LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 87:2002 „RADIACINĖ SAUGA BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTUOSE“ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 17 d. Nr. 643
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 m. planų patvirtinimo“ priemonę „Tarybos 1996 m. gegužės 13 d. direktyva 96/29/Euratom, nustatanti pagrindinius saugos standartus apsaugant darbuotojų ir visuomenės sveikatą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus“, kurios kodas 3.22.9 – T3, 2002 m., bei Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 189 (Žin., 2002, Nr. 58-2375), 2.1 punktą:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 120 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 87:2001 „Radiacinė sauga atominėje elektrinėje“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-564).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.
643
RADIACINĖ SAUGA BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTUOSE
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato branduolinės energetikos objektuose (toliau – BEO) dirbančių darbuotojų (toliau – darbuotojų) ir gyventojų radiacinės saugos reikalavimus eksploatuojant bei nutraukiant BEO eksploatavimą.
2. Ši higienos norma yra privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą BEO.
3. Šios higienos normos reikalavimai netaikomi uždarytiems radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro kapinynams.
II. NUORODOS
5. Šioje higienos normoje yra nuorodų į tokius dokumentus:
5.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239);
5.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771);
5.3. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1600);
5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
5.5. Informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 335 (Žin., 1999, Nr. 65-2103);
5.6. Atsakingųjų už radiacinę saugą ir dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 1999, Nr. 36-1098);
5.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
5.8. Informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2001, Nr. 22-738);
5.9. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388);
5.10. Bendruosius atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatus (VD-B-001-0-97), patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 1997 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 1997, Nr. 54-1258);
5.11. Branduolinio objekto fizinės saugos nuostatus, patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 1997 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 6 (Žin., 1997, Nr. 15-325);
5.12. Bendruosius reikalavimus Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui (VD-EN-01-99), patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 1999 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 1999, Nr. 85-2558);
5.13. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarką, patvirtintą Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 44 (Žin., 2000, Nr. 38-1086);
5.14. Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus (VD-KS-02-99), patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 1999 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 7 (Žin., 1999, Nr. 20-573);
5.15. Radionuklidų nebekontroliuojamuosius lygius; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygas (LAND 34-2000), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2000, Nr. 38-1075);
5.16. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarką (LAND 42-2001), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 2001, Nr. 13-415).
5.17. Lietuvos higienos normą HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
6.1. aktyvumas
Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, išreikštas formule:
A=dN/dt;
čia:
A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetai: s-1 – specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq=1 s-1 [5.9];
6.2. ALARA (radiacinės saugos optimizavimas, angl. „as low as reasonably achievable“ santrumpa)
Vienas iš pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad praktinės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius tik įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas;
6.3. apribotoji dozė
Individualiosios dozės, kurią gali lemti konkretus šaltinis, apribojimas, taikomas optimizuojant radiacinę saugą. Apribotoji dozė taikoma tam, kad, netgi veikiant keliems apšvitos šaltiniams, kritinės grupės narių dozės neviršytų nustatytosios ribinės dozės. Matavimo vienetas – sivertas per metus (Sv/m) [5.9];
6.4. branduolinės energetikos objektas (toliau – BEO)
Atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas [5.2]. BEO priskiriami ir radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro kapinynai;
