20 kilometrų naujų tinklų, rekonstruoti didžiumą esamo vamzdyno, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius;

167.6.4. plėtoti Druskininkų nuotekų surinkimo sistemą: nutiesti apie 40 kilometrų naujų tinklų, palaikyti gerą esamų tinklų ir naujų valymo įrenginių techninę būklę;

167.6.5. visiškai rekonstruoti esamą Leipalingio nuotekų surinkimo tinklą: nutiesti 5 kilometrus naujų tinklų, palaikyti gerą naujų valymo įrenginių techninę būklę;

167.6.6. plėtoti esamą Lazdijų nuotekų surinkimo sistemą iš miesto centrinės dalies į miesto pakraščius: nutiesti apie 20 kilometrų naujų tinklų, rekonstruoti pusę esamo vamzdyno, palaikyti gerą esamų valymo įrenginių techninę būklę;

167.6.7. plėtoti esamą Veisiejų nuotekų surinkimo sistemą pietine ir vakarine kryptimis: nutiesti apie 10 kilometrų naujų tinklų, rekonstruoti dalį esamo vamzdyno, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius;

167.6.8. įrengti naują nuotekų surinkimo sistemą Seirijuose, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;

167.6.9. Senosios Varėnos nuotekų surinkimo sistemą sujungti su Varėnos nuotakynu ir nukreipti nuotekas į naujus Varėnos valymo įrenginius, palaikyti gerą Varėnos valymo įrenginių techninę būklę;

167.6.10. plėtoti esamą Merkinės nuotekų surinkimo sistemą šiaurine kryptimi: nutiesti apie 10 kilometrų naujų tinklų. rekonstruoti dalį esamo vamzdyno, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius;

167.6.11. įrengti lietaus vandens valymo įrenginius Alytaus ir Druskininkų miestuose;

167.7. Alytaus apskrities nuotekų surinkimo ir valymo programa numatyta Nemuno aukštupio baseino generaliniame plane. Šio plano duomenys pateikiami 19 lentelėje;

19 lentelė. Nuotekų surinkimo ir valymo programa

Savivaldybės pavadinimas	Nuotekų surinkimo tinklas, kilometrais		Numatomi nauji nuotekų valymo įrenginiai, vienetais/GE*
	numatomi nauji tinklai	numatomi rekonstruoti esami tinklai
Alytaus miesto	68	76	0/0
Alytaus rajono	60	5	5/8 300
Druskininkų	8	47	1/1 300
Lazdijų rajono	46	5	4/4 490
Varėnos rajono	37	24	7/5 240
Iš viso apskrityje	219	157	17/19 330

*GE – gyventojų ekvivalentas, vienas GE atitinka 60 g BDS5 per dieną.

167.8. plėtojant apskrities atliekų tvarkymo infrastruktūrą, numatoma:

167.8.1. Alytaus apskrityje uždaryti visus smulkius sąvartynus, o jų vietoje įsteigti vieną regioninį 1 000 000 tonų talpos sąvartyną Takniškių kaime, Alytaus rajone. Uždaromus sąvartynus rekultivuoti arba paversti atliekų rūšiavimo ar biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėmis;

167.8.2. esamų sąvartynų vietose įrengti rūšiavimo aikšteles šalia Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos;

167.8.3. esamų sąvartynų vietose įrengti atliekų biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles šalia Alytaus ir Druskininkų;

167.8.4. Alytuje ir Druskininkuose įrengti antrinių žaliavų surinkimo punktus;

167.8.5. pavojingas atliekas šalinti per pavojingų atliekų saugojimo aikštelę šalia Alytaus;

167.8.6. sukurti didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų punktų tinklą. Tokio tipo punktus įrengti visuose esamų savivaldybių centruose ir Leipalingyje, Veisiejuose, Seirijuose, Simne, Merkinėje ir Dauguose;

167.9. plėtojant apskrityje energetikos infrastruktūrą, numatoma:

167.9.1. nutiesti per Alytaus apskritį 400 kV aukštos įtampos liniją, kuri sujungs Lietuvos elektros tinklą su Lenkijos Respublika, taip sudaryti sąlygas Lietuvai integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energijos sistemą. Tikslesnė šios elektros perdavimo linijos trasa bus nustatyta specialiajame plane;

167.9.2. šalia Alytaus įrengti skirstymo punktą – nuolatinės srovės intarpą, kuris sujungs esamą 330 kV tinklą su naujai numatoma 400 kV linija;

167.9.3. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrengimus;

167.9.4. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą nuo Alytaus iki Druskininkų – įrengti atšakas į Lazdijus;

167.9.5. įrengti dujų skirstymo stotis, nuo kurių plėtoti skirstomojo dujotiekio tinklus Lazdijuose, Leipalingyje, Seirijuose, Druskininkuose;

167.9.6. vidutinio slėgio vamzdynu aprūpinti gamtinėmis dujomis Varėną, Daugus, Simną ir Veisiejus;

167.9.7. Merkinės dujofikavimas numatomas po skaičiuojamojo periodo;

167.9.8. plečiant dujotiekio tinklą, lygiagrečiai rekonstruoti Lazdijų, Veisiejų, Simno, Seirijų, Merkinės, Daugų ir Varėnos katilines – pritaikyti jas gamtinėms dujoms, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

167.9.9. rekonstruoti Alytaus rajonines katilines – pritaikyti jas dirbti kogeneracijos principu;

167.10. bendrasis (generalinis) planas numato šiuos ekoinžinerinės infrastruktūros įgyvendinimo prioritetus:

167.10.1. nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstrukcija, naujų valymo įrenginių statyba;

167.10.2. vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimas siekiant, kad jis atitiktų higienos normą HN 24:2003;

167.10.3. centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų prijungimas prie miestų vandentiekų;

167.10.4. naujo regioninio sąvartyno įrengimas, esamų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas;

167.10.5. pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemos sukūrimas;

167.10.6. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo tilto įrengimas;

167.10.7. rajoninių katilinių pritaikymas vietinėms atsinaujinančioms kuro rūšims ir atliekinėms medžiagoms; energijos gavyba kogeneracijos principu.

VI. KITOS FUNKCINĖS TERITORINĖS STRUKTŪROS

168. Bendrasis (generalinis) planas numato išsaugoti esamas ir numatyti pakankamai naujų teritorijų pramonės, sandėliavimo ir naudingųjų išteklių kasybos plėtrai:

168.1. esamos ir numatomos naudingųjų išteklių kasybos teritorijos pateikiamos 20 lentelėje ir 3 brėžinyje „Urbanistinė sistema“;

20 lentelė. Naudingųjų išteklių kasybos teritorijos

Savivaldybės pavadinimas	Vietovė	Naudingoji iškasena	Teritorija, hektarais
Alytaus rajono	Putinai	žvyras ir smėlis	30,1
	Sudvajai	žvyras ir smėlis	2,3
	Kulabiškės	žvyras	60,3
	Radžiūnai	smėlis	18,3
	Pivašiūnai	žvyras	3,9
	Bogušiškės	žvyras	190,6
	Bogušiškės 2	žvyras	46,9
	Ūdrija	molis	23,1
	Talokiai	žvyras ir smėlis	11,5
	Geištarai	molis	nėra duomenų
	Volungė	molis	9,5
Druskininkų	Mašnyčia	durpės	7,78
	Drapaliai	žvyras	18,11
Lazdijų rajono	Klapotkė	žvyras	8,1
	Palazdijai II	žvyras	5,5
	Šlavantai	žvyras	303
	Mangarotas	žvyras	43,1
	Vilniūnai	žvyras	168,1
Varėnos rajono	Kazimieravas	žvyras ir smėlis	164,9
	Kaniūkai	žvyras ir smėlis	47,2
	Kuršiai	žvyras	7,6
	Giraitė I, III	smėlis	108,1
	Giraitė II	smėlis	60,2
	Sandrupys	smėlis	231,8
	Burbonys	durpės	139,5
	Puodžiai	durpės	263,2
	Janonys	žvyras	42

168.2. esamos ir perspektyvinės pramonės ir verslo teritorijos pateikiamos 21 lentelėje ir 3 brėžinyje „Urbanistinė sistema“.

21 lentelė. Esamos ir perspektyvinės pramonės ir verslo teritorijos

Savivaldybės pavadinimas	Teritorijos plotas, hektarais
Alytaus miesto	532,2
Alytaus rajono:
uždaroji akcinė bendrovė „Vita baltic International“	7,27
uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus keramika“	7,22
uždaroji akcinė bendrovė „Mondesta“	2,11
uždaroji akcinė bendrovė „Riamona“	0,45
uždaroji akcinė bendrovė „Jundos stalių gaminiai“	1,2
Druskininkų:
Druskininkai	81,7
Viečiūnai	7
Lazdijų rajono:
Lazdijai	29,5
Veisiejai	15,4
Mockavos–Šeštokų pasienio stočių ruožas	70
Geležinkelio krovinių terminalas	40
Varėnos rajono:
Varėna	29,5
Matuizų plytinė	8,8

169. Bendrasis (generalinis) planas numato šiuos sprendinius švietimo, kultūros, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūrai plėtoti (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

169.1. apskrityje ateityje numatoma pastatyti bendrojo lavinimo mokyklas Alytaus ir Lazdijų miestuose. Visose savivaldybėse numatomi švietimo centrai ir nuotolinio mokymosi centrai arba klasės;

169.2. perspektyviniu laikotarpiu plėsti profesinio lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklo nenumatoma;

169.3. apskrityje esamas kultūros įstaigas siūloma palikti iki perspektyvinio laikotarpio pabaigos. Alytaus mieste numatoma įkurti regiono vizualiųjų menų centrą, Dainavos krašto etnocentrą, užbaigti teatro pastato statybą. Druskininkų mieste siūloma pastatyti uždarą koncertų salę, Dauguose – naujus kultūros namus;

169.4. numatoma palikti esamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas savivaldybių centruose ir perspektyviuose lokaliniuose centruose – Simne, Dauguose, Veisiejuose ir Merkinėje;

169.5. numatoma ribotai plėsti socialinių paslaugų įstaigų tinklą – įsteigti vaikų globos namus Rudnioje. Numatoma parengti perspektyvinės socialinės infrastruktūros tinklo plėtros programą.

VII. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS VALSTYBĖS POREIKIAMS

170. Bendrajame (generaliniame) plane valstybės poreikiams rezervuojamos teritorijos pateikiamos 10 brėžinyje „Techninė infrastruktūra“.

171. Bendrajame (generaliniame) plane susisiekimo infrastruktūrai numatoma rezervuoti šias teritorijas:

171.1. automobilių keliams rekonstruoti, kad krašto reikšmės kelių techniniai parametrai atitiktų magistralinės reikšmės kelių reikalavimus:

171.1.1. keliui Nr. 176 Pirčupiai–Jašiūnai;

171.1.2. keliui Nr. 128 Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus;

171.1.3. keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus;

171.1.4. keliui Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija;

171.1.5. keliui Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai;

171.1.6. keliui Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai;

171.2. automobilių keliams rekonstruoti, kad rajoninės reikšmės kelių Nr. 4701 Jurgionys–Barbiškės ir Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kiauknoris techniniai parametrai atitiktų krašto reikšmės kelių reikalavimus;

171.3. miestų aplinkkeliams tiesti:

171.3.1. Alytaus šiaurės rytų ir vakariniam aplinkkeliui;

171.3.2. Simno aplinkkeliui;

171.3.4. Lazdijų aplinkkeliui;

171.3.5. Druskininkų aplinkkeliui;

171.3.6. Seirijų aplinkkeliui;

171.3.7. Veisiejų aplinkkeliui;

171.4. logistikos centrų plėtrai:

171.4.1. tarp Mockavos ir Šeštokų;

171.4.2. šalia kelio Nr. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (Druskininkų savivaldybė);

171.5. geležinkelio linijoms:

171.5.1. naujai geležinkelio linijai Valkininkai–Alytus;

171.5.2. naujai geležinkelio linijai Kabeliai–Druskininkai;

171.6. naujam tarptautiniam upių pasienio kontrolės punktui Švendubrėje;

171.7. stacionariai prieplaukai Švendubrėje;

171.8. galimam Alytaus aerodromo iškėlimui netoli Genių gyvenvietės.

172. Bendrajame (generaliniame) plane inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti numatoma rezervuoti šias teritorijas:

172.1. vandens gerinimo įrenginiams statyti Simne, Leipalingyje, Veisiejuose, Seirijuose, Merkinėje;

172.2. esamiems nuotekų valymo įrenginiams renovuoti Dauguose, Simne, Veisiejuose ir Merkinėje;

172.3. naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti Leipalingyje ir Seirijuose;

172.4. regioniniam sąvartynui statyti Alytaus rajono savivaldybėje, Takniškių kaime;

172.5. atliekų rūšiavimo aikštelėms įrengti šalia Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos;

172.6. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms įrengti šalia Alytaus ir Druskininkų;

172.7. didžiųjų atliekų surinkimo punktams įrengti visuose savivaldybių centruose ir Leipalingyje, Veisiejuose, Seirijuose, Simne, Merkinėje, Dauguose.

173. Energetikos ūkio plėtros sprendiniams įgyvendinti numatoma rezervuoti šias teritorijas:

173.1. 400 kV elektros linijai, sujungsiančiai Lietuvos ir Lenkijos energetines sistemas;

173.2. skirstymo stočiai, sujungsiančiai numatomą 400 kV liniją su esamu 330 kV elektros tinklu;

173.3. magistraliniams dujotiekiams nuo Alytaus iki Druskininkų, nuo Seirijų iki Lazdijų su jungtimi į Lenkijos Respubliką;

173.4. dujų reguliavimo stotims šalia Druskininkų, Seirijų, Veisiejų ir Lazdijų;

173.5. vidutinio slėgio dujotiekiams nuo Alytaus iki Simno ir nuo Butrimonių iki Varėnos.

174. Krašto apsaugos poreikiams rezervuojamos šios teritorijos:

174.1. Birutės motorizuotajai pėstininkų brigadai ir 1-ajai rinktinei – teritorija Alytuje, Ulonų g. 14 (52,25 hektaro);

174.2. Birutės motorizuotajai pėstininkų brigadai – teritorija Varėnos rajone, Kaniūkų kaime (131,35 hektaro);

174.3. 1-ajai rinktinei – teritorija Druskininkų savivaldybėje, Ricielių kaime (0,28 hektaro);

174.4. 1-ajai rinktinei – teritorija Alytuje, Ulonų g. 14 (1,18 hektaro).

_________________

Žemėlapiai

1. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

(pav.)

2. TERITORIJOS FUNKCINIAI PRIORITETAI

(pav.)

3. URBANISTINĖ SISTEMA

(pav.)

4. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

(pav.)

5. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA

(pav.)

6. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJOS

(pav.)

7. REKREACINIŲ TERITORIJŲ APSAUGA

(pav.)

8. ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJOS

(pav.)

9. MIŠKŲ ŪKIO TERITORIJOS

(pav.)

10. TECHNINĖ INFRASTRUKTŪRA

(pav.)

_________________