TEISĖJŲ TARYBOS
N U T A R I M A S
DĖL TEISĖJŲ TARYBOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2013 m. birželio 28 d. Nr. 13P-87-(7.1.2)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649; 2003, Nr. 17-700; 2006, Nr. 60-2121; 2008, Nr. 81-3186; 2011, Nr. 85-4128; 2013, Nr. 57-2839) 120 straipsnio 2 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“;
2.2. Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 13P-74-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“ papildymo“;
2.3. Teisėjų tarybos 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“ pakeitimo“;
2.4. Teisėjų tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 13P-180-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“ pakeitimo“;
2.5. Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 13P-30-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“ pakeitimo“;
2.6. Teisėjų tarybos 2012 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 13P-112-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento“ pakeitimo“;
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 13P-87-(7.1.2)
TEISĖJŲ TARYBOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Teisėjų taryba (toliau – Taryba) – vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) (toliau – Teismų įstatymas), kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiuo reglamentu.
4. Tarybos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, demokratijos, nepriklausomumo ir teisėtumo principais.
II. TEISĖJŲ TARYBA, JOS SUDARYMAS
6. Tarybą sudaro 23 nariai:
6.1. pagal pareigas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
6.2. Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.
7. Tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį nei penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.
III. TEISĖJŲ TARYBOS VADOVYBĖ
9. Tarybos vadovybę sudaro Tarybos pirmininkas, Tarybos pirmininko pavaduotojas ir Tarybos sekretorius.
10. Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Tarybos narių slaptu balsavimu renka Taryba.
11. Tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir Tarybos sekretorius laikomi išrinktais, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Jei, rinkimuose dalyvaujant trims ar daugiau kandidatų, nė vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusės Tarybos narių balsų, organizuojamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du didžiausią balsų skaičių surinkę kandidatai.
12. Naujoji Taryba jos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių renka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Visuotinio teisėjų susirinkimo, išrinkusio naująją Tarybą, pirmajame sušauktame Tarybos posėdyje. Šį posėdį pradeda ir Tarybos pirmininko rinkimus organizuoja didžiausią teisėjo darbo stažą turintis Tarybos narys.
13. Pasibaigus Tarybos vadovybės arba vieno jos nario dvejų metų kadencijai, išskyrus šio reglamento 12 punkte numatytu atveju, arba jo įgaliojimams pasibaigus anksčiau laiko, Taryba ne vėliau kaip per mėnesį išrenka naują Tarybos vadovybę arba jos narį.
14. Kadenciją baigęs Tarybos vadovybės narys laikinai eina pareigas tol, kol išrenkamas naujas Tarybos vadovybės narys.
15. Tarybos vadovybės nario įgaliojimai anksčiau laiko pasibaigia jam atsistatydinus arba pasibaigus jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimams Teismų įstatyme nustatytais atvejais.
16. Tarybos pirmininkas:
16.2. kartu su Tarybos sekretoriumi pasirašo Tarybos priimtus nutarimus, kartu su posėdžių sekretoriumi – Tarybos posėdžių protokolus;
16.5. veikia Tarybos vardu, atstovauja Tarybai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose;
16.6. atstovauja Tarybai kitose valstybėse bei tarptautinėse institucijose teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
17. Tarybos sekretorius:
17.1. koordinuoja:
18. Jei Tarybos pirmininko nėra, jo funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, jo nesant – vyriausias pagal amžių Tarybos narys.
