LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PIENO TERMINŲ VARTOJIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2000 m. gegužės 22 d. Nr. 156
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2000 metų planą (priemonės kodas 3.4.2.14-T-A5),
2. Nustatau, kad Pieno terminų vartojimo techninio reglamento nuostatos taikomos nuo 2001 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 05 22 įsakymu Nr. 156
PIENO TERMINŲ VARTOJIMO TECHNINIS REGLAMENTAS
(Parengtas pagal 1987 m. liepos 2 d. Europos Tarybos reglamentą Nr. 1898/1987/EEC „Dėl pieno ir pieno produktų pavadinimų apsaugos jų realizacijos metu“, 1978 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos direktyvą Nr. 79/112/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui parduoti skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama derinimo“, Codex Alimentarius komisijos standartą CODEX STAN 206:1999 „Pieno terminų naudojimo bendrasis standartas“ bei atsižvelgiant į 1999 m. gegužės 17 d. Europos Tarybos reglamentą Nr. 1255/1999/EC „Dėl bendros pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo“.)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis techninis reglamentas nustato pieno ir pieno produktų, skirtų žmonių maistui ar perdirbti, terminų vartojimo reikalavimus.
II. SĄVOKOS
III. PIENO TERMINŲ VARTOJIMO PRODUKTAMS PAVADINTI REIKALAVIMAI
5. Produktų pavadinimai turi būti tikslūs, ne apibendrinamojo pobūdžio, kad vartotojas nebūtų klaidinamas dėl produkto tikrosios kilmės, fizinės būklės, apdorojimo sąlygų ar tipo.
6. Pieno produktų pavadinimai privalo atitikti jiems taikomų Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų nustatytus pavadinimus arba, tokių nesant, vartojami įprasti valstybėje, kurioje produktai parduodami galutiniam vartotojui, pavadinimai.
7. Pavadinimu „pienas“ vadinamas iš vieno arba keleto melžimų surinktas normalios tešmens sekrecijos pirminis produktas, kuris yra be jokių priedų ir iš jo nėra pašalintos jo sudedamosios dalys ir kuris skirtas vartoti kaip skystas pienas arba naudoti tolesniam perdirbimui.
8. Jeigu 7 punkte apibūdintas produktas siūlomas prekybai nėra pašildytas virš 40 °C temperatūros arba nėra apdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, siekiant nesuklaidinti vartotojo, jis turi būti vadinamas „žalias pienas“.
9. Jei pienas ar pieno produktas yra pagamintas naudojant kito laktuojančio gyvulio (ne karvių) pieną, pavadinime turi būti žodis ar žodžiai, nurodantys gyvulį ar, mišinio atveju, visus gyvulius, iš kurių pienas buvo gautas.
10. Terminas „pienas“ vartojamas su vienu ar keliais žodžiais, apibūdinančiais pieno tipą ar numatomą paskirtį, fizikinio apdorojimo būdą, sudėties pakeitimus, atsiradusius papildžius pieną tik natūralios kilmės pieno sudėtinėmis dalimis ir/arba jas pašalinus.
11. Terminu „pienas“ gali būti vadinamas produktas, kuriame yra sureguliuotas riebalų ir/arba baltymų kiekis ir kuris yra skirtas tiesiogiai vartoti su sąlyga, kad:
11.2. šalies teisės aktuose yra nurodyti minimalūs ir maksimalūs riebalų ir/arba baltymų kiekiai sureguliuotos sudėties piene. Šiuo atveju baltymų kiekis turi neviršyti šio rodiklio natūralių svyravimų šalyje ribų;
11.3. sudėties sureguliavimas yra atliktas metodais, nustatytais šalies teisės aktais, tik pridedant ir/arba pašalinant pieno sudėtines dalis bei nekeičiant išrūginių baltymų ir kazeino santykio;
12. Pieno produktai yra iš pieno pagaminti gaminiai, į kuriuos gali būti pridedama maisto priedų bei papildomų, gamybos procesui būtinų medžiagų, naudojamų ne kaip pieno sudėtinių dalių visiškas arba dalinis pakaitalas (grietinė, grietinėlė, išrūgos, jogurtas, kazeinas, kefyras, pasukos, pieno milteliai, sūris, sviestas, varškė).
