LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
IR lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministrO
Į S A K Y M A S
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. A1-103/V-265 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ PAKEITIMO
2013 m. birželio 25 Nr. A1-310/V-640
Vilnius
1. Pakeičiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. A1-103/V-265 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804):
1.1. išdėstome preambulę taip:
„Įgyvendindami 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (septynioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 300), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1), ir siekdami nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus:“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. A1-310/ V-640
redakcija)
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO KELIAMOS RIZIKOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai (toliau – šie Nuostatai) parengti vadovaujantis 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (septynioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 300), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1), nuostatomis.
2. Šiuose Nuostatuose nustatyti būtiniausi darbuotojų apsaugos nuo profesinės rizikos (ypač jų klausai), kurią kelia ar gali sukelti triukšmas, reikalavimai.
3. Šių Nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės) ir jų darbo vietose, kai darbuotojams kyla ar gali kilti triukšmo sukeliama profesinė rizika.
4. Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos, kurią kelia ar gali sukelti triukšmas, ar tokią riziką sumažinti, yra nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Kolektyvinėse sutartyse, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specifines veiklos sritis, gali būti nustatyti ir taikomi papildomi reikalavimai, užtikrinantys aukštesnį darbuotojų apsaugos lygį, negu nustatyta šiuose Nuostatuose.
5. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Didžiausiasis akimirkinis garso slėgis (ppeak) – didžiausia „C“ dažninė svertinė momentinė garso slėgio vertė.
Kasdienis triukšmo ekspozicijos lygis (LEX, 8h) – normuotasis aštuonių valandų darbo dienos triukšmo ekspozicijos lygis, kaip apibrėžta Lietuvos standarto LST ISO 1999:2004 „Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos nustatymas ir klausos pablogėjimo dėl triukšmo poveikio įvertinimas“ (tapatus ISO 1999:1990) 3.6 punkte. Taikoma bet kuriam triukšmo darbe pobūdžiui, įskaitant impulsinį triukšmą.
Savaitinis triukšmo ekspozicijos lygis – kasdienių veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygių vidurkis per 5 dienų darbo savaitę, kai darbo dienos yra aštuonių valandų trukmės, kaip apibrėžta Lietuvos standarto LST ISO 1999:2004 3.6 punkte (2 pastaba).
Ototoksinės medžiagos – tai cheminės medžiagos ir preparatai, galintys sukelti klausos pažeidimus.
Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. RIBINĖ EKSPOZICIJOS VERTĖ IR ekspozicijos vertės
6. Šiuose Nuostatuose ribinė triukšmo ekspozicijos vertė ir viršutinė bei žemutinė ekspozicijos vertės nustatomos pagal kasdienius triukšmo ekspozicijos lygius bei didžiausius akimirkinius garso slėgius ir yra tokios:
6.1. ribinė ekspozicijos vertė: LEX, 8h = 87 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 200 Pa (140 dB (C), kai pamatinis slėgis 20µPa);
6.2. viršutinė ekspozicijos vertė: LEX, 8h = 85 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 140 Pa(137 dB (C), kai pamatinis slėgis 20µPa);
7. Nustatant, ar darbuotojo neveikia triukšmas, viršijantis ribinę ekspozicijos vertę, nurodytą šių Nuostatų 6.1 punkte, tikrasis (faktinis) triukšmo veikimas darbuotojui yra vertinamas atsižvelgiant į triukšmo sumažinimą, kai naudojamasi asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis.
Nustatant, ar neviršijamos šių Nuostatų 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytos ekspozicijos vertės, neatsižvelgiama į tai, kad naudojamasi asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis.
