LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 2115
Vilnius
2. Įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją parengti ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis iki 2003 m. kovo 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d.nutarimu
Nr. 2115
ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje koncepcijoje išdėstytas požiūris į elektroninės valdžios (toliau vadinama – e. valdžia) reiškinius Lietuvoje. Ja siekiama gerinti (panaudojant skaitmenines technologijas) viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (toliau vadinama – institucijos), Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams. Koncepcijoje atsižvelgta į specifines Lietuvos Respublikos sąlygas ir Europos politinę iniciatyvą dėl e. valdžios:
1.1. skatinti informacines paslaugas teikiančių įmonių konkurenciją, nepriklausyti nuo vienos įmonės, teikiančios informacinių technologijų paslaugas;
1.2. užtikrinti informacinių technologijų saugumą, kai viešosioms paslaugoms teikti naudojamos skaitmeninės technologijos;
1.4. ypač didelį dėmesį atkreipti į neįgaliuosius, kai viešosioms paslaugoms teikti naudojamos skaitmeninės technologijos; atsižvelgti į tai, kad šios paslaugos skiriamos įvairaus amžiaus gyventojams;
1.6. įdiegti e. valdžią, kad valstybės valdymas taptų atviresnis, demokratiškesnis, atskaitingesnis, efektyvesnis;
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
2. Šioje koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Atviros technologijos, atviri formatai – tokie keitimosi duomenimis formatai ir protokolai, kurie yra išsamiai aprašyti ir kuriais galima laisvai nemokamai naudotis.
Institucijos vidaus ištekliai – institucijos valdomos biudžeto lėšos ir pajamos, gautos už teikiamas paslaugas.
Mokamos programos/programinė įranga – programinė įranga, platinama tik už mokestį.
Nuotoliniai viešųjų paslaugų teikimo būdai – šis terminas koncepcijoje apima visas viešųjų paslaugų teikimo priemones, leidžiančias bendrauti, paklausti ir gauti viešąją paslaugą be tiesioginio ryšio tarp viešosios paslaugos teikėjo ir gavėjo.
Institucijų viešosios paslaugos – terminas „viešosios paslaugos“ šioje koncepcijoje vartojamas plačiąja prasme ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą (pvz., paklausimą ir atsakymą į paklausimą, įvairių dokumentų pildymą ir pateikimą, atsiskaitymus ir kita).
E. valdžios projektas – projektas, kuris apima vienos institucijos ar bendrus kelių institucijų telekomunikacijų, informacinių technologijų, teisės aktų rengimo, vadybos ir kitus projektus ir kurio tikslas – perkelti viešųjų paslaugų teikimą į skaitmenines technologijas.
Tarnybinė stotis – kompiuteris arba kompiuterio programa, valdanti kitus kompiuterius arba programas – klientus pagal jų paraiškas (užklausas).
Atvirasis kodas/atvirasis tekstas – laisvai platinami programų tekstai programavimo kalba.
Atvirojo kodo programinis produktas – sukurtas atvirojo kodo principu programinis produktas, kurį galima modifikuoti laikantis prie jo pridedamų arba jame nurodytų licencijų sąlygų.
III. INSTITUCIJOS, DALYVAUJANČIOS E. VALDŽIOS PROJEKTUOSE
3. Visos Lietuvos Respublikos institucijos turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant e. valdžios projektus. Kad e. valdžios projektai sėkmingai veiktų, reikia juos koordinuoti, stebėti, atlikti viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą. Įgyvendinti e. valdžią Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalioja institucijas, kurios atsakingos už:
IV. POVEIKIS IR ĮTAKA
4. Pokyčiai, susiję su e. valdžios projektų įgyvendinimu (valstybės valdymo modernizavimu), bus labai ryškūs. Informacinių technologijų taikymas ir visų jų galimybių panaudojimas gerokai pakeis mūsų sampratą apie tai, koks turi būti valdymas, kokia ir kaip turi būti atliekama kontrolė, kaip turi būti atsiskaitoma už darbo rezultatus, kaip turi būti vertinamas valstybės tarnautojų veiklos efektyvumas. Tai turės įtakos tiek gyventojams, tiek institucijoms. Didelių pokyčių laukiama ir gyventojų aptarnavimo, informacijos valdymo, sprendimų priėmimo srityse. Numatomi pokyčiai gali būti apibūdinami taip:
4.1. Pokyčiai gyventojų atžvilgiu:
4.1.1. Vis prieinamesnis internetas ir kompiuterinė technika sparčiai keičia daugelio žmonių gyvenimą. Kuriamos naujos viešosios paslaugos, o esamosios pradedamos teikti kitaip, naujais būdais. Tinkamai pritaikius informacines technologijas, galima:
4.1.1.5. suskirstyti viešąsias paslaugas pagal rinkos dalies poreikius, geriau tenkinti gyventojų grupių tikslinius poreikius;
4.1.2. Informacinių technologijų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais suteikia galimybę geriau aptarnauti gyventojus. Nebūtina gaišti eilėse, atvykti į instituciją.
4.2. Verslo subjektų atžvilgiu:
4.2.1. E. valdžios planų įgyvendinimas įgalins verslo subjektus veiksmingiau bendrauti su institucijomis. Bus siekiama su institucijomis kuo daugiau bendrauti internetu – verslininkui patogiu laiku, negaišti eilėse.
4.2.2. E. valdžios projektų įgyvendinimas leis:
4.2.2.1. verslo subjektams atlikti atsiskaitomybės, registravimo operacijas realiu laiku, taupyti laiką ir išteklius;
4.2.2.2. valstybės registrus pritaikyti elektroniniams duomenų mainams su verslo informacinėmis sistemomis;
4.2.3. Dėl šių pokyčių verslo subjektų laukia nauji išbandymai. Informacinės technologijos labai (kartais net visiškai) pakeičia verslo aplinką: darbo organizavimo principus, grupės darbo sampratą, būdus, kaip pasiekti naudotoją, kaip įsigyti prekių. Dažniausiai keičiasi ir pati gamybos sąvoka, jos vartojimas.
4.2.4. E. valdžios įgyvendinimas padidins paslaugų, teikiamų internetu, poreikį Lietuvoje. Vartotojai įvertins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš Lietuvos verslo subjektų naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų. Tiek Europoje, tiek Amerikoje (ypač JAV) verslas jau buvo susidūręs su tokiais poreikių pokyčiais ir daugiau ar mažiau prie jų prisitaikė. Lietuviškam verslui šis išbandymas gali būti labai sunkus, tačiau teigiami šio persiorientavimo rezultatai leis paprasčiau ir efektyviau dalyvauti pasaulinėse prekių ir paslaugų rinkose.
4.3. Institucijų atžvilgiu:
4.3.1. Viešajam administravimui e. valdžia yra priemonė įgyvendinti valstybės valdymo reformą ir ateityje ji bus priemonė valstybės funkcijoms atlikti. Padedant informacinėms technologijoms, gali būti efektyviai įdiegti jos ideologiniai pamatai – orientuotis į vartotoją ir pritaikyti verslo valdymo modelius institucijų darbe.
4.3.2. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų.
4.3.3. Viešojo administravimo srityje e. valdžios projektų įgyvendinimas atneš didelių struktūrinių permainų. Keisis valdymo struktūra, iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama geriau ir produktyviau dirbti.
4.3.4. E. valdžios projektų įdiegimas viešojo administravimo srityje leis:
4.3.5. Projektų įgyvendinimas bus didžiulis išbandymas institucijoms. Iškils daug problemų dėl sprendimų priėmimo pakitusių modelių, įgūdžių stokos, netinkamos informacijos ir komunikacijos infrastruktūros. Institucijos turės glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, diegdamos verslo valdymo modelius, infrastruktūrą ir teikdamos viešąsias paslaugas galutiniams vartotojams. Projektų diegimas ir valdymas vers valstybės tarnautojus siekti naujų žinių ir įgūdžių – visų pirma gerai perprasti informacines technologijas, verslo ir projektų valdymą, gebėti taikyti šias žinias praktiškai.
4.3.6. Be abejo, šiems darbams reikės didelių investicijų. Projektai turės būti finansuojami ne tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Ypač bus stengiamasi pritraukti verslo subjektus dirbti su institucijomis.
5. Įgyvendinant šią koncepciją ir diegiant e. valdžios projektus, iškils būtinybė keisti teisinę aplinką. Turės būti parengti e. valdžios veikimą įteisinantys įstatymai, pakeisti kai kurie galiojantys įstatymai, sukurti įstatymų lydimieji teisės aktai.
V. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, panaudoti tam informacinių technologijų teikiamas galimybes.
8. Svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad nuo 2005 metų viešosios paslaugos Lietuvos Respublikos gyventojams ir verslo subjektams būtų teikiamos panaudojant skaitmenines technologijas (internetą, mobiliuosius telefonus ir kt.) ir atsižvelgiant į viešąsias paslaugas, numatytas pagal Europos Sąjungos programinius dokumentus (šios koncepcijos 2 priedas).
9. Viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą branda bus keturių lygių:
9.1. Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu.
9.2. Antrasis lygis – dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklalapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).
9.3. Trečiasis lygis – dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma.
10. Turi būti siekiama galutinai realizuoti e. valdžios projektą ketvirtuoju lygiu, tačiau dėl finansinių, organizacinių, logistinių priežasčių daugelis projektų iš pradžių bus žemesnio lygio.
11. Iki 2005 metų visos viešosios paslaugos, kurias administruoja institucijos, iki trečiojo lygio turės būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais (išskyrus viešąsias paslaugas, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pvz., viešosios paslaugos, kurias teikiant privalo dalyvauti pats valstybės tarnautojas).
12. „Vieno langelio“ principas – fiziniams ir juridiniams asmenims nereikės rūpintis atliekamų viešojo administravimo procedūrų eiga, nes tai atliks valstybės informacinės sistemos, gyventojams ir verslo subjektams tiesiogiai nedalyvaujant. „Vieno langelio“ principo taikymas nereiškia, kad bus kuriamas centralizuotas valstybės informacinis centras.
13. Skambučių centrų praktika, kai užsakymus, paklausimus ir t.t. priima, vartotojo tapatybę nustato ir paslaugas suteikia skambučių centrų operatoriai, Lietuvoje dar reta, tačiau telefoninis ryšys yra įprastas ir bus priimtinas gyventojams, kurie neturės galimybių ar įgūdžių naudotis internetu. Todėl viešųjų paslaugų teikimas per skambučių centrus turi būti plėtojamas lygiagrečiai su kitomis nuotolinės prieigos technologijomis (toliau vartojami terminai „nuotoliniai būdai“, „elektroniniai būdai“ ar „internetinės technologijos“, kur įmanoma, apims ir viešųjų paslaugų teikimą telefonu).
14. Kuriant naujus viešųjų paslaugų teikimo būdus, turi būti paliekami iki šiol visuotinai naudoti (įprasti) viešųjų paslaugų teikimo būdai, tačiau turi būti užtikrinta, kad gausėjant viešąsias paslaugas internetu gaunančių vartotojų būtų mažinamos išlaidos gyventojų aptarnavimui įprastais būdais.
15. Įprastų viešųjų paslaugų teikimo būdų visiškai atsisakyti galima tik užtikrinus, kad visi esami ar potencialūs viešųjų paslaugų gavėjai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali) pasinaudoti naujais viešųjų paslaugų teikimo būdais.
16. Informacinio pobūdžio viešosios paslaugos turi būti išdėstytos orientuojantis į informacijos vartotojus. Kuriant naujus viešųjų paslaugų teikimo būdus, informacijos parengimo ir pateikimo vartotojams sistemoje turi būti visi projekto dokumentai.
17. Institucijų ir gyventojų paklausimai elektroniniu paštu turi įgyti tokią pat galią kaip ir paprastu paštu – šie paklausimai turi būti apdorojami tokiomis pačiomis procedūromis. Į paklausimą gali būti nereaguojama tik tuomet, kai nėra galimybės nustatyti siuntėjo tapatybę. Turi būti užtikrinama, kad interesantui būtų atsakoma elektroniniu paštu, jeigu jis to pageidavo.
VI. E. VALDŽIOS APRĖPTIS IR PRIORITETAI
20. Įgyvendinant e. valdžios projektus, kartu bus vykdomos ir viešojo administravimo reformos. Tai leis išvengti neefektyvaus valdymo automatizavimo proceso.
21. Įgyvendinant šią koncepciją, ypač daug dėmesio bus skiriama tų institucijų e. valdžios projektams, nuo kurių funkcionavimo priklauso ar priklausys kitų institucijų ar verslo veikla, susijusi su viešųjų paslaugų perkėlimu į internetą.
22. Kiekvienas e. valdžios projektas turi numatyti galutinius ir tarpinius tikslus. Jų siekiančios institucijos turi informuoti apie pasiektus tarpinius rezultatus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, atsakingą už e. valdžios projektų koordinavimą ir stebėjimą. Tais atvejais, kai tikslinį finansavimą iš biudžeto gaunantys projektai nepasiekia tarpinių tikslų, jų statusą ir finansavimą gali iš naujo aptarti koordinuojančioji institucija ir juos pakeisti.
23. Daug dėmesio bus skiriama prioritetinių projektų kūrimo ir diegimo valdymui bei kontrolei. Šie projektai bus planuojami ir finansuojami griežtai orientuojantis į rezultatus – įgyvendinimo laiką ir projekto teikiamą funkcionalumą.
24. Iš informacinių technologijų projektų prioritetas bus teikiamas tiems, kurie skirti valstybės integruotai registrų sistemai sukurti ir naudoti.
25. Bus baigta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinių sistemų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimu, integracija, kad jos taptų funkcionalios, bus įdiegta ir toliau plėtojama muitinės integruota informacinė sistema.
VII. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TECHNINIAI SPRENDIMAI
27. Lengvą e. valdžios teikiamos informacijos ir viešųjų paslaugų prieinamumą užtikrins ir tai, kad sąsajai su vartotoju bus naudojamos paplitusios atvirosios technologijos.
28. Įgyvendinant e. valdžios projektus, nebus teikiama prioritetų jokiems konkretiems techniniams sprendimams, operacinei sistemai ar įrangos gamintojui. Kiekvienu atveju apsisprendimą lems funkcionalumo, saugumo, tolesnio plėtojimo galimybių ir kainos veiksniai.
29. Perkeltos į internetą viešosios paslaugos turi būti prieinamos per populiarius ir visuotinai vartojamus protokolus ir įrenginius. Kiekvieno projekto atveju pagal viešosios paslaugos gavėjų poreikius turi būti sprendžiama, kaip viešosios paslaugos turi būti teikiamos. Jeigu leis galimybės, viešosios paslaugos turės būti prieinamos per kuo įvairesnius šiuo metu vartojamus protokolus ir įrenginius. Taip bus užtikrinama tinkama viešųjų paslaugų prieinamumo kokybė, vartotojo nepriklausomybė nuo konkrečių gamintojų.
30. Institucijos sudarys sąlygas verslui naudotis vieša informacija, kurios jam reikės komercinėms paslaugoms kurti. Informacija turės būti pateikiama ne tik per vartotojų sąsajas (skirtas galutiniam, pavieniam vartotojui), bet ir per duomenų srauto kanalus. Tuomet ji bus prieinama verslo subjektams, siekiantiems komerciškai pasinaudoti institucijų turima informacija. Institucijos sudarys galimybes verslo subjektams turimą viešą informaciją panaudoti komercinėms paslaugoms kurti ir realizuoti.
31. Informacijai teikti turi būti naudojami atviri formatai. Institucijų taikomi bendravimo protokolai ir formatai neturi versti informacijos vartotojų įsigyti mokamų operacinių sistemų ar programinės įrangos.
32. Kuriamiems e. valdžios projektams gali vadovauti skirtingos institucijos. Tai lemia skirtingi poreikiai, skirtinga techninė bazė. Todėl skirtingose institucijose jiems įgyvendinti gali būti naudojama skirtinga programinė įranga. Šiame procese nebus reglamentuojamas atskiros institucijos sprendimo pasirinkimas. Visiems ir kiekvienam projektui bus nustatyti standartiniai reikalavimai e. valdžios projektų tarpusavio sąsajoms ir sąsajoms su vartotojais. Turi būti užtikrinta, kad informacinės sistemos keisis informacija laikydamosi atitinkamų informacijos saugumo reikalavimų.
33. Projektai turės būti kuriami ir įgyvendinami atsižvelgiant į esamą techninę ir programinę bazę. Ten, kur įmanoma, turi būti siekiama kuo efektyviau panaudoti turimą įrangą ir techniką.
VIII. E. VALDŽIOS PROJEKTŲ SUDERINAMUMAS
35. Būtina e. valdžios projektų funkcionavimo sąlyga – standartinių procedūrų ir suderintų duomenų perdavimo formatų naudojimas, kai reikia keistis informacija.
36. Bus sukurtas saugus valstybės institucijų tinklas (toliau vadinama – SVIT), apimantis visas valstybės institucijas, su tolygiomis kodavimo ir vartotojų tapatybės nustatymo priemonėmis. SVIT bus kuriamas tiek fizinių, tiek virtualių tinklų pagrindu. Kitos institucijos bus tiesiogiai įtraukiamos į SVIT, tokį sprendimą priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri bus atsakinga už e. valdžios projektų valdymą.
37. SVIT sudarys sąlygas institucijoms saugiai keistis informacija, užtikrins registrų ir duomenų bazių apsaugą.
38. Kad būtų suderinti atskirų institucijų bendravimo protokolai sukurtame SVIT, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už e. valdžios projektų koordinavimą ir stebėjimą, įsteigs darbo grupę, kuri nustatys SVIT plėtotės planą ir aprašys tarpusavio sąsajų parametrus, taip pat dokumente bus aprašyti sąsajų su išorės vartotojais parametrai ir jiems keliami reikalavimai.
IX. INFORMACIJOS SAUGUMAS IR VARTOTOJŲ TAPATYBĖS NUSTATYMAS
40. Plečiantis e. valdžios aprėpčiai, institucijų informacinėse sistemose bus sukaupiama vis daugiau informacijos apie gyventojus ir įvairius jų gyvenimo aspektus. Gyventojų pasitikėjimas valstybės informacinėmis sistemomis bus pasiektas tik tokiu atveju, jeigu šios sistemos bus saugios. E. valdžios projektai galės funkcionuoti, kai bus užtikrinta informacinių technologijų ir telekomunikacijų sauga, gyventojų interesų teisinė apsauga valstybės informacinėse sistemose.
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už e. valdžios projektų valdymą, sudarys ekspertų komisiją, kuri iki 2003 metų vidurio sukurs gyventojų ir verslo subjektų tapatybės nustatymo valstybės informacinėse sistemose koncepciją.
42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už viešųjų paslaugų teikimo skaitmeninėmis priemonėmis priežiūrą, gins gyventojų ir verslo subjektų teises visa apimančiame tinkle. Tai būtina, nes reikės priimti daug teisės aktų, kurie reglamentuos, kaip gyventojai ar verslo subjektai turi elgtis visa apimančiame tinkle (viešųjų paslaugų, teikiamų gyventojams ir verslo subjektams, kokybė, apsauga nuo žalingos informacijos internete ir kita).
43. Institucijos, įgyvendinančios e. valdžios projektus, turės taikyti griežtus duomenų apsaugos reikalavimus, kad duomenimis nebūtų naudojamasi nesankcionuotai.
44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už e. valdžios projektų valdymą, turės būti suteikti reikiami įgaliojimai, kad ji galėtų organizuoti projektų saugumo auditą, konsultuoti institucijas duomenų apsaugos teisiniais ir technologijos klausimais.
45. Bus sukurta gyventojų tapatybės nustatymo informacinėse sistemose sistema. Tai būtina, kad institucijos galėtų užtikrinti asmens duomenų teisinę apsaugą, kad administruojama viešoji paslauga būtų suteikiama tik tam asmeniui, kuriam ji reikalinga.
46. E. valdžios projektai bus kuriami ir veiks neatsižvelgiant į elektroninio parašo infrastruktūros sukūrimą Lietuvoje. Ten, kur priimtina, saugumui užtikrinti ir vartotojų tapatybei nustatyti gali būti taikomos kitos priemonės, užtikrinančios vartotojo tapatybės nustatymą ir saugų ryšį tarp vartotojo ir tarnybinės stoties.
X. ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI, INTERNETO PRIEINAMUMAS
47. Reikės užtikrinti, kad reikiamos žinios ir įgūdžiai būtų privalomi valstybės tarnautojams:
47.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už e. valdžios projektų koordinavimą ir stebėjimą, organizuos efektyvų keitimąsi valstybiniame sektoriuje prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ši institucija turės išrinkti geriausių pavyzdžių centrus – puikiai pasisekusius projektus, kurie taps pavyzdžiais kitoms institucijoms.
48. Reikia kuo sparčiau diegti kompiuterinio raštingumo žinių tikrinimo ir tobulinimo sistemą. Į tarnybą turi būti priimami tik atitinkamo kompiuterinio raštingumo lygio valstybės tarnautojai. Jau dirbantys valstybės tarnautojai turi kelti savo kompiuterinio raštingumo lygį (savarankiškai ar institucijų padedami). Įdiegus žinių vertinimo sistemą, jų įgūdžiai turės būti patikrinti.
49. Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis priemonių, kad užtikrintų didesnę visuomenės sanglaudą ir lygias visų Lietuvos Respublikos gyventojų galimybes naudotis internetu (pvz., mokyklų ir bibliotekų kompiuterizacija, interneto kioskai apskričių viršininkų administracijose, bibliotekose ir panašiai). Detalieji šių priemonių planai bus įtraukti į kitus dokumentus (Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą, metinius Lietuvos informacinės visuomenės detaliuosius planus, kitus dokumentus).
XI. E. VALDŽIOS PROJEKTŲ VALDYMAS IR FINANSAVIMAS
50. E. valdžios projektai gali būti finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Bendrųjų programų („eContent“, „eSafe“ ir kt.) lėšų, institucijos vidaus išteklių ir pritrauktų verslo investicijų. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, e. valdžios projektai galės būti remiami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
51. Lėšos institucijoms, diegiančioms e. valdžios projektus, bus skiriamos remiantis bendraisiais biudžeto išlaidų planavimo principais, o su e. valdžios įdiegimu susijusios išlaidos bus traktuojamos kaip bet kurios kitos išlaidos institucijų funkcijoms atlikti. Ten, kur įmanoma, institucijos finansuos šiuos projektus iš vidaus išteklių ir pritraukdamos verslo investicijas. Institucijos bus skatinamos bendradarbiauti įgyvendinant šiuos projektus ir racionaliai naudoti lėšas.
52. Lėšos, kurių reikia e. valdžios projektams, numatytos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534).
53. E. valdžios projektų įgyvendinimas – tęstinis procesas. Viešųjų paslaugų teikimas internetu turi būti nuolat atnaujinamas.
54. Kiekvienos institucijos vadovas asmeniškai atsakys už jo vadovaujamos institucijos administruojamų viešųjų paslaugų teikimą internetu.
55. Bus skatinama praktika, kai institucija, administruojanti internetu teikiamas viešąsias paslaugas, organizavusi viešąjį pirkimą, perduoda šių paslaugų teikimą privačiam juridiniam asmeniui, norinčiam ir galinčiam teikti šias paslaugas.
56. E. valdžia bus kuriama rengiant ir plėtojant atskirus projektus. Žinybiškumo, susiskaidymo ir lėšų švaistymo padės išvengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už e. valdžios projektų koordinavimą ir stebėjimą.
57. Planuojant teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais, turės būti nustatyta apmokėjimo tvarka, kuri skatins naudotis tokiu būdu teikiamomis viešosiomis paslaugomis (optimali kaina, trumpesnis aptarnavimo laikas ir kita). Viešųjų paslaugų teikimas elektroniniu būdu neturi būti subsidijuojamas.
58. Tuose e. valdžios projektuose, kur priimtina, institucijos gali atsisakyti funkcijos teikti viešąsias paslaugas, kai reikia naudoti skaitmenines technologijas, jeigu šią funkciją gali realizuoti verslo subjektai. Galima paslaugų nuomos (outsourcing) ir talpinimo (hosting) praktika, šiuo metu plintanti pasaulyje.
59. Taikant paslaugų nuomą, verslo įmonei suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ir gauti pajamas už tokių paslaugų teikimą. Tuomet institucija, kurios administruojamos viešosios paslaugos teikiamos paslaugų nuomos būdu, neturi rūpintis programine įranga, technika, personalo kvalifikacija ir kitais dalykais. Paslaugų nuomos atveju verslo įmonė privalės prisitaikyti prie e. valdžios projektams keliamų reikalavimų.
XII. ĮGYVENDINIMAS
61. E. valdžios projektai daugiausia yra susiję su visomis institucijomis, todėl juos koordinuoti ir stebėti Lietuvos Respublikos Vyriausybė paves institucijai, kuri privalės būti pakankamai kompetentinga, kad galėtų siekti užsibrėžtų tikslų.
62. E. valdžios projektų valdymas apima:
63. E. valdžios projektų koordinavimas ir stebėjimas apima:
63.5. e. valdžios projektų standartų aprašymą. Turi būti aprašyti e. valdžios projektų privalomieji atributai ir projektų tarpusavio suderinamumo standartai;
64. Viešųjų paslaugų teikimo skaitmeninėmis priemonėmis priežiūra apima šiuos darbus:
64.1. skaitmeninėmis priemonėmis teikiamų viešųjų paslaugų atitiktį teisės aktams, reglamentuojantiems viešųjų paslaugų teikimą;
64.2. institucijų ir privačių subjektų, teikiančių viešąsias paslaugas internetu, portalų stebėjimą;
64.3. internetu teikiamų viešųjų paslaugų aktualumą ir atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams;
65. Institucijos atsako už:
66. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komisija, vadovaujama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, vykdydama savo funkcijas:
67. Verslo subjektų dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant šią koncepciją yra ir toliau bus viena iš svarbiausių sėkmės garantijų. Verslo subjektų dalyvavimo būdai įgyvendinant e. valdžios projektus yra šie:
67.1. Bendradarbiavimas su institucijomis:
67.1.1. Pasirašius sutartį, verslo subjektai dengia projekto įdiegimo išlaidas (dalį išlaidų) ir už tai gauna teisę rinkti iš vartotojų užmokestį, kol investicija atsiperka, arba institucija moka įmonei už paslaugas, kol investicija atsiperka.
67.2. Viešosios paslaugos pavertimas komercine (įmonė ima duomenis iš institucijos, pateikia juos vartotojo pageidaujama forma ir už tai gauna užmokestį).
Elektroninės valdžios koncepcijos
1 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVŲ TAIKYMAS
I. TELEKOMUNIKACIJŲ ACQUIS
1. 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam zoniniam skaitmeniniam antžeminiam mobiliajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje.
2. 1990 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 90/387/EEB dėl telekomunikacijų paslaugų vidaus rinkos sukūrimo įgyvendinant atvirojo tinklo teikimo nuostatą.
3. 1990 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 90/388/EEB dėl konkurencijos telekomunikacijų paslaugų rinkose.
4. 1990 m. spalio 9 d. Tarybos direktyva 90/544/EEB dėl paneuropinei antžeminei viešajai radijo ieškai skirtų dažnių juostų Bendrijoje suderinto įdiegimo.
5. 1991 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 91/287/EEB dėl dažnių juostos, kuri turi būti skirta skaitmeniniam belaidžiui nuotoliniam ryšiui (DECT) Bendrijoje suderintai diegti.
6. 1992 m. birželio 5 d. Tarybos direktyva 92/44/EEB dėl atvirų tinklų teikimo nuostatos taikymo nuomojamoms linijoms.
7. 1994 m. spalio 13 d. Komisijos direktyva 94/46/EB, iš dalies pakeičianti direktyvas 88/301/EEB ir 90/388/EEB, ypač palydovinio ryšio srityje.
8. 1995 m. spalio 24 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 95/47/EB dėl televizijos signalų siuntimo standartų naudojimo.
9. 1996 m. sausio 16 d. Komisijos direktyva 96/2/EB, papildanti direktyvą 90/388/EEB dėl mobiliojo ir asmeninio ryšio.
10. 1997 m. birželio 30 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 97/33/EB dėl nuotolinių ryšių tarpusavio jungimo siekiant užtikrinti universaliąją paslaugą ir sąveikumą atvirų tinklų teikimo (ATT) principais.
11. 1997 m. gruodžio 15 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje.
12. 1999 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo įrenginių ir telekomunikacijų tinklų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo.
II. E. VERSLO ACQUIS
14. 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/ EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas.
15. 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyva 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos derinimo.
16. 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su vartotojų kreditais, derinimo.
18. 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje.
20. 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje.
21. 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo.
22. 1995 m. spalio 24 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
23. 1996 m. kovo 11 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl teisinės duomenų bazių apsaugos.
24. 1997 m. gegužės 20 d. Europos parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų teisių apsaugos nuotolinės prekybos sutarčių atžvilgiu.
25. 1998 m. birželio 22 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką.
26. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
27. 1999 m. gruodžio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos.
Elektroninės valdžios koncepcijos
2 priedas
VIEŠOSIOS PASLAUGOS, NUMATYTOS PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS PROGRAMINIUS DOKUMENTUS
I. GYVENTOJAMS
3. Socialinės išmokos ir kompensacijos (bedarbio pašalpos, kompensacijos už vaistus, stipendijos, pašalpos daugiavaikėms šeimoms).
4. Asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojų pažymėjimai, autorių teisių apsauga).
II. VERSLO SUBJEKTAMS