IV. TEISĖJŲ TARYBOS KOMPETENCIJA
20. Taryba:
20.3. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;
20.4. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
20.5. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo;
20.6. sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, iš šios komisijos narių renka jos pirmininką, tvirtina šios komisijos nuostatus bei egzamino programą;
20.7. tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;
20.8. sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras, padedančias įgyvendinti Teisėjų tarybos funkcijas, ir tvirtina jų veiklą reguliuojančius teisės aktus;
20.9. slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius (teisėjus), iš šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;
20.10. slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų;
20.14. tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;
20.16. nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;
20.17. tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;
20.18. tvirtina Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir lektorių kvalifikacinius reikalavimus;
20.19. tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus bei jų aprašymus;
20.20. svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
20.22. kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje viešai paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą;
20.24. bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
20.25. bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
20.26. turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, kurios reikia Tarybos funkcijoms atlikti;
20.27. tvirtina teisėjų, pretendentų į apylinkės teismo teisėjus, asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, siuntimo tikrintis sveikatą išdavimo tvarką;
V. TEISĖJŲ TARYBOS TEISĖS
21. Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
21.1. į Tarybos posėdžius kviesti suinteresuotų ar kompetentingų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų atstovus, ekspertus ar specialistus;
21.2. paskirti Tarybos narius į komisijas ar komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras;
21.3. sudaryti nuolatines ar laikinąsias komisijas, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras, įtraukti į jas ekspertus ar specialistus, Tarybos prašymu deleguotus teismų, valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, organizacijų;
21.4. atliekant administracinės veiklos priežiūrą gali sudaryti komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai Administravimo teismuose nuostatuose numatyta tvarka;
21.5. rengti pasiūlymus, kaip pakeisti ar papildyti su teismų savivalda, administravimu ir kitais teismų veiklos klausimais susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus;
21.6. pagal savo kompetenciją palaikyti ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
21.8. priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrinti sveikatą Teismų įstatymo nustatyta tvarka, po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo nepraėjus penkeriems metams, jei yra informacijos iš atitinkamo teismo pirmininko arba išorinio teismų administravimo subjekto apie teisėjo sveikatos problemą, akivaizdžiai trukdančią atlikti pareigas.
VI. TEISĖJŲ TARYBOS NARIO TEISĖS IR PAREIGOS
22. Tarybos narys turi tokias teises ir pareigas:
22.1. siūlyti įtraukti klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir pateikti su juo susijusią medžiagą;
22.2. dalyvauti Tarybos posėdžiuose, pasisakyti, teikti pasiūlymų ir balsuoti juose svarstomais klausimais. Negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje Tarybos narys privalo iki posėdžio pradžios apie tai informuoti Tarybos pirmininką ar Tarybos sekretorių;
22.3. negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje, iki posėdžio pradžios dėl svarstomų klausimų raštu pateikti savo argumentuotą nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje;
22.5. teisės aktų nustatyta tvarka gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų;
22.7. dalyvauti Tarybos sudaromų komisijų, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančiose kitokių formų struktūrų veikloje;
22.8. susipažinti su visais Nacionalinėje teismų administracijoje saugomais Tarybos dokumentais: nutarimais, protokolais ir kt.;
22.9. susitikti su teisėjais ir kitais asmenimis teismų patalpose. Apie susitikimo laiką ir vietą skelbiama teismo, kuriame organizuojamas susitikimas, atitinkamo apygardos teismo bei šio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų skelbimų lentose bei interneto svetainėse, taip pat Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Teismo, kuriame vyks susitikimas, administracija sudaro sąlygas Tarybos nariui susitikti su teisėjais ir kitais asmenimis;
23. Tarybos narys turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas nuo klausimo Tarybos posėdyje svarstymo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio Tarybos nario nešališkumo.
24. Pareikšti nušalinimą turi teisę bet kuris Tarybos narys ar asmuo, su kurio teisine padėtimi, teisėmis ar pareigomis susijęs klausimas turi būti svarstomas Tarybos posėdyje, arba šio asmens įgaliotas atstovas. Pareiškimas nušalinti Tarybos narį nuo klausimo svarstymo turi būti motyvuotas, jis pateikiamas Tarybai.
25. Tarybos narys laikomas nusišalinusiu arba nušalintu nuo klausimo svarstymo ir nedalyvauja dėl jo priimant nutarimą, jei tai patvirtina Taryba. Dėl kiekvieno Tarybos nario, kuris pareiškė apie savo nusišalinimą arba kuriam pareikštas nušalinimas, Taryba balsuoja atskirai, Tarybos nariui, kurio nusišalinimo ar nušalinimo klausimas sprendžiamas, šiame balsavime nedalyvaujant.
VII. TEISĖJŲ TARYBOS POSĖDŽIAI
26. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos patalpose. Tarybos posėdžiai gali vykti naudojant elektroninių ryšių technologijas. Posėdžiai, kuriuose priimami sprendimai patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, naudojant elektroninių ryšių technologijas, gali vykti tik vaizdo konferencijų būdu.
29. Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas arba ne mažiau nei trečdalis Tarybos narių. Šaukiant Tarybos posėdį nurodoma posėdžio vieta ir laikas. Apie šaukiamą Tarybos posėdį Tarybos nariai paprastai informuojami elektroniniu paštu ne vėliau nei prieš keturiolika dienų.