6.5. darbuotojas
Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas dozes [5.9]. Darbuotojams priskiriami ir komandiruoti veiklai darbuotojai;
6.5.1. A kategorijos darbuotojas
Darbuotojas, kurio metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv arba lygiavertė dozė – 0,3 metinės dozės ribos, kurią gauna akių lęšiukai, oda arba galūnės [5.9];
6.6. deaktyvavimas
Radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, aparatūros ir kt. objektų bei žemės paviršiaus;
6.7. ištyrimo lygis
Dydžio, tokio kaip efektinė dozė, radionuklidų aktyvumas ar vienetinio ploto ar tūrio tarša, vertė, kurią viršijus turi būti išsamiai išmatuoti šie ir su jais susiję parametrai ir nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys [5.9];
6.8. kokybės laidavimas
Visi planuoti ir sistemiški veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus;
6.9. lankytojai
Visi asmenys, teisėtai patenkantys į branduolinės energetikos objektą, išskyrus branduolinės energetikos objektų, jų valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdančių bei teisėsaugos institucijų darbuotojus, kurie atlieka savo tarnybines pareigas, taip pat komandiruotus veiklai darbuotojus;
6.10. nurodymas
Raštiškas leidimas saugiai vykdyti darbus BEO, nustatantis darbų vykdymo turinį, vietą, laiką ir sąlygas bei saugos ir saugumo reikalavimus, ir kuriems vykdyti reikalingas specialus darbo vietos paruošimas;
6.11. radiacinės kontrolės sistema
Techninių priemonių ir įrenginių visuma, kuria kontroliuojama, kaip užtikrinama darbuotojų, gyventojų ir aplinkos radiacinė sauga;
6.12. radioaktyviųjų atliekų kapinynas
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, kuriame laidojamos radioaktyviosios atliekos [5.3];
6.13. sanitarinis šliuzas
Fizinis barjeras branduolinės energetikos objekto kontroliuojamoje zonoje, skirtas pirminiam darbuotojų deaktyvavimui ir užkertantis kelią radioaktyviosioms medžiagoms sklisti;
6.14. sanitarinis punktas
Branduolinės energetikos objekto stebimąją ir kontroliuojamąją zonas skirianti patalpa (skyrius), skirta pasikeisti individualiosios saugos priemonėms, palaikyti darbuotojų higienos reikalavimus bei kontroliuoti darbuotojų odos ir aprangos radioaktyvųjį užterštumą;
6.15. saugos kultūra
Organizacijos veiklos ir atskirų asmenų elgesio charakteristikų bei ypatumų derinys, kurio dėka branduolinės energetikos objekto saugos problemoms, kaip turinčioms aukščiausią prioritetą, skiriamas jų svarbą atitinkantis dėmesys;
6.16. sąvokos: „branduolinės energetikos objekto eksploatavimas“, „branduolinės energetikos eksploatavimo nutraukimas“, „branduolinės energetikos objekto teritorija“, „stebėjimo zona“ atitinka Branduolinės energijos įstatyme apibrėžtas sąvokas;
6.17. sąvokos: „apšvita“, „radioaktyviosios atliekos“, „radioaktyvusis užterštumas“ atitinka Radiacinės saugos įstatyme apibrėžtas sąvokas;
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
7. Šios higienos normos reikalavimų vykdymas turi būti grindžiamas [5.1] nurodytais pagrindiniais radiacinės saugos principais.
8. Šios higienos normos reikalavimų valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras ir kitos įgaliotosios institucijos pagal kompetenciją.
9. Šios higienos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimai privalo būti įtraukti į BEO radiacinės saugos ir kitas instrukcijas.
10. Pažeidus šios higienos normos reikalavimus, licencijos turėtojas nedelsdamas privalo:
11. Apie BEO įvykusią avariją Radiacinės saugos centrui privaloma pranešti [5.8] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Už šios higienos normos reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus licencijos turėtojas atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Licencijos turėtojas, negalintis vykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo arba galintis tik iš dalies jį vykdyti, privalo įvertinti, kokią įtaką tai turės saugai, ir vertinimo rezultatus bei vertinant naudotos metodikos aprašymą pateikti Radiacinės saugos centrui. Radiacinės saugos centras, remdamasis pateiktais įvertinimais, sprendžia, ar galima atidėti reikalavimo vykdymą ir kokiam laikotarpiui.
V. SAUGOS KULTŪRA
14. Licencijos turėtojas turi diegti ir palaikyti tokią saugą BEO, kuri skatintų siekti žinių ir formuotų kritinį požiūrį saugos srityje, atsižvelgiant į galimą žmogiškojo veiksnio įtaką [5.14].
15. Darbuotojai turi būti skatinami suvokti, kad BEO saugos užtikrinimas yra prioritetinis tikslas ir vidinis poreikis, ugdantis atsakomybę ir savikontrolę atliekant visus turinčius įtakos saugai darbus [5.10]. Tuo tikslu būtina kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją ir kvalifikaciją radiacinės saugos srityje pagal parengtas ir patvirtintas programas.