13. Produktai, kurių sudėtis yra pakeista pridedant ir/arba išimant pieno sudėtines dalis, gali būti vadinami pieno produktais, tačiau pavadinime būtina aiški pakeitimo nuoroda. Dėl sudėtinių dalių pakeitimo negali kisti pagrindinės produkto savybės, o keitimo ribos turi atitikti atitinkamų produktų standartuose nurodytas ribas.
14. Be pagrindinio pieno produkto pavadinimo, gali būti papildomai nurodomas vietovės pavadinimas arba pagrindinio komponento pavadinimas, kuris vartotoją informuotų apie produkto kokybės ir skonio arba konsistencijos savybes (pvz., Rokiškio sūris, jogurtiniai ledai, grūdėtoji varškė).
15. Regeneruotas pieno produktas yra produktas, gautas pridėjus vandens į sausą ar koncentruotą produktą tokį kiekį, koks yra būtinas ankstesniam vandens ir sausųjų medžiagų santykiui atgaminti.
16. Atgamintas pieno produktas yra produktas, gautas sujungus konservuotus pieno riebalus ir sausas neriebalines pieno medžiagas, pridedant arba nepridedant vandens tinkamos sudėties pieno produktui gauti.
17. Regeneruoto ar atgaminto pieno ar pieno produktų, pagamintų iš regeneruoto ar atgaminto pieno, pavadinime turi būti atitinkamos nuorodos, kad vartotojas nebūtų klaidinamas dėl produkto tikrosios kilmės.
18. Sudėtiniai pieno produktai yra produktai, kuriuose pagal kiekybę pienas, pieno produktas ar pieno komponentai sudaro pagrindinę dalį ir kuriuose ne pieno kilmės sudėtinės dalys nėra skirtos visiškai ar iš dalies pakeisti bet kurią pieno sudėtinę dalį.
19. Jei tokie sudėtiniai pieno produktai vadinami pieno ar pieno produktų pavadinimais, juos ženklinant šalia pavadinimo būtina nurodyti ir kitus į jų sudėtį įeinančius esminius ingredientus, tokius kaip aromatinės medžiagos, prieskoniai, žolės.
20. Ingredientų nebūtina išvardyti tokiems pieno produktams kaip sūris, sviestas, rauginto pieno gėrimai ir grietinė, jeigu jų gamyboje, be būtinųjų pieno produktų, nebuvo naudota jokių kitų ingredientų. Šių produktų etiketėje kaip ingredientai nenurodomi gamybai būtini fermentai, raugo mikroorganizmų kultūros arba druska, kuri reikalinga sūrių, išskyrus šviežią ir lydytą sūrį, gamybai.
21. Kitos kilmės bei sudėties produktai, kurie neatitinka išvardytų pieno, pieno produktų ir sudėtinių produktų apibrėžimų, yra priskirtini kitų produktų kategorijai. Jų ženklinime ir lydinčiuose dokumentuose (etiketėse, kokybės pažymėjime, atitikties sertifikate, bet kokio pobūdžio reklaminėje medžiagoje) negali būti teigiama arba sudaroma nuomonė, kad šie gaminiai yra pienas, pieno produktai ar sudėtiniai produktai.
22. Ši nuostata netaikytina žinomos kilmės tradiciniams gaminiams, kurių prigimtis yra aiški dėl jų įprastinio vartojimo arba kai pavadinimas apibūdina būdingą ne pieno kilmės produkto savybę (pvz., sojos pienas, kokoso pienas, arachiso sviestas ir kt.). Nacionaliniai šios kategorijos produktai turi būti registruojami ir, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, bus informuojama Komisija.