LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ARTROZĖS, ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSO, CHLAMYDIA TRACHOMATIS SUKELTŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOS BEI AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 3 d. Nr. V-313

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1595 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3957) ir Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2003 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 1/2,

1. Tvirtinu pridedamas ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikas:

1.1. Artrozės (M15-M19),

1.2. Žmogaus imunodeficito viruso ligos (B20-B24),

1.3. Chlamydia trachomatis sukeltų ligų (A56).

2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 1 d.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. V-313

ARTROZĖS DIAGNOSTIKOS bei AMBULATORINIO GYDYMO, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, METODIKA

1. Artrozė – mechaninių ir biologinių veiksnių sąlygoti kremzlės ir pokremzlinio kaulo morfologiniai, biocheminiai, molekuliniai, biomechaniniai pakitimai, kliniškai pasireiškiantys sąnario skausmu, skausmu palpuojant, judesių ribotumu, krepitacija, sąnario deformacija, kartais – tinimu, skysčio kaupimusi sąnaryje, įvairaus stiprumo vietiniu uždegimu.

I. DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI (M15-19)

2. Pirminė artrozė diagnozuojama nustačius diagnostikos kriterijus ir atmetus antrinės artrozės priežastis.

2.1. Pirminė artrozė diagnozuojama nustačius 1 ir 2 arba 1, 3 ir 4 požymius;

2.1.1. Koksartrozė (klubo sąnario artrozė) M16.0, M16.1:

2.1.1.1. klubo skausmai judinant arba stovint, pailsėjus sumažėjantys daug dienų praėjusį mėnesį;

2.1.1.2. ENG <20 mm/val.;

2.1.1.3. šlaunikaulio ir/ar gūžduobės osteofitai rentgenogramoje;

2.1.1.4. sąnario plyšio susiaurėjimas rentgenogramoje.

2.1.2. Gonartrozė (kelio sąnario artrozė) M17.0, M17.1:

2.1.2.1. kelio sąnario skausmas;

2.1.2.2. bent vienas iš šių kriterijų:

2.1.2.2.1. daugiau kaip 50 metų amžius;

2.1.2.2.2. rytinis sustingimas mažiau nei 30 min.;

2.1.2.2.3. krepitacija aktyviai judinant kelio sąnarį;

2.1.2.3. osteofitai ir/ar sąnario plyšio susiaurėjimas ir/ar pokremzlinė osteosklerozė nustatyta atlikus rentgenogramą.

Pastaba. Kelių ir klubų rentgenogramos atliekamos ligoniui stovint.

2.1.3. Plaštakos artrozė M15.1, M15.2, M15.4, M18.0, M18.1:

2.1.3.1. plaštakos sąnarių skausmai arba sustingimas daug dienų praėjusį mėnesį;

2.1.3.2. kietas daugiau nei dviejų sąnarių audinių sustorėjimas, tiriant šiuos abiejų plaštakų sąnarius: antro ir trečio pirštų distalinius interfalanginius ir proksimalinius interfalanginius bei pirmo piršto karpometakarpofalanginius;

2.1.3.3. ne daugiau kaip trys patinę metakarpofalanginiai sąnariai;

2.1.3.4. kietas daugiau nei dviejų distalinių interfalanginių sąnarių audinių sustorėjimas arba daugiau nei dviejų sąnarių deformacijos, tiriant 2.1.3.2 punkte išvardytus sąnarius.