8. Veiklos srityse, kuriose kasdienis veikiantis triukšmas skirtingomis darbo dienomis yra labai nevienodas, nustatant, ar neviršijamos šių Nuostatų 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytos triukšmo ekspozicijos vertės, vietoj kasdienio triukšmo ekspozicijos lygio galima vertinti savaitinį veikiančio triukšmo lygį, jeigu:
8.1. savaitinis triukšmo ekspozicijos lygis, kaip parodo atitinkama stebėsena, neviršija 87 dBA, tai yra, neviršija ribinės ekspozicijos vertės;
III. TRIUKŠMO keliamos RIZIKOS NUSTATYMAS IR VERTINIMAS
9. Darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (Žin., 2012, Nr. 126-6350), organizuoja triukšmo keliamos rizikos vertinimą ir, jei reikia, atlieka triukšmo lygių matavimus.
10. Matavimo metodai ir matavimo priemonės turi atitikti matuotino triukšmo pobūdį, trukmę ir kitus triukšmo parametrus, matavimo sąlygas. Matavimo metodai ir matavimo priemonės turi užtikrinti, kad bus nustatyti triukšmo parametrai, ir sudaryti galimybę nustatyti, ar neviršijamos šių Nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytos triukšmo ekspozicijos vertės.
11. Darbo aplinkoje esančio triukšmo ekspozicijos lygio matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 9612:2009 „Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos nustatymas. Ekspertinis metodas (ISO 9612:2009).
12. Matavimo priemonės turi atitikti joms keliamus teisinio metrologinio reglamentavimo reikalavimus. Matavimo rezultatai įvertinami atsižvelgiant į matavimo paklaidas, nustatytas metrologijos srities teisės aktais.
13. Triukšmo keliamos rizikos vertinimą ir triukšmo ekspozicijos lygių matavimus, nurodytus šių Nuostatų 9 punkte, planuoja ir atlieka asmenys, nurodyti Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 ir 7 punktuose. Duomenys, gauti įvertinus ir (ar) išmatavus triukšmo ekspozicijos lygį, įforminami vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais ir saugomi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 (Žin., 2011, Nr. 32-1534), nustatytais terminais.
14. Vertinant triukšmo keliamą riziką darbuotojo sveikatai, ypač turi būti atsižvelgiama į:
14.3. bet kokį galimą poveikį didesnės rizikos darbuotojų grupių (nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų, jaunų asmenų, neįgaliųjų) saugai ir sveikatai;
14.4. galimą įtaką darbuotojų saugai ir sveikatai, kuri gali atsirasti dėl triukšmo ir darbe naudojamų ototoksinių medžiagų sąveikos bei triukšmo ir vibracijos sąveikos;
14.5. bet kokį netiesioginį triukšmo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, atsirandantį dėl sąveikos tarp triukšmo, įspėjamųjų signalų ir kitų garsų, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe riziką;
14.7. kitų darbo priemonių, skleidžiančių mažesnį triukšmą, panaudojimo galimybes vietoj naudojamų didesnį triukšmą skleidžiančių priemonių;
14.8. galimas triukšmo poveikio pasekmes, kai dirbama daugiau nei 8 darbo valandas per dieną ar 40 darbo valandų per savaitę;
15. Darbdavys, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, įvertina profesinę riziką ir nustato, kokių priemonių reikia imtis, atsižvelgiant į šių Nuostatų 16–24 punktus. Profesinės rizikos įvertinimas atnaujinamas arba atliekamas iš naujo Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose nustatytais atvejais, ypač svarbių pakeitimų atvejais, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.
IV. TRIUKŠMO KELIAMOS PROFESINĖS RIZIKOS ŠALINIMO IR MAŽINIMO PRIEMONĖS
16. Nustatyta triukšmo keliama profesinė rizika turi būti šalinama arba kiek įmanoma sumažinama. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti profesinę riziką pačiame šaltinyje, ji pašalinama triukšmo šaltinyje arba sumažinama iki minimumo. Triukšmo keliama profesinė rizika mažinama taikant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatytus principus ir atsižvelgiant į:
16.4. informaciją ir darbuotojų mokymą teisingai naudoti darbo priemones, kad triukšmo poveikis darbuotojams būtų sumažintas iki minimumo;
16.5. triukšmo mažinimą techninėmis priemonėmis: akustinio triukšmo sumažinimą naudojant skydus, aptvarus, garsą sugeriančias dangas ir triukšmo statiniuose sumažinimą jį slopinant arba izoliuojant bei naudojant kitas darbdavio pasirinktas priemones;
16.6. rengiamas ir įgyvendinamas darbo priemonių, darbo vietų ir darbo įrenginių techninės priežiūros programas ir (ar) priemones;
16.7. darbo organizavimą, darbo metodų, leidžiančių sumažinti triukšmo veikimą, taikymą, tarp jų – triukšmo poveikio darbuotojams trukmės ribojimą ir specialių poilsio pertraukų nustatymą, kaip nustatyta Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 (Žin., 2003, Nr.14-559).
17. Jeigu, atlikus šių Nuostatų 15 punkte nurodytą profesinės rizikos įvertinimą, nustatoma, kad viršijama viršutinė ekspozicijos vertė, darbdavys sukuria ir įdiegia techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, skirtą triukšmo poveikiui sumažinti, ypač atsižvelgdamas į šių Nuostatų 16 punkte minimas priemones.
18. Nustačius, kad triukšmas gali viršyti viršutinę ekspozicijos vertę, darbo vietos turi būti pažymėtos įspėjamuoju apie bendrojo pobūdžio pavojų ženklu ir įpareigojamuoju ženklu, kad būtina naudoti klausos apsaugos priemones, vadovaujantis Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014), ir turi būti apribotas įėjimas į tokias vietas, jei tai yra techniškai įmanoma ir tokias priemones pagrindžia rizikos įvertinimas.
19. Darbdavys užtikrina, kad poilsio patalpos būtų įrengiamos pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820), ir kad poilsio patalpose triukšmas būtų sumažintas iki minimalaus lygio.
V. DARBUOTOJŲ APSAUGA
21. Jeigu triukšmo keliamos rizikos negalima išvengti įgyvendinant šių Nuostatų 16 punkte nurodytas bei kitas darbdavio pasirinktas priemones ir triukšmo ekspozicijos lygis viršija žemutinę ekspozicijos vertę, darbdavys aprūpina darbuotojus asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Kai triukšmo ekspozicijos lygis yra lygus ar viršija viršutinę ekspozicijos vertę, darbuotojai turi naudoti asmenines klausos apsaugos priemones. Šios priemonės turi būti pritaikytos konkrečiam darbuotojui ir parenkamos vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055). Asmeninės klausos apsaugos priemonės pasirenkamos taip, kad klausai keliama rizika būtų panaikinta arba sumažinta iki minimumo.
VI. triukšmo VEIKIMO RIBOJIMAS
23. Darbuotojus veikiančio triukšmo ekspozicijos lygis jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti ribinės ekspozicijos vertės, nurodytos šių Nuostatų 6.1 punkte.
24. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šiuos Nuostatus, yra nustatoma, kad viršijama ribinė ekspozicijos vertė, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų, siekdamas, kad triukšmas būtų sumažintas iki mažesnio už ribinę ekspozicijos vertę, nustato priežastis, dėl kurių ribinė ekspozicijos vertė yra viršijama, ir taiko apsaugos ir prevencijos priemones, kad ribinė ekspozicijos vertė nebūtų viršijama dar kartą.
