LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NEDARBINGUMO BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLIŲ, ŠIŲ PAŽYMĖJIMŲ BLANKŲ, TAIP PAT SUNKIŲ LIGŲ, KURIOMIS SERGANTIEMS VAIKAMS IKI 16 METŲ STACIONARE SLAUGYTI DUODAMAS PAŽYMĖJIMAS NE ILGIAU KAIP 120 KALENDORINIŲ DIENŲ PER KALENDORINIUS METUS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 28 d. Nr. 307/68
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo panaikinimo ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3577) bei siekdami užtikrinti tinkamą laikinojo nedarbingumo ekspertizę,
1. Tvirtiname:
1.1. Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles (pridedama).
2. Pavedame Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti ir užtikrinti laikinojo nedarbingumo ekspertizę, vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis.
3. Nustatome, kad nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų blankus, kurių forma patvirtinta Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1998 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 14/6, leidžiama duoti ne ilgiau kaip iki 2001 m. spalio 1 d.
4. Laikome netekusiais galios:
4.1. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 14/6 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų blankų, taip pat nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo pažymėjimų davimo taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 7-155).
4.2. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 6/3 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių 1.3, 1.4, 1.5, 2.2, 2.3, 2.7, 2.10, 2.11, 2.12, 3.1, 3.4, 9.7, 9.12 ir 9.14 punktų dalinio pakeitimo bei papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 7-157).
4.3. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 221/45 „Dėl Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 14/6 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų blankų, taip pat nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo pažymėjimų davimo taisyklių tvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1010).
5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedame sveikatos apsaugos viceministrui V. Radavičiui ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrei A. Morkūnienei.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68
NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMŲ BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai (toliau vadinama – pažymėjimai) pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos ar motinystės pašalpą.
2. Pažymėjimus gali išduoti ir tęsti tik sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių draudimo sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – Fondo valdybos) teritoriniais skyriais, ligonius gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos (toliau vadinama – GKK).
3. Pažymėjimai išduodami apdraustiesiems pateikus valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (toliau vadinama – draudimo pažymėjimą) arba Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartį ligos, motinystės pašalpoms (toliau – draudimo sutartį).
Jeigu ligonis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos be draudimo pažymėjimo ar be draudimo sutarties, pažymėjimas jam gali būti išduotas ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Nepateikus atitinkamo dokumento, pažymėjimas toliau netęsiamas ir nebaigiamas. Gydytojas, tęsiantis ar baigiantis tokį pažymėjimą, privalo įrašyti į jį draudimo pažymėjimo ar draudimo sutarties duomenis ir nedelsdamas pranešti apie apdraustojo asmens nedarbingumą Fondo valdybos teritoriniam skyriui.
4. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas.
Ligoniams, kurie į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo, pažymėjimai išduodami kreipimosi dieną, o nuo darbo jie atleidžiami nuo kitos dienos.
Sergantiesiems psichinėmis ligomis pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo atgaline data gali išduoti gydytojai psichiatrai kartu su sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiaisiais gydytojais arba gydytojų psichiatrų teikimu – GKK, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.
Stacionarinio gydymo atveju pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną arba ligoniui pageidaujant, ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.
5. Išduoti ir tęsti pažymėjimus ambulatoriniams ligoniams gali tik ambulatorinius ligonius priimti turintys teisę gydytojai.
Jeigu ligonis į stacionarinę įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą ambulatoriniam gydymui jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Tais atvejais, kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.
Nepaguldžius atvykusio į priėmimo skyrių laikinai nedarbingo ligonio, skyriuje budintis gydytojas jam gali išduoti ar pratęsti pažymėjimą ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.
6. Ligoniams, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu siųstiems tirti ar gydyti už Lietuvos Respublikos ribų, pažymėjimus išduoda GKK.
7. Už Lietuvos Respublikos ribų gautus apdraustųjų laikinąjį nedarbingumą pateisinančius dokumentus į pažymėjimus keičia GKK, gavusios jų originalą ir Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus raštu.
Jeigu tokius dokumentus GKK pateikia ligoniai, neturėję Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo gydytis už Lietuvos Respublikos ribų, tai jie turi papildomai pateikti notaro patvirtintą dokumentų vertimą į valstybinę kalbą.
8. Pažymėjimai dėl estetinių ir plastinių operacijų operuotiems stacionare asmenims gali būti išduodami tik tuo atveju, jeigu buvę defektai trukdė jų profesiniam darbingumui.
9. Apsidraudusiems valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos, motinystės pašalpoms gauti pažymėjimai išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Tačiau tokie pažymėjimai išduodami tik tiems asmenims, kurių laikinasis nedarbingumas prasidėjo ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po draudimo sutarties įsigaliojimo.
10. Pažymėjimų dublikatus GKK išduoda tik gavusios iš darboviečių (draudėjų) ar Fondo valdybos teritorinių skyrių pažymas, kad pagal tokius pažymėjimus neišmokėtos ligos ar motinystės pašalpos.
Sveikatos priežiūros įstaigose sugadinti pažymėjimai netaisomi, o perrašomi. Sugadintus pažymėjimus turi perrašyti pažymėjimą išdavusios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, kuris jį sugadino. Tais atvejais, kai kitos sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymėjimą sugadina gydymą tęsianti ar užbaigianti sveikatos priežiūros įstaiga arba jis šiai įstaigai pateikiamas jau sugadintas, pažymėjimą gali perrašyti šių įstaigų arba sveikatos priežiūros įstaigos, kurią pasirinkęs ligonis, GKK. Pažymėjimus, sugadintus medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose, perrašo juos sugadinę gydytojai kartu su įstaigų vadovais. Perrašant užpildomos visos naujų pažymėjimų eilutės, lentelės ir langeliai, nurodomas stacionaro ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos pavadinimas ir kt. Eilutėje „Išdavimo data“ nurodoma pažymėjimo perrašymo data. Pažymėjimuose ir pirmųjų pažymėjimų pranešimuose apie apdraustojo asmens nedarbingumą turi būti įrašas „Vietoje sugadinto pažymėjimo Ser. …, Nr. …“, kuris patvirtinamas GKK pirmininko arba įstaigos vadovo parašu bei GKK ar įstaigos antspaudu (spaudu).
II. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS DĖL LIGŲ AR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ
12. Pažymėjimai dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba kol Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau vadinama – VMSEK) nustato invalidumą.
13. Pažymėjimus ambulatoriniams ligoniams išduoti ir tęsti kiekvieną kartą, ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, vieni patys gali:
13.1. gydytojai chirurgai, traumatologai ar bendrosios praktikos gydytojai tais atvejais, kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas bei nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas;
13.2. gydytojai chirurgai, akušeriai – ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai ir gydytojai specialistai po operacijų;
13.3. gydytojai kardiologai, bendrosios praktikos gydytojai ir vidaus ligų gydytojai po ūminio miokardo infarkto;
13.4. gydytojai neurologai ir bendrosios praktikos gydytojai po ūmaus smegenų insulto (subarachnoidinių ir intracerebrinių kraujosruvų, smegenų infarkto);
14. Jeigu laikinasis nedarbingumas trunka ilgai, ligonius kas 30 kalendorinių ambulatorinio gydymo dienų turi apžiūrėti GKK ir įvertinti jų gydymą bei darbingumą.
Ligonius, kurie be siuntimo (savo nuožiūra) gydosi ne toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra įrašyti, o kitoje, GKK turi pirmą kartą apžiūrėti po 3 kalendorinių ambulatorinio gydymo dienų, o toliau tokia pat tvarka kaip ir kitus ilgai sergančius ligonius.
15. Ligoniai, kurių darbingumas sutrinka ilgam ar visiškai, siunčiami į VMSEK, bet ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, ir ne vėliau kaip po 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų).
16. Sergantieji tuberkulioze turi būti siunčiami į VMSEK ne vėliau kaip po 182 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, ir ne vėliau kaip po 244 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
17. Jeigu VMSEK pripažįsta ligonį laikinai nedarbingu, pažymėjimas tęsiamas, iki jis atgaus darbingumą arba bus pakartotinai siunčiamas į VMSEK.
Ligoniai pakartotinai siunčiami į VMSEK ne vėliau kaip po 61 kalendorinės dienos nuo paskutinės VMSEK apžiūrėjimo datos.
