LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDIJŲ KAINOS, IŠLAIDŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS BEI VEIKLAI, TIESIOGIAI NESUSIJUSIAI SU STUDIJŲ ORGANIZAVIMU IR APTARNAVIMU, SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2001 m. liepos 5 d. Nr. 836

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496) 57 straipsniu, 59 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodiką (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:

2.1. iki 2001 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti lėšų, skiriamų mokslo ir studijų institucijoms, apskaičiavimo tvarką, valstybinių užsakymų nuostatus, mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės bei meno veiklos prioritetus ir vertinimo kriterijus, kurių reikia šiuo nutarimu patvirtintai Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikai (toliau vadinama – metodika) įgyvendinti;

2.2. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, vadovautis metodika, nustatant lėšų mokslui ir studijoms poreikį ir teikiant pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo. Rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymo projektą, metodika taikoma tik neviršijant patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokslui ir studijoms apimties.

3. Nustatyti, kad skirstant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas mokslo ir studijų institucijoms metodika taikoma šia tvarka:

3.1. 2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymo projekte dalis – iki 60 procentų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurios turėtų būti skiriamos kiekvienai mokslo ir studijų institucijai, apskaičiuojama pagal metodiką, likusi dalis – indeksuojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, numatytų skirti tai mokslo ir studijų institucijai 2001 metais, dalį pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas mokslui ir studijoms 2002 metais;

3.2. 2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymo projekte Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kurios turėtų būti skiriamos kiekvienai mokslo ir studijų institucijai, apskaičiuojamos pagal metodiką.

L. e. ūkio ministro pareigas,

l. e. Ministro Pirmininko pareigas                                       Eugenijus Gentvilas

L. e. švietimo ir mokslo ministro pareigas                Algirdas Monkevičius

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

liepos 5 d. nutarimu Nr.836

VALSTYBINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDIJŲ KAINOS, IŠLAIDŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS BEI VEIKLAI, TIESIOGIAI NESUSIJUSIAI SU STUDIJŲ ORGANIZAVIMU IR APTARNAVIMU, SKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROJI DALIS

1. Pagal šią metodiką apskaičiuojama, kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų reikia mokslo ir studijų institucijų vykdomoms programos finansuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, taip pat nustatoma, kiek lėšų skirti mokslo ir studijų institucijoms, kokia tvarka jas skirti, neviršijant patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokslui ir studijoms.

2. Metodika parengta, siekiant užtikrinti, kad mokslo ir studijų finansavimas būtų tikslinis, o fundamentiniai moksliniai tyrimai finansuojami konkurso būdu, taip pat skatinti mokslo ir verslo integraciją.

II. LĖŠOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS

3. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro šios lėšos:

3.1. studijoms organizuoti;

3.2. moksliniams tyrimams ir taikomajai mokslinei veiklai, vykdomai pagal patvirtintas tikslines programas, taip pat meno veiklai plėtoti;

3.3. mokslo ir studijų institucijų (toliau vadinama – institucijos) administravimo, pastatų išlaikymo, šildymo ir kitoms ūkio išlaidoms padengti;

3.4. studentų stipendijoms ir kitai studentų paramai;

3.5. vertybėms, įrašytoms į kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus (toliau vadinama – specifiniai objektai), prižiūrėti;

3.6. į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos;

3.7. ilgalaikiam turtui įsigyti ir pastatams renovuoti.

4. Lėšos studijoms organizuoti (toliau vadinama – lėšos studijoms) apskaičiuojamos vadovaujantis pagal šią metodiką nustatoma studijų kaina ir skiriamos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti ir studijų moksliniam lygiui palaikyti.

5. Lėšos moksliniams tyrimams ir taikomajai mokslinei veiklai, vykdomai pagal patvirtintas tikslines programas, taip pat meno veiklai plėtoti (toliau vadinama – lėšos mokslui) apskaičiuojamos pagal institucijų mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos efektyvumą, kurio kriterijus nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir ministerijų pasiūlymus. Lėšų mokslui dalis 2 kartus mažesnė už lėšų studijoms dalį.

6. Lėšų institucijoms administruoti, institucijų pastatams išlaikyti, šildymo išlaidoms padengti, vadovėliams ir metodinei medžiagai leisti, specialistų kvalifikacijai tobulinti, naujoms studijų programoms rengti, taip pat kitų į studijų kainą neįskaičiuotų išlaidų (toliau vadinama – lėšos ūkiui ir administravimui) dydis priklauso nuo lėšų, skiriamų studijoms ir mokslui.

7. Lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų stipendijoms ir kitai paramai, skiriamai teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, apskaičiuojamos remiantis teisės aktais.

8. Kiek lėšų reikia institucijų specifiniams objektams išlaikyti, nustatoma pagal institucijų su Švietimo ir mokslo ministerija suderintą sąmatą, šios lėšos sudaro dalį visų lėšų, skiriamų institucijų veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, finansuoti.

9. Lėšos tarptautiniam bendradarbiavimui, studentų ir dėstytojų mainams plėtoti ir kitiems bendriesiems mokslo ir studijų sistemos poreikiams tenkinti skiriamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimo programos. Lėšos mokslo ir studijų institucijoms kasmet paskirstomos pagal biudžeto asignavimų, skirtų šiai programai vykdyti, valdytojo patvirtintą tvarką.

10. Lėšos ilgalaikiam turtui įsigyti ir pastatams renovuoti nustatomos ir skiriamos pagal atskirus investicinius projektus ir patvirtintas valstybės investicijų programas.

III. LĖŠOS STUDIJOMS

11. Lėšos studijoms apskaičiuojamos kiekvienos studijų srities ar krypties, pakopos ir formos vieno valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančio studento studijų kainą padauginus iš studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose vietose, skaičiaus. Vienos studijų krypties pagrindinių dieninės formos studijų valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančio studento metinė studijų kaina nustatoma sudėjus išlaidas, kurios skiriamos:

11.1. aukštųjų mokyklų dėstytojų (toliau vadinama – dėstytojai), taip pat aukštųjų mokyklų specialistų ir ūkio darbuotojų bei kitų tarnautojų (toliau vadinama – tarnautojai) darbo užmokesčiui pagal normatyvinį maksimalų studijų srities ar krypties universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičių vienam dėstytojui ir vienam tarnautojui (pagal 1 priedą) ir dėstytojų kvalifikacinę sudėtį studijoms vykdyti (pagal 2 priedą); normatyviniai maksimalūs studijų srities ar krypties neuniversitetinių pagrindinių studijų studentų skaičiai imami 25 procentų didesni negu universitetinių pagrindinių studijų;

11.2. dėstytojų ir kitų tarnautojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms;

11.3. studijoms vykdyti reikalingoms mokymo priemonėms, studijų literatūrai, kitoms prekėms įsigyti ir studijų paslaugoms pagal studijų sričių ar krypčių koeficientus (pagal 1 priedą);

11.4. studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

12. Lėšos vienam studentui pagal šios metodikos 11.3 punktą apskaičiuojamos pagal humanitarinių mokslų studijų kryptį studijuojančiam studentui skiriamas lėšas studijoms vykdyti reikalingoms mokymo priemonėms, studijų literatūrai, kitoms prekėms įsigyti ir studijų paslaugoms, padauginus jas iš studijų krypties koeficiento (pagal 1 priedą). Lėšos vienam humanitarinių mokslų studijų srities studentui vieneriems metams šios metodikos 11.3 punkte numatytoms išlaidoms sudaro 30 procentų lėšų, apskaičiuojamų pagal 11.1 punktą. Studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti vienam dieninės studijų formos studentui per metus turi būti skirta ne daugiau kaip 0,2 minimalaus gyvenimo lygio.

13. Antrosios pakopos studijose valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų (išskyrus rezidentus) studijų kaina pagal kiekvieną studijų sritį ar kryptį apskaičiuojama 11.1–11.3 punktuose nurodytas universitetinių pagrindinių studijų valstybės finansuojamose vietose išlaidas padauginus iš koeficiento 1,5 ir prie gauto skaičiaus pridėjus 11.4 punkte nurodytas išlaidas.

14. Rezidentų ir trečiosios pakopos dieninės formos studijose studijuojančių studentų (doktorantų ir meno aspirantų) studijų kaina apskaičiuojama pagal išlaidas:

14.1. dėstytojų ir tarnautojų darbo užmokesčiui, įvedant šiuos normatyvus:

14.1.1. normatyvinį studentų skaičių vienam dėstytojui (keturi rezidentai arba trys doktorantai, meno aspirantai);

14.1.2. normatyvinį studentų skaičių vienam tarnautojui (rezidentams tarnautojų neskiriama, o tarnautojų trečiosios pakopos studentams yra tris kartus daugiau negu nustatyta tos krypties pagrindinėms universitetinėms studijoms);

14.2. dėstytojų ir tarnautojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms;

14.3. studijoms vykdyti reikalingoms mokymo priemonėms, studijų literatūrai, kitoms prekėms įsigyti ir studijų paslaugoms vienam rezidentui. Šios lėšos apskaičiuojamos studentui, studijuojančiam pagal pagrindinių universitetinių humanitarinių mokslų studijų kryptį, skiriamas lėšas studijoms vykdyti reikalingoms mokymo priemonėms, studijų literatūrai, kitoms prekėms įsigyti ir studijų paslaugoms padauginus iš dviejų, o trečiosios pakopos studentui (doktorantui ir meno aspirantui) – iš trijų ir studijų krypties koeficiento, skirto lėšoms su studijomis nesusijusioms prekėms ir paslaugoms apskaičiuoti;

14.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka doktorantų, meno aspirantų bei rezidentų paramai.

15. Vieno studento neakivaizdinės studijų formos studijų kaina sudaro 0,5, o vakarinės studijų formos – 0,8 valstybės finansuojamos vietos dieninės studijų formos studijų kainos.

IV. LĖŠOS MOKSLUI

16. Lėšas institucijų moksliniams tyrimams ir meno veiklai plėtoti sudaro šios lėšos:

16.1. mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos konkursinėms programoms finansuoti;

16.2. mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos valstybiniams užsakymams vykdyti;

16.3. institucijų vykdomiems fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams vykdyti ir meno veiklai plėtoti atsižvelgiant į:

16.3.1. mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos rezultatus;

16.3.2. dalyvavimo tarptautinėse programose rezultatus;

16.3.3. užsakymų, finansuojamų ne Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rezultatus.

17. Kiek lėšų skirti vienam iš 16.1–16.3 punktuose nurodytų tikslų, nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Nurodytam 16.3 punkte tikslui turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų visų lėšų mokslui.

18. Mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos valstybinius užsakymus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus. Mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos konkursinės programos finansuojamos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus mokslinių tyrimų ar taikomosios mokslinės veiklos prioritetus ir vertinimo kriterijus, kuriuos nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir ministerijų pasiūlymus. Šių programų trukmė – ne ilgiau kaip treji metai. Lėšos mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos konkursinėms programoms finansuoti skiriamos Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (toliau vadinama – fondas) nustatyta tvarka, įvertinus:

18.1. fondo iniciatyva paskelbto konkurso projektus;

18.2. mokslininkų grupių ar pavienių mokslininkų iniciatyva pateiktus projektus; tokiems projektams finansuoti skiriama ne mažiau kaip 20 procentų visų konkursinėms programoms numatytų lėšų;

18.3. ūkio subjektų kartu su mokslininkais ar jų grupėmis pateiktus projektus (ne mažiau kaip 20 procentų visų konkursinėms programoms numatytų lėšų).

19. Mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos rezultatai vertinami atsižvelgiant į sukurtus mokslo ar meno darbus, kurių vertinimo kriterijus nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir ministerijų pasiūlymus. Šiuo atveju vertinama ne trumpesnė kaip paskutiniųjų 3 metų mokslinė ar meninė veikla.

20. Mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos rezultatai, pasiekti dalyvaujant tarptautinėse programose ir vykdant užsakymus, finansuojamus ne Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, vertinami atsižvelgiant į 3 metų institucijos dalyvavimą tarptautinėse programose ir ūkio subjektų užsakymų apimtį.

V. LĖŠOS ŪKIUI IR ADMINISTRAVIMUI

21. Lėšos ūkiui ir administravimui sudaro 20 procentų lėšų mokslui ir studijoms priklausomai nuo šiluminės, elektros energijos ir šalto vandens įkainių pokyčių. Šiuo atveju lėšos mokslui – suma lėšų, gautų institucijos trejus ankstesnius metus mokslui (mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos konkursinėms programoms finansuoti ir mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos valstybiniams užsakymams vykdyti) vidurkio (pagal 16.1 ir 16.2 punktus) ir priešpaskutinių metų lėšų, gautų fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams vykdyti ir meno veiklai plėtoti (pagal 16.3 punktą).

______________

Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos,

išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai,

tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu

ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikos

1 priedas

Normatyvinis maksimalus studijų srities ar krypties universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičius vienam dėstytojui ir vienam tarnautojui, taip pat studijų srities arba krypties koeficientai

	Studijų sritis arba kryptis	Studentų skaičius vienam dėstytojui	Studentų skaičius vienam tarnautojui	Studijų krypties koeficientas, skirtas lėšoms su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms apskaičiuoti
1.	Humanitarinių mokslų studijos (išskyrus nurodytąsias 2 ir 3 punktuose), politikos mokslai	20	40	1
2.	Filologija (specifinių kalbų^* specialistai, vertėjai)	7	40	1
3.	Humanitarinių mokslų studijos (mokytojai)	20	32	1,25
4.	Socialinių mokslų studijos (išskyrus politikos mokslus, sportą ir studijas, nurodytas 8 punkte)	20	24	1,5
5.	Fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų studijos (išskyrus nurodytąsias 6, 7, 11, 13, 14 ir 16 punktuose)	12	10	3,5
6.	Fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų studijos (mokytojai)	16	17	2
7.	Matematika	14	20	1,5
8.	Viešasis administravimas (policijos pareigūnai)	14	10	2
9.	Reabilitacija ir slauga, sportas (išskyrus trenerius)	14	17	1,5
10.	Dailė (mokytojai), teatras (mokytojai), muzika (mokytojai), pedagogika (auklėtojai, pedagogai), sportas (treneriai)	13	12	1,5
11.	Veterinarinė medicina	11	10	3,5
12.	Architektūra	10	10	2
13.	Medicina	9	10	4
14.	Transporto inžinerija (pilotai, laivavedžiai)	7	6	4
15.	Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas	7	5	2
16.	Stomatologija	7	8	5
17.	Muzika (išskyrus mokytojus)	4	5	1,5

^*Specifinėmis laikomos tos kalbos, kurių nemokoma vidurinėje mokykloje

______________

Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos,

išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai,

tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu

ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikos

2 priedas

Dėstytojų kvalifikacinė sudėtis studijoms vykdyti

	Studijų rūšis	Profesorių dalis	Docentų dalis	Dėstytojų, neturinčių mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, dalis
1.	Neuniversitetinės pagrindinės	0	0,1	0,9
2.	Universitetinės pagrindinės	0,1	0,5	0,4
3.	Rezidentūra	0,3	0,5	0,2
4.	Doktorantūra ir meno aspirantūra	0,75	0,25	0

______________