1992 METŲ PATAISYTA EUROPOS ARCHEOLOGIJOS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA
Valeta, 1992 m. sausio 16 d.
PREAMBULĖ
laikydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra didesnė jos narių vienybė siekiant išsaugoti ir įgyvendinti savo bendro paveldo idealus ir principus;
atsižvelgdamos į Europos kultūros konvenciją, pasirašytą Paryžiuje 1954 m. gruodžio 19 d., o ypač į jos 1 ir 5 straipsnius;
atsižvelgdamos į Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, pasirašytą Granadoje 1985 m. spalio 3 d.;
atsižvelgdamos į Europos konvenciją „Dėl teisės pažeidimų, susijusių su kultūrinėmis vertybėmis“, pasirašytą Delfuose 1985 m. birželio 23 d.;
atsižvelgdamos į Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijas archeologijos klausimais, o ypač į rekomendacijas Nr. 848 (1978), Nr. 921 (1981) ir Nr. 1072 (1988);
atsižvelgdamos į rekomendaciją Nr. R (89) 5 „Dėl archeologijos paveldo apsaugos ir stiprinimo miesto ir kaimo vietovių planavimo veikloje“;
primindamos archeologijos paveldo svarbą žmonijos istorijos pažinimui;
pripažindamos, kad augantis didelių plėtros projektų skaičius, gamtiniai pavojai, nelegalūs arba nemoksliniai kasinėjimai ir nepakankamas visuomenės informuotumas kelia rimtą pavojų Europos archeologijos paveldo – informacijos apie senovės istoriją šaltinio – išlikimui;
tvirtindamos, kad yra būtina inicijuoti atitinkamas administracines ir mokslines priežiūros procedūras ten, kur tai dar nepadaryta, ir kad archeologijos paveldo apsaugos poreikis turi atsispindėti miesto ir kaimo planavimo bei kultūrinės plėtros strategijose;
pabrėždamos, kad atsakomybė už archeologijos paveldo apsaugą tenka ne tik tiesiogiai su tuo susijusiai valstybei, bet ir visoms kitoms Europos valstybėms, kurios privalo siekti sumažinti paveldo sunykimo pavojų bei skatinti konservavimo veiklą plėtojant pasikeitimą ekspertais ir patirtimi;
pažymėdamos būtinybę laikytis principų, išdėstytų 1969 m. gegužės 6 d. Londone pasirašytoje Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijoje, kurią galima vertinti kaip Europos šalių planavimo politikos plėtotės rezultatą,
susitaria:
Archeologijos paveldo apibrėžimas
1 straipsnis
Šios (pataisytos) Konvencijos tikslas yra apsaugoti archeologijos paveldą – Europos kolektyvinės atminties šaltinį ir istorinių bei mokslinių tyrimų objektą.
Tuo tikslu archeologijos paveldo objektais yra laikytinos visos archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai:
i. kurių išsaugojimas ir tyrimas padeda geriau suvokti žmonijos istoriją ir jos ryšį su natūralia aplinka;
ii. kurių atžvilgiu pagrindiniai informacijos šaltiniai yra kasinėjimai bei kiti žmonijos ir aplinkos tyrimo metodai; ir
Archeologijos paveldo identifikavimo ir apsaugos priemonės
2 straipsnis
Kiekviena Šalis įsipareigoja jai priimtinomis priemonėmis sukurti teisinę archeologijos paveldo apsaugos sistemą ir įgyvendinti tokias priemones:
ii. siekdama išsaugoti daiktinius įrodymus, kuriuos galėtų tyrinėti būsimosios kartos, – sukurti archeologinius draustinius, net jeigu žemės paviršiuje ar po vandeniu nėra jokių matomų archeologinių liekanų;
3 straipsnis
Siekdama išsaugoti archeologijos paveldą ir užtikrinti mokslinę archeologinių tyrimų reikšmę, kiekviena Šalis įsipareigoja:
i. kasinėjimų ir kitokios archeologinės veiklos kontrolės bei priežiūros procedūras taikyti taip, kad būtų:
b. užtikrinta, kad archeologiniai kasinėjimai ir žvalgymai būtų vykdomi remiantis moksliniais principais ir kad:
• kasinėjimų metu ar po jų archeologijos paveldo objektai būtų atidengiami ir paliekami atviri tik tuo
ii. užtikrinti, kad kasinėjimus ir kitus galinčius pakenkti darbus vykdytų kvalifikuoti ir specialius įgaliojimus turintys asmenys;
4 straipsnis
Kiekviena Šalis įsipareigoja įgyvendinti fizinės archeologijos paveldo apsaugos priemones ir atsižvelgdama į aplinkybes pasirūpinti:
i. kad valdžios institucijos perimtų (ar kitokiomis priemonėmis apsaugotų) teritorijas, kurias numatoma paskelbti archeologiniais draustiniais;
Integruotas archeologijos paveldo konservavimas
5 straipsnis
i. siekti sutaikyti ir suderinti atitinkamus archeologijos reikalavimus su plėtros planais ir tuo tikslu užtikrinti, kad archeologai dalyvautų:
a. planuojant politiką, įgalinančią garantuoti subalansuotas archeologinių vietovių apsaugos, konservavimo ir stiprinimo strategijas;
ii. užtikrinti nuolatines archeologų, miestų ir regionų planuotojų tarpusavio konsultacijas, įgalinančias:
b. skirti pakankamai laiko ir lėšų atitinkamiems moksliniams vietovės tyrimams atlikti bei jų rezultatams publikuoti;
iii. užtikrinti, kad poveikio aplinkai įvertinimuose ir atitinkamuose sprendimuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į archeologines vietoves ir jų aplinką;
iv. kai archeologijos paveldo objektai yra randami statybų metu – pasirūpinti jų konservavimo „in situ“ galimybe;
Archeologinių tyrimų ir konservavimo finansavimas
6 straipsnis
i. pasirūpinti, kad valstybinė, regioninė ir vietinė valdžia savo kompetencijos ribose suteiktų finansinę paramą archeologiniams tyrimams;
a. imtis priemonių tam, kad dideliuose valstybiniuose ar privačiuose plėtros projektuose būtų numatomos
valstybinio ar privataus sektoriaus lėšos, skirtos padengti visus reikalingų archeologinių operacijų kaštus;
b. tokių projektų (kaip ir poveikio aplinkai tyrimų, atliekamų įgyvendinant aplinkos ir regioninio planavimo
darbus) biudžetuose numatyti asignavimus, reikalingus atlikti parengtinius archeologinius tyrimus ir
Mokslinės informacijos kaupimas ir platinimas
7 straipsnis
Siekdama palengvinti archeologinių radinių tyrinėjimą ir informacijos apie juos platinimą, kiekviena Šalis įsipareigoja:
i. parengti arba atnaujinti jų jurisdikcijoje esančių archeologinių vietovių apžvalgas, aprašus ir žemėlapius;
8 straipsnis
i. palengvinti nacionalinius ir tarptautinius archeologijos paveldo objektų mainus moksliniais tikslais ir tuo pačiu imtis atitinkamų priemonių, kad toks jų kilnojimas jokiu būdu nepakenktų kultūrinei ir mokslinei šių objektų vertei;
Visuomenės švietimas
9 straipsnis
i. vykdyti šviečiamąją veiklą, skirtą informuoti visuomenę apie archeologijos paveldo vertę ugdant praeities suvokimą ir apie šiam paveldui kylančius pavojus;
Archeologijos paveldo objektų nelegalios apyvartos prevencija
10 straipsnis
i. pasirūpinti, kad atitinkamos valstybės institucijos ir mokslinės įstaigos kauptų informaciją apie nustatytus nelegalių kasinėjimų atvejus;
ii. informuoti kilmės valstybės – šios Konvencijos signatarės – atsakingas institucijas apie bet kokius pasiūlymus įsigyti tos šalies archeologijos paveldo objektus, jeigu kyla įtarimas, kad siūlomi daiktai buvo gauti iš nelegalių kasinėjimų arba neteisėtu būdu įsigyti iš oficialių kasinėjimų vietų; bei apie tai suteikti visą reikalingą informaciją;
iii. imtis būtinų priemonių, kad muziejai ir panašios įstaigos, kurių eksponatų įsigijimo politiką kontroliuoja valstybė, neįsigytų archeologijos paveldo objektų, jeigu kyla įtarimas, kad tokie objektai yra gauti iš nelegalių kasinėjimų arba neteisėtu būdu įsigyti iš oficialių kasinėjimų vietų;
iv. kai valstybė nekontroliuoja muziejų ir panašių įstaigų, esančių Šalies teritorijoje, įsigijimo politikos:
Abipusė techninė ir mokslinė parama
12 straipsnis
i. viena kitai teikti techninę ir mokslinę paramą archeologijos paveldo srityje, įskaitant pasikeitimą ekspertais ir patirtimi;
(Pataisytos) Konvencijos taikymo kontrolė
13 straipsnis
Ekspertų komitetas, kurį remiantis Europos Tarybos statuto 17 straipsniu įkuria Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūri, kaip yra taikoma (pataisyta) Konvencija, o konkrečiai:
i. reguliariai atsiskaito Europos Tarybos Ministrų Komitetui apie archeologijos paveldo apsaugos politikos situaciją ir apie (pataisytoje) Konvencijoje išdėstytų principų įgyvendinimą šią (pataisytą) Konvenciją pasirašiusiose valstybėse;
ii. Europos Tarybos Ministrų Komitetui siūlo priemones dėl (pataisytos) Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, įskaitant daugiašalę veiklą, (pataisytos) Konvencijos peržiūrėjimą ar pataisas bei visuomenės informavimą apie (pataisytos) Konvencijos tikslus;
Baigiamieji straipsniai
14 straipsnis
Šią (pataisytą) Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės ir kitos Europos kultūros konvenciją pasirašiusios valstybės.
Konvencija turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai turi būti deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.
Bet kokia valstybė, prisijungusi prie 1969 m. gegužės 6 d. Londone pasirašytos Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos, savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus gali deponuoti tik tuo atveju, jeigu ji jau denonsavo (arba pateikdama dokumentus denonsuoja) minėtąją konvenciją.
Ši (pataisyta) Konvencija įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai keturios valstybės, įskaitant bent tris Europos Tarybos valstybes nares, išreiškė savo sutikimą laikytis (pataisytos) Konvencijos pagal aukščiau nurodytas nuostatas.
Kai toks 1969 m. gegužės 6 d. pasirašytos konvencijos denonsavimas neįsigalioja tuo pačiu metu, kai įsigalioja ši (pataisyta) Konvencija, tai susitariančioji šalis, kuri deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus, gali pareikšti, kad 1969 m. gegužės 6 d. Konvenciją ji taikys iki tol, kol įsigalios ši (pataisyta) Konvencija.
15 straipsnis
Po šios (pataisytos) Konvencijos įsigaliojimo Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali pakviesti bet kokią kitą valstybę, kuri nėra Tarybos narė, ir Europos Ekonominę Bendriją prisijungti prie šios (pataisytos) Konvencijos Europos Tarybos Statuto 20 straipsnio d dalyje numatytos daugumos priimtu sprendimu, kurį vienbalsiai priima Susitariančiųjų Valstybių atstovai, turintys teisę būti Komiteto nariais.
16 straipsnis
Pasirašydama Konvenciją arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, bet kokia valstybė gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms taikoma ši (pataisyta) Konvencija.
Bet kokia valstybė, pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui skirtą pareiškimą, gali bet kada išplėsti šios (pataisytos) Konvencijos taikymą bet kokiai kitai pareiškime nurodytai teritorijai. Tokiai teritorijai (pataisyta) Konvencija įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pareiškimą.
Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui skirtą pranešimą, bet kokia valstybė gali atšaukti tokį pagal dvi aukščiau einančias pastraipas pateiktą pareiškimą bet kuriai jame nurodytai teritorijai. Atšaukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.
17 straipsnis
Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui skirtą pranešimą, bet kokia valstybė gali bet kuriuo metu denonsuoti šią (pataisytą) Konvenciją.
18 straipsnis
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius informuoja Europos Tarybos valstybes nares, kitas valstybes, prisijungusias prie Europos kultūros konvencijos, ir bet kurią kitą valstybę ar Europos Ekonominę Bendriją, kuri prisijungė arba buvo pakviesta prisijungti prie šios (pataisytos) Konvencijos, apie:
iii. bet kokią šios (pataisytos) Konvencijos įsigaliojimo datą, kaip numatyta 14, 15 ir 16 straipsniuose;
Priimta Valetoje 1992 m. sausio 16 d. anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyve. Patvirtintas šio dokumento kopijas Europos Tarybos Generalinis Sekretorius perduoda visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms valstybėms, pasirašiusioms Europos kultūros konvenciją, ir bet kuriai kitai valstybei, ne Europos Tarybos narei, ar Europos Ekonominei Bendrijai, kurios yra pakviestos prisijungti prie šios (pataisytos) Konvencijos.