VI. KOKYBĖS LAIDAVIMAS
VII. RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMA
18. Siekiant apsaugoti BEO darbuotojus ir gyventojus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, licencijos turėtojas privalo parengti radiacinės saugos programą, kurioje turi būti aprašyta:
18.3. darbuotojų apšvitos ištyrimo lygiai ir apribotosios dozės, darbo vietų ir individualios apšvitos monitoringas;
VIII. DARBO ZONŲ KLASIFIKAVIMAS IR PATEKIMAS Į JAS
20. BEO kontroliuojamosios zonos patalpos pagal radiacinę būklę jose turi būti skirstomos į kategorijas (1 priedas).
21. BEO kontroliuojamosios zonos patalpų kategorijos turi būti reguliariai patikslinamos ir, jei reikia, keičiamos.
22. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių BEO kontroliuojamosios zonos valdymo taisyklių:
22.1. BEO kontroliuojamosios zonos ribos turi būti pažymėtos fizinėmis arba kitomis saugos priemonėmis.
22.2. Turi būti iškabinti nustatyto pavyzdžio įspėjamieji ženklai (2 priedo 1 punktas), taip pat atitinkamos instrukcijos prie BEO kontroliuojamosios zonos įeigų arba kitose atitinkamose vietose. Įspėjamieji ženklai gali būti papildyti kitais simboliais arba žodžiais, (pvz., „Dėmesio, pavojinga zona“, „Dėmesio, užteršta zona“, „Atsargiai-spinduliuotė“, „Radioaktyviosios atliekos“, „Eiti draudžiama“, „Dirbti čia“ ir kt.). Informaciniai plakatai, lapeliai turi būti gerai matomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu.
22.4. Ant BEO kontroliuojamosios zonos koridorių ir laiptinių sienų turi būti pažymėtos darbuotojų evakavimo įvykus avarijai kryptys.
22.5. Visi avariniai išėjimai iš BEO kontroliuojamosios zonos turi būti uždaryti, užantspauduoti ir juose įrengta apsauginė signalizacija. Turi būti nustatyta avarinių išėjimų atidarymo tvarka.
22.6. BEO kontroliuojamosios zonos patalpų ir jose esančios įrangos, baldų paviršiai turi būti padengti nesugeriamosiomis ir lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis.
22.7. Licencijos turėtojas turi parengti BEO kontroliuojamosios zonos patalpų, teritorijos valymo ir deaktyvavimo reglamentus. Draudžiama patalpas valyti sausai.
22.8. Išeinančių iš BEO kontroliuojamosios zonos darbuotojų, išnešamų, išvežamų daiktų, įrangos, transporto priemonių radioaktyvioji tarša privalo būti tikrinama licencijos turėtojo nustatyta tvarka.
23. Sanitariniuose punktuose turi būti pažymėtos ribos, skiriančios sąlygiškai „švarią“ ir potencialiai „užterštą“ dalis (suoliukai, pertvaros, sienelės ir kt.).
24. Sanitariniuose punktuose turi būti:
24.2. praustuvės „švarioje“ ir „užterštoje“ dalyse, deaktyvuojamųjų medžiagų, sanitariniai mazgai; dušai, higienos kambariai bei kitos sanitarinio švarinimo patalpos;
25. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad dirbantys BEO kontroliuojamojoje zonoje darbuotojai:
25.5. siektų, kad dirbant rankų, aprangos, įrankių, instrumentų, paviršiaus radioaktyvusis užterštumas būtų kiek įmanoma mažesnis;
26. BEO kontroliuojamojoje zonoje draudžiama:
27. Stebimosios zonos statusą BEO statiniuose ir patalpose licencijos turėtojas privalo suteikti bet kuriai zonai, kuri nelaikoma kontroliuojamąja zona.
28. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių BEO stebimosios zonos valdymo taisyklių:
28.2. periodiškai patikslinti stebimosios zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos užtikrinimo priemones bei stebimosios zonos ribas;
IX. DARBO ORGANIZAVIMAS, TAISYKLĖS, PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS
29. Licencijos turėtojas privalo nustatyti tokias darbo taisykles ir priežiūros priemones, kurios atitiktų [5.1], [5.9] bei kitų teisės aktų reikalavimus:
29.2. kiekvienai pareigybei nustatyti radiacinės saugos reikalavimus, įtraukti juos į pareigines instrukcijas ir su jais pasirašytinai supažindinti darbuotojus;
30. Remontuojant įrangą BEO ir siekiant užkirsti kelią radionuklidams iš I, II kategorijos patalpų sklisti į III kategorijos patalpas, patalpos turi būti atskirtos stacionariaisiais arba laikinaisiais sanitariniais šliuzais.
31. Stacionariuosiuose ir laikinuosiuose sanitariniuose šliuzuose turi būti:
32. Darbai BEO kontroliuojamojoje zonoje, kurių metu galima padidėjusi darbuotojų apšvita, turi būti vykdomi laikantis licencijos turėtojo nustatytų darbo organizavimo bei techninių reikalavimų ir turi būti įforminti nurodymais. Licencijos turėtojas privalo sudaryti darbų, kuriems vykdyti reikalingi nurodymai, sąrašus.
33. Licencijos turėtojas privalo nustatyti nurodymų formas, jų išdavimo, pildymo, registravimo, galiojimo ir saugojimo tvarką.
34. Nurodymuose turi atsispindėti:
34.2. patalpų, kuriose darbuotojai planuoja dirbti, radiacinė būklė bei jos kartogramos, žemėlapiai;
X. DARBUOTOJŲ APŠVITOS IŠTYRIMO LYGIO NUSTATYMAS, APRIBOTOSIOS DOZĖS, DARBO VIETŲ IR DARBUOTOJŲ INDIVIDUALUSIS MONITORINGAS
35. Siekiant užtikrinti BEO darbuotojų saugą, kontroliuojamas jų apšvitos ištyrimo lygis:
35.1. ištyrimo lygiai nustatomi siekiant užfiksuoti pagrįstai realią apšvitą ir užtikrinti optimalias darbuotojų saugos priemones;
35.2. atskirai turi būti nustatomi A ir B kategorijos darbuotojų apšvitos ištyrimo lygiai. Licencijos turėtojas gali nustatyti atskirų veiksmų, eksploatavimo režimo ištyrimo lygius BEO padaliniams;
37. Darbo vietų ir darbuotojų individualusis monitoringas turi būti vykdomas atsižvelgiant į [5.13] nustatytus reikalavimus.
38. Licencijos turėtojas privalo sudaryti darbo vietų ir darbuotojų individualiojo monitoringo programą ir suderinti ją su Radiacinės saugos centru.
39. Kiekvienais metais darbo vietų ir darbuotojų individualiojo monitoringo programos turi būti patikslinamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į radiacinę būklę.
40. BEO darbo vietų ir darbuotojų individualiojo monitoringo įranga turi atitikti kokybės laidavimo reikalavimus ir būti tinkamai kalibruota. Įranga turi būti išbandoma ir tikrinama, kad atitiktų kokybės, kalibravimo dažnio, techninės priežiūros dažnio reikalavimus.
41. Darbo vietų monitoringo programose turi būti nurodyti:
41.3. priimtiniausi matavimo metodai ir naudojama adekvati, metrologiškai patikrinta naudojamų šaltinių energijoms ir spinduliuotės rūšiai tinkama matavimo įranga;
42. Licencijos turėtojas privalo registruoti ir analizuoti darbo vietų monitoringo rezultatus ir su jais supažindinti darbuotojus arba jų įgaliotus atstovus.
43. Turi būti stebima visų A kategorijos darbuotojų apšvita. B kategorijos darbuotojų monitoringas atliekamas tik siekiant patvirtinti, kad jie teisingai priskirti šiai kategorijai, tačiau, Radiacinės saugos centrui nurodžius, turi būti atliekamas ir šios kategorijos darbuotojų individualusis monitoringas.
44. Darbuotojų individualioji apšvita turi būti apskaitoma taip, kad būtų galima atskirti darbuotojų individualiosios apšvitos dozes dirbant BEO visu pajėgumu, vykdant su didesne apšvitos tikimybe susijusius darbus ir operacijas.
45. Darbuotojus, kuriems gresia vidinės apšvitos pavojus, licencijos turėtojas privalo identifikuoti ir organizuoti jų kaupiamosios apšvitos dozės monitoringą [5.17] nustatyta tvarka.