30. Tarybos posėdį šaukiančio subjekto teikiamas Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas, kuriame nurodomi numatomi svarstyti klausimai bei pranešėjai, ir turima medžiaga, susijusi su Tarybos posėdyje numatomais svarstyti klausimais, pateikiama Tarybos nariams elektroniniu paštu arba sudaromos kitos galimybės su ja susipažinti ne vėliau nei prieš tris darbo dienas iki posėdžio ir paskelbiama viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
31. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami bei daromas jų, išskyrus vykstančius elektroniniu būdu, garso įrašas. Prireikus posėdis gali būti fiksuojamas ir kitomis techninėmis priemonėmis.
32. Tarybos posėdžio protokole nurodoma posėdžio data, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Tarybos nariai, kviestiniai asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai, Tarybos atskiru pavedimu – kita informacija apie posėdį ir jame svarstytus klausimus.
34. Tarybos posėdžių protokolai turi būti surašomi ne vėliau nei per keturiolika dienų po posėdžio. Pasirašyti protokolai ne vėliau nei per tris darbo dienas skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
36. Posėdžio garso įrašas yra sudedamoji protokolo dalis ir kartu su protokolu saugomas Nacionalinėje teismų administracijoje.
VIII. TEISĖJŲ TARYBOS NUTARIMAI
40. Tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu, išskyrus įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodytus atvejus, ar Tarybai nusprendus nutarimą priimti slaptu balsavimu.
41. Slapto balsavimo atveju slapto balsavimo procedūros įgyvendinimą organizuoja ir balsus skaičiuoja iš Tarybos narių renkama trijų asmenų Balsų skaičiavimo komisija. Ši komisija išima balsavimo biuletenius iš urnos, juos suskaičiuoja, balsavimo rezultatus fiksuoja Balsų skaičiavimo komisijos protokole, kuris pasirašomas ir pateikiamas Tarybos pirmininkui. Balsų skaičiavimo komisija gali būti suformuota kaip nuolatinė arba konkrečiam balsavimui.
42. Balsuojant dėl personalijų (Tarybos renkamų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo narių ir kt.), išrinktais laikomi daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kai išrinktų kandidatų negalima nustatyti dėl to, kad vienodą balsų skaičių surenka keli kandidatai, dėl jų organizuojamas pakartotinis balsavimas. Jei ir po pakartotinio balsavimo didžiausią vienodą balsų skaičių surenka keli kandidatai, išrinktu laikomas didesnį teisėjo stažą turintis kandidatas.
43. Tarybos nutarimai oficialiai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymų ir kitų teisės aktų oficialų skelbimą ir įsigaliojimą reglamentuojančio įstatymo nustatytas taisykles. Tarybos nutarimus oficialiai skelbti teikia Nacionalinė teismų administracija.
IX. KOMISIJŲ, DARBO GRUPIŲ, KOMITETŲ SUDARYMAS
45. Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Taryba gali sudaryti nuolatines ar laikinąsias komisijas, darbo grupes, nuolatinius komitetus.
46. Taryba nuolatines ar laikinąsias komisijas, darbo grupes gali sudaryti iš Tarybos narių, kitų teisėjų, Nacionalinės teismų administracijos darbuotojų, Tarybos prašymu teismų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų deleguotų ekspertų ar specialistų.
48. Sudarydama komisiją, darbo grupę, komitetą, Taryba nustato jos uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę, iš jos narių paskiria pirmininką, kuris organizuoja komisijos, darbo grupės, komiteto veiklą, pirmininkauja posėdžiams.
49. Tarybos sudarytas komisijas, darbo grupes, komitetus aptarnauja Nacionalinės teismų administracijos paskirti Nacionalinės teismų administracijos darbuotojai, kurie atlieka komisijų, darbo grupių, komitetų posėdžių sekretorių funkcijas, tvarko komisijų, darbo grupių, komitetų veiklos dokumentus.
X. KLAUSIMŲ DĖL PATARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI SVARSTYMAS
51. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Tarybą, kad ši patartų dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Tarybos posėdis sušaukiamas ne vėliau nei per keturiolika dienų.
52. Taryba nutarimus, kuriais Lietuvos Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš pareigų ar pratęsti jo įgaliojimus arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų, nepratęsti jo įgaliojimų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Lietuvos Respublikos Seimui arba jos neteikti), priima tik atviru balsavimu ir juose argumentuoja savo sprendimą. Balsavimo už šiuos nutarimus metu Tarybos narys negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.
