Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LITUanistikos MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTROS 2012–2020 METŲ KRYPČIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. lapkričio 14 d. Nr. 1372
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2002, Nr. 41-1527; 2005, Nr. 67-2405; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 1 punktu ir įgyvendindama Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 539 punkto šeštąją pastraipą ir 632 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Lietuvos mokslo taryba per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų krypčių įgyvendinimo priemonių planą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1372
LITUANISTIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTROS 2012–2020 METŲ KRYPTYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų krypčių (toliau – Kryptys) tikslas – remiantis lituanistikos plėtros prielaidomis, apibrėžti prioritetinius lituanistikos mokslinius tyrimus, skatinsiančius lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį (iki 2020 metų).
2. Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, taip pat visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.
3. Kryptys skirtos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir lituanistikos moksliniais tyrimais besidominčiai visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei mokslo politikai formuoti, strateginiams mokslo plėtros dokumentams rengti, mokslo politikos įgyvendinimo priemonėms numatyti.
4. Kryptys parengtos remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140) ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050), ir kitus lituanistikos raidą apibrėžiančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą – įžvalgą (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2010–2011 metų įžvalga, www.moksliojilietuva.lt), Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją (Lietuvos mokslo tarybos 2007 metų studija, Lituanistika (LB) ir Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją (Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės 2009 metų studija, www.lmt.lt).
II. ESAMOS BŪKLĖS APIBŪDINIMAS
5. Valstybė yra įsipareigojusi teikti lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautinės tapatybės plėtojimo ir tautos raidos uždavinius, strateginį prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Pagrindinėmis lituanistinius tyrimus atliekančiomis institucijomis laikytini universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; lituanistikos moksliniai tyrimai ir jų sklaida taip pat vykdomi mokslo bibliotekose, archyvuose, muziejuose.
6. Institucinė įvairovė ir bendros veiklos formos (mokslinės asociacijos, bendrai institucijų leidžiami žurnalai, vykdomi projektai, jungtinės doktorantūros ir kita) yra lituanistikos mokslinių tyrimų stiprybė. Kita vertus, stinga institucinės ir bendruomeninės sąveikos ir sinergijos, infrastruktūros (ypač skaitmeninės) darnos ir jos bendro naudojimo, mokslinių tyrimų išteklių ir rezultatų apykaitos nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
7. Lituanistikos stiprybė yra dėmesys paveldui: per 20 nepriklausomybės metų atlikta fundamentinių tyrimų, išleista kapitalinių veikalų. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos galėtų tapti tarptautiniais mokslo sričių centrais, nes turi įdirbį, sukurtas mokyklas ir kritinę tyrėjų masę (pavyzdžiui, baltistikos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros ir istorijos, semiotikos ir kita). Tačiau daliai šios srities tyrimų rezultatų trūksta tarptautinės sklaidos, o jų autoriams – platesnio tarptautinio žinomumo. Stinga ir lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos Lietuvos visuomenėje. Trūksta mokslo populiarinimo politikos, per menkai plėtojami mokslo populiarinimo studijų, atskirų tyrimų sričių apibendrinimų ir kiti akademiniai žanrai, galintys pasiekti mokytojus, studentus, kitų mokslo sričių tyrėjus, suinteresuotą visuomenę.
8. Per pastarąjį laikotarpį lituanistų bendruomenėje keitėsi mokslininkų kartos, atėjo nauja nepriklausomos Lietuvos universitetus baigusi tyrėjų karta. Tačiau iš aktyvios mokslinės veiklos baigiant pasitraukti vyriausiajai kartai ir sunkiai įsiliejant jaunimui, nutrūksta kai kurie tyrimai, ypač fundamentiniai. Nepakanka naujų teorinių sintetinio pobūdžio darbų, kurie atitiktų šiuolaikinį tarptautinį metodologinį ir mokslinės minties raidos lygį.
9. Per pastaruosius dešimtmečius lituanistika atsinaujino metodologiškai, atsirado naujų tarpdalykinių mokslo šakų, sukurta nemažai naujų elektroninių mokslinių tyrimų išteklių, suskaitmeninta bibliotekų, archyvų, muziejų fondų. Tačiau lituanistikos moksliniuose tyrimuose naujos metodologijos ne visada taikomos kūrybiškai. Menkai taikomos šiuolaikinės technologijos, silpnos sąsajos su tarptautinėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nekoordinuoja Europos Sąjungos bendrosios programos humanitarinių ir socialinių mokslų projektų, nepakankamai dalyvauja kitų šalių mokslininkų koordinuojamuose projektuose – tik pastaraisiais metais pavieniai mokslininkai įsitraukė į bendras Europos mokslo programas.
10. Pagal vyraujančią europinę praktiką kuriamos nacionalinės organizacinės mokslo politikos vykdymo, tyrimų koordinavimo ir finansavimo formos (Lietuvos mokslo taryba). Tačiau bendrajai lituanistikos mokslinių tyrimų politikai stinga nuoseklumo, strateginio kryptingumo ir operatyvumo, reikėtų tobulinti jos formavimo ir vykdymo priemones. Stokojama veiksmingesnės mokslo vadybos, kuri būtina siekiant ne vien nacionaliniu, bet ir Europos mastu matomų rezultatų, stinga profesionalių mokslo vadybininkų, gerai išmanančių mokslo ryšių ir tinklų kūrimą, mokslo verslumo ir mokslo rezultatų sklaidos ypatumus, intelektinės nuosavybės teises ir kita.
