LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO AVALYNEI KRITERIJŲ

 

2001 m. gruodžio 22 d. Nr. 634

Vilnius

 

Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministerijos 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 584 „Dėl Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 105-3775) ir siekdamas sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai bei diegti aplinkai palankesnes avalynės gamybos technologijas:

1. Tvirtinu Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo avalynei kriterijus (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 634

 

APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO (ANGŽ) SUTEIKIMO AVALYNEI KRITERIJAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojai ir importuotojai skatinami tiekti vartotojams palankesnius aplinkai gaminius.

2. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas sudaro palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos bei kitų šalių rinkas.

3. Nustatant ANGŽ suteikimo kriterijus avalynei, siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai:

- mažinti toksiškų atliekų kiekius;

- mažinti lakiųjų organinių junginių emisiją į orą;

- skatinti patvarių gaminių gamybą.

4. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimas avalynei turi skatinti vartotojų aplinkosauginį informuotumą.

5. Kompetentingoms institucijoms, vertinančioms gaminius, rekomenduojama atsižvelgti į pripažintų aplinkosaugos vadybos įmonėje programų vykdymą, pvz., laikantis AVAS (EMAS) arba LST ISO 14001 reikalavimų.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

6. ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintai ir importuojamai iš kitų šalių avalynei.

7. Patvirtinti ANGŽ suteikimo avalynei kriterijai galioja trejus metus.

 

III. NUORODOS

 

8. ANGŽ suteikimo avalynei kriterijai parengti vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1999 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl Europos Sąjungos aplinkosauginių kriterijų suteikiant ekologinį ženklą avalynei“ (Commission Decision of 17 February 1999 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco – label to footwear//Official Journal of the Europian Communities 1999 03 05 L 57 p. 31-35).

 

IV. GAMINIŲ GRUPĖS APIBŪDINIMAS

 

9. Gaminių grupės apibūdinimas „avalynė“ – apavas – apima batus, pusbačius, batelius, sandalus ir visų kitų tipų avalynę (LST ISO 9407:2000 Avalynės dydžiai. Dydžių nustatymo ir žymėjimo sistema „Mondopoint“ (tapatus ISO 9407:1997).

10. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kuria prekiaujama Lietuvos Respublikoje ir kuri atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius avalynės standartus.

 

V. APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO AVALYNEI KRITERIJAI

 

11. ANGŽ suteikimo avalynei aplinkosauginiai kriterijai skirstomi į šiuos:

A skirsnis: avalynės aplinkosauginiai kriterijai;

B skirsnis: odos, naudojamos avalynei gaminti, rauginimo proceso metu susidarančių nuotekų aplinkosauginiai kriterijai;

C skirsnis: avalynės apdailos ir dažymo medžiagų aplinkosauginiai kriterijai;

D skirsnis: avalynės baigiamojo gamybos proceso metu susidarančių lakiųjų organinių medžiagų aplinkosauginiai kriterijai;

E skirsnis: elektrinių ar elektroninių avalynės detalių ir pakuotės aplinkosauginiai kriterijai;

F skirsnis: vartotojui pateikiamos informacijos apie avalynę aplinkosauginiai kriterijai;

G skirsnis: aplinkosauginiai avalynės tinkamumo vartoti kriterijai.

12. ANGŽ suteikimo avalynei aplinkosauginių kriterijų faktinės skaitinės vertės nustatomos tiriant vieną porą batų: tiriami 40 dydžio batai (pagal „Prancūzišką“ avalynės numeracijos sistemą) ir 32 dydžio batai taip pat pagal „Prancūzišką“ avalynės numeracijos sistemą (arba didžiausias vaikiškos avalynės dydis, jeigu jis mažesnis nei 32 pagal „Prancūzišką“ avalynės numeracijos sistemą).

13. Visi avalynės bandymai atliekami standartinėmis atmosferos sąlygomis, vadovaujantis LST EN 12 222:2000 Avalynė. Avalynės ir jos komponentų kondicionavimo ir bandymo standartinės atmosferos sąlygos.

Pastaba. Kai kurie avalynės bandymai gali būti atliekami tam tikroje nurodytoje temperatūroje.