2.1.4. Pirminė generalizuota (osteo)artrozė M15 diagnozuojama nustačius keturių arba daugiau sąnarių artrozę.

3. Antrinės artrozės TLK kodai:

3.1. M15.3 Antrinė dauginė artrozė;

3.2. M15.8 Kita poliartrozė;

3.3. M16.2 Koksartrozė po displazijos, abipusė;

3.4. M16.3 Kita displazinė koksartrozė;

3.5. M.16.4 Potrauminė koksartrozė, abipusė;

3.6. M16.5 Kita potrauminė koksartrozė;

3.7. M16.6 Kita antrinė koksartrozė, abipusė;

3.8. M17.2 Potrauminė gonartrozė, abipusė;

3.9. M17.3 Kita potrauminė gonartrozė;

3.10. M17.4 Kita antrinė gonartrozė, abipusė;

3.11. M17.5 Kita antrinė gonartrozė;

3.12. M18.2 Potrauminė pirmojo delninio-riešo sąnario artrozė, abipusė;

3.13. M18.3 Potrauminė pirmojo delninio-riešo sąnario artrozė;

3.14. M18.4 Kita pirmojo delninio-riešo sąnario antrinė artrozė, abipusė;

3.15. M18.5 Kita pirmojo delninio-riešo sąnario antrinė artrozė;

3.16. M19.1 Kitų sąnarių potrauminė artrozė;

3.17. M19.2 Antrinė kitų sąnarių artrozė;

3.18. M19.8 Kita patikslinta artrozė.

4. Antrinės artrozės priežastys:

4.1. Trauma (ūminė arba lėtinė, susijusi su profesija, sportu).

4.2. Skeleto įgimtas arba vystymosi sutrikimas (Legg-Calve-Perthes’o liga, įgimta klubo displazija, nevienodas kojų ilgis, galūnės iškrypimas į vidų (varus) ar išorę (valgus), hiperjudrumo sindromas ir t. t.).

4.3. Metabolizmo sutrikimas (ochronozė (alkaptonurija), hemochromatozė, Wilson’o liga, Gaucher’io liga).

4.4. Endokrininė liga (akromegalija, hiperparatirozė, cukrinis diabetas, nutukimas, hipotirozė).

4.5. Kristalinė artropatija (podagra, chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga).

4.6. Kitas lokalus kaulo arba sąnario susirgimas (lūžis, aseptinė nekrozė, infekcinių veiksnių sąlygotas susirgimas).

4.7. Kitas difuzinis kaulų arba sąnarių susirgimas (reumatoidinis artritas, Paget’o liga, osteopetrozė (marmurinė liga), osteochondritas).

4.8. Neuropatinė artropatija.

4.9. Endeminė artropatija (Kaschin-Beck’o liga).

II. Rentgenologinės kelio ar klubo artrozės stadijos

5. I stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas.

6. II stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas.

7. III stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų.

8. IV stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai.

III. Funkcinis judėjimo-atramOs sistemos nepakankamumas

9. I klasė: gali atlikti įprastus kasdieninius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio).

10. II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla.

11. III klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla.

12. IV klasė: ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla.

IV. reumatologo konsultacijOS Indikacijos

13. Reikia nustatyti arba patvirtinti siuntusio gydytojo diagnozę jam neaiškiais atvejais (kai ligonio nusiskundimai, skausmo intensyvumas ar lokalizacija neatitinka klinikinio tyrimo, laboratorinių ar rentgenologinių duomenų).

14. Reikia nustatyti gydymo taktiką, esant nekontroliuojamai ligos eigai, kai nėra gydymo NVNU, nenarkotiniais analgetikais ar tramadoliu poveikio.

15. Atsiradus gydymo komplikacijų: vaisto toksiškumo, netoleravimo, pašalinio poveikio reiškinių.

16. Reikia intrasąnarinės injekcijos ar sąnario skysčio aspiracijos.

17. Medikamentinio gydymo modifikacijos prieš ir/ar po chirurginės intervencijos.

18. Konsultacija (antra nuomonė) dėl chirurginio gydymo laiko ir poreikio.

V. ARTROZĖS GYDYMAS

19. Artrozės gydymo principai:

19.1. nemedikamentinės priemonės: fizinio krūvio modifikavimas, kūno svorio reguliavimas, fizioterapinės-reabilitacijos priemonės, įtvarai, pagalbinės priemonės, darbo terapija, ligonio mokymas ir kt. Šios priemonės taikytinos atskirai arba kartu su medikamentiniu gydymu;

19.2. medikamentinis gydymas (lentelė);

19.3. sąnarių ortopedinės operacijos (osteotomija, endoprotezavimas ir kt.).

*bet kuriame medikamentinio gydymo etape kartu taikytinos vietinio poveikio priemonės (analgetikai, nesteroidinių ir kt. vaistų nuo uždegimo tepalai, aplikacijos ir kt.), gliukozaminas. Kelių artrozės atveju, esant sinovitui, atlikus sąnario punktato tyrimą gali būti skiriamas gydymas intrasąnariniais gliukokortikoidais (pvz., triamcinolono 40 mg) ar hialuroninės rūgšties dariniais.

** virškinamojo trakto pažeidimo rizikos veiksniai: ligonio amžius >60 m., vienu metu vartojami antikoaguliantai, peroraliniai kortikosteroidai, sunkios terapinės būklės, buvę opaligė ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.

*** NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:

neselektyvūs NVNU: ibuprofenas (kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų), diklofenakas, dexketoprofenas, etodolakas, indometacinas, ketorolakas, ketoprofenas, lornoksikamas, naproksenas, piroksikamas ir kt.

selektyvūs ir specifiniai COX-2 inhibitoriai: koksibai (rofekoksibas, celekoksibas, etorikoksibas), meloksikamas, nimesulidas, nabumetonas.

Gydant skiriamas tik vienas NVNU. Gydymas pradedamas nuo minimalių terapinių dozių, o jei reikia, didinant jas iki maksimalių toleruojamų.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. V-313

ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSO LIGOS DIAGNOSTIKOS BEI AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKA

1. Žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) liga – patologinis procesas, sukeliantis laipsnišką imuniteto nykimą, kuris sąlygoja oportunistinių infekcijų, piktybinių ir kitų ligų išsivystymą (10 TLK koduojamas šifrais B20-24).

2. ŽIV liga diagnozuojama remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis: nustačius ŽIV antikūnų kraujyje imunofermentinės analizės (IFA) būdu ir patvirtinus kombinuotu (IFA ir imunobloto) būdu iš kito kraujo ėminio arba ŽIV išskyrimu kultūroje.

3. ŽIV ligos stadijos:

3.1. Inkubacijos periodas;

3.2. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas (B23.0);

3.3. Lėtinė besimptomė infekcija-nuolatinė išplitusi limfadenopatija (B23.1);

3.4. Simptominė ŽIV liga (B23.2, B23.8, B24);

3.5. Įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas (toliau – AIDS) (B20-B24, išskyrus B23.0 ir B23.1).

4. Simptominė ŽIV liga (B23.2, B23.8, B24) nustatoma, diagnozavus vieną iš išvardintų patologijų:

4.1. Bacilinę angiomatozę;

4.2. Kandidozę:

4.2.1. burnos,

4.2.2. makšties, recidyvuojančią;

4.3. Gimdos kaklelio dizplaziją; gimdos kaklelio karcinomą in situ;

4.4. Konstitucinius simptomus (viduriavimas ³2 k./d. arba karščiavimas ³ 38,5°C), trunkančius ³30 dienų;

4.5. Plaukuotąją leukoplakiją, liežuvio;

4.6. Herpes zoster, ³2 epizodus, apimančius >1 dermatomą;

4.7. Idiopatinę trombocitopeninę purpurą;

4.8. Listeriozę;

4.9. Uždegiminę mažojo dubens ligą;

4.10. Periferinę neuropatiją.

5. AIDS (B20-B24, išskyrus B23.0 ir B23.1) nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS žyminčių ligų:

5.1. Oportunistinės infekcijos:

5.1.1. Citomegalijos viruso (toliau – CMV) liga (išskyrus kepenų, blužnies, limfinių mazgų pažeidimą); CMV retinitas (B20.2);

5.1.2. Kandidozė, stemplės, trachėjos, bronchų ir plaučių (B20.4);

5.1.3. Kokcidiozė (B20.5);

5.1.4. Kriptokokozė, ekstrapulmoninė (B20.5);

5.1.5. Kriptosporidiozė, kai viduriavimas trunka >1 mėn. (B20.8);

5.1.6. Herpes simplex, lėtinis išopėjimas (-ai), trunkantis (-ys) >1 mėn., ar ezofagitas, bronchitas ar pneumonitas (B20.3);

5.1.7. Histoplasmozė, ekstrapulmoninė, išplitusi (B20.5);

5.1.8. Izosporozė, kai viduriavimas trunka >1 mėn. (B20.8);

5.1.9. Mycobacterium avium komplekso ar Mycobacterium kansasii infekcija, ekstrapulmoninė ar išplitusi (B20.0);

5.1.10. Mycobacterium tuberculosis infekcija, plaučių, ekstrapulmoninė, išplitusi (B20.0);

5.1.11. Pneumocystis carinii pneumonija (B20.6);

5.1.12. Pneumonija, bakterinė recidyvuojanti (³2 epizodai per 12 mėn.) (B20.1);

5.1.13. Salmonella septicemija (ne tifoidas), recidyvuojanti (B20.1);

5.1.14. Toksoplazmozė, vidaus organų (B20.8).

5.2. Kitos ligos:

5.2.1. Gimdos kaklelio karcinoma, invazinė (B21.8);

5.2.2. ŽIV sukelta encefalopatija (demencija) (B22.0);

5.2.3. Kaposi sarkoma (B21.0);

5.2.4. Limfoma, Burkitt, imunoblastinė, pirminė centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) (B21.1-3, B21.7-9);

5.2.5. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (B23.8);

5.2.6. ŽIV sukeltas išsekimo sindromas: >10 % svorio netekimas bei viduriavimas (³2 kartus per dieną >30 dienų) arba karščiavimas be kitos paaiškintos priežasties >30 dienų (B22.2).

6. ŽIV užsikrėtę asmenys stebimi visą gyvenimą vadovaujantis ligonių priežiūros schema (žr. priedą).

7. Antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama:

7.1. diagnozavus AIDS, esant bet kokiam CD4 limfocitų skaičiui;

7.2. kai CD4 limfocitų skaičius 200–250/mm³ ir ŽIV ribonukleorūgščių (toliau – RNR) >50000 kop./ml;

7.3. kai CD4 limfocitų skaičius <200/mm³,esant bet kokiam ŽIV RNR kopijų skaičiui;

7.4. ŽIV užsikrėtusiai moteriai nėštumo ir gimdymo metu.

8. ART sudarančios vaistų grupės (1 lentelė):

8.1. nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (toliau – NATI);

8.2. nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (toliau – NNATI);

8.3. proteazių inhibitoriai (toliau – PI).

1 lentelė. ART skiriami vaistai

NATI	NNATI	PI
AZT	efavirenz	indinavir
ddI	nevirapine	amprenavir
d4T		nelfinavir
3TC		ritonavir
abacavir		lopinavir/ritonavir (komb. prep.)
AZT+3TC (komb. prep.)
AZT+3TC+abacavir (komb. prep.)

9. Pradiniam gydymui rekomenduojami ART deriniai:

2 NATI ir 1 NNATI;

2 NATI ir 1 PI;

2 NATI ir 2 PI (kurių vienas – ritonaviras, skiriamas stiprinančiomis dozėmis);

3 NATI (AZT+3TC+abacavir), kai viruso kopijų skaičius <100 000/ml.

10. ŽIV užsikrėtusių nėščiųjų gydymas:

10.1. nėščiajai, kuriai netaikyta ART nepriklausomai nuo ŽIV RNR kopijų skaičiaus, skiriama trijų etapų AZT chemoprofilaktika (ante-partum, intra-partum ir naujagimiui) ŽIV perdavimo vaisiui rizikai sumažinti. Vaistas skiriamas per os nuo trečiojo trimestro pradžios, į veną gimdymo metu ir naujagimiui per os pirmąsias 6 sav. Cezario pjūvio operacija planuojama 38-ą amenorėjos savaitę.

AZT derinys su kitais 1-oje lentelėje nurodytais vaistais skiriamas nėščiosioms, kurioms gydymas reikalingas dėl klinikinės, imunologinės ar virusologinės būklės (vadovaujantis bendraisiais kriterijais) arba kurių ŽIV RNR>1000 kop./ml esant bet kokiems klinikiniams bei imunologiniams rodikliams. Neskiriamas Efavirenzas, turintis teratogeninių savybių. Nerekomenduojamas d4T+ddI derinys dėl padėjusios laktacidozės rizikos bei Indinaviras dėl naujagimio hiperbilirubinemijos rizikos.

Nėščiosios gydymą 1-ajame nėštumo trimestre galima atidėti vėlesniam periodui, po 10–12 nėštumo savaitės.

10.2. Nėščiajai, iki tol efektyviai gydytai atitinkamu ART deriniu, kai nėštumas nustatomas po pirmojo trimestro, jis skiriamas ir toliau, išskyrus Efavirenzu, taip pat nerekomenduojamas d4T+ddI derinys bei Indinaviras. AZT, jei tinka, turėtų būti vienu iš šio derinio komponentų.

Nėščiajai, kuriai taikoma ART, kai nėštumas nustatytas pirmojo trimestro metu, gydymo tikslingumas šiuo periodu vertinamas atsižvelgiant į jo naudą konkrečiu atveju bei galimą šalutinį poveikį, rekomenduojant tęsti anksčiau pradėtą gydymą. Jei ART sustabdoma iki pirmojo trimestro pabaigos, visų ART vaistų skyrimas nutraukiamas, o vėliau pradedamas vienu metu, norint išvengti atsparumo vystymosi.

