LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ
1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas.
Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra.
2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisės atstatymą
Nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
II. NUOSAVYBĖS TEISĖS ATSTATYMO SĄLYGOS IR TVARKA
4 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus.
Pagal šį įstatymą dirbančiais žemę laikomi nuolatiniai valstybinių ūkių darbuotojai ir kolūkiečiai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys.
Grįžimu ūkininkauti laikomas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų arba jų vaikų, kai ketinama dirbti kartu, realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas arba kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos, ar inventoriaus, ar gyvulių turėjimas.
Tais atvejais, kai šie asmenys gyvena arba dirba kito ūkio, negu yra grąžintinas žemės sklypas, ribose, arba kai buvęs žemės sklypas negali būti grąžintas dėl šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų priežasčių, jiems pageidaujant ir esant laisvos valstybinio žemės fondo žemės, sklypas suteikiamas pagal gyvenamąją vietą.
Grąžinamas turėto dydžio žemės sklypas, o vietoj jo suteikiamo kito žemės sklypo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau abiem atvejais jis negali būti didesnis kaip 50 ha.
Asmenų, kuriems pripažįstama nuosavybės teisė į žemę, motyvuotu prašymu šios teisės realizavimas (sklypo suteikimas natūra) gali būti atidėtas laikotarpiui iki 5 metų. Tais atvejais šiems asmenims žemė skiriama nemokamai iš valstybinio žemės fondo, o esant galimybei, ir turėtoji žemė.
Grąžinta arba vietoj jo suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę žemės paskirtį (žemės ūkio produktų gamybai) ir negali būti parduodama, įkeičiama ar kitokiu būdu perleidžiama bei išnuomojama per penkerius metus nuo žemės sugrąžinimo ar kito sklypo suteikimo dienos.
Žemės sklypas gali būti perduotas naudotis žemės ūkio bendrovei tik tuo atveju, kai sklypo savininkas dirba šioje bendrovėje arba yra pensininkas ir priklauso šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytųjų asmenų kategorijai.
Jeigu per metus (pavasarį arba rudenį) nuo žemės sklypo perdavimo asmuo nepradeda jo naudoti pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio produktų gamybai) arba pažeidžia šio įstatymo septintojoje dalyje nurodytas sąlygas, žemė paimama į žemės reformos fondą, išmokant buvusiam savininkui kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus įkainius, kurie buvo taikomi nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atstatymo dieną.
5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka.
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemė, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma šia tvarka:
1) tais atvejais, kai žemės sklypas buvo miesto ar miestelio ribose - suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai;
2) tais atvejais, kai buvusio žemės savininko žemės sklypas buvo priskirtas miestų ar miesto tipo gyvenviečių teritorijoms - suteikiant neatlygintinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai tuose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, kurių teritorijai priskirta turėtoji žemė.
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims, pageidaujantiems ūkininkauti, jų nuosavybės teisė į žemę atstatoma pagal šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą tvarką;
Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys turi privatinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų pageidavimu vietoj turėto žemės sklypo grąžinimo pripažįstama nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (inventorizuotą) prie šių namų;
3) tais atvejais, kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys turi gyvenamuosius namus žemės sklype, priklausiusiame jiems nuosavybės teise ir faktiškai juo naudojasi (pagal inventorinių bylų duomenis), tai nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, neįskaitant pastatų užimamos žemės.
6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į buvusius privačius miško plotus iki 10 ha atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus žemėtvarkos projektus, vykdant žemės reformą.
Miško plotas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą ir penkerius metus nuo grąžinimo arba suteikimo kaip kompensacija dienos negali būti parduodamas, įkeičiamas ar kitokiu būdu perleidžiamas be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo organo sutikimo.
7 straipsnis. Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatymo tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinant ūkinės-komercinės paskirties pastatus natūra su žemės sklypu, jeigu jis priklausė savininkui, arba išduodant vertybinius popierius (akcijas).
8 straipsnis. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) atstatoma grąžinant gyvenamuosius namus (arba jų dalis) natūra arba kompensuojant jų vertę.
Gyvenamųjų namų (arba jų dalių), jeigu jie nepriklauso šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytoms kategorijoms, grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi nuostata, jog gyvenamieji namai grąžinami šiais atvejais:
2) kai grąžintinų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, nuomininkai yra supažindinti su visais jų teises garantuojančiais įstatymais ir su galimybe laisva valia išsikelti jiems savivaldybės valdybos siūlomomis sąlygomis, numatytomis šio įstatymo 21 straipsnyje, arba kitomis savininko garantuojamomis sąlygomis;
Jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma ekvivalentine natūra, tai yra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.
Jeigu minėtieji asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma ekvivalentine natūra, tai yra suteikiant nuosavybėn butus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai:
1) kiekvienam jų šeimos nariui tenka mažiau kaip po 15 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose;
2) jie gyvena kaip subnuomininkai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis namuose, priklausančiuose gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams arba individualių butų fondo namuose ir neturintys kito gyvenamojo ploto;
4) jie gyvena namuose (gyvenamosiose patalpose), neatitinkančiuose sanitarinių ir techninių reikalavimų;
Atstačius nuosavybės teises į gyvenamuosius namus natūra arba ekvivalentine natūra, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas iš valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims prašant, taip pat jų sutikimu ir tais atvejais, kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į jo dalį arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name nepadengia turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų teisės realizuojamos suteikiant jiems vienkartines valstybės išmokas. Vienkartinių valstybės išmokų dydį nustato valstybinio turto pirminio privatizavimo komisijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą tokiais atvejais atstatoma šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai
10 straipsnis. Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo tvarka.
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991 m. gruodžio 31 dienos.
Piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į turto susigrąžinimą pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.
Reikalavimams išmokėti kompensaciją už negrąžintą turtą taikomas bendras ieškininės senaties terminas - treji metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai.
11 straipsnis. Prašymų turinys
Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas.
III. SĄLYGOS, DĖL KURIŲ IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ IŠPERKA
VALSTYBĖ
12 straipsnis. Išperkama žemė
Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu:
Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys;
2) joje valstybės biudžeto lėšoms įrengti vandens telkiniai, užveisti sodininkų bendrijų sodai, taip pat steigiamų valstybinių įmonių pramoniniai sodai;
3) pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje;
4) ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną priklauso miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams arba pagal užstatymo projektus numatyta plėsti šias gyvenamąsias vietoves, taip pat pagal Vyriausybės sprendimus priskirta šių vietovių gyventojų rekreaciniams poreikiams;
5) numatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms eksperimentams bei kitokioms mokslo reikmėms;
Tokie sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys;
Esamų ir projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos apsaugos schemą draustinių, nacionalinių parkų teritorija, gamtos kultūros ir istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas;
8) joje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, taip pat yra sklypai, atitinkantys aplinkos kokybės normatyvus ir standartus, kuriuose numatoma sandėliuoti atliekas;
13 straipsnis. Išperkami miškai
14 straipsnis. Išperkami gyvenamieji namai
Gyvenamieji namai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo (kompensavimo) būdus, jeigu jie Vyriausybės nuomone reikalingi valstybės reikmėms arba jeigu jie:
1) pertvarkyti pristatant, atstatant arba perstatant į negyvenamąsias patalpas ir perduoti mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;
IV. IŠLIKUSIO NEKILNOJAMOJO TURTO IŠPIRKIMAS
16 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdai
Valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą šiais būdais:
V. PRAŠYMŲ DĖL NUOSAVYBĖS TEISĖS ATSTATYMO NAGRINĖJIMAS.
GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
18 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo
Piliečių prašymus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miško grąžinimo nagrinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoji ministerija, atsižvelgdama į miesto (rajono), kurio teritorijoje yra žemė ar miškas, valdybos išvadą.
Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų, ūkinės-komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų grąžinimo nagrinėja miesto (rajono) valdyba, kurios reguliavimo sferai jie priskirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Piliečių prašymus dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų, namų, priklausančių mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, grąžinimo nagrinėja ministerija ar tarnyba, kurios reguliavimo sferoje yra šie objektai.
19 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo priėmimas
Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos.
20 straipsnis. Sprendimų apskundimo tvarka
Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo ar kompensacijos išmokėjimo per 20 dienų gali būti apskųsti teismui.
21 straipsnis. Garantijos nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintinuose gyvenamuosiuose namuose
Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių susitarimą, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių.
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.
Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Šio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies 3 punkte numatytais atvejais savininkui draudžiama keldinti nuomininkus per dešimt metų nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos.
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą.
Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems tikslams lengvatinėmis sąlygomis.
Gyvenamojo namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį namą ar jo dalį, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti. Naujajam savininkui galioja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas apribojimas.
VI. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
22 straipsnis. Garantijos asmenims, kurių turtą išperka valstybė
Išmokėjimai už valstybės išpirktą nekilnojamąjį turtą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais turi būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl išpirkimo priėmimo dienos.