LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ SKIRIAMŲJŲ ŽENKLŲ IR LAUKO, KASDIENINIŲ BEI IŠEIGINIŲ UNIFORMŲ ETALONŲ APRAŠYMO PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 12 d. Nr. 880

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 62 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Krašto apsaugos sistemos karių skiriamųjų ženklų ir lauko, kasdieninių bei išeiginių uniformų etalonų aprašymą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 61 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos karių uniformų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 11-301).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Krašto apsaugos ministras                                                           Linas Linkevičius

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 880

 

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ SKIRIAMŲJŲ ŽENKLŲ IR LAUKO,

KASDIENINIŲ BEI IŠEIGINIŲ UNIFORMŲ ETALONŲ APRAŠYMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pagal paskirtį karių uniformos yra skirstomos į:

1.1. lauko uniformą, skirtą dėvėti mokymų, tarnybos metu nuolatinės dislokacijos vietose, pratybų, budėjimų metu ir kitais atvejais tarnybos viršininko nurodymu;

1.2. kasdieninę uniformą, skirtą dėvėti mokymų, tarnybos metu štabuose nuolatinės dislokacijos vietose ir kitais atvejais tarnybos viršininko nurodymu;

1.3. išeiginę uniformą, skirtą dėvėti iškilmingų rikiuočių metu, valstybinių švenčių dienomis, iškilmingų susirinkimų, oficialių (diplomatinių) priėmimų, tarnybos metu ir kitais atvejais tarnybos viršininko nurodymu.

2. Pagal kariuomenės reguliariųjų pajėgų rūšis – Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų – atitinkamai skirstomos ir karių uniformos.

3. Savanorių pajėgų karių uniformos atitinka Sausumos pajėgų karių uniformas, skiriasi tik berečių spalva.

 

II. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI

 

4. Visos uniformos dėvimos su skiriamaisiais ženklais. Yra laipsnių skiriamieji ženklai, kepurių (berečių, piločių) ženklai, uniforminės sagos, vardiniai ženklai, kaklaraiščio segtukai, įvairūs antsiuvai. Jie pritaikomi taip:

4.1. laipsnių skiriamieji ženklai – ant antpečių (Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų karių) ir ant rankovių (Karinių jūrų pajėgų karių);

4.2. skirtingi atskirų padalinių skiriamieji antsiuvai – ant uniformų.

Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų puskarininkiai, seržantai ir eiliniai ant kasdieninių ir išeiginių uniformų švarkų turi tarnybos trukmę žyminčius antsiuvus, tai yra aukso spalvos 5 cm ilgio ir 0,5 cm pločio juosteles, tvirtinamas rankovės išorinėje pusėje. Penkeri profesinės karo tarnybos metai žymimi viena juostele, 10 metų – dviem, 15 – trimis, 20 – keturiomis, 25 – penkiomis juostelėmis. Tarp juostelių yra 3 mm tarpai;

4.3. kiekvienos pajėgų rūšies karių kaklaraiščio segtukai yra skirtingi. Su kaklaraiščiu juos gali segėti visi profesinės karo tarnybos kariai.

5. Visi kariai nešioja vardinį ženklą – plokštelę su pavarde.

6. Sausumos pajėgų karių skiriamieji ženklai yra šie:

6.1. uniforminės kepurės ženklas – sidabrinis Vytis ant raudono skydo, apjuostas aukso spalvos ąžuolo lapų vainiku (generolo kepurės ženklas papildomai papuoštas keliomis į abi puses nusitęsiančiomis ąžuolo lapų eilėmis). Už Vyčio ženklo, jo viršuje, – stilizuoti saulės spinduliai;

6.2. lauko uniformos kepurės ženklas – juodos spalvos Vytis žaliame fone;

6.3. beretės ženklas – sidabrinis Vytis ant raudono skydo. Atskiri padaliniai gali turėti savo tarnybos beretės ženklą;

6.4. uniforminės sagos – aukso spalvos metalo, su Vyčiu, didelės ( 22 mm skersmens) ir mažos (14 mm skersmens);

6.5. kaklaraiščio segtukas – aukso spalvos metalo plokštelė, papuošta Gediminaičių stulpais raudono skritulio centre.