Nepriklausomai nuo ante-partum skirto ART derinio, gimdyvėms kurioms netaikyta ART, AZT skiriamas įvairaus gimdymo metu ir naujagimiui per os pirmąsias 6 savaites.

10.3. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas, išryškėjęs nėštumo metu: ŽIV perdavimo vaisiui rizika maksimali. Jei nėštumas tęsiamas, tikslinga ART triterapija, kurią skiria gydytojų konsiliumas.

11. Gydymas laikomas efektyviu, kai po 4–6 gydymo savaičių ŽIV RNR skaičius sumažėja ³1.5 log₁₀, o po 6 mėnesių iki <200 kop./ml ir nekinta.

12. Gydymo (virusologinė) nesėkmė konstatuojama tuomet, kai 2 kartus nustatytas ŽIV RNR skaičius yra >200 kop./ml po 6 mėn. trukusio antiretrovirusinio gydymo.

13. Esant gydymo (virusologinei) nesėkmei, kai ŽIV RNR <500-1000 kop./ml, ART derinį galima papildyti ketvirtu medikamentu – Abakaviru. Kai ŽIV RNR >500-1000 kop./ml, vienas ART derinys keičiamas kitu iš galimų 2 lentelėje nurodytų derinių. Esant antrai bei tolesnėms gydymo nesėkmėms, atliekamas viruso atsparumo genotipo testas, kuriuo vadovaujantis gydytojų konsiliumas skiria naują ART derinį iš 1 lentelėje nurodytų vaistų, atsižvelgdamas į vaistų suderinamumą.

14. Išryškėjus ART šalutiniam poveikiui, vartotas ART derinys keičiamas vadovaujantis tokiais kriterijais:

14.1. jei galima nustatyti, kuris iš derinio medikamentų sukėlė šalutinį poveikį, jį pakeisti kitu tos pačios grupės medikamentu (jei galima pagal gydymo anamnezę ir toksiškumo pobūdį);

14.2. priešingu atveju nutraukti viso derinio skyrimą; po pertraukos vėl pradėti gydymą tuo pačiu ar kitu deriniu, nemažinant dozių;

14.3. atlikti ŽIV RNR kontrolinį tyrimą po 4–8 sav. po pakeitimo.

15. Pasireiškus ŽIV ekspozicijai profesinėje veikloje, poekspozicinei ŽIV profilaktikai skiriami centralizuotai pirkti vaistai, vadovaujantis bendrąja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta poekspozicinės ŽIV profilaktikos skyrimo tvarka.

______________

Žmogaus imunodeficito viruso ligos

diagnostikos bei ambulatorinio gydymo,

kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikos

priedas

užsikrėtusių ŽIV pacientų priežiūros schema

Tyrimas	Pirmasis ištyrimas	Negydomas pacientas	Gydomas pacientas
Plazmos ŽIV RNR	+ (kontrolinis tyrimas, jei įtariama ūminė ŽIV infekcija)	1 kartą per metus, kai CD4>350/mm³; 3 kartus per metus, kai CD4<350/mm³	Po 1 ir 3 mėn. po gydymo pradžios, vėliau 4 kartus per metus
CD4 limfocitų kiekis	+	2 kartus per metus, kai CD4>350/mm³; 3 kartus per metus, kai CD4<350/mm³	4 kartus per metus
Viruso atsparumo genotipo testas	-	-	Esant antrai ir tolesnėms gydymo nesėkmėms
Periferinio kraujo tyrimas	+	Iki 4 kartų per metus	4 kartus per metus
Šlapimo tyrimas	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
Kepenų funkcijos tyrimai: ASAT, ALAT, ŠF, LDH, bendras bilirubino	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
Inkstų funkcijos tyrimai: šlapalo, kreatinino kraujyje	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
Kasos funkcijos tyrimai: amilazė arba lipazė	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
Lipidai: Cholesterolio, HDL-cholesterolio, trigliceridų	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
Gliukozės kraujyje	+	Esant klinikinių indikacijų	4 kartus per metus
KFK, laktato	+	-	Esant klinikinių indikacijų
Serologija: HBsAg, antiHBcor	+	Esant klinikinių indikacijų	Esant klinikinių indikacijų
Anti-HCV^a	+	Esant indikacijų	Esant indikacijų
Sifilio (RPR, TPHA), Toksoplazmozės (IgG), CMV (IgG)	Esant indikacijų + +	Esant indikacijų Esant indikacijų Esant indikacijų	Esant indikacijų Esant indikacijų Esant indikacijų
Krūtinės ląstos rentgenograma	Esant klinikinių indikacijų	Esant klinikinių indikacijų	Esant klinikinių indikacijų
Tuberkulino 10 U IDR	+	-	-
Akių dugno tyrimas	Jei CD4<100/mm³	2 kartus per metus, jei CD4<100/mm³	2 kartus per metus, jei CD4<100/mm³
Ginekologinis ištyrimas (+citologinis tyrimas)	+	Kartą per metus	1–2 kartus per metus