46. Vykdydamas darbuotojų individualųjį monitoringą licencijos turėtojas privalo:
46.1. atsižvelgęs į apšvitos sąlygas, nustatyti individualiųjų dozimetrų išdavimo, grąžinimo, keitimo, naudojimo ir registravimo tvarką. Darbuotojams vykdant didesnės apšvitos tikimybės darbus bei darbus I ir II kategorijos patalpose, individualiajai apšvitai vertinti licencijos turėtojas turi papildomai naudoti ir elektroninius dozimetrus;
46.2. ne rečiau kaip kartą per mėnesį registruoti kiekvieno darbuotojo apšvitos rezultatus, nurodydamas:
46.3. darbuotojo gautas kalendorinių metų efektines išorinės ir vidinės apšvitos dozes arba darbuotojui baigus su apšvita susijusį darbą, arba jam perėjus į kitą darbą, jo individualiosios apšvitos rezultatus perduoti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui [5.5] nustatyta tvarka. Saugoti apšvitos rezultatų slaptumą, kitoms institucijoms informaciją apie darbuotojų apšvitą teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka.
47. BEO kontroliuojamosios zonos lankytojams turi būti atliekamas individualusis monitoringas. Tais atvejais, kai po BEO kontroliuojąmą zoną organizuojama ekskursija, gali būti vykdoma grupinė (grupė žmonių naudojasi vienu individualiuoju dozimetru) dozimetrinė kontrolė.
XI. INDIVIDUALIOSIOS SAUGOS PRIEMONĖS
50. Visi darbuotojai, dirbantys BEO kontroliuojamojoje zonoje, atsižvelgiant į darbo vietos radiacinę aplinką, licencijos turėtojo privalo būti aprūpinti individualiosios saugos priemonėmis.
51. Individualiųjų saugos priemonių sudėtį, naudojimo ir keitimo tvarką licencijos turėtojas privalo nustatyti atsižvelgdamas į BEO kontroliuojamojoje zonoje atliekamų darbų pobūdį.
52. Individualiosios saugos priemonės turi būti pagamintos iš lengvai deaktyvuojamų medžiagų arba būti vienkartinės.
53. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad darbuotojai kai kurias individualiąsias saugos priemones naudotų tik įsitikinę, kad jos nesukels papildomo fizinio krūvio bei žalos sveikatai.
54. Darbuotojai licencijos turėtojo turi būti instruktuoti, kaip naudotis individualiosios saugos priemonėmis.
XII. REIKALAVIMAI PAGRINDINĖMS PATALPOMS, KONTROLĖS SISTEMOMS, SKIRTOMS SAUGAI UŽTIKRINTI
56. BEO eksploatacijos dokumentuose turi būti nurodytos ir BEO įrengtos patalpos, skirtos:
56.1. radiacinės saugos padaliniui (skyriui); įrangai kalibruoti ir metrologiškai tikrinti; bandiniams ruošti ir individualiajai dozimetrinei kontrolei;
57. BEO turi būti su įgaliotomis institucijomis suderinta žmonių ir aplinkos radiacinės kontrolės sistema, kuri turi veikti BEO teritorijoje ir už jos ribų.
58. Radiacinės kontrolės sistema turi užtikrinti kontroliuojamųjų parametrų, apibūdinančių BEO ir aplinkos būklę, matavimą visais BEO darbo režimais. Šioje sistemoje turi būti naudojama tokia stacionari ir nešiojama matavimo įranga, kuria galima būtų aptikti alfa, beta, gama ir neutronų spinduliuotę.
59. Licencijos turėtojas privalo numatyti BEO radiacinės kontrolės mastą, įskaitant:
60. Radiacinės kontrolės sistemoje turi būti naudojamos automatizuotos sistemos su skaičiavimo technika. Kontrolės metodai ir bandinių paėmimo metodikos privalo būti įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka.
61. Matuojamiems kontroliniams dydžiams viršijus nustatytus lygius arba pakitus radiacinei būklei, radiacinės kontrolės sistema privalo šviesos arba garso signalais informuoti BEO radiacinės būklės stebėjimo pultą.
62. Radiacinės kontrolės sistemoje turi būti rodomųjų ir signalizuojamųjų prietaisų, kurie turi būti įrengiami BEO patalpose ir teritorijoje, kur technologinių operacijų metu radiacinė aplinka gali greitai ir žymiai pakisti.