7. Karinių oro pajėgų karių skiriamieji ženklai yra šie:

7.1. uniforminės kepurės ženklas, lauko uniformos kepurės ženklas, uniforminės sagos – kaip Sausumos pajėgų karių;

7.2. pilotės (beretės) ženklas – stilizuoti aukso spalvos metaliniai sparnai su Jogailaičių kryžiumi ties viduriu;

7.3. kaklaraiščio segtukas – aukso spalvos metalo plokštelė, ties viduriu papuošta Jogailaičių kryžiumi ant stilizuotų sparnų.

8. Karinių jūrų pajėgų karių skiriamieji ženklai yra šie:

8.1. uniforminės kepurės ženklas:

8.1.1. karininkų – juodos spalvos fone sidabrinis Vytis ant raudono skydo, simetriškai apjuostas aukso spalvos ąžuolo lapų šakelėmis. Už Vyčio ženklo, jo viršuje, – aukso spalvos inkaras. Admirolo kepurės ženklas papildytas keliomis ąžuolo lapų eilėmis;

8.1.2. puskarininkių, seržantų, eilinių ir jūreivių – juodos spalvos fone sidabrinis Vytis ant raudono skydo, už jo aukso spalvos inkaras per visą ženklo aukštį;

8.2. lauko uniformos kepurės ženklas – juodos spalvos Vytis mėlyname fone;

8.3. pilotės ženklas – sidabrinis Vytis ant raudono skydo, už jo aukso spalvos inkaras per visą ženklo aukštį;

8.4. uniforminės sagos – aukso spalvos metalo su inkaru, didelės (22 mm skersmens) ir mažos (14 mm skersmens);

8.5. kaklaraiščio segtukas – aukso spalvos metalinė plokštelė, papuošta inkaru raudono skritulio centre.

 

III. LAUKO UNIFORMA

 

9. Visų Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų karių lauko uniforma yra vienoda, siuvama iš audinio, marginto slepiamąja spalva, atitinkančia Lietuvos miškingos vietovės piešinį. Lauko uniformą sudaro kostiumas, demisezoninė striukė, universalusis komplektas, kepurė, žieminė kepurė, marškinėliai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, pirštinės ir batai. Atskiros lauko uniformos dalys apibūdinamos taip:

9.1. kostiumas – tai palaidinė ir kelnės, pasiūti iš mišriapluoščio audinio:

9.1.1. kostiumo palaidinė – tiesaus kirpimo, paplatinta, užsegama paslėptomis sagomis. Palaidinės priekyje – dvi poros uždėtinių kišenių. Laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami palaidinės priekyje, ant specialaus liežuvėlio, prisiūto krūtinės aukštyje. Palaidinė užleidžiama ant kelnių. Palaidinės plotis ties liemeniu reguliuojamas papildomais dirželiais;

9.1.2. kelnės – ilgos, šiek tiek siaurėjančios, su paslėptu užsegimu, giliomis šoninėmis kišenėmis, dviem įleistinėmis užpakalinėmis kišenėmis su antkišeniais ir erdviomis kišenėmis ties klešnių šoninėmis siūlėmis nuleistos rankos aukštyje. Kelnių plotis ties liemeniu reguliuojamas papildomais dirželiais. Kelnės dėvimos su juodu diržu, užsegamu tamsaus metalo sagtimi;

9.2. demisezoninė striukė yra tiesaus silueto, su aukšta apykakle, statytomis rankovėmis, užsegama užtrauktuku ir spaudėmis. Striukė siuvama iš vandeniui atsparaus audinio, su šilta įsegama liemene ir apykaklėje paslepiamu gobtuvu. Striukė turi dvi poras kišenių;

9.3. universalusis komplektas – apsauginis drabužis nuo blogo oro, siuvamas iš membraninio audinio. Universalųjį komplektą sudaro striukė su įsegamu pašiltinimu ir kelnės:

9.3.1. striukė – tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku ir spaudėmis. Žemiau liemens linijos – įleistinės kišenės, uždengtos antkišeniais. Striukė siuvama su specialios konstrukcijos gobtuvu, kurio dydis leidžia užsidėti šalmą;

9.3.2. komplekto kelnės – laisvos, tiesaus kirpimo, sutraukiamos elastine virvute vietoj diržo, užsimaunamos ant lauko uniformos kostiumo kelnių;

9.4. kepurė siuvama iš tokio pat audinio kaip lauko uniformos kostiumas, ji su pakietintu snapeliu, į vidų arba į išorę lenkiamomis auselėmis, priekyje – siuvinėta kokarda;

9.5. žieminė kepurė siuvama iš tokio pat audinio kaip demisezoninė striukė ir yra tokio pat modelio, kaip lauko uniformos kepurė, tik pašiltinta;

9.6. Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų kariai po lauko uniforma vilki marškinėlius ilgomis arba trumpomis rankovėmis, kurie siuvami iš trikotažo, marginto slepiamąja spalva;

9.7. pirštinės – pusiau odinės, pirštuotos, pašiltintos: delnas – juodos odos, viršus – iš audinio, marginto slepiamuoju piešiniu;

9.8. batai – suvarstomi juodi odiniai, pusilgiais aulais, su pamušalu.

