VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS
NUTARIMAS
Dėl Pavyzdinio sąskaitų plano tikslinimo
2004 m. vasario 25 d. Nr. 3
Vilnius
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pavyzdinio sąskaitų plano pataisas:
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos
2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10
14-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „VERSLO JUNGIMAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojamas apskaitoje ir parodomi finansinėje atskaitomybėje verslo jungimai.
2. Šis standartas taikomas visų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų verslo jungimų apskaitai, jei jie atitinka standarte pateiktą verslo jungimo apibrėžimą.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė.
Atkuriamoji vertė – suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti) ar įsigyti.
Atsiskaitymo diena – diena, kai sumokama visa ar dalis sumos už įsigytą įmonės grynąjį turtą arba akcijas.
Balansinė vertė – suma, kuria turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai parodyti balanse.
Bendro pavaldumo įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja (valdo) tie patys juridiniai ar fiziniai asmenys (asmenų grupės) ir kurios kontrolė nėra laikina.
Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.
Grynasis turtas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto, įvertinto tikrąja verte, atėmus visus įsipareigojimus, įvertintus tikrąja verte.
Įmonė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį – įmonė, kurią bendrai kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų. Kontrolės pasidalijimas turi būti įteisintas sutartimi ir nė vienas iš kontroliuojančių asmenų atskirai negali priimti lemiamų sprendimų.
Įsigijimas – kai viena įmonė, įsigyjančioji, ima valdyti kitos, įsigyjamosios, įmonės grynąjį turtą ir veiklą, mainais perduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimus ar išleisdama nuosavybės vertybinius popierius (akcijas).
Įsigijimo data – data, kai įgijėjui perduodama kitos įmonės kontrolė.
Įsigyjančioji įmonė – įmonė, kuri prisijungia kitą įmonę arba įsigyja jos grynojo turto ir veiklos kontrolę.
Įsigyjamoji įmonė – įmonė, kuri prijungiama prie kitos įmonės ir kaip juridinis asmuo nustoja veikti arba jos veiklą pradeda kontroliuoti kita įmonė.
Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Neigiamas prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina yra mažesnė už įsigytos kitos įmonės grynojo turto dalies vertę.
Mažumos dalis – dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai grupei priklausanti dukterinė įmonė, tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo ar ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalis.
Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri turi vieną ar daugiau dukterinių įmonių.
Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Verslo jungimai – atskirų įmonių sujungimai į vieną ekonominį vienetą, kai viena įmonė prijungiama prie kitos, dvi ar daugiau įmonių sujungiamos į vieną arba įsigyjamos kitos įmonės akcijos, suteikiančios teisę kontroliuoti šią įmonę.
III. Verslo jungimŲ būdai
4. Verslas gali būti jungiamas įvairiais būdais. Tai gali būti dviejų ar daugiau įmonių susijungimas į vieną, įsigyjamas kitos įmonės verslas, vienos ar kelių besijungiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai perduodami valdyti kitai įmonei, steigiama nauja įmonė kelių įmonių turtui ir įsipareigojimams valdyti, įsigyjamos visos kitos įmonės akcijos ar jų dalis, suteikianti teisę daryti lemiamą įtaką šiai įmonei.
IV. Bendro pavaldumo įmonės
6. Bendro pavaldumo įmonių jungimas – verslo jungimas kai jungiamos įmonės, kurios iki ir po sujungimo yra kontroliuojamos to paties asmens ar asmenų grupės.
7. Jei bendro pavaldumo įmonės, kurias kontroliuoja fiziniai asmenys ar jų grupė, yra reorganizuojamos prijungiant vieną ar kelias įmones, kurios po reorganizavimo kaip juridiniai asmenys pasibaigia, arba dvi ar daugiau įmonių sujungiant į vieną juridinį asmenį, arba jų turtą ir įsipareigojimus perduodant valdyti steigiamai naujai įmonei, taikomas pirkimo metodas.
8. Jei bendro pavaldumo įmonės, kurias kontroliuoja juridiniai asmenys ar jų grupė, yra reorganizuojamos prijungiant vieną ar kelias įmones, kurios po reorganizavimo kaip juridiniai asmenys pasibaigia, arba dvi ar daugiau įmonių sujungiant į vieną juridinį asmenį, arba jų turtą ir įsipareigojimus perduodant valdyti steigiamai naujai įmonei, jų finansinės atskaitomybės sujungiamos perkeliant turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis (jei iki reorganizavimo tų įmonių turtas ir įsipareigojimai buvo įvertinti šio standarto 38–42 punktų reikalavimus) arba taikant pirkimo metodą (jei iki reorganizavimo jų turtas ir įsipareigojimai nebuvo įvertinti tikrosiomis vertėmis).
V. Įsigijimo data
9. Data, nuo kurios įgijėjui perduodama įsigyjamosios įmonės grynojo turto kontrolė, yra laikoma įmonės įsigijimo data, nesvarbu, ar teisiniu požiūriu sandoris baigtas. Nustatant įmonės įsigijimo datą, turi būti atsižvelgiama į įsigijimo esmę ir faktinę kitos įmonės kontrolę, o ne į formalius reikalavimus.
10. Nuo įmonės įsigijimo datos įgijėjas privalo užregistruoti įsigijimą apskaitoje ir parodyti finansinėje atskaitomybėje.
11. Jei sujungus verslą tarp įmonių atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonės santykiai, nuo įmonės įsigijimo datos įgijėjas privalo konsoliduotame balanse rodyti įsigytos įmonės turtą, įsipareigojimus ir prestižą (ar neigiamą prestižą), atsiradusį įsigijimo metu, o konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje – įsigytos įmonės veiklos rezultatus.
VI. Verslo jungimŲ apskaita
12. Neatsižvelgiant į tai, kaip jungiamas verslas (įsigyjamas kitos įmonės turtas ir įsipareigojimai ar akcijos), verslo jungimų apskaitai turi būti taikomas pirkimo metodas. Pirkimo metodą taiko įsigyjančioji įmonė.
13. Taikant pirkimo metodą, įmonės įsigijimas registruojamas apskaitoje panašiai kaip ir kito turto įsigijimas. Įsigyjančioji įmonė įsigyja grynąjį turtą ir apskaitoje pripažįsta įsigytą turtą ir įsipareigojimus.
VII. Įsigyjančiosios įmonės identifikavimas
15. Visais atvejais sujungiant verslą turi būti identifikuojama įsigyjančioji įmonė. Dažniausiai sujungiant verslą viena įmonė, įsigyjančioji, įgyja teisę kontroliuoti vieną ar daugiau įmonių. Paprastai kontrolė atsiranda, kai įsigyjama daugiau kaip 50 procentų balsų suteikiančių akcijų. Tačiau ir tais atvejais, kai įmonė įsigyja mažiau kaip 50 procentų balsų suteikiančių akcijų, ji gali būti įsigyjančioji įmonė, jei dėl verslo sujungimo įgyja:
15.1. teisę valdyti daugiau kaip pusę kitos įmonės balsų suteikiančių akcijų, susitarusi su kitais tos įmonės akcininkais;
15.3. teisę skirti arba atšaukti daugumą kitos įmonės valdybos ar kito atitinkamo valdymo organo narių;
16. Jei pagal pirmiau nurodytus kriterijus sunku nustatyti, kuri įmonė yra įsigyjančioji, reikia atsižvelgti į šiuos požymius:
16.2. jei verslas jungiamas atsiskaitant už turtą ar akcijas pinigais, įsigyjančioji įmonė yra ta, kuri sumoka (turi sumokėti) pinigus;
17. Kai įsigyjančioji įmonė už įsigyjamas kitos įmonės akcijas atsiskaito ne pinigais, o savo išleidžiamomis balsus suteikiančiomis akcijomis, gali pasitaikyti atvejų, kai išleidžiama tiek balsus suteikiančių akcijų, kad kontrolė pereina įsigyjamajai įmonei. Toks įsigijimas vadinamas atvirkštiniu įsigijimu. Akcijas išleidžianti įmonė teisiniu požiūriu gali būti laikoma patronuojančia arba veiklą tęsiančia įmone, tačiau apskaitos požiūriu laikoma, kad akcijas išleidžiančią įmonę įsigijo kita įmonė, įsigyjančioji, ir akcijas išleidžiančios įmonės akcijas ar turtą bei įsipareigojimus ji turi registruoti apskaitoje, taikydama pirkimo metodą.