63. Techninėmis priemonėmis turi būti užtikrinta:
64. Aplinkos radiacinė kontrolė turi atitikti [5.4], [5.16] bei kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
XIII. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
XIV. APSAUGOMOSIOS PRIEMONĖS ĮVYKUS AVARIJAI
XV. OPTIMIZAVIMO (ALARA) PRINCIPO TAIKYMAS BEI APŠVITOS MAŽINIMO PRIEMONĖS
68. BEO darbuotojų sauga turi būti tokia, kad individualių dozių dydis, apšvitintų žmonių skaičius ir nepagrįstos apšvitos tikimybė būtų kuo mažesnė. Tuo tikslu BEO turi būti vykdoma optimizavimo programa.
69. Licencijos turėtojas privalo sudaryti:
69.1. optimizavimo programos koordinavimo darbo grupę BEO, kurios veikla turi būti reglamentuota nuostatais arba kitais dokumentais;
70. Siekiant optimizuoti BEO darbuotojų saugą, jiems vykdant einamuosius, planinius, priežiūros, remonto, patikros ir kt. darbus BEO, radiacinės saugos programoje turi būti numatytos priemonės ir procedūros darbuotojų apšvitai ir susidarančių radioaktyviųjų medžiagų kiekiui sumažinti (apšvitos mažinimas darbo vietose, paviršiaus ir oro radioaktyviojo užterštumo mažinimas, optimalaus darbuotojų skaičiaus nustatymas, atsižvelgiant į darbų pobūdį, apsauginių ekranų panaudojimas, deaktyvavimas, jodo profilaktika ir t. t.).
XVI. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS
74. Darbuotojų sveikata tikrinama prieš pradedant darbą ar priskiriant jį A kategorijai ir periodiškai.
75. BEO darbuotojų sveikatos tikrinimas:
76. Darbuotojų sveikata periodiškai tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per metus [5.7]. Esant indikacijų ir pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) nurodžius, darbuotojų sveikata gali būti tikrinama dažniau.
77. Pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) nurodžius, darbuotojų sveikata gali būti tikrinama ir darbuotojui baigus darbą BEO.
XVII. DARBUOTOJŲ MOKYMAS, INSTRUKTAVIMAS
XVIII. RADIACINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI PLANUOJANT NUTRAUKTI IR NUTRAUKIANT BEO EKSPLOATAVIMĄ
80. Statant naujus BEO ar rekonstruojant esamus, pareiškėjas licencijai gauti privalo įvertinti darbuotojų ir gyventojų apšvitos dozes, radioaktyvųjį užterštumą bei susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų kiekį nutraukus BEO eksploatavimą. BEO eksploatavimo nutraukimo planavimo aspektai pateikiami [5.12] ir kituose teisės aktuose.
81. Prieš nutraukiant BEO eksploatavimą, turi būti sudaryta radiacinės saugos programa. Ji įgaliotosioms institucijoms turi būti pateikta kartu su galutiniu BEO eksploatavimo nutraukimo planu. Radiacinės saugos programa, sudaryta eksploatuojant BEO, gali būti pagrindu, tačiau būtina atsižvelgti į galimą papildomą radioaktyviąją taršą dėl dulkių, aerozolių ar skysčių susidarymo bei radioaktyviųjų išmetų nutraukiant BEO eksploatavimą.
82. Planuodamas tinkamas radiacinės saugos priemones bei įgyvendindamas radiacinės saugos programą nutraukiant BEO eksploatavimą, licencijos turėtojas privalo:
82.2. įvertinti darbo sąnaudas, kolektyvines ir individualiąsias apšvitos dozes kiekvienoje eksploatavimo nutraukimo fazėje bei jas suderinti su Radiacinės saugos centru;
82.3. įvertinti prognozuojamąją gyventojų kolektyvinę apšvitos dozę kiekvienoje BEO eksploatavimo nutraukimo fazėje;
82.4. atlikti darbuotojų apšvitos bei darbo vietų monitoringą, analizuoti gautus duomenis bei jų rezultatus pateikti Radiacinės saugos centrui teisės aktų nustatyta tvarka;
82.6. įvertinti radiacinę aplinką kiekvienos BEO eksploatavimo nutraukimo fazės pradžioje ir pabaigoje;
82.7. įvertinti radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių BEO eksploatavimo nutraukimo metu, kiekį ir įvertinti jas tvarkančių darbuotojų apšvitą;
82.8. įvertinti planuojamų išmesti į aplinką radioaktyviųjų teršalų kiekį, kontroliuoti jų išmetimą bei neviršyti leistinųjų lygių, nustatytų [5.16];
XIX. REIKALAVIMAI, KURIŲ PRIVALU LAIKYTIS PRIEŠ PRADEDANT BEO IŠMONTAVIMĄ IR IŠARDYMĄ
83. Po galutinio BEO uždarymo, prieš jį išmontuojant ir išardant, licencijos turėtojas Radiacinės saugos centrui ir kitoms įgaliotosioms institucijoms pagal kompetenciją privalo motyvuoti išmontavimo ir išardymo tikslus, pateikti planuojamas taikyti priemones bei dokumentus, aprašančius:
83.10. numatomų radioaktyviųjų medžiagų, kurioms gali būti pritaikyti nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [5.15], kiekio bei galutinį jo srautų pasiskirstymą;
XX. YPATINGOSIOS SĄLYGOS
84. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į darbo specifiką, išskyrus avariją, Sveikatos apsaugos ministerija tam tikram laikui, tam tikroje BEO darbo zonoje ir neviršijant tam tikrų nustatytų ribinių dozių gali leisti, kad darbuotojo individualioji dozė viršytų [5.9] nurodytas ribines dozes. Be Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo ribines dozes keisti draudžiama.
85. Licencijos turėtojas, prieš pateikdamas prašymą pakeisti ribines dozes, turi užtikrinti, kad:
85.2. bus pritaikytos visos apšvitos ribojimo, saugos užtikrinimo priemonės, pagrįstos šios higienos normos ir [5.9] reikalavimais;
XXI. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS
Lietuvos higienos normos HN 87:2002
„Radiacinė sauga branduolinės energetikos
objektuose“ 1 priedas (normatyvinis)
BEO KONTROLIUOJAMOSIOS ZONOS PATALPŲ KATEGORIJOS
| Patalpų kategorija |
I |
II |
III |
|
| Kontroliuojamieji dydžiai |
Dozės galia, µSv/h |
>56 |
12–56 |
<12 |
| Paviršinis užterštumas α dalelėmis, Bq·cm-2 |
>20 |
4–20 |
<4 |
|
| Paviršinis užterštumas dalelėmis, Bq·cm-2 |
>266 |
40–266 |
<40 |
|
| Aerozolių tūrinis aktyvumas, Bq·m-3 |
>1110 |
185–1110 |
<185 |
|
PASTABOS: 1. Vykdydami didesnės apšvitos tikimybės darbus bei darbus I ir II kategorijos patalpose, darbuotojai papildomai privalo naudoti elektroninius individualiosios apšvitos kontrolės prietaisus.
2. Siekiant trumpaamžių radionuklidų skilimo, aerozolių tūrinis aktyvumas matuojamas išlaikius filtrą 30 min.
______________
Lietuvos higienos normos HN 87:2002
„Radiacinė sauga branduolinės energetikos
objektuose“ 2 priedas (informacinis)
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d., Nr. L 159. 39 tomas (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation No L 159 Volume 39.
2. LST ISO 361-1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.
3. Atominių elektrinių darbuotojų radiacinė sauga. YVL – vadovas 7.9. Helsinkis, Suomijos radiacinio ir branduolinio saugumo institucija, 1996 m. (anglų k.) = Radiation Protection of Nuclear Power Plant Workers. YVL – Guide 7.9. STUK, Helsinki, 1996.
4. Profesinės apšvitos monitoringas atominėse elektrinėse. YVL – vadovas 7.10. Helsinkis, Suomijos radiacinio ir branduolinio saugumo institucija, 1997 m. (anglų k.) = Monitoring of Occupational Exposure at Nuclear Power Plants. YVL – Guide 7.10. STUK, Helsinki, 1997.
5. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius, 1999.
6. Atominių elektrinių ir tiriamųjų reaktorių eksploatavimo nutraukimas. Saugumo vadovas Nr. WS-G-2.1, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 1999 m. (anglų k.) = Decommissioning of Nuclear Power Plants and Research Reactors. Safety Guide No. WS-G-2.1, International Atomic Energy Agency, Vienna, 1999.
7. Didelių branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo organizavimas ir valdymas. Techninių ataskaitų serijos Nr. 399, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2000 m. (anglų k.) = Organization and Management for Decommissioning of Large Nuclear Facilities. Technical Reports Series No. 399, International Atomic Energy Agency, Vienna, 2000.
______________