18. Jeigu ligonis, turintis invalidumo požymių, atsisako VMSEK apžiūros arba be svarbios priežasties GKK paskirtu laiku neatvyksta į VMSEK posėdį invalidumui nustatyti, pažymėjimas jam toliau netęsiamas, o elgesio taisyklių pažeidimų skiltyje įrašomas šis pažeidimas ir data, kada ligonis turėjo būti apžiūrėtas VMSEK. Toks pažymėjimas gali būti tęsiamas ar užbaigtas tik gavus VMSEK sprendimą apie ligonio darbingumą. Naujas pirmasis pažymėjimas dėl tos pačios ligos ar traumos be VMSEK sprendimo neišduodamas.
Apdraustajam susirgus kita liga ar susižalojus, išduodama tik medicininė pažyma.
Tuo atveju, kai VMSEK ligoniui nustato pirminį invalidumą, pažymėjimas užbaigiamas dieną prieš invalidumo nustatymą. Naujas pirmasis pažymėjimas invalidui, susirgus kita liga ar susižalojus, gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos – tik po 1 visos darbo dienos. Tokia pat tvarka GKK gali pakeisti anksčiau išduotą medicininę pažymą į pažymėjimą.
19. Dirbantiems invalidams, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai pažymėjimus dėl ligos ar traumos (išskyrus nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas, epidemines situacijas ir gydymąsi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose protezavimo ir (ar) ortopedines paslaugas) išduoda ir tęsia nepertraukiamai ar su pertraukomis ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Kai medicininėje dokumentacijoje yra išrašai iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriuose nurodyta apie invalidams išduotus ar tęstus pažymėjimus, naujai išduodant ir tęsiant pažymėjimus tuos nedarbingumo laikotarpius reikia įskaičiuoti į 30 kalendorinių dienų. Invalidui susirgus profesine liga, susižalojus darbe, pažymėjimas tęsiamas, iki invalidas atgaus darbingumą arba dėl profesinės ligos ar traumos darbe jam bus iš naujo nustatyta invalidumo grupė.
20. Pasveikusiems ligoniams išvykstant iš sveikatos priežiūros įstaigų stacionarų, pažymėjimai užbaigiami.
Jeigu ligoniai laikinai nedarbingi, gydytojai su skyrių vedėjais arba su sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiaisiais gydytojais gali pratęsti pažymėjimus tolesniam ambulatoriniam gydymui ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.
21. Laikinai nedarbingiems ligoniams, poūmiu ligos periodu atsiųstiems iš sveikatos priežiūros įstaigų su neužbaigtais pažymėjimais į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas stacionarinei reabilitacijai ar sveikatos grąžinamajam gydymui, pažymėjimus gydymosi laikotarpiui tęsia tų gydymo įstaigų gydytojai kartu su skyrių vedėjais arba vyriausiaisiais gydytojais.
Pasveikusiems ligoniams išvykstant iš stacionarinių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų, pažymėjimai užbaigiami, o laikinai nedarbingiems gali būti tęsiami, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.
Tais atvejais, kai ligoniai gydosi ambulatorinės reabilitacijos įstaigose, pažymėjimus jiems tęsia šių įstaigų gydytojai šiose taisyklėse nustatyta pažymėjimų ambulatoriniams ligoniams tęsimo tvarka. Jeigu ligonis tampa darbingas, pažymėjimas jam turi būti užbaigtas dar nepasibaigus nustatytam ambulatorinės reabilitacijos terminui.
22. Apdraustiesiems, tapusiems laikinai nedarbingais atleidimo iš darbo dieną, taip pat moterims, atleistoms iš darbo nėštumo metu dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, pažymėjimai duodami šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Asmeniui susirgus kita liga ar susižalojus po atleidimo iš darbo pažymėjimas netęsiamas ir naujas pirmasis pažymėjimas neduodamas.
23. Pažymėjimai neduodami:
23.3. asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;
23.4. darbingiems asmenims jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;
Tais atvejais, kai savanoriškai gydomasi specializuotame stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, gydytojai kartu su skyrių vedėjais ar vyriausiaisiais gydytojais, išrašydami ligonius iš stacionaro, duoda jiems pažymėjimus 14 kalendorinių dienų, bet tam pačiam ligoniui tik vieną kartą per kalendorinius metus.
III. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS SERGANČIAM ŠEIMOS NARIUI SLAUGYTI
24. Pažymėjimai slaugyti stacionare bet kuria liga sergantiems vaikams iki 7 metų amžiaus, taip pat vaikams iki 16 metų, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, gali būti duodami motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui reikalingam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Ambulatorinio slaugymo trukmė į šiame punkte nurodytą laikotarpį neįtraukiama.
Kitais atvejais sergantiems vaikams iki 14 metų slaugyti pažymėjimas duodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Slaugant vaiką namie, pažymėjimas duodamas ir kiekvieną kartą tęsiamas ne ilgiau kaip 5 kalendorinėms dienoms. Slaugymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 14 kalendorinių dienų (iš viso) vaiką nepertraukiamai slaugant ir stacionare, ir namie.
25. Pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti, iš jų 14 metų ir vyresniems vaikams (išskyrus atvejus, numatytus šių taisyklių 24 punkto 1 pastraipoje) duodami apdraustajam šeimos nariui ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms, jeigu gydytojų nurodymu būtina slauga. Tokia slaugymo trukmė negali būti ilgesnė nepertraukiamai slaugant ligonį stacionare ir namie. Šeimos nariais laikomi – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis). Sergančiam vaikui slaugyti pažymėjimas gali būti duodamas ir globėjui
26. Jeigu vienu metu suserga keli šeimos nariai, pažymėjimas jiems slaugyti duodamas tik vienam slaugančiam asmeniui, o šeimos nariams susirgus skirtingu laiku – 24–27 punktuose nurodyta tvarka.
Tais atvejais, kai nebaigus slaugyti vieno, suserga kitas šeimos narys, naujas pažymėjimas slaugymui neduodamas, o tęsiamas pirmasis. Šio pažymėjimo eilutėje „Slaugomas ligonis“ būtina įrašyti ir vėliau susirgusio slaugomo asmens vardą, pavardę, amžių bei nurodyti jo susirgimo datą, o pažymėjimą galima tęsti slaugomojo amžių atitinkančiai šių taisyklių 24 ir 25 punktuose nurodytai trukmei.
IV. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS NĖŠČIOSIOMS IR GIMDYVĖMS
28. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus duoda nėščias moteris prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai akušeriai – ginekologai arba bendrosios praktikos gydytojai.
30. Komplikuoto gimdymo atvejais ir kai gimė daugiau nei vienas vaikas (1999 m. lapkričio 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 499 (Žin., 1999, Nr. 99-2870), gimdymo skyrių gydytojai kartu su skyrių vedėjais arba vyriausiaisiais gydytojais moterims po gimdymo išduoda papildomus pažymėjimus 14 kalendorinių dienų.
31. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, gimdymo skyrių gydytojai pažymėjimus duoda 28 kalendorinėms dienoms.
Jei kūdikis gyvena 28 dienas ar ilgiau, papildomą pažymėjimą dar 42 kalendorinėms dienoms duoda kūdikį prižiūrinčios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba vyriausiuoju gydytoju.
32. Nedarbingumo pažymėjimą moteriai, tapusiai nedarbingai dėl dirbtinio nėštumo nutraukimo, duoda operaciją atlikęs gydytojas, bet ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant komplikacijų, pažymėjimas tęsiamas šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
Vakuuminių aspiracijų atvejais pažymėjimai neduodami. Savaiminių abortų atvejais pažymėjimai duodami šių taisyklių 4 ir 20 punktuose nurodyta tvarka.
V. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS EPIDEMINIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS
33. Pažymėjimus nušalintiems nuo darbo asmenims dėl karantino režimo ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai infektologai, bendrosios praktikos gydytojai ar vidaus ligų gydytojai, gavę visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose atitinkamas pažymas.
34. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose sprendimu apdraustuosius laikinai nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojus ir nesant galimybėms jų perkelti į kitą darbą, pažymėjimus nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų infektologai, bendrosios praktikos gydytojai ar vidaus ligų gydytojai.
35. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose sprendimu vaikų įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir išdavus atitinkamas pažymas apie būtinybę prižiūrėti vaikus, pažymėjimus išduoda gydytojai pediatrai arba bendrosios praktikos gydytojai nustatytam priežiūros laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
VI. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS DĖL PROTEZAVIMO IR ŠIOSE TAISYKLĖSE NENUMATYTAIS ATVEJAIS
36. Pažymėjimus apdraustiesiems, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, gydytojai kartu su skyrių vedėjais ar įstaigos vyriausiaisiais gydytojais duoda už visą gydymosi jose laiką, taip pat vykimo į šias įstaigas ir grįžimo iš jų laiką.
VII. PAŽYMĖJIMŲ PILDYMO IR DAVIMO LIGONIAMS TVARKA
38. Gydytojas turi tiksliai ir aiškiai užpildyti pažymėjimo, jo šaknelės ir pranešimo apie apdraustojo asmens nedarbingumą eilutes, lenteles ir atitinkamus langelius, įrašyti kas reikalinga arba pažymėti, kaip nurodyta pastaboje.
Pranešimas apie apdraustojo asmens nedarbingumą pildomas tik išduodant pirmąjį pažymėjimą dėl šio asmens ambulatorinio gydymo.
39. Sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas ir kodas turi būti žymimas spaudu. Nesant spaude įmonės kodo, jis įrašomas atitinkamame langelyje.
40. Apdrausto asmens kodas, draudimo pažymėjimo serija ir numeris pildomi pagal apdraustojo draudimo pažymėjimą, kuriame yra ir apdraustojo asmens kodas.
Gydytojo, išdavusio pažymėjimą, asmens kodas pranešime pildomas pagal jo draudimo pažymėjimą arba pasą.
42. Pirminė ir galutinė pagrindinių patologinių būklių (ligų, traumų ar kt.), dėl kurių ligonis yra laikinai nedarbingas, diagnozės nurodomos ligos kodu pagal TLK-10 (raidė ir 3 skaitmenys). Pacientui neprieštaraujant diagnozės nurodomos valstybine kalba. Nelaimingų atsitikimų darbe bei kelyje į darbą ir iš darbo atvejais nurodomos ir diagnozės, ir jų kodai pagal TLK-10.
Jeigu nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo atveju patologinių būklių yra ne viena, o daugiau, galutinis kodas nurodomas tos būklės, dėl kurios ligonis buvo nedarbingas ilgiausiai. Tuo atveju, kai pirminės diagnozės kodas keičiamas dėl profesinės ligos, nuo jos nustatymo datos turi būti išduodamas naujas pirmasis nedarbingumo pažymėjimas. Jeigu besigydantis po nelaimingo atsitikimo darbe (kelyje į (iš) darbą) ar dėl profesinės ligos laikinai nedarbingas ligonis suserga kita liga ar susižeidžia buityje, jam tęsiamas pirmasis pažymėjimas tol, kol jis gydosi ir yra nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Toliau prireikus gali būti išduotas be pertraukos naujas pirmasis nedarbingumo pažymėjimas dėl kitos ligos ar buitinės traumos.
44. Lentelė „Gydytas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje“ pildoma sveikatos grąžinamojo gydymo ir reabilitacijos atvejais. Šios lentelės ir lentelių „Gydytas stacionare“ įrašai patvirtinami atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu.
45. Ambulatorinio ligonio tikrinimo GKK kas 30 kalendorinių dienų ar po 3 dienų (14 punktas) data nurodoma lentelės GKK langelyje „Apžiūrėtas“, o siuntimo į VMSEK data – „Siųstas į VMSEK“.
47. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo eilutę „Komplikuotas gimdymas“ pildo gimdymo skyriaus gydytojas. Joje nurodoma ligos ar patologinės būklės kodas pagal TLK-10, dėl kurios išduodamas papildomas pažymėjimas 14 kalendorinių dienų. Šio pažymėjimo atitinkamoje eilutėje nurodoma gimdymo data.
48. Išduodant pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo, kiekvienas ligonis turi būti pasirašytinai supažindinamas su „Elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu“.
49. Išduodant pažymėjimo tęsinį, naują pirmąjį pažymėjimą (pagal šių taisyklių 18 ir 42 punktus) arba vietoj pažymėjimo išduodant medicininę pažymą, lentelė „Grįžti į darbą“ nepildoma, bet pildomos atitinkamos lentelės.
Visais atvejais pažymėjimas tvirtinamas specialiuoju (apskritu arba trikampiu) antspaudu su užbaigiančios pažymėjimą sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimu, taip pat turi būti užbaigusio pažymėjimą gydytojo parašas bei nurodytas jo vardas ir pavardė.
Tuo atveju, kai ligonis kreipiasi į ambulatorinę sveikatos priežiūros įstaigą ne tą dieną, iki kurios jam tęsiamas pažymėjimas, o anksčiau ir prašo leisti grįžti į darbą, gydytojas gali baigti pažymėjimą anksčiau. Ankstesnis įrašas lentelėje „Nedarbingumo laikotarpis“ netaisomas, o šalia užpildytos lentelės „Grįžti į darbą“ parašoma „ligonio pageidavimu“.
50. Visi išduodami pirmieji pažymėjimai bei jų tęsiniai registruojami nedarbingumo pažymėjimų registravimo žurnale (forma Nr. 036/a). Jame turi būti įrašomos pažymėjimų išdavimo ir užbaigimo datos, pirminė ir galutinė diagnozės bei nurodoma laikinojo nedarbingumo trukmė.
Visi pirmieji pažymėjimai bei jų tęsiniai išrašymo dieną registruojami eilės tvarka pagal numerius atskirose žurnalo eilutėse. Prie įregistruoto pirmojo pažymėjimo „pastabų“ skiltyje (Nr. 17) pažymima, kad „nuo... dienos išduotas tęsinys“, o prie įregistruoto tęsinio „pastabų“ skiltyje pažymima, kad „nuo... dienos išduotas pirmasis pažymėjimas“. Pažymėjimas išrašytas vietoj sugadinto registruojamas jo išrašymo dieną, o „pastabų“ skiltyje nurodoma „vietoje sugadinto Ser. …, Nr....“. Kitose sveikatos priežiūros įstaigose išduoti pažymėjimai registruojami ligonio kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą dieną, o „pastabų“ skiltyje nurodoma „nuo... dienos išduotas pirmasis pažymėjimas“.
51. Gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri ligonius ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taip pat turi būti nurodomas ligoniui skirtas gydymas, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą data. Jeigu ligonis tą dieną, iki kurios buvo tęsiamas pažymėjimas, į sveikatos priežiūros įstaigą neatvyksta, gydytojas apie tai nurodo medicininėje dokumentacijoje ir įrašą patvirtina parašu.
Tuo atveju, kai ligonis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į darbą ar iš darbo, gydytojas medicininiuose dokumentuose turi nurodyti kreipimosi laiką valandų ir minučių tikslumu, įvertinti suteiktos pirmosios pagalbos kokybę, remiantis ligonio pasakojimu aprašyti traumos priežastį, aplinkybes, laiką ir vietą. Kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą laikas turi būti nurodomas ir pirmajame nedarbingumo pažymėjime šalia pirminės diagnozės. Jeigu pažymėjimas duodamas dėl tokio nelaimingo atsitikimo liekamųjų padarinių (pasekmių), gydytojas nedarbingumo priežastį pažymi atitinkamame langelyje „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą“ ir pirmajame pažymėjime šalia pirminės diagnozės kodo įrašo nelaimingo atsitikimo datą.
Ligonį įtariant neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, toks faktas nustatomas nedelsiant pagal klinikinius simptomus, o apžiūros rezultatai aprašomi medicininiuose dokumentuose. Jeigu įvertinant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną nepakanka apžiūros ar tą faktą ginčija ligonis, atliekami atitinkami laboratoriniai tyrimai.
VIII. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS PAREIGŪNAMS
53. Pažymėjimai Vidaus reikalų sistemos pareigūnams (toliau vadinama – pareigūnams) duodami šiose taisyklėse nustatyta tvarka kaip ir apdraustiesiems, pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą.
54. Pažymėjimo eilutėje „Pareigos“ nurodoma: VRS pareigūnas, o vietoj draudimo pažymėjimo numerio įrašomas tarnybinio pažymėjimo numeris.
55. Pažymėjimų dublikatus išduoda sveikatos priežiūros įstaigų GKK, pareigūnui pristačius dokumentą iš darbovietės, kad pagal pateisinantį neatvykimą į tarnybą pažymėjimą jam nėra išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.
56. Pažymėjimus šių taisyklių nenumatytais atvejais pareigūnams gali duoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų GKK, gavusios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą raštu.
57. Šių taisyklių 15, 16, 17 punktų nustatytais atvejais pareigūnai yra siunčiami į sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicininės ekspertizės komisiją, užpildžius medicininių dokumentų išrašą (formą Nr. 027/a).
58. Pareigūnams invalidumo grupes nustato Respublikinė VMSEK sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos siuntimu.
IX. MEDICININĖ PAŽYMA
60. Medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) apdraustiesiems duodama, kai jie serga ar slaugo šeimos narius ilgiau, nei numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei šių taisyklių 23 punkte numatytais atvejais.
61. Medicininė pažyma dėl ligų, traumų, protezavimo, sergančiojo šeimos nario slaugymo bei nėštumo ir gimdymo taip pat duodama ir nedirbantiems asmenims, pripažintiems bedarbiais pagal Bedarbių rėmimo įstatymą ir įregistruotiems teritorinėse darbo biržose, studentams, moksleiviams, kariams bei Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams.
X. GYDYTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
63. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės organizavimą sveikatos priežiūros įstaigoje atsako jos vadovas.
65. Už nepagrįstą pažymėjimo išdavimą ar tęsimą gydytojams taikoma drausminė atsakomybė, o esant sąmoningai klastotei – baudžiamoji atsakomybė.
66. Už neteisingą laikinojo nedarbingumo ekspertizės atlikimą ir pažymėjimų davimo tvarkos pažeidimus Fondo valdybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu gydytojas gali būti siunčiamas į profesinės kompetencijos patikrinimo komisiją.
67. Ligos ir motinystės pašalpas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar tęstus pažymėjimus, taip pat pagal pažymėjimus, išduotus pažeidžiant šias taisykles, Fondo valdybos teritoriniai skyriai nustatyta tvarka išieško iš sveikatos priežiūros įstaigų.
68. Ginčijamus laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus nagrinėja ir sprendžia Fondo valdyba ir Sveikatos apsaugos ministerija.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68
Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare slaugyti duodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašas
Diagnozė TLK kodas
Limfoleukozė C91
Mieloleukozė C92
Hodžkino liga C81–C85.9
Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino limfomų tipai C85
Vaikų piktybiniai navikai C00–C97
Nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai D37–D48
Aplazinės ir kitos anemijos D60–D64
Agranulocitozė D70
Vitamino B 12 stokos anemija D51
Įgyta hemolyzinė anemija D59
Blužnies ligos D73
Purpura ir kitos hemoraginės būklės D69
Mielodisplastiniai sindromai D46
Kai kurios ligos, pažeidžiančios limforetikulinį audinį
ir retikulohistiocitinę sistemą D76
Kitas persodintas organas ar audinys (kaulų čiulpai) Z94.8
Streptokokinė septicemija A40
Kitos septicemijos A41
Įgimta klubo sąnario deformacija Q65
Redukciniai kojos defektai Q72
Įgimta dauginė artrogripozė Q74.3
Įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydos Q76
Kitos osteochondrodisplazijos Q78
Jaunatvinis (juvenilinis) artritas su sistemine pradžia M08.2
Sisteminė raudonoji vilkligė M32
Kitos uždegiminės spondilopatijos M46
Nevienodas galūnių ilgis (įgytas) M21.7
Jaunatvinė (juvenilinė) klubo ir dubens osteochondrozė M91
Osteomielitas M86
Spinalinė (nugaros) raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai G12
Kūdikių cerebrinis paralyžius G80
Hemiplegija (vienpusis paralyžius) G81
Paraplegija ir tetraplegija G82
Kiti paralyžiniai sindromai G83
Traumos, apimančios keletą kūno sričių T00–T07
Liemens ar galūnių nepatikslintų sričių sužalojimai T08–T14
Išorinių kūno paviršių terminiai ir cheminiai nudegimai T20–T25
Širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantų komplikacijos T82
Stuburo kaklinės dalies lūžimas S12
Stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžimas S32
______________