10. Karinių jūrų pajėgų karių lauko uniforma yra tokios pat sudėties ir modelio kaip Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų karių, tik tamsiai mėlyna.

11. Karinių jūrų pajėgų kariai po lauko uniforma dėvi kitokius marškinėlius – jūrinikes ilgomis rankovėmis arba be rankovių. Jūrinikės siuvamos iš trikotažo, marginto juodai baltais 12 mm pločio dryželiais.

 

IV. KASDIENINĖ UNIFORMA

 

12. Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų privalomosios pradinės karo tarnybos karių kasdieninė uniforma yra ta pati lauko uniforma, tik vietoj lauko uniformos kepurių dedamos skirtingų spalvų beretės:

12.1. Sausumos pajėgų karių – žalia;

12.2. Savanorių pajėgų karių – vyšninės spalvos;

12.3. Karinių oro pajėgų karių – tamsiai mėlyna.

13. Vyrų Sausumos pajėgų profesinės karo tarnybos karių kasdieninę uniformą (toliau vadinama – vyrų kasdieninė uniforma) sudaro uniforminė kepurė ir beretė, uniforminis kostiumas, megztinis, uniforminiai marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, kasdieninė striukė, lietpaltis, šalikas, juodos pirštinės, uniforminiai pusbačiai ir žieminiai batai. Atskiros vyrų kasdieninės uniformos dalys apibūdinamos taip:

13.1. uniforminė kepurė – iš kostiuminio audinio, su plokščiu viršugalviu ir 4,5 cm pločio kietu lankeliu. Kepurės sujungimo siūlės papuoštos geltonos spalvos įsiuvais. Snapelis kietas, juodos spalvos, virš jo 2 mažomis uniforminėmis sagomis segamas pintas aukso spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, segamas kepurės ženklas;

13.2. Sausumos pajėgų karių beretė – žalia, Savanorių pajėgų karių – vyšninės spalvos;

13.3. uniforminis kostiumas – tai švarkas ir kelnės, siuvami iš samanų spalvos kostiuminio audinio:

13.3.1. švarkas – pusiau prigludusio silueto, su vienaeiliu, kiek paaukštintu užsegimu 5 didelėmis uniforminėmis sagomis: viršutinė saga viename aukštyje su viršutinių antkišenių sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama, su stove ir atvartais. Per nugaros vidurį eina siūlė, užsibaigianti skeltuku. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje su figūriniais antkišeniais, apatinės – žemiau liemens linijos, erdvios, su stačiakampiais antkišeniais. Visi antkišeniai užsegami mažomis uniforminėmis sagomis. Rankovės statytos, su pridurtais figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje – 0,2-0,3 cm pločio geltoni įsiuvai. Apykaklės kampai puošiami dekoratyviniais siuvinėtais trikampėliais, kurių juodo fono centre – aukso spalvos Gediminaičių stulpai. Švarkas siuvamas su nuimamais antpečiais, ant kurių žymimi laipsnių skiriamieji ženklai;

13.3.2. kelnės – tiesaus kirpimo su 0,2-0,3 cm pločio geltonos spalvos įsiuvais šoninėse siūlėse. Ant užpakalio – 2 simetriškai išdėstytos įleistinės kišenės, uždengtos figūriniais antkišeniais. Kelnės dėvimos su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

13.4. megztinis – samanų spalvos, tiesaus silueto, statytomis rankovėmis ir trikampe kaklo iškirpte. Ant megztinio pečių ir ties alkūnėmis prisiūti kostiuminio audinio antsiuvai. Megztinio priekio kairėje pusėje, krūtinės aukštyje, ir ant abiejų rankovių prisiūtos kišenėlės iš tokio pat audinio kaip antsiuvai. Į rankovės prisiuvimo siūlę įleisti antpečiai, siauresnis jų galas prisegamas tekstilės lipduku. Ant antpečių maunamos movos su laipsnių skiriamaisiais ženklais;

13.5. uniforminiai marškiniai – šviesaus smėlio spalvos, klasikinio modelio, prigludę, su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine. Į rankovių prisiuvimo siūlę įleisti to paties audinio antpečiai, siauresnis jų galas prisegamas sagute. Marškiniai dėvimi su movomis laipsnių skiriamiesiems ženklams. Marškiniai siuvami ilgomis ir trumpomis rankovėmis;

13.6. kaklaraištis – juodas, klasikinio modelio;

13.7. kasdieninė striukė – tamsių samanų spalvos, tiesaus silueto, ilgis – 3-4 cm žemiau uniforminio švarko, pašiltinta, siuvama su laisvai krintančiomis priekio ir nugaros papetėmis. Apykaklė nedidelė, atverčiama. Užsegama užtrauktuku ir spaudėmis. Žemiau liemens linijos – įstrižoko kirpimo įleistinės kišenės. Rankovės statytos, šiek tiek nuolaidžiais pečiais, į rankovių prisiuvimo siūlę įleisti to paties audinio antpečiai, siauresnis jų galas prisegamas spaude. Striukė dėvima su movomis laipsnių skiriamiesiems ženklams;

13.8. lietpaltis – tamsaus smėlio spalvos, su įsegamu pašiltinimu, tiesaus kirpimo, su laisvai krintančiomis priekio ir nugaros papetėmis. Užsegama 5 lietpalčio spalvos sagomis. Per nugarą suklota gili dvipusė klostė, tvirtinama 14-16 cm žemiau liemens linijos. Lietpaltis siuvamas su to paties audinio dvigubais dekoratyviniais antpečiais, prisegamais sagomis, dėvimas su movomis laipsnių skiriamiesiems ženklams. Rankovės statytos, puoštos dekoratyviniais dirželiais apačioje. Žemiau liemens linijos – įstrižoko kirpimo įleistinės kišenės. Lietpalčio ilgis – 40 cm nuo žemės;

13.9. šalikas – trikotažinis, drabužių spalvos, dėvimas su lietpalčiu ir kasdienine striuke;

13.10. pirštinės – pirštuotos, juodos odos arba trikotažo;

13.11. uniforminiai pusbačiai – juodos odos, klasikinio stiliaus;

13.12. žieminiai batai – klasikinio stiliaus juodos odos aulinukai, pašiltinti, užsegami užtrauktuku.

14. Moterų – Sausumos pajėgų profesinės karo tarnybos karių kasdieninę uniformą (toliau vadinama – moterų kasdieninė uniforma) sudaro uniforminė kepuraitė ir beretė, uniforminis kostiumas, megztinis, uniforminės palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklajuostė, kasdieninė striukė ir lietpaltis, šalikas, juodos pirštinės, uniforminiai bateliai ir žieminiai batai. Atskiros moterų kasdieninės uniformos dalys apibūdinamos taip:

14.1. uniforminė kepuraitė – iš kostiuminio audinio, skrybėlaitės tipo su aukštai į viršų užverstais kraštais, kurių pakraštys, taip pat šonų ir dugno sujungimo siūlės papuošti geltonos spalvos 0,2-0,3 cm pločio įsiuvais, o kepuraitės priekis – aukso spalvos pintu dirželiu, prisegamu 2 mažomis uniforminėmis sagomis. Virš dirželio segamas kepurės ženklas;

14.2. Sausumos pajėgų karių beretė yra žalios, Savanorių pajėgų karių – vyšninės spalvos;

14.3. uniforminis kostiumas – tai švarkas, kelnės ir sijonas, siuvami iš samanų spalvos kostiuminio audinio:

14.3.1. švarkas – pusiau prigludusio silueto su vienaeiliu, kiek paaukštintu užsegimu 5 didelėmis uniforminėmis sagomis: viršutinė saga turi būti virš krūtinės. Švarko apykaklė atlenkiama, su stove ir atvartais. Per nugaros vidurį eina siūlė. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, kišenės uždengtos stačiakampiais antkišeniais, užsegamais mažomis uniforminėmis sagomis. Rankovės statytos, su pridurtais figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje – 0,2-0,3 cm pločio geltoni įsiuvai. Apykaklės kampai puošiami dekoratyviniais siuvinėtais trikampėliais, kurių juodo fono centre – aukso spalvos Gediminaičių stulpai. Švarkas siuvamas su nuimamais antpečiais, ant kurių žymimi laipsnių skiriamieji ženklai;