ALAT – alanininė aminotransferazė;

ASAT – asparagininė aminotransferazė;

ŠF – šarminė fosfatazė;

LDH – laktadehidrogenazė;

CMV – citomegalovirusas;

KFK – kreatininfosfokinazė;

Anti-HBc – hepatito B core antigeno antikūnai;

HBs Ag – hepatito B serumo antigenas;

Anti-HCV – hepatito C viruso antikūnai;

IDR – intraderminė reakcija;

TPHA – Treponema pallidum hemagliutinacijos antikūnai;

RPR – rapid plasma reagin;

^aJei anti-HCV tyrimo rezultatas neigiamas, bet kepenų funkcijos tyrimų rezultatai rodo pažeidimą, atlikti HCV-RNR grandininę polimerazių reakciją HCV RNR nustatyti.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. V-313

CHLAMyDIA TRACHOMATIS SUKELTŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOS bei AMBULATORINIO GYDYMO, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Chlamidinė infekcija, kurią sukelia Chlamydia trachomatis (toliau – C. trachomatis) – tai lytinių santykių ir gimdymo metu perduodama bakterinė infekcija. Buityje užsikrečiama itin retai.

2. Sergančiųjų lytinių partnerių privalomoji epidemiologinė priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinės priežiūros tvarkos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2003, Nr. 27-1105) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-276 „Dėl visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 50-2244).

3. Chlamidinę infekciją įtarti, diagnozuoti bei gydyti gali gydytojai pagal specialybės medicinos normos nustatytą kompetenciją.

4. Chlamidinės infekcijos TLK-10 kodai:

4.1. A56.0 Apatinių lytinių ir šlapimo takų chlamidinė infekcija;

4.2. A56.1 Mažojo dubens pilvaplėvės ir kitų urogenitalinės sistemos organų chlamidinė infekcija;

4.3. A56.2 Urogenitalinės sistemos chlamidinė infekcija, nepatikslinta;

4.4. A56.3 Išangės ir tiesiosios žarnos chlamidinė infekcija;

4.5. A56.4 Ryklės chlamidinė infekcija;

4.6. A56.8 Kitų lokalizacijų lytiškai santykiaujant plintanti chlamidinė infekcija.

II. CHLAMIDINĖS INFEKCIJOS DIAGNOSTIKA

5. Indikacijos laboratoriniams tyrimams atlikti:

5.1. subjektyvūs ir objektyvūs šlapimo kanalo uždegimo požymiai;

5.2. pūlingas gimdos kaklelio uždegimas;

5.3. komplikacijos (dubens uždegiminė liga, lytiškai įgytas reaktyvinis artritas, lėtinis dubens organų skausmas, nevaisingumas dėl kiaušintakių nepraeinamumo, epididimoorchitas, suaugusiųjų konjunktyvitas), kurias gali sukelti C. trachomatis;

5.4. sergančiųjų simptomine vyrų šlapimo kanalo chlamidine infekcija lytiniai partneriai, su kuriais pacientas lytiškai santykiavo paskutines 14 dienų ar paskutinis lytinis partneris, su kuriuo sergantysis lytiškai santykiavo daugiau nei prieš 14 dienų;

5.5. sergančiųjų nesimptomine vyrų šlapimo kanalo infekcijos forma lytiniai partneriai, su kuriais pacientas lytiškai santykiavo paskutines 90 dienų;

5.6. pacientas yra lytinis partneris asmens, sergančio kita lytiškai plintančia infekcija ar dubens organų uždegimu;

5.7. paciento prašymas ištirti santykiavus su nauju lytiniu partneriu;

5.8. sėklidės ir sėklidės prielipo uždegimas ar prostatitas jaunesniam nei 40 metų vyrui;

5.9. ūmus dubens organų uždegimas;

5.10. pūlinga naujagimio akių infekcija;

5.11. išskyros iš makšties ir išsiaiškinti rizikos veiksniai:

5.11.1. pacientės amžius (jaunesnė nei 25 metų),

5.11.2. naujas lytinis partneris,

5.11.3. keli partneriai nevartojant barjerinių kontraceptikų;

5.12. planuojamos invazinės gimdos kaklelio procedūros ar dirbtinis apvaisinimas.