VII. DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS IR MOKYMAS
25. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems darbe kyla profesinė rizika dėl triukšmo, ir jų atstovai būtų supažindinti su triukšmo keliamos profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, apmokyti ir informuoti apie riziką, kurią kelia triukšmas, o ypač apie:
25.2. priemones, kurių imtasi, kad būtų pašalinta arba iki minimumo sumažinta triukšmo keliama profesinė rizika;
25.3. šių Nuostatų 6 punkte nustatytas ribinę ekspozicijos vertę, viršutinę ir žemutinę ekspozicijos vertes;
25.4. faktinius išmatuotus triukšmo ekspozicijos lygius, nurodydamas, ar jie neviršija leistinų verčių, paaiškindamas jų svarbą ir galimą profesinę riziką;
25.6. įmonėje nustatytą pranešimų apie traumas ir kitus sveikatos pakenkimus tvarką, o ypač apie klausos pakenkimo požymius, ir pranešimo padalinio vadovui ar kitam įmonės administracijos pareigūnui apie klausos pakenkimo požymius svarbą;
25.7. įmonėje nustatytą darbuotojų, kuriems privalomi sveikatos patikrinimai, sąrašą, sveikatos patikrinimų grafiką ir aplinkybes, kurioms esant darbuotojas turi teisę neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą;
VIII. KONSULTAVIMASIS SU DARBUOTOJAIS IR JŲ DALYVAVIMAS
26. Darbdavys konsultuojasi su darbuotojais ir (ar) jų atstovais ir jie turi teisę dalyvauti svarstant apsaugos nuo triukšmo klausimus, ypač:
26.2. būtinas priemones profesinei rizikai šalinti ar mažinti, tarp jų – nurodytas šių Nuostatų 16 punkte;
IX. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAI
27. Kai šių Nuostatų 9 punkte nurodyto triukšmo keliamos profesinės rizikos vertinimo ir triukšmo ekspozicijos lygių matavimo rezultatai rodo, kad yra viršijama žemutinė ekspozicijos vertė ir yra rizika darbuotojų sveikatai, turi būti organizuojami tokioje aplinkoje dirbančių darbuotojų sveikatos tikrinimai, atliekant audiometrinius tyrimus, vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2010, Nr. 4-163). Jei viršijama viršutinė ekspozicijos vertė ir (ar) darbuotojas pajunta neigiamą triukšmo poveikį sveikatai, jis turi teisę kreiptis dėl neeilinio sveikatos tikrinimo.
28. Darbuotojų klausos patikrinimų tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą.
29. Darbuotojo sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025/a), kuri yra saugoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972) nustatytą terminą. Išvada dėl darbuotojo profesinio tinkamumo („dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“) įsidarbinančiam asmeniui įrašoma į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 047/a), darbuotojui – į Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, forma Nr. 048/a) ir pateikiama įsidarbinančiam asmeniui ar darbuotojui.
30. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui paprašius ir jam pasirašius dėl žinių apie darbuotojo sveikatą konfidencialumo išsaugojimo, pateikiamos asmens medicininės knygelės kopijos. Paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine dokumentacija.
31. Kai patikrinus darbuotojo sveikatą nustatoma, kad jo klausa yra pažeista ar yra neigiamų poveikio jo klausai požymių, kurie, kaip nustatė šeimos gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų, tarp jų ir gydytojo otolaringologo, išvadas, atsirado dėl triukšmo poveikio darbe:
31.1. gydytojas, tikrinęs darbuotojo sveikatą, ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas darbuotojui praneša apie jo sveikatos patikrinimo rezultatus;
31.2. darbdavys peržiūri ir patikslina atliktą profesinės rizikos įvertinimą, numato papildomas priemones triukšmui pašalinti arba sumažinti iki sveikatai nekenksmingo ir, atsižvelgdamas į šeimos gydytojo arba darbo medicinos gydytojo, įvertinusių konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų, tarp jų ir gydytojo otolaringologo, išvadas, arba įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto rekomendacijas, kaip pašalinti arba sumažinti triukšmo keliamą riziką, tokias priemones įgyvendina. Darbdavys įvertina galimybę skirti darbuotojui kitą darbą, kur nekiltų rizika dėl triukšmo, ir sistemingai organizuoja darbuotojų, kurie patyrė triukšmo poveikį, sveikatos patikrinimus.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Šių Nuostatų reikalavimus įmonės taiko modernizuodamos darbo vietas, modernizuodamos ar įsigydamos naujas darbo priemones.