53. Taryba klausimus dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui paskirti, paaukštinti, perkelti, pratęsti įgaliojimus ar atleisti teisėją iš pareigų, taip pat skirti teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju, skyriaus pirmininku ar atleisti iš šių pareigų svarsto dalyvaujant asmeniui, dėl kurio šis klausimas svarstomas, išskyrus šio reglamento 54 punkte numatytus atvejus. Šio asmens motyvuotu prašymu Taryba gali nuspręsti klausimą svarstyti jam nedalyvaujant. Taryba klausimą gali svarstyti asmeniui nedalyvaujant taip pat, kai asmuo, dėl kurio klausimas svarstomas, nėra Tarybai pateikęs motyvuoto prašymo svarstyti klausimą jam nedalyvaujant ir (ar) į Tarybos posėdį jis neatvyksta dėl priežasčių, kurių Taryba svarbiomis nepripažįsta.
54. Tais atvejais, kai Tarybos posėdyje svarstomas klausimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją, teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką iš pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui, teisėjo įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymų nustatyto pensinio amžiaus, asmens dalyvavimas Tarybos posėdyje nėra privalomas.
XI. SKUNDŲ DĖL EGZAMINŲ REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS
57. Motyvuotas skundas Tarybai paduodamas raštu. Taryba nagrinėja tuos skundus, kurie yra pateikti per dešimt dienų nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo paskelbimo. Praleidus šį terminą pateiktas skundas grąžinamas pareiškėjui.
58. Gautą skundą Tarybos pirmininkas per tris darbo dienas perduoda Pretendentų į teisėjus egzamino komisijai, kuri per keturiolika dienų turi pateikti nuomonę dėl pareiškėjo skunde minimų pastabų pripažinimo teisingomis arba pastabų atmetimo.
59. Tarybos posėdžiui turi būti pateikiamas pareiškėjo skundas, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos protokolo, skundą pateikusio asmens atsakymų raštu į egzamino skundžiamos dalies klausimus, klausimų kopijos, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuomonė dėl pareiškėjo skunde minimų pastabų pripažinimo teisingomis arba pastabų atmetimo.
60. Skundas dėl pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų yra nagrinėjamas artimiausiame Tarybos posėdyje po to, kai yra gaunama Komisijos nuomonė.
61. Taryba, išnagrinėjusi skundą, gali priimti šiuos sprendimus:
61.1. skundą patenkinti ir Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą dėl egzamino rezultatų panaikinti;
XII. PASIŪLYMAS DĖL DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO TEISĖJUI
64. Tarybos nario siūlymu, Taryba nagrinėja klausimą dėl siūlymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjui.
65. Taryba gali pareikalauti raštiško teisėjo pasiaiškinimo dėl padaryto nusižengimo, kitų dokumentų. Šį teisėją Taryba gali kviestis į posėdį ir jį išklausyti bei pateikti jam klausimų.
66. Išnagrinėjusi medžiagą apie teisėjo nusižengimą bei išklausiusi Tarybos narių nuomones, Taryba gali priimti sprendimus: siūlyti arba nesiūlyti teikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjui.
67. Apie priimtą sprendimą Taryba per tris darbo dienas raštu informuoja teisėją, jei jis Tarybos posėdyje nedalyvavo. Kai nusprendžiama siūlyti teisėjui iškelti drausmės bylą, motyvuotas teikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai surašomas ir perduodamas per penkias darbo dienas.
68. Gavusi iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atitinkamą kreipimąsi, Taryba, mutatis mutandis taikydama šio skyriaus nuostatas, sprendžia, ar duoti sutikimą iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys. Nagrinėjant šį klausimą Tarybos posėdyje, Tarybos narys, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, nusišalina arba turi būti nušalinamas.
XIII. SKUNDŲ DĖL TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS
70. Motyvuotas teisėjo skundas dėl jo veiklos vertinimo rezultatų paduodamas raštu. Taryba nagrinėja tuos skundus, kurie yra pateikti per vieną mėnesį nuo teisėjo supažindinimo su jo veiklos vertinimo rezultatais dienos. Praleidus šį terminą paduotas skundas yra grąžinamas pareiškėjui.
71. Gautą skundą Tarybos pirmininkas per tris darbo dienas perduoda vienam iš Tarybos narių arba tokiems skundams nagrinėti sudarytai komisijai.
72. Tirdamas skundą, Tarybos narys (komisija) turi teisę susipažinti su skundu susijusia medžiaga, gauti ar išklausyti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) narių, teisėjo, kuris nesutinka su vertinimo rezultatais, paaiškinimus.
73. Skundo tyrime negali dalyvauti Tarybos narys, dirbantis viename teisme su skundą dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų padavusiu teisėju.
74. Skundo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo skundo gavimo Taryboje dienos, išskyrus atvejus, kai Taryba priima sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą, jeigu skundui ištirti reikia daugiau laiko ar papildomų duomenų.
75. Tarybos narys (komisija) ne vėliau nei per dešimt dienų po tyrimo pabaigos raštu išdėsto savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo.
76. Su skundo tyrimo medžiaga artimiausiame posėdyje supažindinama Taryba, kuri šiuo klausimu priima sprendimą arba pratęsia skundo tyrimo terminą, jeigu skundui ištirti reikia daugiau laiko ar papildomų duomenų.
77. Taryba, nustačiusi, kad Komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų yra nepagrįsta ar teisėjo veiklos vertinimas vyko pažeidžiant Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatų ir (ar) Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus, visiškai arba iš dalies panaikina Komisijos išvadą.
78. Taryba, nustačiusi, kad Komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų yra pagrįsta, skundą atmeta.
XIV. SKUNDŲ DĖL TEISĖJO NEPRIKLAUSOMUMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMAS
81. Gautą skundą Tarybos pirmininkas per tris darbo dienas perduoda vienam iš Tarybos narių arba tokiems skundams nagrinėti sudarytai komisijai.
82. Tirdamas skundą Tarybos narys (komisija) turi teisę susipažinti su skundu susijusia medžiaga, taip pat ir teismo bylomis, išklausyti pareiškėją ir skunde įvardytus asmenis.
83. Skundo tyrime negali dalyvauti Tarybos narys, dirbantis viename teisme su teisėju, kuris skundžiasi dėl nepriklausomumo pažeidimo.
84. Skundo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo skundo gavimo Taryboje dienos.
85. Tarybos narys (komisija), kuriam pavesta tirti skundą, ne vėliau nei per dešimt dienų po tyrimo pabaigos raštu išdėsto savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo.
86. Su skundo tyrimo medžiaga artimiausiame posėdyje supažindinama Taryba, kuri šiuo klausimu priima sprendimą arba pratęsia skundo tyrimo terminą, jeigu skundui ištirti reikia daugiau laiko ar papildomų duomenų.
XV. BIUDŽETO IR VALSTYBĖS INVESTICIJŲ KLAUSIMŲ SVARSTYMAS
88. Taryba svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų pateikia Vyriausybei šia tvarka:
88.1. Nacionalinė teismų administracija surenka ir apibendrina teismų poreikį dėl teismų biudžetų projektų ir parengia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo teismams projektą, kurį teikia svarstyti Tarybai;
88.2. vadovaudamasi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintu ir Tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, Nacionalinė teismų administracija rengia teismų investicijų projektus, teikia juos Tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą. Teisėjų taryba Nacionalinės teismų administracijos pateiktus pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų svarsto atsižvelgdama į Nacionalinės teismų administracijos surinktus ir apibendrintus valstybės investicijų teismams poreikius bei teismų pasiūlymus.
XVI. TEISĖJŲ TARYBOS APTARNAVIMAS
91. Nacionalinė teismų administracija:
91.1. rengia medžiagą Tarybos posėdžiams ir ją pateikia Tarybos nariams pagal šio reglamento reikalavimus;
91.2. Tarybos pavedimu atlieka tyrimus, analizę, apibendrinimus, rengia Tarybos nutarimų ir kitų teisės aktų bei dokumentų projektus, užtikrina Tarybos posėdžių protokolų rašymą, Tarybos posėdžių garso įrašų darymą;
91.3. rengia pranešimus spaudai, organizuoja spaudos konferencijas ir kitaip viešina Tarybos veiklą ir jos priimtus sprendimus;
91.4. apibendrina informaciją apie per metus priimtus Tarybos nutarimus, pateikia šią informaciją Tarybos veiklos ataskaitai rengti ar Tarybos nurodymu Visuotiniam teisėjų susirinkimui;
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS