LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS ADVOKATŪROS STATUTO PATVIRTINIMO
1999 m. spalio 1 d. Nr. 288
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 64-1841) 1 straipsniu,
Tvirtinu Lietuvos advokatūros statutą, priimtą 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos advokatų konferencijoje (pridedama).
TEISINGUMO MINISTRAS GINTARAS BALČIŪNAS
______________
| PRIIMTA |
PATVIRTINTA |
| 1999 m. gegužės 21 d. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro |
| Lietuvos Respublikos advokatų konferencijoje |
1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 |
LIETUVOS ADVOKATŪROS STATUTAS
Lietuvos advokatūros statutas (toliau – Statutas), priimtas vykdant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau – Advokatūros įstatymas), nustato Statuto reglamentavimo sričiai priskirtą, taip pat Advokatūros įstatymo neaptartą bei kitą Lietuvos advokatūros veiklą.
I. ASMENS PRIPAŽINIMO ADVOKATU TVARKA
2. Asmuo, norintis būti pripažintas advokatu, Lietuvos advokatų tarybai pateikia:
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti besikreipiančio asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė ir kt.), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra pagrindų, nurodytų Advokatūros įstatyme, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas advokatu;
2) dokumentus, kurie patvirtina, kad yra įvykdyti Advokatūros įstatyme ir šiame Statute nurodyti reikalavimai dėl teisės būti pripažintam advokatu;
3) Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie turi Advokatūros įstatymo nustatytos trukmės teisinio darbo stažą, o advokatų padėjėjai – atlikę vienerių metų advokato padėjėjo praktiką bei pateikę atliktos praktikos ataskaitą, vadovo išvadą – įvertinimą dėl atliktos praktikos ir pasirengimo dirbti advokatu;
4) rekomendaciją, kurioje turi būti nurodyta, kad rekomenduojamasis atitinka Advokatūros įstatyme nurodytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos. Rekomendaciją turi teisę pateikti praktikuojantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio advokato darbo stažą, teisėjai, turintys ne mažiau kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, teisėsaugos institucijų vadovai, o rekomendaciją asmenims, pretenduojantiems į pripažinimą advokatais Advokatūros įstatymo nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis, gali duoti ir paskutinės jų darbovietės vadovas;
II. ĮRAŠYMO Į PRAKTIKUOJANČIŲ ADVOKATŲ SĄRAŠĄ TVARKA
4. Į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma pagal Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatytą tvarką bei sąlygas.
5. Asmenys, Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pripažinti advokatais ir norintys būti įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą, Lietuvos advokatų tarybai pateikia:
1) prašymą įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prašant pripažinti juos advokatais, jeigu pasikeitė, – nurodyti, kurie duomenys pasikeitė ir kaip;
6. Įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą procedūra Lietuvos advokatų tarybos sprendimu sustabdoma, jeigu dėl pareiškėjo yra pradėtas parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis nagrinėjimas, iki bus priimtas nuosprendis ar byla bus nutraukta.
III. ADVOKATO(-Ų) KONTOROS, JOS SKYRIŲ (PADALINIŲ) STEIGIMO, REGISTRAVIMO, DARBO ORGANIZAVIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA
8. Advokatų kontoros (advokatų kontorų skyriai (padaliniai) steigiamos ir registruojamos pagal Advokatūros įstatyme bei šiame Statute nustatytą tvarką ir sąlygas.
Advokato(-ų) kontorų steigimo tvarka
9. Advokato (-ų) kontora – tai vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ir daugiau advokatų profesinis junginys, įsteigtas ir Lietuvos advokatų taryboje įregistruotas šio Statuto nustatyta tvarka, veikiantis pagal partnerystės sutartį arba sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, nustatančios advokato (-ų) darbo organizavimo, advokatų atstovavimo kontoros vardu, kontoros ir/ar advokato (-ų) vardu gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų, teikiant klientams teisinę pagalbą, pasiskirstymo ir kitas kontoros ir/ar advokato (-ų) veiklos sąlygas. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių. Advokato(-ų) kontoras steigia advokatas(-ai).
10. Norintys steigti advokato(-ų) kontorą advokatai sudaro steigimo sutartį, jei steigėjas vienas, – surašomas advokato kontoros steigimo aktas. Steigimo sutartyje (akte) nurodoma: steigiamos advokato(-ų) kontoros pavadinimas, adresas, telefono (fakso) numeris, steigėjai. Jeigu steigėjai yra keli, nurodoma, kokiu pagrindu advokatai dirbs steigiamoje advokato(-ų) kontoroje.
