LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KRITERIJŲ PROFILINIAM MOKYMUI
2000 m. balandžio 25 d. Nr. 467
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl LR Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ papildymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programos patvirtinimo“,
Nustatau kriterijus profiliniam mokymui nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įvesti visų tipų bendrąjį vidurinį lavinimą teikiančioms mokykloms:
1. Ne mažiau kaip trys trečiosios gimnazijos arba trys vienuoliktosios profilinės klasės komplektuojamos miesto ar rajono centro gimnazijoje, vidurinėje mokykloje, suaugusiųjų mokymo centre, suaugusiųjų vidurinėje mokykloje.
2. Jei kaime ar mieste yra tik viena lietuvių ar kita dėstomąja kalba gimnazija ar vidurinė mokykla, suaugusiųjų mokymo centras ar suaugusiųjų vidurinė mokykla, suaugusiųjų arba jaunimo vakarinės pamaininės klasės prie vidurinės mokyklos, trečioji gimnazijos, vienuoliktoji profilinio mokymo klasė komplektuojama susidarius ne mažiau kaip 15 moksleivių.
3. Specialiojoje mokykloje, teikiančioje vidurinį išsilavinimą, vienuoliktoji profilinė klasė komplektuojama susidarius ne mažiau kaip 5 moksleiviams.
4. Profesinėje mokykloje profilinis mokymas įvedamas trečiosios pakopos I ir II kursuose, konservatorijoje – pirmosios pakopos I ir II kursuose.
5. Gimnazijos trečiosios, vidurinės mokyklos vienuoliktosios klasės moksleiviams yra siūlomi du profiliai ir ne mažiau kaip keturios pakraipos (jei mokykla yra šalia kitą profilį turinčios keturmetės gimnazijos, galima siūlyti vieną profilį ar vieną pakraipą). Specialiosios mokyklos, suaugusiųjų mokymo centro, suaugusiųjų vidurinės mokyklos, suaugusiųjų ar jaunimo vakarinių pamaininių vienuoliktųjų klasių moksleiviams siūlomi du profiliai (suaugusiesiems gali būti siūlomas trečias profilis – technologinis). Profesinėje mokykloje būtina siūlyti technologinį, konservatorijoje – meninį profilius.
6. Mokykla, pradedanti profilinį mokymą, yra pasirengusi:
6.3. mokyklos vadovo patvirtintą privalomųjų branduolio dalykų, privalomai pasirenkamųjų dalykų modulių ir laisvai pasirenkamųjų dalykų rengiamų programų sąrašą;
6.4. mokyti gimtosios kalbos, valstybinės kalbos (nelietuvių mokykloje), matematikos, 2–3 užsienio kalbų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, informatikos pagal išplėstinio kurso programas ir bent 2–3 profilio dalykų tikslinius kursus;
7. Profilinio ugdymo plano projekte yra:
7.1. numatytas moksleivių profiliavimasis (galimybė pasirinkti), ugdymo proceso organizavimo lankstumas; profesinės mokyklos ugdymo plano projekte – ir profesinio mokymo dermė su bendrojo lavinimo dalykais. Suaugusiųjų ir jaunimo vakarinių pamaininių klasių ugdymo planų projektuose taip pat garantuojama ugdymo formų (stacionari ir neakivaizdinė) ir būdų (nuoseklusis ir modulinis) įvairovė;
7.2. numatytos tęstinio ugdymosi galimybės ir „tiltai“ pereiti į kitą profilį, galimybė keisti pakraipą, dalykus, kursus (esant poreikiui – mokytis kai kurių dalykų kitoje mokykloje). Profesinėje mokykloje – galimybė pereiti į kitą pakraipą ar kitą pakopą; suaugusiųjų ir jaunimo vakarinių pamaininių klasių moksleiviams – galimybė atnaujinti anksčiau įgytas bendrojo lavinimo žinias, pakeisti anksčiau pasirinktą profilį ar jo pakraipą, papildomai išmokti laisvai pasirenkamą dalyko kursą;
8. Visus privalomuosius bendrojo lavinimo dalykus profilinėse klasės dėstys aukštąjį išsilavinimą turintys dalykų specialistai, tikslinius kursus – dalyko specialistai, turintys ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Privalomųjų ir privalomai pasirenkamųjų branduolio dalykų pedagogai visą arba pagrindinį darbo krūvį turi trečiame ir ketvirtame bendrojo ugdymo koncentruose (išskyrus tuos atvejus, kai mokyklos ugdymo plane dalykui skirtų pamokų pedagogui nepakanka).
9. Profilinį vidurinį mokymą teikianti mokykla turi įrengtus atskirus arba jungtinius fizikos, chemijos, biologijos, informatikos kabinetus, biblioteką, skaityklą, sporto salę, sporto aikštyną, valgyklą (trys paskutiniai komponentai netaikomi suaugusiųjų centrams ir mokykloms).