14.3.2. kelnės – tiesaus kirpimo su 0,2-0,3 cm pločio geltonos spalvos įsiuvais šoninėse siūlėse ir šoninėmis įleistinėmis kišenėmis. Kelnės dėvimos su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

14.3.3. sijonas – tiesaus kirpimo, su juosmeniu diržui įverti ir 5 cm gylio kloste ties nugaros siūle, ilgis – iki kelių. Sijonas dėvimas su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

14.4. megztinis – tokios pat spalvos ir modelio kaip ir vyrų;

14.5. uniforminė palaidinė – tokios pat spalvos ir modelio kaip ir vyrų uniforminiai marškiniai, skiriasi tik užsegimo kryptis ir tai, kad yra tik viena uždėtinė kišenė dešinėje krūtinės pusėje;

14.6. kaklajuostė – juoda, klasikinio modelio;

14.7. kasdieninė striukė – tokios pat spalvos ir modelio kaip ir vyrų, skiriasi tik užsegimo kryptis;

14.8. lietpaltis – tokios pat spalvos ir modelio kaip ir vyrų, skiriasi tik užsegimo kryptis ir tai, kad per nugarą suklota vienpusė 6-7 cm gylio klostė, sutvirtinama 36-38 cm žemiau liemens linijos;

14.9. šalikas – trikotažinis, drabužių spalvos, dėvimas su lietpalčiu ir kasdienine striuke;

14.10. pirštinės – pirštuotos, juodos odos arba trikotažo;

14.11. uniforminiai bateliai – juodos odos, klasikinio stiliaus, su vidutinio aukščio pakulne;

14.12. žieminiai batai – klasikinio stiliaus juodos odos aulinukai su vidutinio aukščio pakulne, pašiltinti, užsegami užtrauktuku.

15. Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių (vyrų ir moterų) kasdieninės uniformos sudėtis ir modelis yra tokie pat kaip Sausumos pajėgų karių (atitinkamai vyrų ir moterų), išskyrus tai, kad:

15.1. vietoj beretės dedama pilotė, kuri yra tamsiai mėlyna, klasikinio modelio, kairiame jos šone segamas pilotės ženklas;

15.2. kostiumas, kasdieninė striukė, lietpaltis, megztinis, šalikas yra tamsiai mėlyni;

15.3. kasdieniniai uniforminiai marškiniai (vyrų) ir palaidinės (moterų) yra žydri.

16. Vyrų – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių kasdieninę uniformą (toliau vadinama – vyrų kasdieninė uniforma) sudaro uniforminė kepurė, pilotė, žieminė kepurė, uniforminis kostiumas, megztinis, kasdieniniai uniforminiai marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, kasdieninė striukė, žieminė striukė, šalikas, pirštinės, pusbačiai ir žieminiai batai. Atskiros vyrų kasdieninės uniformos dalys apibūdinamos taip:

16.1. pilotė – juoda, klasikinio modelio. Kairiame jos šone segamas pilotės ženklas;

16.2. uniforminė kepurė – balta, su 4,5 cm pločio juodu lankeliu ir juodu kietu snapeliu. Vyresniųjų karininkų kepurės snapelis puošiamas aukso spalvos ąžuolo lapų vainiku. Virš snapelio mažomis uniforminėmis sagomis segamas pintas aukso spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, segamas kepurės ženklas;

16.3. žieminė kepurė – juodos odos, su juodo avikailio auselėmis, kurios viršugalvyje gali būti surišamos. Priekyje segamas kepurės ženklas;

16.4. uniforminis kostiumas – tai švarkas ir kelnės, siuvami iš juodo kostiuminio audinio:

16.4.1. švarkas – pusiau prigludusio silueto, dvieiliu užsegimu 4 didelių uniforminių sagų su inkaru poromis, kurių viršutinė pora yra tik dekoratyvinė (t. y. neužsegama). Švarko apykaklė atlenkiama, su stove ir atvartais, atvartų kampai platesni už apykaklės. Per nugaros vidurį eina siūlė. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, kišenės uždengtos stačiakampiais antkišeniais. Ant rankovių, 8 cm nuo apatinio krašto, tvirtinami laipsnių skiriamieji ženklai;