11. Advokato(-ų) kontorų patalpos paprastai neturi būti tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos.
12. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo advokato(-ų) kontoros steigimo sutarties (akto) sudarymo, sudaromos partnerystės sutartys arba sutartys dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.
13. Vyriausybė, Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą. Tokios advokatų kontoros steigimo tvarką, jos darbo organizavimo principus nustato ją steigiančios institucijos pagal Advokatūros įstatymą bei šį Statutą arba kitus įstatymus.
14. Advokato(-ų) kontoros pavadinime nurodoma: „Advokato(-ų) kontora“, taip pat gali būti nurodyta: advokato(-ų) kontoros buveinės vietovės pavadinimas (jeigu toje vietovėje yra kelios kontoros su vietovės pavadinimu, tai Lietuvos advokatų tarybos sprendimu kiekvienai kontorai suteikiamas eilės numeris); advokato(-ų) kontoros steigėjo vardas, pavardė; šalia advokato pavardės gali būti žodis „partneriai“. Bet kuriuo atveju, jei advokato(-ų) kontoros pavadinime nenurodomas buveinės vietovės pavadinimas, jame turi būti nurodyta bent vieno advokato pavardė. Kiekviena advokato(-ų) kontora turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas kontoros pavadinimas.
Advokato(-ų) kontoros įregistravimo tvarka
15. Advokato(-ų) kontoros įregistruojamos Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka Lietuvos advokatų tarybos nutarimu.
17. Advokatai, norintys įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, pateikia Lietuvos advokatų tarybai prašymą įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, šį prašymą pasirašo advokato(-ų) kontoros steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys teisę advokato(-ų) kontorai naudotis patalpomis. Jeigu advokato(-ų) kontoroje dirbs du ir daugiau advokatų, turi būti pateikiamas raštas, patvirtinantis, kad yra sudaryta partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.
Advokato(-ų) kontoros darbo organizavimas
18. Advokato(-ų) kontorose darbas organizuojamas pagal Advokatūros įstatymo, šio Statuto, taip pat Lietuvos advokatų tarybos bei advokato(-ų) kontoros nustatytą tvarką.
19. Advokatai kontorose dirba pagal partnerystės sutartis arba pagal sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo, kurios kartu su Advokatūros įstatymu ir šiuo Statutu reglamentuoja advokatų kontoros veiklą ir joje dirbančių advokatų turtinius, profesinius bei kitus santykius. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl darbo vietos suteikimo negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiam Statutui.
20. Partnerystės sutartyse paprastai nurodoma: partnerių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje, darbo pasidalijimas ar jo pasidalijimo principai, pajamų ir išlaidų pasidalijimas ar jų pasidalijimo principai, naujų advokatų priėmimo į kontorą sąlygos ir tvarka, prisijungimo prie partnerystės sutarties sąlygos ir tvarka, partnerystės sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.
21. Sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodoma: šalių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, darbo pasidalijimas, išlaidų paskirstymas, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.
22. Su advokatų padėjėjais jų praktikos atlikimo laikui yra sudaromos terminuotos darbo vietos suteikimo sutartys tarp advokato padėjėjo ir advokato(-ų) kontoros įgalioto asmens tarpininkaujant praktikos vadovams.
23. Partnerystės sutartis, sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo ir sutartis su advokato padėjėju dėl darbo vietos suteikimo yra konfidencialūs dokumentai. Jų turinys gali būti atskleistas tik šalių sutikimu bei teismo ar tardymo organų reikalavimu, jei yra iškelta baudžiamoji byla, taip pat jei ginčas dėl šių sutarčių nustatyta tvarka perduotas nagrinėti Lietuvos advokatų tarybai ar kitoms institucijoms. Šių sutarčių dalis, reglamentuojanti pajamų ir išlaidų pasidalijimą, gali būti atskleidžiama ir finansų institucijų reikalavimu.
24. Į veikiančią advokato(-ų) kontorą advokatai priimami ir atleidžiami remiantis jų partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodyta tvarka.
25. Apie priėmimą dirbti į advokato(-ų) kontorą ar atleidimą iš jos per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo advokatas ir advokato(-ų) kontoros seniūnas raštu privalo pranešti Lietuvos advokatų tarybai, kuri artimiausiame posėdyje nutarimu įregistruoja pasikeitimus. Gali būti atsisakoma įregistruoti pasikeitimus, jei dėl to tarp šalių yra nustatyta tvarka neišspręstas ginčas. Jeigu iš kontoros atleidžiamas advokatas lieka praktikuojančiu advokatu, taip pat jis privalo pateikti raštą, kad nustatyta tvarka yra priimtas dirbti į kitą advokato(-ų) kontorą, arba kartu su raštu pateikti Lietuvos advokatų tarybai šiame Statute nurodytus dokumentus dėl naujos advokato(-ų) kontoros įregistravimo, priešingu atveju jis gali būti išbrauktas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo.
26. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo laikomos nutrauktomis pagrįstai tada, kai dėl to sutinka abi šalys arba yra nustatyta tvarka išspręstas ginčas, arba jei advokatas, su kuriuo nutraukta atitinkama sutartis, neinformavo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo Lietuvos advokatų tarybos apie tai, jog jis ginčija atitinkamos sutarties nutraukimo pagrįstumą. Sutartis laikoma nutrūkusia tada, kai yra įvykęs aiškus sutartyje nurodytas sutarties nutrūkimo faktas, jei tai nėra užginčyta nustatyta tvarka ir ginčas nėra išspręstas.
Advokatų kontorų reorganizavimas ir likvidavimas
28. Sprendimas dėl advokato(-ų) kontoros reorganizavimo priimamas advokato(-ų) kontoros susirinkime, atsižvelgiant į partnerystės sutarties ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo sąlygas. Advokato(-ų) kontora reorganizuojama pagal susirinkime patvirtintą projektą, kuriame turi būti nurodyta, kaip reorganizuojama advokato(-ų) kontora, steigiamų po reorganizavimo advokatų kontorų pavadinimai, buveinės, turto įvertinimas ir jo perėmimo bei kiti klausimai.
29. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo reorganizuoti advokato(-ų) kontorą priėmimo apie tokį sprendimą pranešama Lietuvos advokatų tarybai su prašymu įregistruoti naujas, po reorganizavimo įsteigtas, kontoras ir išregistruoti reorganizuotą kontorą.
30. Advokatų kontoros likviduojamos tos advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimo sprendimu pagal partnerystės ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką tais atvejais, jeigu toje kontoroje nebelieka advokatų, esančių Praktikuojančių advokatų sąraše. Jeigu per vieną mėnesį nuo tada, kai advokato(-ų) kontoroje nebelieka advokatų, įrašytų į Praktikuojančių advokatų sąrašą, sprendimas likviduoti advokato(-ų) kontorą nepriimamas, šį klausimą sprendžia Lietuvos advokatų taryba.
31. Apie advokato(-ų) kontoros reorganizavimą ar likvidavimą pranešama raštu tos kontoros klientams ir kreditoriams arba skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ nurodant teisių perėmėją, jei toks yra.
32. Advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti advokato(-ų) kontorą, paskiria advokato(-ų) kontoros likvidatorių arba likvidavimo komisiją, nustato likvidavimo procedūrą, išsprendžia advokato(-ų) kontoroje buvusių bylų, kitų dokumentų, archyvų perdavimo ir kitus reikalus.
Advokatų kontoros seniūno teisės ir pareigos
34. Advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną. Advokatų kontorose, kuriose dirba vienas advokatas, seniūno funkcijas atlieka advokatas – kontoros steigėjas. Advokatų kontoros seniūnas renkamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką bei sąlygas.
35. Advokatas, išrinktas advokatų kontoros seniūnu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo išrinkimo privalo apie tai pranešti Lietuvos advokatų tarybai.
36. Advokatų kontoros seniūnas vykdo šias funkcijas (jeigu partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nėra nustatyta kitaip):
4) sprendžia nesutarimus tarp kontoroje dirbančių advokatų ir klientų dėl advokato užmokesčio (toliau – honoraras) dydžio bei kitus nesutarimus, jei to abi šalys prašo;
5) kliento prašymu sprendžia teisinės pagalbos teikimo perdavimo kitam advokatų kontoroje dirbančiam advokatui;
6) prašo Lietuvos advokatų tarybą priimti sprendimą iškelti advokatų kontoroje dirbančiam advokatui drausmės bylą;
8) priima į darbą ir atleidžia iš jo advokatų kontoros darbuotojus sudarydamas su jais darbo sutartis;
9) rūpinasi, kad advokatai ir advokatų kontoros darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, laikytųsi Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų;
11) kontroliuoja, kad advokatų kontoroje dirbantys advokatai turėtų galiojantį civilinės atsakomybės draudimą;
12) kontroliuoja, kad laiku būtų sumokėti privalomi mokesčiai ir atsiskaitoma už visas advokatų kontorai teikiamas paslaugas ir patarnavimus;
14) tvarko (organizuoja tvarkymą) advokatų kontoros archyvą, kontroliuoja, kad advokatų kontoros advokatai laikytųsi įstatymų, Lietuvos advokatų tarybos nustatytos advokatų veiklos dokumentų archyvavimo taisyklių;
37. Advokatų kontoros seniūnas turi teisę savo funkcijų dalį pavesti atlikti kitiems advokatų kontoroje dirbantiems advokatams, jeigu jie su tuo sutinka.