VIII. Įsigijimo savikaina
18. Įsigijimo savikaina nustatoma prie sumokėtos (mokėtinos) pinigų ar jų ekvivalentų sumos arba kito perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ar išleistų nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės atsiskaitymo datą pridedant visas išlaidas, tiesiogiai priskiriamas įsigijimui.
19. Kai įsigyjant verslą arba akcijas sudaromi keli sandoriai su skirtingais pardavėjais, įsigijimo savikaina bus bendra visų sandorių vertė.
20. Kai atsiskaitoma dalimis, svarbu atskirti įmonės įsigijimo datą ir atsiskaitymo dieną. Pirkimo metodas taikomas nuo įsigijimo datos.
21. Atsiskaitymo dieną sumokėti pinigai ar perduotas turtas ir prisiimti įsipareigojimai vertinami tikrąja verte. Jei mokėjimas atidedamas, įsigijimo savikaina yra atsiskaitymo dieną mokėtina suma, atsižvelgus į visas priemokas ar nuolaidas, kurios gali būti taikomos sumokant.
22. Jei atsiskaitoma vertybiniais popieriais, nustatant įsigijimo savikainą įsigyjančiosios įmonės išleisti rinkoje parduodami vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte atsiskaitymo dieną. Jei atsiskaitymo dieną rinkos kaina nepatikima, būtina atsižvelgti į kainos pokyčius per laikotarpį prieš ir po įsigijimo sąlygų paskelbimo. Jei rinka yra nepatikima arba rinkos kainos nėra, įsigyjančiosios įmonės išleidžiamų vertybinių popierių vertė apskaičiuojama remiantis tuo, kokią įsigyjančiosios arba įsigyjamosios įmonės grynojo turto dalį jie sudaro – pagal tai, kurią iš jų galima patikimiau įvertinti. Vertybinių popierių vertė gali būti nustatyta ir atlikus nepriklausomą vertinimą.
23. Įsigyjančioji įmonė gali patirti ir kitų su įsigijimu susijusių išlaidų (mokėjimai auditoriams, konsultantams, turto vertintojams ir pan.). Tokios išlaidos gali būti priskiriamos įsigijimo savikainai.
24. Nuosavybės vertybinių popierių (akcijų) registravimo ir išleidimo išlaidų suma mažinami akcijų priedai, o jei akcijų priedų nėra, šiomis išlaidomis mažinamas nepaskirstytasis pelnas, didinamas nuostolis. Bendrosios administravimo ir kitos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti įsigijimui, neįtraukiamos į įsigijimo vertę, bet pripažįstamos to laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudomis.
IX. Įsigijimo savikainos koregavimas
25. Jei įsigijimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms atsiradus turėtų būti koreguojama sumokėta (mokėtina) už įsigyjamą įmonę suma, įgijėjas šia suma koreguoja įsigijimo savikainą įsigijimo datą, jei koregavimo sumą galimą patikimai įvertinti. Jeigu pagal tokią sutartį įsigijimo savikaina įsigijimo datą nebuvo koreguojama, tačiau vėliau sumokėta (mokėtina) suma yra koreguojama, kartu turi būti koreguojama ir prestižo suma.
X. Etapais vykdomas įmonės akcijų pirkimas
27. Įmonės akcijų įsigijimas gali būti vykdomas keliais etapais. Tokiu atveju kiekvienas įsigijimo etapas parodomas atskirai, kad būtų galima nustatyti įsigyto grynojo turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertes ir apskaičiuoti kiekvieno sandorio metu atsirandantį prestižą. Tai atliekama lyginant atskirų akcijų įsigijimų kainas su įsigyjamosios įmonės turto ir įsipareigojimų tikrąja verte.
28. Kai akcijų įsigijimas vykdomas etapais, turto ir įsipareigojimų tikroji vertė kiekvieną sandorio dieną gali būti kitokia. Jei viso su akcijų įsigijimu susijusio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė kiekvieno sandorio metu yra perskaičiuojama, kiekvienas anksčiau turėtos dalies vertės pasikeitimas yra registruojamas kaip perkainojimas.
29. Ne kiekvienas sandoris pripažįstamas verslo jungimu. Prieš pripažįstant sandorį verslo jungimu, jis gali būti kvalifikuojamas kaip paprastoji investicija arba investicija į asocijuotą įmonę. Jei sandoris buvo pripažintas investicija į asocijuotą įmonę, įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės nustatomos ir prestižas pripažįstamas nuo tos datos, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas.
XI. Įsigyto turto ir įsipareigojimų identifikavimas
31. Įsigyjančioji įmonė įsigytą kitos įmonės turtą ir įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamoji įmonė turėjo įsigijimo datą, pripažįsta tik tada, jei:
31.1. pagrįstai tikėtina, kad įsigyjančioji įmonė iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
33. Įsigyjančioji įmonė gali pripažinti turtą ir įsipareigojimus, kurie nebuvo pripažinti įsigytos įmonės finansinėje atskaitomybėje todėl, kad iki įsigijimo jie neturėjo reikalingų pripažinimo požymių.
34. Įsigijimo datą negali būti pripažįstami įsipareigojimai, kurie kyla dėl įsigyjančiosios įmonės ketinimų ar veiksmų, siejamų su būsimaisiais nuostoliais ar kitomis išlaidomis, kurių tikimasi patirti dėl įsigijimo, nesvarbu, ar jie susiję su įsigyjančiąja, ar su įsigyjamąja įmone. Tai nėra įsigyjamosios įmonės įsipareigojimai įsigijimo datą, todėl negali būti priskiriami įsigijimo savikainai.
35. Jei įsigyjančioji įmonė sudaro su įsigijimu susijusius planus ir įsipareigojimai yra neatsiejama tų planų dalis, gali būti pripažįstami atidėjimai šio standarto 36 punkte nurodytoms išlaidoms.
36. Įsigijimo datą įsigyjančioji įmonė gali pripažinti atidėjimą, kuris nebuvo įsigyjamosios įmonės įsipareigojimas, tik tada, jei įsigijimo datą ji turi sudarytą įgalioto įmonės valdymo organo patvirtintą verslo planą, kuriame numatoma nutraukti ar susiaurinti įsigyjamosios įmonės veiklą ir kuris siejasi su:
XII. Turto ir įsipareigojimų ĮVERTINIMAS VERSLO JUNGIMŲ ATVEJU
38. Jei sujungiant verslą susijungia dvi ar daugiau įmonių arba įsigyjamas kitos įmonės turtas ir įsipareigojimai arba visos akcijos, įsigytas identifikuojamas turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinti jų tikrąją verte įsigijimo datą.