 

A SKIRSNIS. AVALYNĖS APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

14. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kai joje esančių nurodytų cheminių medžiagų vidutinė likutinė koncentracija neviršija:

- chromo (VI):

10 ppm;

- arseno:

10 ppm;

- kadmio:

10 ppm;

- švino:

10 ppm.

Pastabos: 1. Cheminių medžiagų vidutinė likutinė koncentracija nustatoma atskirai avalynės viršaus konstrukciniuose elementuose ir avalynės paduose.

2. Chromo (VI) nustatymo minėtuose elementuose metodas aprašytas LST EN 420:1998 Apsauginės pirštinės. Bendrieji reikalavimai.

3. Arseno, kadmio, švino kiekiai nustatomi atomų absorbcijos spektrometru (AAS).

15. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kurioje esančio laisvo ir iš dalies hidrolizuoto formaldehido koncentracija neviršija:

- tekstilės gaminiuose 75 ppm;

- odoje 150 ppm.

Pastaba. Laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido kiekis tekstilės gaminiuose nustatomas, vadovaujantis LST EN ISO 14184-1:1999. Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. I dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas) (ISO 14184-1:1998).

 

B SKIRSNIS. ODŲ, NAUDOJAMŲ AVALYNEI GAMINTI, RAUGINIMO PROCESO METU SUSIDARANČIŲ NUOTEKŲ APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

16. Nuotekos, susidarančios rauginant odas, naudojamos avalynei gaminti, turi būti valomos įmonės ar komunaliniuose vandens valymo įrenginiuose, siekiant cheminio deguonies sunaudojimo (ChDS) kiekį sumažinti bent 75 procentais nuo pirminio kiekio.

Pastaba. Cheminio deguonies sunaudojimo kiekis nuotekose nustatomas bichromatinės oksidacijos metodu.

 

C SKIRSNIS. AVALYNĖS APDAILOS IR DAŽYMO MEDŽIAGŲ APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

17. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, jeigu jos gamybos procese nebuvo naudojamos medžiagos, apdorotos pentachlorfenoliu, jo druskomis bei esteriais.

Pastaba. Tyrimų metu atitinkamais tirpikliais iš tekstilės gaminių ar odos ekstrahuojami pentachlorfenolis, jo druskos ir esteriai, gauti tirpalai tiriami dujų chromatografu su elektronų gaudymo detektoriumi, kurio tiriamos medžiagos nustatymo riba tekstilės gaminiuose yra 0,05 ppm ir odoje – 5 ppm.

18. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kai jos gamybos procese nenaudojami azodažikliai, kurių skilimo produktuose gali būti aromatinių aminų, nurodytų 1 lentelėje:

 

1 lentelė

 

Amino pavadinimas

CAS 1)

 

 

 

4-aminodifenilas

 

(92-67-1)

benzidinas

(92-87-5)

4-chloro-o-toluidinas

(95-69-2)

a-naftilaminas

(91-59-8)

o-aminoazotoluenas

(97-56-3)

2-amino-4-nitrotoluenas

(99-55-8)

p-chloranilinas

(106-47-8)

2,4-diaminoanizolis

(615-05-4)

4,4¢-diaminodifenilmetanas

(101-77-9)

3,3¢- dichlorobenzidinas

(91-94-1)

3,3 - dimetilbenzidinas

(119-93-7)

3,3¢-dimetoksibenzidinas

(119-90-4)

3,3¢-dimetil-4,4¢-diaminodifenilmetanas

(838-88-0)

p-krezidinas

(120-71-8)

4,4¢-metileno-bis-(2-chloranilinas)

(101-14-4)

4,4¢-oksidianilinas

(101-80-4)

4,4¢-tiodianilinas

(139-65-1)

o-toluidinas

(95-53-4)

2,4-diaminotoluenas

(95-80-7)

2,4,5-trimetilanilinas

137-17-7

o - anizidinas

90-04-0

4-aminoazobenzenas

60-09-3

 

 

 

1)Tarnybos (Chemical Abstracts Service), tvarkančios cheminių medžiagų sąrašą, cheminei medžiagai suteiktas registracijos numeris. Tarptautinės organizacijos ir atskiros valstybės šį numerį naudoja kaip tarptautinį cheminės medžiagos kodą.

 

D SKIRSNIS. LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ (LOJ), SUSIDARANČIŲ AVALYNĖS SURINKIMO METU, APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

19. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kurios surinkimo proceso metu išvardintų avalynės kategorijų susidarančių lakiųjų organinių junginių vidutiniai kiekiai neviršija nurodytų 2 lentelėje:

 

2 lentelė

 

Avalynės tipas

LOJ/avalynės porai

 

 

universali sportinė, darbinė profesinė,

30 g LOJ/ avalynės porai

vyriška kasdienė (miesto), žieminė avalynė:

 

moteriška kasdienė (miesto) avalynė:

25 g LOJ/ avalynės porai

modelinė, kūdikių, kambario avalynė:

20 g LOJ/ avalynės porai

 

 

 

Pastabos: 1. Lakieji organiniai junginiai (LOJ) – tai visi organiniai junginiai, kurių garų slėgis, esant 293,15 K temperatūrai, yra 0,01 kPa ar daugiau arba kurių lakumas didesnis negu junginių, susidarančių įprastomis avalynės surinkimo sąlygomis.

2. Bendras LOJ kiekis galutinio avalynės gamybos proceso metu apskaičiuojamas taip:

 

M(LOJ suminis) = (M(klijai) x C(LOJ a)) + (A(apdaila) x M(apdaila) x C(LOJ f));

 

čia:

M(LOJ suminis) – bendras susidarančių LOJ kiekis vienai batų porai pagaminti (g);

M(klijai) – klijų kiekis, sunaudotas tam tikrai batų porai pagaminti (g) (turi būti atsižvelgiama tik į klijų su tirpikliais kiekį; į vandeninių ir lydytų klijų kiekius neatsižvelgiama);

C(LOJ a) – LOJ kiekis sunaudotame klijų kiekyje (indeksas: g LOJ vienam gramui klijų);

A(apdaila) – tos poros batų, ant kurių dedama apdaila, plotas (m2) (apdaila – tai pagrindinės dangos, viršutinės dangos ir atitaisymo dangos (viršutinis) odinis apdailos sluoksnis, sintetinis bato priekis, pamušalas, medvilnė ir pan., tik kai juose esama tirpiklių);

M(apdaila) – apdailos medžiagų kiekis vienam kvadratiniam metrui (g/m2);

C(LOJ f) – LOJ kiekis panaudotoje apdailos medžiagoje, tai LOJ kiekis g/g apdailos medžiagos).

3. Avalynės oda, naudojami klijai, apdailos medžiagos ir avalynė dėl susidarančių LOJ kiekių turi būti tikrinami bent vieną kartą per šešis mėnesius.

 

E SKIRSNIS. AVALYNĖS ELEKTRINIŲ AR ELEKTRONINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR PAKUOTĖS APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

20. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kurioje nėra jokių elektrinių ar elektroninių sudedamųjų dalių.

21. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kai jos pakuotė tenkina šiuos reikalavimus:

- kartoninės dėžės yra pagamintos iš ne mažiau kaip 80 procentų pakartotinai panaudotos medžiagos;

- plastikiniai maišai pagaminti iš pakartotinai panaudotos medžiagos.

 

F SKIRSNIS. INFORMACIJOS VARTOTOJUI PATEIKIMO APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

22. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kai kartu su gaminiu vartotojui pateikiama tokia informacija:

- ši avalynė, siekiant didesnio jos atsparumo vandeniui, buvo apdorota specialiomis cheminėmis medžiagomis. Jos nereikia papildomai apdoroti (šis kriterijus taikomas tik dėl atsparumo vandeniui apdorotai avalynei);

- esant galimybei, skatinamas avalynės taisymas, o ne kaip atliekos šalinimas, nes taip bus mažiau kenkiama aplinkai.

 

G SKIRSNIS. AVALYNĖS TINKAMUMO VARTOTI APLINKOSAUGINIAI KRITERIJAI

 

23. ANGŽ gali būti suteiktas darbinei profesinei ir apsauginei profesinei avalynei, paženklintai ženklu CE, vadovaujantis Europos Sąjungos 1989 m. gruodžio 30 d. Tarybos Direktyva 89/686 EEC dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių asmeninę apsauginę įrangą, derinimo (Council Directive 89/689/EEC on the approximation of the laws of the Member States relating to personal protective equipment // Official Journal of the European Communities L 399, 1989 12 30, p. 18).

24. ANGŽ gali būti suteiktas avalynei, kuri atitinka avalynės patvarumo kriterijus, nurodytus 3 lentelėje:

 

Avalynės patvarumo kriterijai

3 lentelė

 

Avalynės tipas

 

 

 

 

Parametro pavadinimas

 

Universali sportinė

Vaikiška

Kasdienė

Vyriška kasdienė (miesto)

Žieminė

Moteriška kasdienė (miesto)

 

Pavyzdinė

Kūdikių

Kambario

Batviršio atsparumas lankstymui (be pastebimo pažeidimo) kilociklais:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

sausomis sąlygomis

100

100

180

80

100

50

15

15

15

šlapiomis sąlygomis

20

20

20

20

20 esant –20 oC= 30

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Batviršio atsparumas plėšimui (vidutinė plėšimo jėga, N):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

odai

≥ 80

≥60

≥60

≥60

≥60

≥40

≥30

≥30

≥30

kitoms medžiagoms

≥ 40

≥40

≥40

≥40

≥40

≥40

≥30

≥30

≥30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Batviršio suklijavimo atsparumas (N/mm)

≥4,0

≥4,0

≥3,0

≥3,5

≥4,0

≥3,0

≥2,5

≥3,0

≥2,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Padų atsparumas lankstymui:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

plyšio dydis (mm)

≤4

≤4

≤5

≤6

≤6

≤8

≤12

 

≤12

nsc – nesavaiminis įtrūkimas

nsc

nsc

nsc

nsc

nsc, esant –10oC

nsc

nsc

 

nsc

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Padų atsparumas dilimui, medžiagoms, kurių tankumas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D ≥ 0,9 g/cm3; (mm3)

≤200

≤250

≤200

≤350

≤200

≤400

≤450

≤400

≤450

D < 0,9 g/cm3; (mg)

≤150

≤170

≤150

≤200

≤150

≤250

≤300

≤250

≤300

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Padų suklijavimo atsparumas medžiagoms (N/mm), kurių tankumas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D ≥ 0,9 g/cm3;

≥4,0

≥4,0

≥3,5

≥3,5

≥3,5

≥3,0

≥2,5

≥3,0

≥2,5

D < 0,9 g/ cm3

≥3,0

≥3,0

≥3,0

≥3,0

≥3,0

≥3,0

≥2,5

≥3,0

≥2,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidpadžio absorbcija ir desorbcija:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

absorbcija (mg/cm2)

≥90

≥90

≥90

≥90

≥90

≥90

≥90

≥90

≥90

desorbcija (%)

≥60

≥60

≥60

≥60

≥60

≥60

≥60

≥60

≥60

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25. ANGŽ gali būti suteiktas žieminei avalynei, kuri tenkina šiuos atsparumo vandeniui reikalavimus:

- batviršių absorbcija (esant skvarbos laiko trukmei: ≥ 240 min.) sudaro < 25 %;

- padų absorbcija (esant skvarbos laiko trukmei: ≥ 60 min. ir po dviejų valandų) sudaro < 20 %.

Pastaba. Specialiems padams gaminti naudojamoms medžiagoms taikomas dar aukštesnis atsparumo vandeniui rodiklis.

 

Literatūra

1. LST EN 12746:2001 Avalynė. Vidpadžių ir įklotų bandymo metodai. Vandens absorbcija ir desorbcija (Footwear – Test methods for insoles and insoks – Water absorbtion and desorbtion).

2. LST EN 1392:2000 Odos ir avalynės medžiagų klijai. Tirpikliniai ir dispersiniai klijai. Sanklijos stiprio apibrėžtomis sąlygomis matavimo metodai (Adhesives for leather and footwear materials – Solvent – based and dispersion adhesives – Test methods for measuring the bond strenght under specified conditions).

3. LST EN 344-1+A1:1998 Saugi, apsauginė ir darbinė profesinė avalynė. I dalis. Reikalavimai ir bandymo metodai.

4. Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimo metodai. I dalis. Cheminiai analizės metodai. Aplinkos apsaugos ministerija. Vilnius, 1994.

______________