16.4.2. kelnės – tiesaus kirpimo, su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis ir 2 simetriškomis įleistinėmis kišenėmis su antkišeniais ant užpakalio. Kelnės dėvimos su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

16.5. megztinis – tokio pat modelio kaip Sausumos pajėgų karių, tik tamsiai mėlynas;

16.6. kasdieniniai uniforminiai marškiniai – tokio pat modelio kaip Sausumos pajėgų karių, tik tamsiai mėlyni;

16.7. kaklaraištis – tokio pat modelio ir spalvos kaip Sausumos pajėgų karių;

16.8. kasdieninė striukė – tokio pat modelio kaip Sausumos pajėgų karių, tik juoda. Priekio ir nugaros papetės prisiūtos. Striukės išorinės kišenės – su užtrauktukais;

16.9. žieminė striukė – tokia pat kaip kasdieninė, tik pašiltinta kailiu;

16.10. šalikas – juodo trikotažo;

16.11. pirštinės – pirštuotos, juodos odos arba trikotažo;

16.12. avalynė – kaip Sausumos pajėgų karių.

17. Moterų – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių kasdieninę uniformą (toliau vadinama – moterų kasdieninė uniforma) sudaro uniforminė kepuraitė, pilotė, žieminė kepurė, uniforminis kostiumas, megztinis, kasdieninės uniforminės palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklajuostė, kasdieninė striukė, žieminė striukė, šalikas, pirštinės, uniforminiai bateliai ir žieminiai batai. Atskiros moterų kasdieninės uniformos dalys apibūdinamos taip:

17.1. kepuraitė – skrybėlaitės tipo, su aukštai į viršų užverstais kraštais. Kepuraitės viršutinė dalis – balto, kraštai – juodo audinio. Kepuraitės priekis papuoštas aukso spalvos pintu dirželiu, prisegamu 2 mažomis uniforminėmis sagomis. Virš dirželio segamas kepurės ženklas;

17.2. pilotė – klasikinio modelio, juoda. Kairiame jos šone segamas pilotės ženklas;

17.3. žieminė kepurė – tokia pat kaip ir vyrų;

17.4. uniforminį kostiumą sudaro švarkas, sijonas ir kelnės:

17.4.1. švarkas – pusiau prigludusio silueto, su vienaeiliu užsegimu 3 uniforminėmis sagomis su inkaru. Priekis – su liemens įsiuvais, o per nugaros vidurį eina siūlė. Švarko apykaklė atlenkiama, su stove, atvartų kampai platesni už apykaklės. Švarkas – su įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, kišenės uždengtos stačiakampiais antkišeniais. Laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami ant rankovių;

17.4.2. sijonas – tiesaus kirpimo, su juosmeniu diržui įverti ir 5 cm gylio kloste ties nugaros siūle. Sijono ilgis – iki kelių. Sijonas dėvimas su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

17.4.3. kelnės – tiesaus kirpimo su juosmeniu diržui įverti ir šoninėmis įleistinėmis kišenėmis. Kelnės dėvimos su juodu diržu, užsegamu geltono metalo sagtimi;

17.5. megztinis – toks pat kaip ir vyrų;

17.6. kasdieninės uniforminės palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis – to paties modelio kaip moterų – Sausumos pajėgų karių, tik tamsiai mėlynos;

17.7. kaklajuostė, pirštinės, uniforminiai bateliai, žieminiai batai – kaip moterų – Sausumos pajėgų karių;

17.8. kasdieninė striukė, žieminė striukė, šalikas – kaip vyrų – Karinių jūrų pajėgų karių.

 

V. IŠEIGINĖ UNIFORMA

 

18. Sausumos pajėgų privalomosios pradinės karo tarnybos karių išeiginė uniforma yra ta pati lauko uniforma, tik galvos apdangalas vasarą – žalia (Savanorių pajėgų karių – vyšninės spalvos) beretė, žiemą – beretė arba lauko uniformos žieminė kepurė. Prie išeiginės uniformos mūvimos pirštuotos juodo trikotažo pirštinės.

19. Karinių oro pajėgų privalomosios pradinės karo tarnybos karių išeiginė uniforma yra ta pati lauko uniforma, tik galvos apdangalas vasarą – tamsiai mėlyna beretė, žiemą – beretė arba lauko uniformos žieminė kepurė. Prie išeiginės uniformos mūvimos pirštuotos juodo trikotažo pirštinės.

