LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL Lietuvos respublikos LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO projekto nr. xip-3469(2) IR Lietuvos respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3470(2)
2012 m. kovo 7 d. Nr. 268
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui Nr. XIP-3469(2) (toliau – Tarybos įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Tarybos įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Taryba įprasta vadinti kolegialiai sprendimus priimančią instituciją, susidedančią iš renkamų (skiriamų) narių, taigi derėtų patikslinti kuriamos įstaigos prie ministerijos pavadinimą – pasirinkti tinkamesnį ir labiau atspindintį jos veiklos pobūdį (pavyzdžiui, agentūra, tarnyba, departamentas ar kita), tai, be kita ko, darytų aiškesnę vykdomosios valdžios sistemą.
1.2. Reikėtų patikslinti Tarybos įstatymo projekto 1 straipsnį – nustatyti, kad įstatymas reglamentuoja ne įstaigos statusą, nes tokia sąvoka tinkamesnė vartoti civilinės teisės doktrinoje, o juridinio asmens steigimą, veiklą, valdymą, pertvarkymą ir pabaigą, taip pat patikslinti Lietuvos kultūros tarybos pavadinimą – „Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos“.
1.3. Patikslinti Tarybos įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį – sukonkretinti kultūros ministrui pavestą valdymo sritį, kurioje valstybės politiką įgyvendins steigiama įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir aiškiai nurodyti, kad šią įstaigą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
1.4. Atsisakyti Tarybos įstatymo projekte (5 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatyto Lietuvos kultūros tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Taryba) vadovo dvigubo atskaitingumo. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 3 dalies 2 punkte nustatyta – biudžetinės įstaigos vadovą priima į pareigas ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taigi siūlomas atskaitingumo ir kontrolės mechanizmas neproporcingas, galintis lemti subjektų, kuriems Tarybos vadovas atskaitingas, tarpusavio konkurenciją ir kontrolės funkcijų dubliavimą, koliziją su valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais.
1.5. Atsisakyti Tarybos įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalies kaip perteklinės 4 straipsnio 12 punkto atžvilgiu.
1.6. Aiškiai nustatyti, ar Tarybos valdyba yra valdymo, ar priežiūros organas. Jeigu valdymo organas, esant dviem juridinio asmens valdymo organams, jų kompetencija įstatyme turi būti aiškiai atskirta, išspręstas funkcijų (išorinės ir vidinės) pasidalijimo klausimas. Tarybos įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, ar Taryba įgis civilines teises, prisiims civilines pareigas ir jas įgyvendins per vienasmenį ar kolegialų valdymo organą. Jeigu Tarybos įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 punktas reiškia, kad Taryba įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per valdybą, vadinasi, valdyba priims visus sprendimus, susijusius su Tarybos civilinių teisių įgijimu, civilinių pareigų prisiėmimu ir įgyvendinimu, o sprendimai bus laikomi valdymo organo sprendimais ir sukurs teisines pasekmes priimti juos tik kolegialiai in corpore.
1.7. Suderinti Tarybos įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį su 7 straipsnio 12 dalimi. Nustačius, kad Tarybos vadovas yra ir valdybos pirmininkas, kultūros ministras negali teikti pasiūlymo dėl valdybos pirmininko kandidatūros.
1.8. Nurodyti Tarybos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje bendrą rinkėjų skaičių, o 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „rinkimų turas“ įrašyti žodžius „rinkimų etapas“. Kadangi rinkėjai ne renkami, o deleguojami, čia netikslinga vartoti sąvokos „rinkimai“. Tarybos įstatymo projekto 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys gali neatitikti konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes asociacijoms sudaromos palankesnės nei kitų teisinių formų asmenims sąlygos deleguoti rinkėją, nors asociacijos nariu būti neprivaloma. Be to, Tarybos įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoms asociacijoms suteikiama teisė deleguoti po vieną rinkėją, o Tarybos įstatymo projekto 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos asociacijos turi teisę deleguoti vieną bendrą rinkėją. Toks skirstymas objektyviai nepagrįstas.
1.9. Tarybos įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius penkerius metus buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Šios nuostatos proporcingumas ir tikslingumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą (Žin., 2011, Nr. 141-6634), kuriame pažymėta – „<...> BK 97 straipsnyje, kad kai sueina nustatyti teistumo terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais teismui skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, sprendžiant dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi <...>“.
1.10. Aiškiau reglamentuoti Tarybos įstatymo projekto 9 straipsnyje numatytų Tarybos ekspertų statusą – svarstyti, ar tikslinga juos skirti dvejiems metams, ar ad hoc atvejais (prireikus) kviesti tokį ekspertą, kurio reikėtų konkretiems projektams vertinti, pagal paslaugų teikimo sutartį. Be to, pagal Tarybos įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą Tarybos valdyba veikia kaip nuolatinis ekspertas, taigi vargu ar būtina dar viena ekspertų grupė. Nederėtų ekspertams nustatyti tokių pat reikalavimų kaip valdybos nariams, kurie priima esminius Tarybos sprendimus dėl meno ir kultūros projektų finansavimo. Ekspertų veikla pagrįsta jų turimomis žiniomis ir gebėjimais, todėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimas jiems nebūtinas ir neproporcingas. Reikėtų numatyti, kas nustatys Tarybos įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje minimo viešo konkurso organizavimo tvarką.
1.11. Išsamiai reglamentuoti atskiras procedūras – patikslinti Tarybos įstatymo projekto 8 straipsnio 2 ir 5 dalis (aiškiai nurodyti, kas laikoma dalyvavimu Lietuvos kultūros tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valdybos posėdyje, kokiais kitais priimtinais būdais valdybos narys gali išreikšti savo nuomonę, reikalingą valdybos sprendimui priimti) ir šį straipsnį papildyti – nustatyti Tarybos valdybos nario atšaukimo ir naujo nario rinkimo vietoj atšauktojo tvarką. Nepagrįsta ir Tarybos įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje numatyta kultūros ministro iniciatyva kviesti valdybos posėdį, nes kultūros ministras nėra valdybos narys.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3470(2) (toliau – Fondo įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Fondo įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Nurodyti Fondo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 ir 4 punktuose, kad Kultūros rėmimo fondo lėšos bus skiriamos ne tik kultūrai, bet ir menui remti.
2.3. Patikslinti Fondo įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą – nenurodyti jame, kad įstatymas reglamentuoja fondo statusą, nes tokia sąvoka tinkamesnė vartoti civilinės teisės doktrinoje.
2.4. Nustatyti Fondo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kad Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo viešuosius konkursus, kurių pagrindu atrinktiems projektams, programoms ir kitoms priemonėms skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Atitinkamai papildyti Fondo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 11 punktą – nurodyti jame konkretų teisės aktą.
2.5. Kultūros rėmimo fondo lėšos yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kurios įstatymo nustatyta tvarka planuojamos nuo praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų, taigi naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatyme reikėtų palikti galioti nuostatas dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų apskaitos pagal atskirą programą ir visai atsisakyti 5 straipsnio, kuriame nustatyta, kad nepanaudotos fondo lėšos lieka sąskaitoje ir naudojamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti.
2.6. Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojami projektai atrenkami konkurso būdu ir negali būti iš anksto planuojami, patikslinti Fondo įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kokie metai turimi galvoje (kalendoriniai, finansiniai ar kitokie).
2.7. Suvienodinti ir nuosekliai vartoti vieną objektą apibrėžiančias sąvokas ir tikslius institucijų pavadinimus, atitinkamai patikslinti Fondo įstatymo projekto 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, 5 straipsnio 2 dalį.
2.8. Kadangi Fondo įstatymo projekto 2 straipsnyje reglamentuojamas ne tik šio įstatymo įsigaliojimas, bet ir įgyvendinimas, patikslinti Fondo įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, šiame straipsnyje nustatyti, kokia tvarka bus nagrinėjamos iki šio įstatymo įsigaliojimo pateiktos, bet neišnagrinėtos paraiškos, ir numatyti, kad pradėti finansuoti projektai baigiami vykdyti pagal jų finansavimo sutartyse nustatytas sąlygas.