38. Advokatų kontoros seniūnui už jo funkcijų atlikimą gali būti atlyginama pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas.
39. Asmuo, advokatų kontoros seniūno pareigas atliekantis netinkamai, gali būti atšaukiamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas ir tvarką, bet ne mažesne kaip paprasta toje advokatų kontoroje dirbančių advokatų balsų dauguma.
40. Prireikus advokatų kontoroje dirbantys advokatai turi teisę išsirinkti ir seniūno pavaduotoją, kuris atlieka advokatų kontoros seniūno funkcijas seniūno atostogų ar komandiruotės metu. Partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryti ir kiti advokatų kontoros valdymo organai.
Advokato(-ų) kontoros darbuotojai
42. Advokato padėjėjai praktiką atlieka pagal susitarimo su advokatu, vadovaujančiu advokato padėjėjo praktikai atlikti, sąlygas.
43. Advokato(-ų) kontoros darbuotojai, išskyrus advokatų padėjėjus, dirba advokato(-ų) kontoroje pagal darbo sutartis, kurios sudaromos advokato(-ų) kontoros vardu, ir jas pasirašo advokatų kontoros seniūnas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu nesusitariama, kad darbo sutartį su advokatų kontoros darbuotoju sudaro ir darbdavio funkcijas atlieka atskiras advokatas.
Advokato(-ų) kontoros skyrių (padalinių) steigimas
44. Advokato(-ų) kontoros skyriai (padaliniai) steigiami, likviduojami advokato(-ų) kontoros sprendimu pagal partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos nustatytą tvarką bei sąlygas bei vadovaujantis Advokatūros įstatymo, šio Statuto nustatytų bendrų advokatų kontoroms reikalavimų.
45. Sprendime dėl advokatų kontorų skyrių (padalinių) steigimo taip pat turi būti nurodyti darbo juose organizavimo principai, santykiai su juos įsteigusia kontora ir kt.
IV. ĮRAŠYMO Į ADVOKATŲ PADĖJĖJUS TVARKA. ADVOKATŲ PADĖJĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS, PRAKTIKOS ATLIKIMO TVARKA
47. Įrašymo į advokatų padėjėjus tvarką, sąlygas, praktikos atlikimo tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir šis Statutas.
48. Asmuo, norintis būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą, Lietuvos advokatų tarybai pateikia prašymą, kuriame nurodo:
2) Advokatūros įstatymo nurodytą informaciją, patvirtinančią, kad jis turi teisę būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą;
49. Kartu su prašymu įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašus turi būti pateikiami:
1) dokumentai, kiti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas turi teisę būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą;
51. Advokato padėjėjas, atlikdamas praktiką:
1) per savaitę nuo įrašymo į advokatų padėjėjų sąrašą parengia ir su praktikos vadovu suderina praktikos atlikimo programą;
2) pasirengia atlikti visas advokato darbo funkcijas, tarp jų: atstovauti klientams teisminėse institucijose, ginti parengtinio tyrimo stadijose, teismuose, ruošti ieškininius pareiškimus, apeliacinius, kasacinius skundus, kitus teisinius dokumentus, teikti kitą teisinę pagalbą;
3) nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją, taip pat ir pagal patvirtintą Advokato kvalifikacinių egzaminų programą;
4) susipažįsta su advokatūros veiklą reglamentuojančiais dokumentais, su Lietuvos advokatūros tradicijomis;
52. Advokato padėjėjas turi atskirą sąskaitą banke arba naudojasi praktikos vadovo ar kontoros, kurioje atlieka praktiką, sąskaita, atskirai tvarko savo atlikto darbo, taip pat ir buhalterinę, apskaitą pagal advokatams nustatytus reikalavimus.
53. Advokato padėjėjas atlieka darbą šia tvarka:
1) atstovauja klientams pagal susitarimą, suderintą su vadovu, orderyje nurodydamas vadovą, kuris turi šį orderį pasirašyti, ir pažymėdamas, kad orderis išduotas advokato padėjėjo;
2) dalyvauja teismo posėdžiuose, parengtiniame tyrime, kai teisiamuosius, įtariamuosius, kaltinamuosius gina vadovas ar jo sutikimu kitas advokatas (šiuo atveju advokatas pateikia orderį įprasta tvarka, advokato padėjėjas taip pat pateikia orderį, kuriame nurodo, kad orderis pateikiamas advokato padėjėjo);
55. Advokato padėjėjui kvalifikacinį egzaminą leidžiama laikyti Lietuvos advokatų tarybos nutarimu, jeigu jis pateikė atliktos advokato padėjėjo praktikos ataskaitą, vadovo išvadą dėl praktikos atlikimo, ir pripažįstama, kad praktika atlikta tinkamai.
56. Jeigu pripažįstama, kad advokato padėjėjo praktika atlikta netinkamai, advokato padėjėjui gali būti pasiūlyta ją pratęsti, o kai jis nesutinka tai daryti ar kai praktikos vadovas atsisako toliau vadovauti praktikai ir advokato padėjėjas neranda kito praktikos vadovo, taip pat tais atvejais, kai ir pratęsus praktiką nusprendžiama, kad praktika atlikta netinkamai, advokato padėjėjas išbraukiamas iš advokatų padėjėjų sąrašų. Pakartotinai kreiptis su prašymu įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą toks asmuo gali po vienerių metų, jei jis įvykdė bendrus Advokatūros įstatymo, šio Statuto, Lietuvos advokatų tarybos reikalavimus dėl pripažinimo būti advokatu.
57. Advokato padėjėjo praktikos vadovas skiriamas ir atleidžiamas Lietuvos advokatų tarybos sprendimu Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka.
58. Advokato padėjėjo praktikos vadovas Lietuvos advokatų tarybos sprendimu gali būti atleistas nuo praktikos vadovo pareigų:
1) jo paties ir padėjėjo bendru prašymu. Šiuo atveju abu išsprendžia klausimą dėl naujo praktikos vadovo kandidatūros;
2) jo paties prašymu, jei advokato padėjėjas netinkamai atlieka praktiką, pažeidinėja Advokatūros įstatymo, šio Statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas. Šiuo atveju kartu sprendžiamas klausimas dėl advokato padėjėjo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo;
3) jei Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokato padėjėjo praktikos vadovas nebegali vadovauti praktikai dėl to, kad jam paskirta drausminė nuobauda, sustabdyta jo teisė verstis advokato praktika, negali vadovauti praktikai dėl ilgai trunkančios ligos ar išbraukiamas iš advokatų sąrašų. Šiuo atveju padėjėjui turi būti paskirtas kitas vadovas, kurio paskyrimu turi rūpintis buvęs vadovas (jei gali), padėjėjas, kontoros, kurioje dirbo advokato padėjėjas, vadovas, seniūnas;
V. ADVOKATO KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TVARKA
60. Advokato kvalifikacijos kėlimo reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos advokatų taryba, atsižvelgdama į turimą advokato darbo stažą, jo pasirinktą specializaciją. Advokato atliekamas teisės krypties pedagoginis, mokslinis darbas, straipsnių teisės klausimais skelbimas, dalyvavimas įstatymų rengimo darbo grupėse bei rengiant kitus norminius aktus, dalyvavimas seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose teisės klausimais pripažįstama profesinės kvalifikacijos kėlimu.
VI. SUSITARIMO DĖL TEISINĖS PAGALBOS SUDARYMO TVARKA
61. Susitarimai dėl teisinės pagalbos teikimo, pavedimai, kai teisinei pagalbai teikti advokatą paskiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, yra sudaromi Advokatūros įstatymo, šio Statuto nustatyta tvarka.
Sutarties dėl teisinės pagalbos sudarymo tvarka ir sąlygos
62. Sutarties dėl teisinės pagalbos rekomendacines sąlygas ir formą nustato Lietuvos advokatų taryba.
63. Sutartis dėl teisinės pagalbos įsigalioja nuo jos pasirašymo momento arba ir nuo joje nurodyto honoraro ar jo dalies advokatui sumokėjimo, jeigu taip numatyta sutartyje. Klientas gali sutarties sudarymą patvirtinti ir faksograma, laišku ar konkliudentiniais veiksmais.
65. Vykdydamas pavedimus pagal teisinės pagalbos sutartį, jeigu norima pateikti ne orderį, advokatas pateikia sutarties nuorašą, patvirtintą advokato parašu ir advokatų kontoros antspaudu.
Advokato orderio užpildymo tvarka ir sąlygos
68. Advokatas turi teisę užpildyti ir pateikti advokato orderį tada, kai yra įsigaliojusi teisinės pagalbos teikimo sutartis.
69. Vykdydamas vieną pavedimą, advokatas gali užpildyti ir pateikti kelis orderius. Teikdamas teisinę pagalbą keliems asmenims pagal vieną sutartį ar pavedimą, advokatas gali užpildyti ir pateikti vieną orderį. Orderio užpildymo data ir numeris įrašomi į teisinės pagalbos sutartį arba teisinės pagalbos pagal paskyrimą registravimo dokumentą.
Advokato honoraro už klientui teikiamą teisinę pagalbą nustatymo tvarka ir sąlygos
72. Honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali būti nurodyta papildomų išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo tvarka, terminai, dydis.
73. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo gali būti numatyta teisė advokatui pareikalauti, kad būtų padidintas ir sumokėtas nustatytas honoraras, jei teikiant teisinę pagalbą sutartyje atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių padidėjo advokato darbo laiko sąnaudos pavedimui vykdyti; jei atsirado papildomų pagrįstų išlaidų pavedimui vykdyti; jei nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Jeigu klientas nesutinka su nurodytu reikalavimu, advokatas gali sutartį dėl teisinės pagalbos nutraukti šia tvarka: advokatas registruotu laišku, faksograma ar žodžiu pasirašytinai praneša klientui apie honoraro padidinimą ir nurodo honoraro padidinimo priežastis, jo sumokėjimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo pranešimo pateikimo.
74. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo nustatyto honoraro nustatytomis sąlygomis nesumokėjimas, taip pat atsisakymas joje nurodytais atvejais padidinti honorarą yra pagrindas nutraukti sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo. Jeigu, nutraukus sutartį šiuo pagrindu, klientas buvo sumokėjęs dalį honoraro, jam turi būti grąžinta ta jo dalis, už kurią advokatas neatliko darbo. Tais atvejais, kai nutraukiama sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, toliau gynyba vykdoma pagal tas advokato darbo apmokėjimo taisykles, kurios taikomos, kai advokatą paskiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas.
75. Advokatas savo iniciatyva turi teisę klientui suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Jei teikiant nemokamą teisinę pagalbą reikia pateikti orderį, dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sudaroma rašytinė sutartis pagal šio Statuto nuostatas.
76. Ginčus tarp kliento ir advokato dėl honoraro dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba, o abiejų šalių prašymu – advokatų kontoros seniūnas.
77. Teisinei pagalbai pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskyrimus teikti Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatų kontoros gali būti sugrupuotos priskiriant jas prie konkrečių teismų, parengtinį tyrimą atliekančių institucijų. Tokios pagalbos teikimo organizavimo principus nustato Lietuvos advokatų taryba.
VII. VISUOTINIO LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŲ SUSIRINKIMO (KONFERENCIJOS) ŠAUKIMO IR RENGIMO TVARKA
78. Visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo (konferencijos) (toliau – advokatų susirinkimas (konferencija) kompetenciją, jo šaukimo ir rengimo tvarką nustato Advokatūros įstatymas, šis Statutas. Už advokatų susirinkimų (konferencijų) šaukimą, organizavimą, rengimą yra atsakinga Lietuvos advokatų taryba, kuri sudaro ir tvirtina advokatų susirinkimo (konferencijos) darbotvarkės projektą.
79. Į darbotvarkės projektą turi būti įtraukti advokatūros renkamų institucijų siūlomi klausimai, taip pat klausimai, kuriuos siūlo įrašyti ne mažiau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų ar pusė susirinkimo (konferencijos) dalyvių. Po to, kai darbotvarkė patvirtinama, papildomas klausimas į ją gali būti įtrauktas ne mažiau kaip 1/2 advokatų susirinkime (konferencijoje) dalyvaujančių advokatų balsų dauguma.
80. Advokatų susirinkimas (konferencija) rengiamas pagal Lietuvos advokatų tarybos paruoštą ir advokatų susirinkimo (konferencijos) paprasta advokatų susirinkime (konferencijoje) dalyvaujančių advokatų balsų dauguma patvirtintą reglamentą.
81. Apie šaukiamą advokatų susirinkimą (konferenciją) turi būti pranešama per spaudą arba kiekvienam į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytam advokatui, paprastai ne vėliau kaip likus 20 dienų iki advokatų susirinkimo (40 dienų iki konferencijos) sušaukimo datos. Pranešime turi būti nurodytas preliminarus darbotvarkės projektas.
82. Advokatų susirinkimo sprendimu vietoj advokatų susirinkimo gali būti šaukiama advokatų konferencija, kuri turi visas advokatų susirinkimo teises.
83. Atstovai į advokatų konferenciją renkami šia tvarka:
1) Lietuvos advokatų taryba teritoriniu principu sugrupuoja advokatų kontoras, kurių advokatai savo susirinkimuose pagal Lietuvos advokatų tarybos nustatytą atstovavimo normą renka atstovus į advokatų konferenciją;
2) Lietuvos advokatų taryba paskiria advokatų kontorą, atsakingą už šiuos susirinkimus, nustato susirinkimų datą, rinkimų reglamentą, atstovavimo normą;
3) Lietuvos advokatų taryba nustato atstovavimo normą pagal principą, kad į konferenciją būtų išrinkta ne mažiau kaip 20 procentų į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų;
84. Po advokatų susirinkimo sprendimo šaukti advokatų konferenciją advokatų susirinkimas turi būti šaukiamas vėl, jei:
85. Advokatų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų, o konferencija yra teisėta, jei joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 išrinktų į konferenciją advokatų.
86. Tuo atveju, jei nesusirenka 85 punkte nustatytas advokatų skaičius, Advokatų tarybos sprendimu gali būti šaukiamas pakartotinis advokatų susirinkimas (konferencija) ne anksčiau kaip po 20 dienų. Šiuo atveju advokatų susirinkimas bus teisėtas, jeigu jame susirinks ne mažiau kaip 1/4 į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų, ir konferencija bus teisėta, jeigu joje susirinks ne mažiau kaip 1/3 išrinktų į konferenciją advokatų. Pakartotinai šaukiamame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti sprendžiami tie klausimai, kurie buvo nurodyti pirminėje darbotvarkėje, taip pat šio Statuto nustatyta tvarka įtraukti papildomi klausimai.
VIII. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS
87. Advokatų garbės teismas nagrinėja advokatų drausmės bylas pagal Advokatūros įstatymą, šį Statutą, Advokatų garbės teismo darbo reglamentą, kurį tvirtina Advokatų garbės teismas 2/3 balsų dauguma.
88. Jeigu išrinktos kadencijos laikotarpiu atsiranda laisva vieta Advokatų garbės teisme, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) renkamas naujas Advokatų garbės teismo narys.
89. Advokatų garbės teismo nariai iš savo narių išrenka Advokatų garbės teismo pirmininką, jo pavaduotoją, kuris vykdo Advokatų garbės teismo pirmininko pareigas, kai jo nėra, taip pat sekretorių.
90. Advokatų garbės teismas advokatų drausmės bylas, taip pat kitus klausimus sprendžia kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžiams pirmininkauja Advokatų garbės teismo pirmininkas, kai jo nėra, pagal Advokatų garbės teismo patvirtintą darbo reglamentą tam posėdžiui išrinktas posėdžio pirmininkas.
91. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Advokatūros įstatyme nustatyto Advokatų garbės teismo narių.
92. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko, o šio nesant, – jo pavaduotojo balsas. Sprendimai dėl išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo ir inicijavimo panaikinti sprendimą dėl asmens pripažinimo advokatu priimami 2/3 posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma.
93. Advokatų garbės teismo raštvedybą tvarko, kitą techninį-organizacinį darbą atlieka Lietuvos advokatų tarybos darbuotojas, paskirtas Lietuvos advokatų tarybos pirmininko sprendimu.
94. Advokatų garbės teismo darbui organizuoti ir vykdyti Lietuvos advokatų taryba skiria lėšas pagal Lietuvos advokatų tarybos nustatytą sąmatą.
95. Advokatų garbės teismo nario pareigoms atlikti Lietuvos advokatų tarybos sprendimu Advokatų garbės teismo nariams gali būti atlyginamos jų turėtos išlaidos, kompensuojama už sugaištą laiką.
96. Advokatų garbės teismas privalo raštu pranešti advokatui apie dėl jo veiklos gautą skundą, leisti susipažinti su skundu ir tyrimo medžiaga.
97. Apie Advokatų garbės teismo posėdį advokatui, kurio byla bus nagrinėjama, turi būti raštu pranešta ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki Advokatų garbės teismo posėdžio. Šio termino gali būti ir nesilaikoma, jei su tuo sutinka advokatas, kuriam iškelta drausmės byla.
98. Advokatas privalo pateikti Advokatų garbės teismui paaiškinimus, dokumentus, kurių reikia bylai tirti, taip pat privalo atvykti nurodytu laiku.
99. Advokatui negali būti iškelta drausmės byla, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo to laiko, kai institucijos, kurios turi teisę pagal Advokatūros įstatymą iškelti drausmės bylą, sužinojo apie pažeidimo padarymą, ir visais atvejais, jei nuo pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Į nurodytus terminus neįskaitomas laikas, per kurį advokatas sirgo, buvo išvykęs, arba dėl kitų pateisinamų priežasčių negalėjo būti atliekamas tyrimas.
IX. LIETUVOS ADVOKATŲ TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA, JOS TEISĖS IR PAREIGOS
101. Lietuvos advokatų taryba savo veikloje vadovaujasi Advokatūros įstatymu, šiuo Statutu, taip pat gali turėti ir savo darbo reglamentą. Lietuvos advokatų tarybos narių rinkimo tvarką nustato Lietuvos advokatų tarybos parengtas reglamentas, kurį tvirtina advokatų susirinkimas (konferencija).