39. Jei įsigyjamos ne visos kitos įmonės balsus suteikiančios akcijos, įsigytos įmonės identifikuojamo turto ir įsipareigojimų vertę įsigijimo datą sudaro įsigyjančiosios įmonės ir mažumos dalis, įvertinta tikrąja verte.
40. Įsigytas turtas ir įsipareigojimai įvertinami taip:
40.2. vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose, nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose – rinkos verte;
40.3. kiti vertybiniai popieriai – verte, kuri nustatoma atsižvelgiant į kainą paskutiniąją biržos prekybos sesiją arba kainą, kuria vertybiniais popieriais buvo prekiauta anksčiau; nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai; numatomą akcijos rinkos vertės ir grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai, santykį; numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai; kainą, kuria buvo prekiaujama panašių (palyginamų) bendrovių akcijomis; veiksnius, galinčius padidinti arba sumažinti pajamas, gaunamas iš vertybinių popierių; kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos nustatant vertybinių popierių tikrąją vertę;
40.4. gautinos sumos įvertinamos grynąja verte, atėmus sumas, kurių nesitikima atgauti ir, jei reikia, išieškojimo išlaidas;
40.5. atsargos įvertinamos taip: pagaminta produkcija ir prekės – grynąja galimo realizavimo verte; nebaigta gamyba – grynąja galimo realizavimo verte, įvertinus išlaidas nebaigtai gamybai užbaigti ir pagamintai produkcijai parduoti; žaliavos – atkuriamąja verte;
40.7. įrengimai ir įranga įvertinami rinkos verte. Kai duomenų apie rinkos vertę nėra dėl specifinio įrengimų ir įrangos pobūdžio arba todėl, kad objektai retai parduodami, išskyrus pardavimą kartu su veiklą tęsiančia įmone, jie vertinami jų atkuriamąja verte;
40.9. mokėtinos sumos, vekseliai, ilgalaikės skolos, įsipareigojimai, sukauptos sumos ir kiti mokėjimo reikalavimai – sumų, mokėtinų nustatytiems įsipareigojimams padengti, esamomis vertėmis, diskontuotomis taikant atitinkamas palūkanų normas;
42. Jei po įsigijimo įgijėjas gauna papildomų duomenų, kurie padeda tiksliau įvertinti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, įgijėjas turi atitinkamai koreguoti užregistruotą turto ir įsipareigojimų bei prestižo vertę, tačiau neviršijant prestižo atsiperkamosios vertės. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki pirmosios po įsigijimo metinės finansinės atskaitomybės sudarymo. Vėlesniais laikotarpiais koreguotina suma pripažįstama pajamomis arba sąnaudomis.
XIII. PRESTIŽO (neigiamo prestižo) PATEIKIMAS finansinėje atskaitomybėje
43. Prestižas (neigiamas prestižas) įsigijimo datą apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, finansinėje atskaitomybėje pateikiamas likutine verte (iš įsigijimo savikainos atėmus amortizaciją ir vertės sumažėjimą).
44. Prestižas (neigiamas prestižas), susidarantis dėl tokio verslo jungimo, kai viena iš besijungiančių įmonių nustoja veikti kaip atskiras juridinis asmuo, įsigyjančiosios įmonės finansinėje atskaitomybėje pripažįstamas nematerialiuoju turtu.
45. Prestižas (neigiamas prestižas), susidarantis dėl tokio verslo jungimo, kai visos besijungiančios įmonės toliau veikia kaip atskiri juridiniai asmenys, atskiroje įsigyjančiosios įmonės finansinėje atskaitomybėje parodomas tame pačiame straipsnyje kaip ir investicija į įsigyjamąją įmonę. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje su konsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis susijęs prestižas (neigiamas prestižas) parodomas nematerialiojo turto dalyje.
XIV. Prestižo Apskaita
46. Prestižas turi būti amortizuojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką, dažniausiai per 5 metus nuo pirmo pripažinimo, tačiau išimtiniais atvejais gali būti nustatomas ilgesnis prestižo naudingo tarnavimo laikas.
47. Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama veiklos sąnaudomis.
48. Vertinant prestižo naudingo tarnavimo laiką, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
48.3. produkcijos senėjimo, paklausos pokyčių ir kitų ekonominių veiksnių poveikį įsigyjamam verslui;
48.4. numatomą galimybę pagrindiniams vadovams ar darbuotojams tęsti darbą įmonėje po jungimo ir tai, ar įsigytą verslą gali veiksmingai valdyti kita vadovų komanda;
48.5. išlaidų ir finansavimo lygį, reikalingą, kad tikėtina būsimųjų laikotarpių nauda būtų gaunama iš įsigyto verslo, ir įmonės sugebėjimus bei norą siekti šio lygio;
49. Prestižas, be kitų dalykų, parodo būsimąją ekonominę naudą, kuri negali būti pripažinta atskirai. Kuo ilgesnis prestižo naudingo tarnavimo laikas, tuo jo įvertinimas tampa mažiau patikimas. Prestižo naudingo tarnavimo laikas visada ribotas.
50. Prestižo amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienais metais. Jei tikėtinas naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo anksčiau numatyto, amortizacijos laikotarpis turi būti atitinkamai tikslintas ataskaitiniu ir būsimaisiais laikotarpiais. Amortizacija skaičiuojama nuo jo nustatytos naujos vertės.
51. Nustačiusi, kad prestižo vertė sumažėjo, įmonė taiko tuos pačius apskaitos principus kaip ir kito turto vertės sumažėjimui registruoti.
XV. Neigiamo prestižo apskaita
53. Įsigyto kitos įmonės grynojo turto vertės dalis, viršijanti įsigyjančiosios įmonės už jį sumokėtą sumą, gali būti pripažįstama neigiamu prestižu, jei nepripažįstama pajamomis dėl įmonės įsigijimo.
54. Prieš pripažindama ir registruodama apskaitoje neigiamą prestižą, įmonė turi įsitikinti, ar įsigytos įmonės turtas ir įsipareigojimai teisingai įvertinti. Kai kuriais atvejais skirtumas gali atsirasti dėl to, kad įsigytos įmonės turto balansinė vertė yra mažesnė už jo tikrąją vertę.
55. Neigiamo prestižo dalis, susijusi su būsimaisiais nuostoliais ir sąnaudomis, kurios yra numatytos įsigijimo plane ir gali būti patikimai įvertintos, bet dar nepripažintos įsipareigojimais įsigijimo datą, turi būti nuosekliai pripažįstama pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitoje ir mažinamos veiklos sąnaudos to laikotarpio, kurio bus pripažįstami numatyti nuostoliai ir sąnaudos.
56. Neigiamo prestižo dalis, nesusijusi su numatytais būsimaisiais nuostoliais ir sąnaudomis, kurių negalima patikimai įvertinti įsigijimo datą, turi būti pripažįstama pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitoje taip:
56.1. neigiamo prestižo suma, neviršijanti įsigyto ilgalaikio nepiniginio turto tikrosios vertės, turi būti pripažįstama pajamomis per likusį įsigyto ilgalaikio nepiniginio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, proporcingai to turto nusidėvėjimo/amortizacijos sumai;
XVI. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje
57. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte apie verslo jungimus turi būti pateikiama ši informacija:
58. Apie prestižą turi būti atskleidžiama ši informacija:
59. Apie neigiamą prestižą turi būti atskleista ši informacija:
59.3. pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai, kuriuose neigiamas prestižas pripažįstamas pajamomis;
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos
2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10
15-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „ INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti investicijų į asocijuotas įmones (investuotojo apskaitoje) apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė.
Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.
Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.
Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai investicija į akcijas jų įsigijimo metu užregistruojama akcijų įsigijimo savikaina, o vėliau jos vertė padidinama (sumažinama), atsižvelgiant į investuotojui tenkančios įmonės, į kurią investuota, grynojo turto dalies pasikeitimus, įvykusius po įsigijimo. Investuotojo pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma investuotojui tenkanti įmonės, į kurią investuota, grynojo pelno (nuostolių) dalis.
Reikšminga įtaka – galimybė nekontroliuojant įmonės dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus. Dažniausiai reikšminga įtaka yra tada, kai įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.
Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos užregistruojamos apskaitoje įsigijimo savikaina. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomi tik dividendai ar kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius įmonės, į kurią investuota, grynąjį pelną.
III. Reikšmingos įtakos nustatymas
3. Reikšminga įtaka gali būti pripažįstama, jeigu yra vienas ar keli šių požymių:
IV. Finansinė atskaitomybė
4. Investicijos į asocijuotą įmonę finansinėje atskaitomybėje parodomos taikant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai šios investicijos įsigytos numatant jas perparduoti arba asocijuotos įmonės veiklai taikomi reikšmingi apribojimai.
5. Investuotojas, kuris turi dukterinių įmonių ir sudaro konsoliduotą finansinę atskaitomybę, savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje investicijas į dukterines įmones parodo taikydamas nuosavybės metodą.
6. Jei akcijos įsigytos numatant jas perparduoti, investicijos į tokias akcijas apskaitoje užregistruojamos ir finansinėje atskaitomybėje parodomos taikant savikainos metodą.
7. Jei įmonės, į kurią investuota, veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, dėl kurių investuotojo sprendimai negali būti įgyvendinti, investicijų apskaitai turi būti taikomas savikainos metodas.
8. Investuotojas nustoja taikyti nuosavybės metodą nuo tada, kai:
8.1. nebeturi reikšmingos įtakos asocijuotoje įmonėje, nors tebeturi visas turėtas akcijas ar jų dalį;
V. Nuosavybės metodas
9. Investuotojas, kuris gali daryti reikšmingą įtaką įmonėje, į kurią investuota, yra iš dalies atsakingas už jos veiklos rezultatus. Tokiu atveju dividendų pajamos neparodo tikrojo investuotojo įmonės veiklos rezultato, investicijos pelningumo. Todėl investuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką, investicijas finansinėje atskaitomybėje turi parodyti taikydamas nuosavybės metodą.
10. Nuosavybės metodas pradedamas taikyti nuo tos datos, kai įmonė, į kurią investuota, atitinka asocijuotos įmonės apibrėžimą.
11. Investicijos pirminio pripažinimo metu apskaitoje užregistruojamos įsigijimo savikaina. Vėliau – 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka. Balanse prestižas atskirai nerodomas – jis yra investicijų į asocijuotą įmonę sumos dalis.
12. Prestižas amortizuojamas per įmonės nustatytą laikotarpį. Amortizacijos suma koreguojama investicijų į asocijuotą įmonę vertė.
13. Investuotojas, sudarydamas savo finansinę atskaitomybę, į ją įtraukia dalį asocijuotos įmonės veiklos rezultatų, apskaičiuotų tą pačią datą, kurią sudaryta investuotojo finansinė atskaitomybė.
14. Jei investuotojas ir asocijuota įmonė turi reikšmingų tarpusavio sandorių, iš šių sandorių investuotojui tenkanti pelno ar nuostolių dalis apskaičiuojant investicijų vertę turi būti eliminuojama.
15. Jei asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės ir investuotojo finansinės atskaitomybės datos skiriasi, asocijuota įmonė investuotojo tikslams turi parengti kitą finansinę atskaitomybę.
16. Jei negalima parengti asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės tą pačią kaip ir investuotojo finansinės atskaitomybės datą, investuotojas gali naudoti ir kitos datos finansinės atskaitomybės duomenis. Laikantis pastovumo principo, laikotarpis nuo investuotojo finansinės atskaitomybės iki asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės sudarymo datų turi būti pastovus.
17. Jei investuotojo ir asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės datos skirtingos, turi būti koreguojami visi reikšmingi sandoriai, kurie įvyko per laikotarpį nuo investuotojo iki asocijuotos įmonės finansinių atskaitomybių sudarymo datų.
18. Jei investuotojas ir asocijuota įmonė taiko skirtingą apskaitos politiką, investuotojas, naudodamas asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, turi atlikti atitinkamus koregavimus.
19. Jei asocijuota įmonė turi neapmokėtų dividendų, tenkančių privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kurios priklauso kitiems investuotojams, investuotojas, apskaičiuodamas savo pelno ar nuostolių dalį, turi atsižvelgti į šių dividendų sumą, nesvarbu, ar dividendai buvo paskelbti, ar ne.
20. Jei taikant nuosavybės metodą investuotojo nuostolių dalis asocijuotoje įmonėje viršija jo investicijų balansinę vertę, investuotojas pripažįsta nuostolių sumą, lygią savo investicijų vertei. Investicijos parodomos nuline verte. Jei investuotojas įsipareigoja iš dalies padengti asocijuotos įmonės nuostolius ar prisiima kitų įsipareigojimų, o investicijų vertė jau lygi nuliui, apskaitoje užregistruojamas įsipareigojimas. Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, nuostoliai, viršijantys investicijų vertę, užregistruojami užbalansinėse sąskaitose.
21. Tada, kai asocijuotos įmonės veikla tampa pelninga, investuotojas pradeda rodyti savo finansinėje atskaitomybėje pelno dalį tik padengęs užbalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.
22. Investicijos, apskaitoje užregistruotos nuosavybės metodu, finansinėje atskaitomybėje turi būti priskiriamos ilgalaikiam finansiniam turtui.
VI. Savikainos metodas
24. Taikant savikainos metodą, investicijos į asocijuotą įmonę apskaitoje užregistruojamos įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikaina koreguojama tik tais atvejais, kai investicijų atsiperkamoji vertė sumažėja. Investicijų vertės sumažėjimas apskaitoje užregistruojamas 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka.
VII. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje
26. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:
26.2. investuotojo dalis asocijuotos įmonės kapitale procentais ir balsų, kuriuos suteikia turimos akcijos, skaičius, jei jis skiriasi nuo visų turimų akcijų skaičiaus;
26.3. jei investicijos į asocijuotą įmonę į apskaitą įtraukiamos savikainos metodu, nurodyti priežastis dėl kurių nebuvo taikomas nuosavybės metodas;
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos
2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10
16-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijOS į dukterines įmones“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti sudaroma įmonių grupės, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė, konsoliduota finansinė atskaitomybė.
2. Šis standartas nustato įmonių grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės įmonės, konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.
3. Šis standartas reglamentuoja investicijų į dukterines įmones apskaitą ir pateikimą atskiroje patronuojančios įmonės finansinėje atskaitomybėje.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė.
Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.
Įmonių grupė – patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės.
Konsolidavimas – įmonių grupės finansinių atskaitomybių sujungimas į vieną finansinę atskaitomybę taikant Verslo apskaitos standartuose nustatytus metodus.
Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.
Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Mažumos dalis – dukterinės įmonės nuosavo kapitalo arba metinio pelno (nuostolių) dalis, tenkanti tiems dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai įmonių grupei priklausanti dukterinė įmonė.
Netiesioginė kontrolė – kontrolė, atsirandanti per kitas kontroliuojamas įmones (ar susijusius asmenis) arba kontroliuojamų įmonių kontroliuojamas įmones (ar susijusius asmenis).
Paprastoji investicija – investicija į turtą, kuris nėra nei dukterinės, nei asocijuotos įmonės akcijos.
Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vieną ar kelias įmones.
Reikšminga įtaka – galimybė nekontroliuojant įmonės dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus. Dažniausiai reikšminga įtaka yra tada, kai įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Tiesioginė kontrolė yra tada, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
2) įmonė, turėdama kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, turi teisę rinkti arba atšaukti tos kitos įmonės administracijos vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių;
3) įmonė, turėdama kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, pagal susitarimus su kitais tos kitos įmonės akcininkais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę pastarosios įmonės akcijų teikiamų balsų.
Tikroji vertė – tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
III. Įsigijimo data
5. Dukterinės įmonės įsigijimo data laikoma diena, kai patronuojančiai įmonei perduodama faktinė dukterinės įmonės kontrolė. Įsigijimo data nebūtinai sutampa su nuosavybės teisės perdavimo ar pinigų sumokėjimo momentu.
6. Nuo įsigijimo dienos dukterinės įmonės veiklos rezultatai, turtas ir įsipareigojimai turi būti įtraukiami į konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
7. Jei tarp įmonių atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonės santykiai, patronuojanti įmonė turi pareikalauti, kad dukterinė įmonė sudarytų savo finansinę atskaitomybę datą, kiek galima artimesnę įsigijimo datai. Šios nuostatos galima netaikyti, jei dukterinei įmonei iki eilinės finansinės atskaitomybės sudarymo liko arba nuo eilinės finansinės atskaitomybės sudarymo praėjo ne daugiau kaip du mėnesiai.
IV. Įmonių grupei priklausantis balsų skaičius kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime
8. Bendras kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičius apskaičiuojamas iš įmonės išleistų akcijų suteikiamų balsų atimant:
9. Bendras įmonių grupės balsų skaičius atskiros įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime apskaičiuojamas sudedant balsus:
10. Bendras įmonių grupės balsų skaičius kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, apskaičiuotas 9 straipsnyje nurodyta tvarka, mažinamas atimant balsus, suteikiamus akcijų, kurios gautos valdyti prievolių vykdymui užtikrinti, kai sutartyje numatyta, kad balsai bus naudojami kito asmens interesams.
11. Į bendrą įmonių grupės balsų skaičių kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime neįtraukiami:
11.1. balsai akcininkų susirinkime, priklausantys asmenims, kurie nėra nei įmonių grupės patronuojanti įmonė, nei jos dukterinė įmonė, nei susiję asmenys;
V. Turto vertinimo tvarka sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę
12. Sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę turi būti taikomi tie patys apskaitos metodai, tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir sudarant finansinę atskaitomybę (1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“) ir turi būti laikomasi verslo jungimų reikalavimų (14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“).
13. Jeigu dukterinėje įmonėje buvo taikomi kitokie negu patronuojančioje įmonėje apskaitos metodai ir turto vertinimo taisyklės, patronuojanti įmonė privalo:
13.1. atlikti naują vertinimą, išskyrus tuos atvejus, kai naujo vertinimo rezultatai būtų nereikšmingi;
14. Užsienyje veikiančios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos perskaičiuojamos į valiutą, kuri naudojama sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę, 22-ajame verslo apskaitos standarte „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ nustatyta tvarka.
15. Įmonių grupei tenkantis susijusios dukterinės užsienio įmonės piniginių straipsnių, pajamų ir sąnaudų perskaičiavimo į litus skirtumas parodomas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, o nepiniginių straipsnių perskaičiavimo skirtumas – konsoliduoto balanso nuosavo kapitalo dalyje atskirame straipsnyje „Valiutos kurso pokyčių įtaka“.
VI. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudėtis
16. Konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro:
VII. Reikalavimai konsoliduotai finansinei atskaitomybei
18. Konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta aiškiai ir visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, turto, įsipareigojimų, kapitalo ir rezervų kilmę ir dydį, nebalansines teises ir įsipareigojimus balanso sudarymo datą, taip pat to ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, įplaukų ir išmokų esmę ir dydį.
19. Jei išskirtiniais atvejais kurių nors Verslo apskaitos standartų nuostatų taikymas nepakankamai teisingai parodytų įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ar pinigų srautus, standartų nuostatų gali būti nesilaikoma. Kiekvienas toks atvejis, jo priežastys bei poveikis turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir veiklos rezultatams turi būti nurodyti aiškinamajame rašte.
20. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti parodomas visas konsoliduojamų įmonių turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas balanso sudarymo datą, pajamos ir sąnaudos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, kurio yra sudaroma pelno (nuostolių) ataskaita, bei pinigų įplaukos ir išmokos per laikotarpį, kurio pinigų srautų ataskaita yra sudaroma.
21. Konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta tą pačią datą kaip ir patronuojančios įmonės finansinė atskaitomybė.
22. Konsoliduota finansinė atskaitomybė gali būti sudaroma ir pagal kitos datos duomenis, jeigu pagal tos datos duomenis sudaromi daugumos svarbiausių dukterinių įmonių balansai. Jei įmonės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės datos skirtingos ir sudėtinga parengti įmonės finansinę atskaitomybę iki konsolidavimo datos, galima konsoliduoti tokios įmonės finansinę atskaitomybę, sudarytą pagal kitos datos duomenis. Konsoliduojant ataskaitas, atskiros įmonės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės data negali skirtis daugiau kaip trimis mėnesiais.
23. Įmonė laikoma dukterine ir jos atskaitomybė turi būti konsoliduojama, jei jos veikla tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojama. Įmonių grupei tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo ir ataskaitinių metų rezultato dalis nustatoma pagal įmonių grupei tenkančių balsų skaičių dukterinės įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.
24. Jei patronuojanti įmonė praranda dukterinės įmonės kontrolę, į konsoliduotą finansinę atskaitomybę įtraukiami tik dukterinės įmonės rezultatai iki kontrolės praradimo dienos. Jei po kontrolės praradimo buvusiai patronuojančiai įmonei dar priklauso dalis buvusios dukterinės įmonės akcijų, buvusios dukterinės įmonės akcijos turi būti įtraukiamos į apskaitą taikant nuosavybės metodą arba kaip paprastoji ilgalaikė ar trumpalaikė investicija. Kokiu būdu bus įtraukiama į apskaitą investicija, priklauso nuo valdomos akcijų dalies ir akcijas valdančios įmonės ketinimų.
25. Išimtiniais atvejais, kurie nurodyti Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, dukterinių įmonių finansinė atskaitomybė gali būti neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Investicijos į dukterines įmones, kurių finansinė atskaitomybė neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje nurodomos taikant nuosavybės arba tikrosios vertės metodą.
26. Įmonė gali būti kontroliuojama fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal susitarimą. Jei šie fiziniai asmenys ar jų grupės įstatymų nustatyta tvarka neprivalo sudaryti finansinės atskaitomybės ir jų vykdoma kontrolė nelaikoma verslo jungimu, kontroliuojamos įmonės nelaikomos įmonių grupe ir jų konsoliduota finansinė atskaitomybė nesudaroma.
VIII. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymas
28. Prieš konsoliduojant finansinę atskaitomybę, būtina:
28.1. įsitikinti, kad dukterinėse įmonėse buvo taikytos tos pačios apskaitos taisyklės ir turto bei įsipareigojimų vertinimo metodai;
28.2. suderinti įmonių tarpusavio sandorių rezultatus ir likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
29. Konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma, laikantis šių konsolidavimo procedūrų:
29.1. patronuojančios ir dukterinių įmonių finansinė atskaitomybė sujungiama eilutė po eilutės sudedant analogiškų straipsnių sumas;
29.2. eliminuojami visi konsoliduojamų įmonių tarpusavio operacijų ir sandorių rezultatai (pajamos ir sąnaudos, įplaukos ir išmokos), įmonių grupei priklausančių įmonių dividendai, skirti kitoms tos grupės įmonėms, investicijų į įmonių grupei priklausančias ar nuosavybės metodu į apskaitą įtraukiamas įmones nurašymo sumos, iš įmonių grupei priklausančių įmonių gautinos ir mokėtinos sumos, pelnas (nuostoliai), atsiradęs iš įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių, kuris balanse yra įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę, ir pan.;
29.3. eliminuojama kiekvienos dukterinės įmonės, kurios finansinė atskaitomybė konsoliduojama, nuosavo kapitalo dalis, proporcinga įmonių grupei priklausančių jos akcijų daliai, bei apskaitinė tų akcijų vertė įmonėse, kurioms priklauso dukterinės įmonės akcijos. Kiekvienos dukterinės įmonės, kurios atskaitomybė konsoliduojama, nuosavo kapitalo ir ataskaitinių metų pelno (nuostolių) dalis, tenkanti savininkams, kurie nėra tos įmonių grupės įmonės, konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti išskirta ir parodyta kaip mažumos dalis.
30. Prestižas ir neigiamas prestižas, susidaręs įsigijus dukterinės įmonės akcijų, į apskaitą įtraukiami 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka.
IX. Mažumos dalis
32. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių ataskaitinių metų rezultato dalis konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti išskirta ir parodyta straipsnyje „Mažumai tenkanti metinio rezultato dalis“.
33. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis turi būti parodoma atskirame konsoliduoto balanso straipsnyje „Mažumos dalis“, kuris nepriskiriamas nei nuosavam kapitalui, nei įsipareigojimams.
34. Mažumai tenkančia dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalį sudaro:
34.1. mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis (grynąjį turtą įvertinus tikrąja verte), apskaičiuota įsigijimo dieną;
35. Konsoliduotame balanse parodoma dukterinės įmonės mažumos dalis negali būti neigiama. Jeigu dukterinė įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolių, dėl kurių balanse parodoma tos įmonės mažumos dalis taptų neigiama, susidaręs neigiamas skirtumas turi būti laikomas įmonių grupės nuostoliu, išskyrus atvejus, kai mažumos akcininkai taip pat prisiima įsipareigojimą padengti dukterinės įmonės nuostolius. Jei ir kitais metais dukterinė įmonė patiria nuostolių, visi patirti nuostoliai turi būti laikomi įmonių grupės nuostoliais. Kai dukterinė įmonė pradės gauti pelno, įmonių grupei priskirti mažumos dalies nuostoliai turės būti padengiami iš mažumai tenkančios pelno dalies.
X. Konsoliduotų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos SUDARYMAS
36. Pagal faktinius tų finansinių metų, kurių konsoliduota finansinė atskaitomybė yra sudaroma, duomenis, kiekvienai dukterinei įmonei apskaičiuojama mažumos dalis, proporcinga įmonių grupei nepriklausančios dukterinės įmonės akcijų daliai. Mažumai tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis konsoliduotame balanse parodoma atskirame straipsnyje, atskirai nuo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Mažumai tenkanti ataskaitinių metų pelno (nuostolių) dalis konsoliduotoje ataskaitoje parodoma atskiroje eilutėje, po eilutės „Pelnas (nuostoliai) prieš mažumos dalį“.
37. Sudarant konsoliduotą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, eilutė po eilutės sujungiami tų pačių finansinių metų patronuojančios ir dukterinių įmonių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų straipsniai.
38. Iš sujungtų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių atimami visi įmonių grupės tarpusavio sandoriai ir jų rezultatai.
39. Iš balanso eliminuojamas dukterinių įmonių nuosavas kapitalas. Įmonių grupei tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis bei toms įmonėms tenkantis įmonių grupės finansinis turtas eliminuojamas ir gali būti pripažįstamas prestižas (arba neigiamas prestižas) 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka. Mažumai tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis eliminuojama ir balanse parodoma kaip mažumos dalis.
40. Prestižo ir neigiamo prestižo vertė kasmet turi būti peržiūrima ir, jei reikia, pripažįstamas prestižo ar neigiamo prestižo vertės sumažėjimas (23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka).
41. Apskaičiuojama ir pripažįstama ataskaitinių metų prestižo (neigiamo prestižo) amortizacija. Prestižo amortizacijos suma didina ataskaitinių metų sąnaudas ir sukauptą prestižo amortizacijos sumą. Neigiamo prestižo amortizacija mažina ataskaitinių metų sąnaudas ir didina sukauptą neigiamo prestižo amortizacijos sumą.
XI. Konsoliduotos pinigų srautų ataskaitos sudarymas
42. Jeigu konsoliduota pinigų srautų ataskaita rengiama tiesioginiu metodu, į ją įtraukiamos visų įmonių grupės įmonių pinigų įplaukos ir išmokos, išskyrus įplaukas ir išmokas, susijusias su tarpusavio operacijomis ir sandoriais.
43. Jeigu konsoliduota finansinė atskaitomybė rengiama netiesioginiu metodu, pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami pagal konsoliduoto balanso straipsnių pokyčius. Iš įmonių grupės konsoliduoto grynojo pelno turi būti išskaičiuota mažumai tenkančios dalies įtaka, kadangi mažumos dalies išskyrimas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra susijęs su pinigų judėjimu.
44. Visi pinigų srautai turi apimti visas įplaukas ir išmokas, išskyrus įplaukas ir išmokas tarp grupės įmonių.
45. Jei ataskaitiniu laikotarpiu buvo įsigytos kitos įmonės, kuri atitinka dukterinės įmonės kriterijus, akcijų, konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje šios įmonės akcijų įsigijimas bus parodomas kaip investicinės veiklos pinigų srautas, lygus sumos, sumokėtos už dukterinės įmonės akcijas, ir dukterinės įmonės pinigų likučių įsigijimo momentu skirtumui.
XII. Konsoliduotos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymas
46. Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita turi apimti visus per ataskaitinį laikotarpį įvykusius įmonių grupės nuosavo kapitalo pokyčius. Konsoliduotoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje įstatinis kapitalas lygus patronuojančios įmonės įstatiniam kapitalui. Į konsoliduotą nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą neturi būti įtraukiama ta dukterinės įmonės (dukterinių įmonių) rezervų ir nepaskirstytojo pelno dalis, kuri buvo dukterinėje įmonėje iki susidarant patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiams. Taip pat nenurodomi dividendai, skirti grupės įmonėms. Atskiroje eilutėje turi būti parodomi užsienio dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalies pokyčiai, susidarę dėl valiutos kurso pasikeitimo.
Xiii. Konsoliduotų finansinių ataskaitų formos
47. Pavyzdinės konsoliduotų finansinių ataskaitų formos pateikiamos standarto priede. Jeigu įmonių grupę sudaro įmonės, kurių finansinių ataskaitų formos yra skirtingos, grupė gali pati pasirinkti konsoliduotų finansinių ataskaitų formas. Tačiau šiose ataskaitose turi būti pateikti pagrindiniai visų finansinių ataskaitų elementai (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“ ir 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“) ir jos turi teisingai parodyti įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas bei pinigų srautus.
XIV. INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES APSKAITA ATSKIROJE PATRONUOJANČIOS ĮMONĖS finansinėje ATSKAITOMYBĖJE
XV. informacijos Atskleidimas finansinėje atskaitomybėje
49. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleisti ir paaiškinti visi svarbiausi konsoliduotos atskaitomybės straipsniai (6-asis verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“).
50. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonių grupę sudarančias įmones, nurodant tikslų jų pavadinimą, adresą, pagrindinės veiklos rūšį, įmonių grupės valdomą dalį, investicijos dydį ir ataskaitinių metų pelną (nuostolius). Jeigu įmonė įtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nors įmonių grupei priklauso mažiau nei penkiasdešimt procentų jos akcijų, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių ši įmonė laikoma dukterine. Jeigu kuri nors dukterinė įmonė neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos to priežastys.
51. Bet kokie pokyčiai įmonių grupėje ar investicijų apskaitos pasikeitimai turi būti nurodyti aiškinamajame rašte.
52. Jei per ataskaitinį laikotarpį labai pasikeitė įmonių grupės sudėtis, konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta informacija, leidžianti palyginti ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio konsoliduotų finansinių atskaitomybių duomenis.
53. Jei buvo konsoliduojama įmonės finansinė atskaitomybė, sudaryta kitą datą nei konsoliduota finansinė atskaitomybė, tai turi būti nurodyta ir pagrįsta aiškinamajame rašte. Be to, aiškinamajame rašte turi būti atskleisti visi svarbūs faktai ir įvykiai, susiję su kiekvienos įmonės turtu ir įsipareigojimais, finansine būkle, pelnu (nuostoliais) ir operacijomis su kitomis konsoliduojamomis įmonėmis, per laikotarpį nuo tos įmonės metinės finansinės atskaitomybės iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo datos.
XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Jeigu dukterinės įmonės akcijos buvo įsigytos iki šio standarto įsigaliojimo ir patronuojanti įmonė nerengė konsoliduotos finansinės atskaitomybės arba nelaikė šios įmonės dukterine, prestižas ar neigiamas prestižas turi būti apskaičiuojamas pagal šio standarto įsigaliojimo dienos duomenis. Jį sudarys skirtumas tarp įmonių grupės investicijos į dukterinę įmonę įsigijimo savikainos ir dukterinės įmonės grynojo turto dalies, kuri tenka įmonių grupei tą dieną.
56. Jeigu dukterinės įmonės akcijos buvo įsigytos iki šio standarto įsigaliojimo ir patronuojanti įmonė rengė konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius ar kitus apskaitos standartus, prestižą ar neigiamą prestižą ji gali pripažinti ir amortizuoti nuo dukterinės įmonės įsigijimo dienos.
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduota finansinė atskaitomybė
ir investicijos į dukterines įmones“
1 priedas
Pavyzdinė konsoliduoto balanso forma
(grupės pavadinimas)
________________________________________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
________________ KONSOLIDUOTAS BALANSAS
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
|
|
TURTAS |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
NEMATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| I.1. |
Plėtros darbai |
|
|
|
| I.2. |
Prestižas |
|
|
|
| I.3. |
Patentai, licencijos |
|
|
|
| I.4. |
Programinė įranga |
|
|
|
| I.5. |
Kitas nematerialusis turtas |
|
|
|
| II. |
MATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| II.1. |
Žemė |
|
|
|
| II.2. |
Pastatai ir statiniai |
|
|
|
| II.3. |
Mašinos ir įrengimai |
|
|
|
| II.4. |
Transporto priemonės |
|
|
|
| II.5. |
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai |
|
|
|
| II.6. |
Nebaigta statyba |
|
|
|
| II.7. |
Kitas materialusis turtas |
|
|
|
| III. |
FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
| III.1. |
Investicijos į asocijuotas įmones |
|
|
|
| III.2. |
Paskolos asocijuotoms įmonėms |
|
|
|
| III.3. |
Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
|
| III.4. |
Kitas finansinis turtas |
|
|
|
| B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |
|
|
|
| I.1. |
Atsargos |
|
|
|
| I.1.1. |
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai |
|
|
|
| I.1.2. |
Nebaigta gamyba |
|
|
|
| I.1.3. |
Pagaminta produkcija |
|
|
|
| I.1.4. |
Pirktos prekės, skirtos perparduoti |
|
|
|
| I.2. |
Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| I.3. |
Nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
| II. |
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |
|
|
|
| II.1. |
Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
| II.2. |
Asocijuotų įmonių skolos |
|
|
|
| II.3. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| III. |
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| III.1. |
Trumpalaikės investicijos |
|
|
|
| III.2. |
Terminuoti indėliai |
|
|
|
| III.3. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
| IV. |
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI |
|
|
|
|
|
TURTO IŠ VISO: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| C. |
NUOSAVAS KAPITALAS |
|
|
|
| I. |
KAPITALAS |
|
|
|
| I.1. |
Įstatinis (pasirašytasis) |
|
|
|
| I.2. |
Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) |
|
|
|
| I.3. |
Akcijų priedai |
|
|
|
| I.4. |
Savos akcijos (-) |
|
|
|
| II. |
PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) |
|
|
|
| III. |
REZERVAI |
|
|
|
| III.1. |
Privalomasis |
|
|
|
| III.2. |
Savoms akcijoms įsigyti |
|
|
|
| III.3. |
Kiti rezervai |
|
|
|
| IV. |
NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IV.1. |
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
| IV.2. |
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
| V. |
VALIUTOS KURSO POKYČIO ĮTAKA |
|
|
|
| D. |
MAŽUMOS DALIS |
|
|
|
| E. |
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS |
|
|
|
| F. |
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| I. |
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| I.1. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| I.1.1. |
Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai |
|
|
|
| I.1.2. |
Kredito įstaigoms |
|
|
|
| I.1.3. |
Kitos finansinės skolos |
|
|
|
| I.2. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
| I.3. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| I.4. |
Atidėjimai |
|
|
|
| I.4.1. |
Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo |
|
|
|
| I.4.2. |
Pensijų ir panašių įsipareigojimų |
|
|
|
| I.4.3. |
Kiti atidėjimai |
|
|
|
| I.5. |
Atidėtieji mokesčiai |
|
|
|
| I.6. |
Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| II. |
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
| II.2. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| II.2.1. |
Kredito įstaigoms |
|
|
|
| II.2.2. |
Kitos skolos |
|
|
|
| II.3. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
| II.4. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| II.5. |
Pelno mokesčio įsipareigojimai |
|
|
|
| II.6. |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
|
|
|
| II.7. |
Atidėjimai |
|
|
|
| II.8. |
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: |
|
|
|
___________________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduota finansinė atskaitomybė
ir investicijos į dukterines įmones“
2 priedas
Pavyzdinė konsoliduotos pelno (nuostolių) ataskaitos forma
(grupės pavadinimas)
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m…………………. d.
protokolo Nr……
________________ KONSOLIDUOTA PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pasta-bos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| I. |
PARDAVIMO PAJAMOS |
|
|
|
| II. |
PARDAVIMO SAVIKAINA |
|
|
|
| III. |
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IV. |
VEIKLOS SĄNAUDOS |
|
|
|
| IV.1. |
Pardavimo |
|
|
|
| IV.2. |
Bendrosios ir administracinės |
|
|
|
| V. |
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| VI. |
KITA VEIKLA |
|
|
|
| VI.1. |
Pajamos |
|
|
|
| VI.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
| VII. |
FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA |
|
|
|
| VII.1. |
Pajamos |
|
|
|
| VII.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
| VIII. |
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IX. |
PAGAUTĖ |
|
|
|
| X. |
NETEKIMAI |
|
|
|
| XI. |
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ |
|
|
|
| XII. |
PELNO MOKESTIS |
|
|
|
| XIII. |
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ MAŽUMOS DALĮ |
|
|
|
| XIV. |
MAŽUMOS DALIS |
|
|
|
| XV. |
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
___________________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduota finansinė atskaitomybė
ir investicijos į dukterines įmones“
3 priedas
Pavyzdinė konsoliduotos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma
(grupės pavadinimas)
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m…………………. d.
protokolo Nr……
__________________ KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ
ATASKAITA
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
|
|
Apmokėtas įstatinis kapitalas
|
Akcijų priedai |
Savos akcijos ((-) |
Perkainojimo rezervas (rezultatai) |
Įstatymo numatyti rezervai |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Valiutos kurso pokyčio įtaka |
Iš viso |
||
| ilgalaikio materialiojo turto |
finansinio turto |
privalomasis |
savų akcijų įsigijimo |
||||||||
| 1. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. Esminių klaidų taisymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. Perskaičiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/ sumažėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. Finansinio turto vertės padidėjimas/ sumažėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. Savų akcijų įsigijimas/ pardavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/ nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. Dividendai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. Sudaryti rezervai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. Panaudoti rezervai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 14. Įstatinio kapitalo didinimas/ mažinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 15. Pasikeitimai dėl valiutos kurso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 16. Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 17. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/ sumažėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 18. Finansinio turto vertės padidėjimas/ sumažėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 19. Savų akcijų įsigijimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 20. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 21. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/ nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 22. Dividendai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 23. Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 24. Sudaryti rezervai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 25. Panaudoti rezervai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 26. Įstatinio kapitalo didinimas/ mažinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 27. Pasikeitimai dėl valiutos kurso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 28. Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
___________________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduota finansinė atskaitomybė
ir investicijos į dukterines įmones“
4 priedas
Pavyzdinė pinigų srautų ataskaitos, sudaromos tiesioginiu būdu, forma
(grupės pavadinimas)
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m…………………. d.
protokolo Nr……
________________ KONSOLIDUOTA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| I. |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| I.1. |
Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) |
|
|
|
| I.1.1. |
Pinigų įplaukos iš klientų |
|
|
|
| I.1.2. |
Kitos įplaukos |
|
|
|
| I.2. |
Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos |
|
|
|
| I.2.1. |
Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) |
|
|
|
| I.2.2. |
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais |
|
|
|
| I.2.3. |
Sumokėti į biudžetą mokesčiai |
|
|
|
| I.2.4. |
Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
|
|
|||
| II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas |
|
|
|
| II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas |
|
|
|
| II.3. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) įsigijimas |
|
|
|
| II.4. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) perleidimas |
|
|
|
| II.5. |
Investicijų į dukterines įmones įsigijimas |
|
|
|
| II.6. |
Investicijų į dukterines įmones perleidimas |
|
|
|
| II.7. |
Paskolų suteikimas |
|
|
|
| II.8. |
Paskolų susigrąžinimas |
|
|
|
| II.9. |
Gauti dividendai, palūkanos |
|
|
|
| II.10. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
| II.11. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| III.1. |
Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais |
|
|
|
| III.1.1. |
Akcijų išleidimas |
|
|
|
| III.1.2. |
Savininkų įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
| III.1.3. |
Savų akcijų supirkimas |
|
|
|
| III.1.4. |
Dividendų išmokėjimas |
|
|
|
| III.2. |
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais |
|
|
|
| III.2.1. |
Finansinių skolų padidėjimas |
|
|
|
| III.2.1.1. |
Paskolų gavimas |
|
|
|
| III.2.1.2. |
Obligacijų išleidimas |
|
|
|
| III.2.2. |
Finansinių skolų sumažėjimas |
|
|
|
| III.2.2.1. |
Paskolų grąžinimas |
|
|
|
| III.2.2.2. |
Obligacijų supirkimas |
|
|
|
| III.2.2.3. |
Sumokėtos palūkanos |
|
|
|
| III.2.2.4. |
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai |
|
|
|
| III.2.3. |
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas |
|
|
|
| III.2.4. |
Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas |
|
|
|
| III.3. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
| III.4. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| IV. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai |
|
|
|
| IV.1. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas |
|
|
|
| IV.2. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas |
|
|
|
| V. |
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
| VI. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| VII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
|
| VIII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
___________________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduota finansinė atskaitomybė
ir investicijos į dukterines įmones“
5 priedas
Pavyzdinė konsoliduotos pinigų srautų ataskaitos, sudaromos netiesioginiu būdu, forma
(grupės pavadinimas)
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m…………………. d.
protokolo Nr……
________________ KONSOLIDUOTA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| I. |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| I.1. |
Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
| I.2. |
Mažumos dalis |
|
|
|
| I.3. |
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
|
|
|
| I.4. |
Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.5. |
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.6. |
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.7. |
Nebaigtų vykdyti sutarčių (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.8. |
Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.9. |
Asocijuotų įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.10. |
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.11. |
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
| I.12. |
Ilgalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.13. |
Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.14. |
Pelno mokesčio įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.15. |
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.16. |
Atidėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.17. |
Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| I.18. |
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas |
|
|
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas |
|
|
|
| II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas |
|
|
|
| II.3. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) įsigijimas |
|
|
|
| II.4. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) perleidimas |
|
|
|
| II.5. |
Investicijų į dukterines įmones įsigijimas |
|
|
|
| II.6. |
Investicijų į dukterines įmones perleidimas |
|
|
|
| II.7. |
Paskolų suteikimas |
|
|
|
| II.8. |
Paskolų susigrąžinimas |
|
|
|
| II.9. |
Gauti dividendai, palūkanos |
|
|
|
| II.10. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
| II.11. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| III.1. |
Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais |
|
|
|
| III.1.1. |
Akcijų išleidimas |
|
|
|
| III.1.2. |
Savininkų įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
| III.1.3. |
Savų akcijų supirkimas |
|
|
|
| III.1.4. |
Dividendų išmokėjimas |
|
|
|
| III.2. |
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais |
|
|
|
| III.2.1. |
Finansinių skolų padidėjimas |
|
|
|
| III.2.1.1. |
Paskolų gavimas |
|
|
|
| III.2.1.2. |
Obligacijų išleidimas |
|
|
|
| III.2.2. |
Finansinių skolų sumažėjimas |
|
|
|
| III.2.2.1. |
Paskolų grąžinimas |
|
|
|
| III.2.2.2. |
Obligacijų supirkimas |
|
|
|
| III.2.2.3. |
Sumokėtos palūkanos |
|
|
|
| III.2.2.4 |
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai |
|
|
|
| III.2.3. |
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas |
|
|
|
| III.2.4. |
Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas |
|
|
|
| III.2.5. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
| III.2.6. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
| IV. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai |
|
|
|
| IV.1. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas |
|
|
|
| IV.2. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas |
|
|
|
| V. |
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
| VI. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
| VII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
|
| VIII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
___________________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________