LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 123:2004 „FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 14 d. Nr. V-935
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 123:2004 „Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
L. e. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro pareigas
2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-935
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJAS.
Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.6. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003; Nr. 112-5031);
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami šie terminai ir apibrėžimai:
4.1. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (toliau – FMR gydytojas) – gydytojas, įgijęs FMR gydytojo profesinę kvalifikaciją.
4.2. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo praktika – gydytojo pagal įgytą FMR gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti fizinę mediciną ir reabilitaciją.
4.3. Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
4.4. Biosocialinės funkcijos – tai galimybė orientuotis, judėti, apsitarnauti, priimti ar perduoti informaciją, kontroliuoti savo elgesį, bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti.
4.5. Sutrikusios biosocialinės funkcijos – tai dėl sutrikusios funkcijos ar negalios susidariusi padėtis, ribojanti žmogaus normalius veiksmus pagal amžių, lytį, socialinę ir kultūrinę padėtį.
4.6. Fizinė medicina – medicinos sritis, nagrinėjanti fizinių veiksnių panaudojimą gydant, taikant reabilitaciją ir prevenciją.
4.7. Kompleksinė reabilitacija – koordinuotas medicininių, psichologinių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių taikymas reabilituojamiems asmenims, turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų, didesniam fiziniam, psichiniam, socialiniam savarankiškumui pasiekti, siekiant visavertės integracijos į visuomenę.
4.8. Integracija į visuomenę – sutrikusių ryšių su visuomene (šeimos nariais, draugais, bendradarbiais ir kitais asmenimis) sugrąžinimas.
4.9. Medicininė reabilitacija – kompleksinis medicininių reabilitacijos priemonių (fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės pagalbos, gydymo vaistais, pacientų ir jų artimųjų mokymo, gydymo dieta ir kt.) taikymas siekiant kuo daugiau sugrąžinti sutrikusias funkcijas (sveikatos grąžinamasis gydymas) arba, esant negrįžtamiems pakitimams, jas kompensuoti (reabilitacija III, reabilitacija II, ambulatorinė reabilitacija), arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį (palaikomoji reabilitacija).
4.10. Reabilitacijos programa – tai medicinos dokumentuose fiksuota medicininių, psichologinių ir socialinių priemonių, padedančių sugrąžinti ir (arba) kompensuoti sutrikusias paciento biosocialines funkcijas, seka.
4.11. Fizioterapija – natūralių ir performuotų fizikinių veiksnių naudojimas ligoms ir traumoms gydyti bei reabilitacijai.
4.12. Antirecidyvinis gydymas – tai natūralių ir performuotų fizikinių veiksnių kompleksas, taikomas siekiant išvengti lėtinių progresuojančių ir recidyvuojančių ligų paūmėjimo.
4.13. Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubi medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs fizinės medicinos ir reabilitacijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis medicinos praktika turi gydytojas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs profesinę FMR gydytojo kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo praktika.
7. FMR gydytojas verčiasi FMR praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas.
8. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas dirba savarankiškai ir/arba koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos darbą.
V. TEISĖS
10. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turi teisę:
10.1. verstis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
VI. PAREIGOS
11. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas privalo:
11.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
11.10. paaiškinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs fizinės medicinos ir reabilitacijos profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turi:
12.1. žinoti:
12.1.4. buities, darbo ir socialinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems bei jų slaugos, globos ir rūpybos principus;
12.2. išmanyti:
12.2.2. reabilitacijos ypatumus įvairių negalios rūšių atvejais: klausos, regos, judėjimo, protinės, psichinės, kalbos, mišrios;
12.2.3. kaip taikyti medicininės reabilitacijos priemones: kineziterapiją, ergoterapiją, fizikinius veiksnius, natūralius gamtinius veiksnius, slaugą, protezinius, ortopedijos gaminius ir techninę pagalbą, ligonių mokymą, medikamentinį gydymą ir psichologinio poveikio priemones, įvairių susirgimų atvejais;
12.3. mokėti taikyti nemedikamentinio gydymo ar medicininės reabilitacijos priemones pacientams (TLK – 10 kodas ir ligų grupė):
12.4. gebėti:
12.4.1. nustatyti dėl apsigimimų, ligų ir traumų atsiradusius funkcinius asmens būklės pažeidimus, sudaryti individualias reabilitacijos programas, koordinuoti reabilitacijos specialistų komandos darbą;
12.4.2. sudaryti visų etapų kompleksinės reabilitacijos, medicininės reabilitacijos (sveikatos grąžinamasis gydymas, ambulatorinė reabilitacija, reabilitacija II, reabilitacija III, pakartotinė reabilitacija, palaikomoji reabilitacija) programas šiems pacientams (suaugusiems ir vaikams): turintiems judamojo-atramos aparato pažeidimų, psichikos ir elgesio sutrikimų, sergantiems nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo sistemų, akių, ausų, nosies, gerklų, endokrininėmis, odos, inkstų ligomis, kraujo ligomis (tik vaikams), ginekologinėmis ligomis ir paveiktiems jonizuojančiosios spinduliuotės (tik suaugusiems);
12.4.6. sudaryti antirecidyvinio gydymo programas šiems pacientams: sergantiems vidaus ir chirurginėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, sąnarių ir sisteminėmis jungiamojo audinio, endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos, inkstų ir šlapimo takų, virškinimo sistemos, ginekologinėmis), nervų ligomis, traumatologinėmis-ortopedinėmis ligomis, apsigimimų atvejais, sergantiems profesinėmis, akių, ausų, nosies, gerklės ligomis;
12.4.7. taikyti nemedikamentinio gydymo priemones esant indikacijų, kai asmeniui nereikia taikyti medicininės reabilitacijos priemonių komplekso;