20. Karinių jūrų pajėgų privalomosios pradinės karo tarnybos karių išeiginę uniformą sudaro balta besnapė kepurė, žieminė kepurė, išeiginis kostiumas, balta palaidinė, jūreiviškas kelnių diržas, puspaltis, dryžuotos jūrinikės ilgomis rankovėmis ir be rankovių, šalikas, pirštinės, batai:

20.1. besnapė kepurė siuvama iš balto audinio, su plokščiu viršugalviu ir 4,5 cm pločio juodu kietu lankeliu, kurie sujungti minkštais baltais šoneliais. Lankelis apjuostas juodu kaspinu su aukso spalvos raidėmis „KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS“, kaspino 40 cm ilgio galai laisvai plevėsuoja. Kepurės priekyje segamas kepurės ženklas;

20.2. žieminė kepurė – sportinio tipo, juodos odos, su juodo avikailio auselėmis. Kepurės priekyje segamas kepurės ženklas;

20.3. išeiginį kostiumą sudaro palaidinė ir kelnės, pasiūti iš juodo kostiuminio audinio:

20.3.1. palaidinė – tiesaus kirpimo, statytomis rankovėmis su rankogaliais, su didele apykakle, prie kurios segama mėlyna jūreiviška apykaklė. Palaidinė sukišama į kelnes;

20.3.2. kelnės – platėjančios, specialaus kirpimo (su užsegimu abiejuose šonuose). Kelnių juosmuo platesnis, su kilpomis 4,3 cm pločio diržui;

20.4. balta palaidinė – tokio pat modelio kaip ir juoda;

20.5. jūreiviškas kelnių diržas – 4,3 cm pločio, juodos odos, su didele geltono metalo sagtimi su Gediminaičių stulpais;

20.6. puspaltis – juodo paltinio audinio, pašiltintas, tiesaus kirpimo, užsegamas 5 poromis didelių uniforminių sagų su inkaru. Priekyje, žemiau liemens linijos, – įleistinės kišenės su stačiakampiais antkišeniais. Nugara su papete ir vidurio siūle, o ties liemeniu papuošta dekoratyviniu dirželiu, prisegamu dviem didelėmis uniforminėmis sagomis. Puspaltis – su paltinio audinio antpečiais, prisegamais mažomis uniforminėmis sagomis;

20.7. dryžuotos jūrinikės ilgomis rankovėmis ir be rankovių – iš trikotažo, marginto juodai baltais 12 mm pločio dryželiais;

20.8. šalikas – balto trikotažo;

20.9. pirštinės – pirštuotos, baltos odos arba trikotažo;

20.10. batai – klasikinio modelio juodos odos aulinukai.

21. Vyrų – Sausumos pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginę uniformą sudaro šios kasdieninės uniformos dalys: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, uniforminiai marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, lietpaltis, šalikas, pirštinės, uniforminiai pusbačiai, žieminiai batai.

22. Moterų – Sausumos pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginę uniformą sudaro šios kasdieninės uniformos dalys: uniforminė kepuraitė, uniforminis kostiumas (švarkas ir sijonas), uniforminės palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklajuostė, lietpaltis, šalikas, pirštinės, uniforminiai bateliai, žieminiai batai.

23. Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginės uniformos sudedamosios dalys yra kaip Sausumos pajėgų karių, išskyrus marškinius (moterims – palaidines), kurie yra to paties modelio kaip ir kasdieniniai, tik balti.

24. Vyrų – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginę uniformą sudaro uniforminė arba žieminė kepurė, uniforminis kostiumas, išeiginiai marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, kasdieninė arba žieminė striukė, šalikas, pirštinės, uniforminiai pusbačiai, žieminiai batai. Karininkai nešioja kardą.

25. Moterų – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginę uniformą sudaro uniforminė skrybėlaitė arba žieminė kepurė, uniforminis kostiumas (švarkas ir sijonas), išeiginės palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kaklajuostė, kasdieninė arba žieminė striukė, šalikas, pirštinės, uniforminiai bateliai, žieminiai batai. Karininkės nešioja kardą.

26. Visų Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių išeiginė apranga yra kasdieninės uniformos atskiros dalys, išskyrus marškinių (vyrams), palaidinių (moterims) bei šalikų spalvą: yra to paties modelio kaip ir kasdieniniai, tik balti. Kardas yra dekoratyvinis uniformos elementas.

______________