6. Laboratoriniai tyrimai:

6.1. klinikinės medžiagos tyrimas ląstelių kultūros metodu;

6.2. klinikinės medžiagos tyrimas C. trachomatis antigeną nustatančiais metodais;

6.3. klinikinės medžiagos tyrimas C. trachomatis nukleino rūgšties fragmentą nustatančiais metodais.

7. Diagnostikos kriterijai:

7.1. Jei paciento ėminyje aptinkama:

7.1.1. C. trachomatis ląstelių kultūros metodu,

7.1.2. C. trachomatis antigeno,

7.1.3. C. trachomatis nukleino rūgšties fragmento;

7.2. ląstelių kultūros metodas yra būtinas norint diagnozuoti vaikų ir naujagimių chlamidinę infekciją bei teismo ekspertizės atvejais.

8. Kiti tyrimai. Gydytojas, diagnozavęs chlamidinę infekciją, privalo informuoti pacientą, jog būtina išsitirti dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų.

III. CHLAMIDINĖS INFEKCIJOS AMBULATORINIS GYDYMAS

Eil. Nr.	Indikacijos	Kompensuojamieji vaistai (dozės, skyrimo būdai, gydymo trukmė)	Nekompensuojami vaistai (dozės, skyrimo būdai, gydymo trukmė)
1.	Suaugusiųjų apatinių šlapimo ir lyties takų ar tiesiosios žarnos chlamidinė infekcija	Doxycyclinum (100 mg dozė geriama 2 kartus per dieną, 7 dienas)	Azithromycinum (1 g vienkartinė dozė) arba Ofloxacinum (200 mg 2 kartus per dieną, 7 dienas) arba Erythromycinum (500 mg 4 kartus per dieną, 7 dienas)
2.	Nėščiųjų gydymas		Erythromycinum (500 mg 4 kartus per dieną, 7 dienas) arba Amoxycillinum (500 mg 3 katus per dieną, 7 dienas) arba Azithromycinum (1 g vienkartinė dozė)
3.	Naujagimių akių chlamidinė infekcija; vaikų chlamidinė infekcija*	Pirma gyvenimo savaitė: naujagimis iki 2000 g svorio: Erythromycinum (20 mg/kg per dieną, padalijus į 4 dalis, 10–14 dienų) naujagimis daugiau kaip 2000 g: Erythromycinum (30 mg/kg per dieną, padalijus į 4 dalis, 10–14 dienų) Naujagimis nuo 1 sav. iki 1 mėn.: Erythromycinum (40 mg/kg per dieną, padalijus į 4 dalis, 10–14 dienų) Vaikai nuo 1 mėn.: Azithromycinum (12–15 mg/kg vienkartinė dozė) arba Erythromycinum (50 mg/kg per dieną, padalijus į 4 dalis, 10–14 dienų)
4.	Laboratoriškai netirtų lytinių sergančiojo partnerių gydymas		Doxycyclinum (100 mg 2 kartus per dieną, 7 dienas) arba Azithromycinum (1 g vienkartinė dozė) arba Ofloxacinum (200 mg 2 kartus per dieną, 7 dienas)

* vaikai, kurie sveria daugiau nei 45 kg, gydomi kaip suaugusieji.

IV. PASVEIKIMO KRITERIJAI IR PAKARTOTINIS TYRIMAS BAIGUS GYDYMĄ

9. Pacientas pasveiko, jei neturi nusiskundimų ir/ar ištyrus klinikinę medžiagą laboratoriniais tyrimais (žr. 6 punktą) nenustatoma ligos sukėlėjo.

10. Pakartotinis tyrimas baigus gydymą gali būti atliekamas:

10.1. esant medicininių indikacijų;

10.2. pageidaujant pacientui.

______________