11. Šiuo metu keičiasi mokslinių tyrimų finansavimo modelis – iš dalies pereinama prie programinio projektinio finansavimo. Toks finansavimas atveria galimybes vykdyti inovatyvius, tarpdalykinius ir tarpinstitucinius tyrimus, įtraukti į juos jaunų tyrėjų. Tačiau diegiamas finansavimo modelis nepalankus ilgalaikiams tęstiniams mokslo darbams, neužtikrina jiems palaikyti reikalingos mokslinių tyrimų infrastruktūros išsaugojimo ir plėtros.
III. LITUANISTIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTROS PRIELAIDOS
12. Sėkmingai lituanistikos mokslinių tyrimų plėtrai reikia sukurti tinkamas vidines ir išorines prielaidas:
12.1. Bendrosios tyrimų kokybės vidinės prielaidos – profesionalumas, kūrybingumas, refleksyvumas, atvirumas, vertybinė savimonė ir tarpdalykiškumas.
12.2. Bendrosios išorinės prielaidos – aiški ir veiksminga humanitarinių ir socialinių mokslų politika ir strateginis planavimas, išreiškiantis esminius visuomenės poreikius ir atsakantis į svarbiausius mokslo iššūkius. Mokslo politikos ir strategijos sprendimus būtina priimti tariantis su akademine bendruomene, bendradarbiaujant su visuomene ir siekiant plataus sutarimo.
13. Būtina kryptinga finansinė ir organizacinė parama, kuri ne tik išsaugotų, bet ir sustiprintų esamą institucinį lituanistinių tyrimų potencialą, suburtus mokslininkų kolektyvus, asociacijas, remtų susiformavusias mokyklas, atskirų krypčių lyderius, skatintų tradicijų perimamumą įtraukiant jaunus mokslininkus į jau vykdomus mokslinius tyrimus.
14. Būtina specialiai finansuoti tyrimų ir juos vykdančio mokslinio potencialo atsinaujinimą, sudaryti sąlygas diegti inovacijas, plėsti tyrimų lauką, įtraukti jaunus tyrėjus, didinti mokslininkų mobilumą, skatinti tarpdalykinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Būtina remti tyrėjų grupes, asociacijas ir tinklus, mokslininkų narystę tarptautinėse profesinėse organizacijose.
15. Reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra – duomenų sklaida moderniomis priemonėmis, gerai funkcionuojančios atviros prieigos duomenų bazės, užtikrinančios galimybes lituanistinei medžiagai patekti į nacionalinę ir tarptautinę akademinę erdvę. Institucinis skaitmeninių išteklių kūrimas koordinuotinas šalies mastu.
IV. PRIORITETINIAI LITUANISTIKOS MOKSLINIAI TYRIMAI
17. Atsižvelgiant į dabartinę kultūrinę, politinę, ekonominę ir socialinę padėtį Lietuvoje, lituanistikos būklę, siekiant spartesnės jos plėtros ir didesnio poveikio visuomenei, numatoma pirmenybę teikti lituanistikos moksliniams tyrimams, atitinkantiems toliau išvardytus kriterijus. Prioritetiniai yra šie lituanistikos moksliniai tyrimai:
17.1. Tyrimai, turintys strateginę reikšmę Lietuvos valstybei ir visuomenei, atsakantys į pagrindinius iššūkius ir sprendžiantys gyvybiškai svarbias problemas.
17.2. Tyrimai, sutelkę didžiausią mokslinį potencialą; remtinos aukščiausio lygio mokslininkų mokyklos, tyrimų centrai, kuriuose pasiekta geriausių rezultatų ir bendradarbiauja skirtingos tyrėjų kartos, į mokslinę veiklą įtraukiami studentai ir doktorantai.
17.3. Tyrimai, išsiskiriantys inovatyviomis idėjomis, metodologiniu naujumu ir pagrįstumu, orientavimusi į aktualias tarptautines akademines diskusijas; remtinas Lietuvos ir užsienio mokslininkų bendradarbiavimas artimos tematikos ir metodologijos pagrindu arba organizaciniu aspektu, dalyvavimas mokslininkų tinkluose ir bendruose projektuose, mokslo forumuose ir narystė organizacijose, integruojančiose Lietuvos humanitarinius ir socialinius mokslus į tarptautinį šių sričių akademinį diskursą.
17.4. Tyrimai, skatinantys lituanistikos duomenų kūrimą, jų šiuolaikinį apdorojimą ir integravimą, ypač lituanistinio paveldo bendros informacinės infrastruktūros kūrimą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Lituanistikos moksliniai tyrimai yra sudedamoji šalies mokslo ir studijų sistemos dalis, labai priklausoma nuo bendro akademinio konteksto ir Lietuvos mokslingumo. Sėkminga lituanistikos plėtra neatsiejama nuo bendrųjų mokslininkų rengimo būdų atnaujinimo ir organizacinio institucijų potencialo stiprinimo, taip pat numatomų nacionalinių darnios raidos krypčių, t. y. nuo lituanistikos plėtros ir darnaus mokslo ir visuomenės raidos sistemos, sėkmingai lituanistikos plėtrai būtinos glaudžios sąsajos su bendra darnaus mokslo ir visuomenės raidos sistema.
Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros
2012–2020 metų krypčių
priedas
PRIORITETINĖS LITUANISTIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMOS