LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS RENGIMO KONCEPCIJOS

2001 m. gruodžio 5 d. Nr. 1463

Vilnius

Atsižvelgdama į tai, kad tikslinga sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės kultūrinės ir politinės situacijos analize, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijai (pridedama).

2. Pavesti:

2.1. ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms – iki 2002 m. vasario 1 d. pateikti Ūkio ministerijai savo valdymo srities plėtros koncepciją (plėtros kryptis);

2.2. Ūkio ministerijai:

2.2.1. iki 2001 m. gruodžio 22 d. pateikti ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms rekomendacijas dėl trumpų jų valdymo srities plėtros koncepcijų (plėtros krypčių) rengimo;

2.2.2. išanalizavus ministerijų ir Vyriausybės įstaigų pateiktas koncepcijas (plėtros kryptis), kartu su kitomis ministerijomis parengti valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą ir iki 2002 m. gegužės 30 d. pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

2.2.3. vykdyti valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo (tikslinimo), sektorių ilgalaikių planavimo dokumentų tarpusavio derinimo ir metodinio vadovavimo jų rengimui funkciją.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Ūkio ministras                                                                                                  Petras Čėsna

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1463

VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS RENGIMO KONCEPCIJA

I. ESAMA BŪKLĖ PLANAVIMO SRITYJE

1. Įtvirtinus svarbiausius rinkos mechanizmo elementus šalies ekonomikoje, būtina aiškiau apibrėžti valstybės vaidmenį – jos funkcijas, svarbiausius ilgalaikius tikslus ir pagrindinius jų įgyvendinimo instrumentus. Tam būtina valstybės ilgalaikės raidos strategija.

2. Pirmosios pastangos orientuoti tam tikra linkme atskirų sektorių plėtrą rėmėsi Vakarų Europos patirtimi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta kurti įvairių sričių plėtros koncepcijas (Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, Lietuvos švietimo koncepciją ir kitas). Lietuvai oficialiai pareiškus norą integruotis į Europos Sąjungos ir euroatlantines struktūras, atitinkamose srityse buvo pradėta diegti tų struktūrų (pvz., Europos Sąjungos, NATO) taikomą planavimą. Dabar planavimo procesas įgyja dar platesnį mastą. Tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių gausu tokių, kurios susijusios su strategijų, koncepcijų, programų kūrimu.

3. Išnagrinėjus ir apžvelgus bendrąjį šalies ir atskirų sektorių plėtros planavimą, galima nurodyti šias pagrindines planavimo dokumentų rūšis: koncepciją, strategiją, nacionalinę programą, plėtros kryptis/gaires ir priemonių planą (kuris dažniausiai sudaromas strategijai ar programai įgyvendinti). Tačiau tai yra tik pavieniai valstybės raidos strateginio valdymo fragmentai, o ne bendra nenutrūkstamai funkcionuojanti planavimo dokumentų sistema.

4. Išanalizavus planavimo dokumentų sudarymą ir tvirtinimą, minėtini šie didžiausieji trūkumai:

4.1. šalyje sudaroma labai daug įvairios paskirties, skirtingo laikotarpio programų, koncepcijų ir strategijų, kurias tvirtina įvairios institucijos;

4.2. analizuojant sektorius, matyti, kad nėra bendro planavimo mechanizmo, kuris susietų ir suderintų atskiras programas į vientisą, visą sektorių apimančią strategiją ir atsispindėtų bendruose valstybės raidos planavimo dokumentuose;

4.3. nėra planavimo pagrindo – valstybės raidos vizijos, – kuris leistų subalansuoti atskirų sričių arba sektorių raidą ir leistų juos nuosekliau susieti;

4.4. planavimo dokumentai dažnai neatitinka valstybės finansinių galimybių, juose nepaisoma biudžeto rengimo proceso;

4.5. nesukurta vertinimo sistema, kuri leistų įvertinti planų vykdymą ir jų įgyvendinimo efektyvumą.

5. Pasigendama planavimo mechanizmo, kuris leistų susieti tarpusavyje visus patvirtintus ir ketinamus tvirtinti atskirų sektorių plėtros planavimo dokumentus ir orientuoti juos viena linkme. Įvairūs šakiniai arba teminiai strateginiai planavimo dokumentai nesiejami su bendraisiais šalies planavimo dokumentais (pvz., su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, nacionaliniu plėtros planu ir t. t.).

Tikslinga būtų reglamentuoti, kada ir koks planavimo dokumentas rengiamas, kokie reikalavimai jam keliami. Šios koncepcijos 4.3 punkte minėtą problemą reikėtų spręsti parengiant valstybės ilgalaikės raidos strategiją (įvertinus esamus ilgalaikius planavimo dokumentus). Kitos problemos turėtų būti sprendžiamos tobulinant planavimą ir kuriant atskaitomybės sistemą.

II. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS NUOSTATOS

6. Valstybės ilgalaikės raidos strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės kultūrinės ir politinės situacijos analize.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos paskirtis

7. Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėtų tapti svarbiausiuoju planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Tikslinga valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyti valstybės ilgalaikės raidos viziją, kurioje atsispindėtų tarpusavyje suderintos visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptys.

Aprobavus valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, rengdamos atitinkamų sektorių strategijas ir kitus planavimo dokumentus (pvz., 3 metų strateginius veiklos planus), turėtų pakankamai konkrečias gaires arba atspirties taškus. Kasmet, svarstant biudžeto projektą, Lietuvos Respublikos Seimui ir visuomenei būtų labai aiškiai parodyti ne tik vienerių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiami rezultatai, bet ir tolesnė valstybės plėtros perspektyva. Juo labiau ryškėtų tolesnė valstybės plėtros perspektyva, juo suprantamesni ir priimtinesni būtų trumpalaikiai uždaviniai.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos vieta planavimo sistemoje

8. Parengus valstybės ilgalaikės raidos strategiją, būtų praktiškai baigta kurti hierarchiška planavimo sistema, paremta strateginio planavimo principais: ilgalaikė vizija, siekianti 10 (o gal ir daugiau) metų perspektyvą, ilgalaikės sektorių strategijos, Vyriausybės programa, orientuota į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą 4 metų laikotarpį, institucijų strateginiai 3 metų veiklos planai su numatomais (orientaciniais) 3 metų ir patvirtintais vienerių metų finansiniais ištekliais. Ši sistema beveik atitiktų galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 43-772) minimus planavimo laikotarpius, o naujoje šio įstatymo redakcijoje reikėtų aiškiau ir konkrečiau apibūdinti visą strateginio planavimo sistemą. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir esamą strateginio planavimo metodiką.

Taip būtų sukurta darni ir integruota planavimo sistema „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ (t. y., Lietuvos Respublikos Vyriausybė sukurtų valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal ją tikslintų savo sektorių strategijas ir strateginius veiklos planus, ir atvirkščiai).

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos turinys

9. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalys yra šios:

9.1. geopolitinė padėtis. Šioje dalyje turėtų būti aprašyta Lietuvos, kaip valstybės, geopolitinė padėtis globalizacijos sąlygomis. Tai labai svarbi plano dalis, nes sektorių ilgalaikės raidos vizijos turi remtis šioje dalyje numatyta šalies plėtros perspektyva;

9.2. valstybės raidos ilgalaikių prioritetų formulavimas. Atsižvelgiant į geopolitinės padėties analizės išvadas, formuluojami valstybės raidos ilgalaikiai prioritetai;

9.3. sektorių strategijos arba vizijos. Suformulavus valstybės raidos ilgalaikius prioritetus, numatomos jų įgyvendinimo kryptys konkrečiuose sektoriuose ir pateikiama trumpa šių sektorių apžvalga.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos svarstymas ir peržiūra

10. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą svarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o paskui jis teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

11. Reikšmingiau pasikeitus padėčiai (pvz., Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO nare ir panašiai), valstybės ilgalaikės raidos strategija galėtų būtų tikslinama.

III. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS RENGIMAS

12. Būtina apsispręsti, kaip bus rengiamas valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas.

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją numatoma formuoti įvertinus esamas strategijas, todėl pirmiausia reikia išanalizuoti tose strategijose numatytas plėtros kryptis ir įvertinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, regioninius ir kitus planavimo dokumentus.

13. Visos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, įvertinusios esamas ilgalaikes strategijas ir vadovaudamosi Ūkio ministerijos rekomendacijomis, iki 2002 m. vasario 1 d. parengia ir pateikia Ūkio ministerijai trumpas savo valdymo srities plėtros koncepcijas (plėtros kryptis). Ūkio ministerija kartu su tarpžinybine darbo grupe (ūkio ministro įsakymu sudaryta iš visų ministerijų atstovų) gautą medžiagą išanalizuoja, apibendrina ir iki 2002 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2001 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 215 sudarytai strateginio planavimo tobulinimo darbo grupei. Ūkio ministerija pagal strateginio planavimo tobulinimo darbo grupės pasiūlymus kartu su tarpžinybine darbo grupe parengia valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą ir jį iki 2002 m. gegužės 30 d. pateikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Jeigu komitetas pritaria šiam projektui, Ūkio ministerija teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria pateiktajam valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektui, ministerijos įpareigojamos peržiūrėti ir prireikus patikslinti atitinkamas sektorių strategijas. Šių strategijų pagrindinės nuostatos turėtų atsispindėti ministerijų rengiamuose strateginiuose veiklos planuose, kurie teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei aprobuoti.

14. Kiekvienam sektoriui aprašyti (t. y. sektorių plėtros koncepcijoms (plėtros kryptims) ir pačioms ilgalaikėms strategijoms parengti) paskiriama atsakinga ministerija (Vyriausybės įstaiga), nurodyta šios koncepcijos priede. Atsakinga ministerija (Vyriausybės įstaiga) sudaro darbo grupes sektoriaus aprašymui parengti. Į šias grupes gali būti įtraukiami valstybinės valdžios ir valdymo institucijų atstovai, atitinkamų sričių mokslininkai. Ji pasitelkia ir kitas ministerijas, su kurių valdymo sritimi yra susijusi sektoriaus plėtra. Toks bendras kelių ministerijų darbas pašalina galimus sektorių strategijų prieštaravimus.

IV. PRINCIPINIS STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS

15. Principinio strateginio planavimo sistemos modelio sukūrimo tikslas – diegti darnų ir kryptingą valstybės institucijų veiklos planavimą.

16. Strateginio planavimo sistema apima įvairios trukmės planavimo dokumentus, kurie tarpusavyje susieti hierarchiniais ryšiais:

16.1. ilgalaikio planavimo (daugiau kaip 6 metų) dokumentai:

16.1.1. valstybės ilgalaikės raidos strategija – strateginio planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta valstybės geopolitinės padėties analizė, ilgalaikiai prioritetai ir suderinta visų sektorių ilgalaikės plėtros vizija. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriame suderintos ir apibendrintos ūkio šakų (sektorių) plėtros ir kitos strategijos;

16.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – planavimo dokumentas, kuriame atsispindi visų sektorių ilgalaikės plėtros teritorinė projekcija;

16.1.3. sektorių ilgalaikės strategijos;

16.2. vidutinės trukmės (3–6 metų) planavimo dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatas:

16.2.1. vidutinės trukmės tarpsektoriniai planavimo dokumentai:

16.2.1.1. bendroji ūkio plėtros strategija – strateginio planavimo dokumentas, kuriame apibendrintos visų ūkio šakų (sektorių) strategijos ir numatytos prioritetinės ūkio plėtros kryptys;

16.2.1.2. nacionalinis plėtros planas – šalies ekonominės ir socialinės plėtros strateginis planavimo dokumentas, kuriame pateikiama aplinkos analizė, tam tikrų sektorių plėtros strategija, prioritetai ir uždaviniai, taip pat išdėstytas preliminarus finansinis Europos Sąjungos paramos ir šalies atitinkamų išteklių planas;

16.2.2. vidutinės trukmės sektoriniai planavimo dokumentai – sektorių vidutinės trukmės strategijos, nusakančios valdymo srities, už kurią atsakingas atitinkamas ministras arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos vadovas, plėtrą;

16.2.3. vidutinės trukmės horizontalūs planavimo dokumentai (Informacinės visuomenės plėtros programa, regionų plėtros planai ir kita);

16.2.4. kitos tikslinės programos (Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa, Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa, Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą);

16.3. trumpalaikiai (1–3 metų) planavimo dokumentai – institucijų strateginiai veiklos planai ir kiti planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus vidutinės trukmės strategiją bei aplinkos analizę, nustatoma institucijos misija, tikslai ir aprašomos institucijos vykdomos programos su numatomais (orientaciniais) 3 metų ir patvirtintais vienerių metų finansiniais ištekliais.

17. Strateginio planavimo sistema funkcionuoja kaip darni ir integruota planavimo sistema „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sukuria valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal ją tikslina savo sektorių strategijas ir strateginius veiklos planus, ir atvirkščiai).

______________

Valstybės ilgalaikės raidos

strategijos rengimo koncepcijos

priedas

SEKTORIŲ APRAŠYMO RENGIMAS

Eil. Nr.	Sektoriaus pavadinimas	Atsakinga ministerija (Vyriausybės įstaiga)
1.	Pramonės ir verslo plėtros sektorius	Ūkio ministerija
2.	Energetikos plėtros sektorius	Ūkio ministerija
3.	Ryšių ir informatikos plėtros sektorius	Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
4.	Transporto ir tranzito plėtros sektorius	Susisiekimo ministerija
5.	Aplinkos apsaugos sektorius	Aplinkos ministerija
6.	Regioninės plėtros sektorius	Vidaus reikalų ministerija
7.	Švietimo ir mokslo, profesinio mokymo sektorius	Švietimo ir mokslo ministerija
8.	Žemės ūkio ir kaimo plėtros sektorius	Žemės ūkio ministerija
9.	Socialinės apsaugos ir darbo sektorius	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
10.	Sveikatos apsaugos sektorius	Sveikatos apsaugos ministerija
11.	Kultūros sektorius	Kultūros ministerija
12.	Teisėkūros sektorius	Teisingumo ministerija
13.	Nacionalinio saugumo sektorius	Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija
14.	Užsienio politikos sektorius	Užsienio reikalų ministerija
15.	Finansų politikos sektorius	Finansų ministerija

______________