102. Jeigu kadencijos laikotarpiu atsiranda laisva vieta advokatų savivaldos institucijose, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti renkamas naujas tos institucijos narys.
103. Lietuvos advokatų taryba Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pasiūlymu išrenka iš savo narių Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoją (-us), taip pat skiria sekretorių (nebūtinai iš savo narių), pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimu nustatytą darbuotojų skaičių nustato konkrečius darbuotojų etatus, jų darbo funkcijas.
104. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir narių įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia išrinkimo terminas ir į naują advokatų tarybą išrenkama daugiau kaip pusė nustatyto advokatų tarybos narių skaičiaus, jeigu advokatų susirinkimas (konferencija) nenusprendžia kitaip.
105. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko, jo pavaduotojo(-ų), sekretoriaus darbas gali būti apmokamas. Jų, taip pat Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų atlyginimų dydį nustato Lietuvos advokatų taryba pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) patvirtintą sąmatą.
106. Lietuvos advokatų taryba sprendimus priima kolegialiai. Lietuvos advokatų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė advokatų susirinkimo (konferencijos) nustatyto Lietuvos advokatų tarybos narių, įskaitant Lietuvos advokatų tarybos pirmininką. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Lietuvos advokatų tarybos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Lietuvos advokatų tarybos pirmininko balsas.
107. Lietuvos advokatų tarybos posėdžiai protokoluojami, Lietuvos advokatų tarybos sprendimų motyvai rašomi, kai atsisakoma pripažinti pareiškėją advokatu, kai nusprendžiama išbraukti advokatą iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, kai sprendimai yra skundžiami. Motyvai dėl atsisakymo pripažinti advokatu turi būti surašomi per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, kitais atvejais – per tris dienas nuo skundo gavimo.
108. Advokatai turi teisę susipažinti su Advokatų tarybos posėdžių protokolais, gauti nutarimų, kurie susiję su jų teisėmis ir pareigomis, nuorašus.
109. Lietuvos advokatų tarybos sprendimai gali būti skundžiami advokatų susirinkimui (konferencijai), o Advokatūros įstatymo nustatytais atvejais – teismui.
110. Lietuvos advokatų taryba sprendžia šiuos klausimus:
4) tvirtina Lietuvos advokatų tarybos darbo reglamentą, nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų darbo funkcijas;
7) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;
13) įrašo į advokatų padėjėjų sąrašą, išbraukia iš jo, sprendžia dėl leidimo laikyti kvalifikacinius egzaminus;
20) priima sprendimus dėl advokatų kontorų sugrupavimo darbui, kai advokatą pavedimui atlikti skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, taip pat atstovams į advokatų konferencijas rinkti;
X. LIETUVOS ADVOKATŲ TARYBOS PIRMININKO TEISĖS IR PAREIGOS
111. Lietuvos advokatų tarybos pirmininką renka advokatų susirinkimas (konferencija) advokatų tarybos kadencijos laikotarpiui iš advokatų, įrašytų į Praktikuojančių advokatų sąrašą, turinčių ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko rinkimo tvarką nustato advokatų susirinkimas (konferencija).
112. Jeigu kadencijos laikotarpiu atsistatydina Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas arba jis yra išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti renkamas naujas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
113. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas vykdo šias funkcijas:
2) Lietuvos advokatų tarybos vardu susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis;
114. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko funkcijas gali vykdyti:
1) Lietuvos advokatų tarybos pirmininko sprendimu pirmininko pavaduotojas, o šio nesant – kitas Lietuvos advokatų tarybos narys;
2) jeigu Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas neišrenkamas ar dėl kitų priežasčių pirmininko ar jo nurodymo perduoti pirmininko funkcijų kitam nėra, – Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, o jeigu šis negali, – kitas Lietuvos advokatų tarybos narys Lietuvos advokatų tarybos sprendimu, iki Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas bus išrinktas ar išnyks priežastys, dėl kurių jo nebuvo.
XI. REVIZIJOS KOMISIJOS DARBO TVARKA
115. Revizijos komisija savo darbe vadovaujasi Advokatūros įstatymu, šiuo Statutu ir savo reglamentu, kurį tvirtina pati.
116. Revizijos komisijos narių skaičių nustato ir 3 metams renka advokatų susirinkimas (konferencija). Jeigu kadencijos laiku atsiranda laisva Revizijos komisijos nario vieta, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) renkamas naujas Revizijos komisijos narys.
118. Revizijos komisija klausimus sprendžia kolegialiai. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Revizijos komisijos išvados pateikiamos raštu.