LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMAS

DĖL VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO PAVADINIMO PAKEITIMO IR LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2011 m. gegužės 19 d. Nr. XI-1398

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus pedagoginio universiteto senato 2010 m. birželio 2 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. sprendimus nutaria:

1 straipsnis.

Pakeisti Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimą į pavadinimą „Lietuvos edukologijos universitetas“.

2 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos edukologijos universiteto statutą (1 priedėlis) ir Lietuvos edukologijos universitetui perduotų pastatų sąrašą (2 priedėlis).

3 straipsnis.

Pertvarkyti Lietuvos edukologijos universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

4 straipsnis.

Įpareigoti Lietuvos edukologijos universitetą Juridinių asmenų registre įregistruoti Lietuvos edukologijos universiteto Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenų pakeitimus.

5 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VIII-2075 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 94-2924).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1398

1 priedėlis

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO STATUTAS

Lietuvos edukologijos universitetas yra seniausia ir tradicinė pedagogus rengianti Lietuvos Respublikos aukštoji mokykla, įsteigta 1935 m. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos paskelbto Pedagoginių institutų įstatymo pagrindu. Šiandieninė universiteto misija yra visuomenės edukacija, pagrįsta šiuolaikine ugdymo filosofija ir naujausiomis mokslo žiniomis, pedagogų mokslininkų ir taikomosios mokslinės veiklos specialistų rengimas Lietuvos ir pasaulio rinkai.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto buveinės adresas: Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius, Lietuvos Respublika. Universiteto pavadinimas anglų kalba – Lithuanian University of Educational Sciences.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.

4. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

6. Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai turi žodžio, mokslinių tyrimų, edukacinės, meninės ir kūrybinės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų bei kitų teisės aktų ir Universiteto statuto (toliau – Statutas).

7. Studijos Universitete vykdomos pagal visų studijų pakopų programas, atsižvelgiant į valstybės ir darbo rinkos poreikius, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekį įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus. Senatas tvirtina mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, taip pat Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategiją, kurioje nustatomi mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo būdai ir priemonės.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VEIKLOS PRINCIPAI

8. Universitetas vadovaujasi šiais principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) humanizmo ir tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškos asmenybės ugdymo, akademinių tradicijų ir edukologijos puoselėjimo;

3) mokslo ir studijų vienovės;

4) lituanistikos prioriteto;

5) akademinės etikos, laisvės ir autonomijos;

6) atvirumo Europos Sąjungos ir pažangos siekiančio pasaulio visuomenei;

7) integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinį gyvenimą;

8) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

9) demokratinės savivaldos.

9. Universitete:

1) pripažįstamos Didžiosios Europos universitetų chartijos, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bendros studijų ir mokslinių tyrimų erdvės deklaracijos ir kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslo ir meno veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, atsakomybė, sąžiningumas ir tolerancija.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, veiklos sritys ir rūšys

10. Universiteto tikslai:

1) vykdyti studijas;

2) tapti konkurencinga tarptautine mokslo ir studijų institucija, rengiančia edukacijos specialistus ir mokslininkus, plėtojančia fundamentinius bei taikomuosius mokslinius tyrimus ir taikančia jų rezultatus praktikoje, teikiančia įvairias socialines paslaugas, kurių profesinės kvalifikacijos kokybė atitiktų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių specialistų rengimo standartus;

3) suteikti asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

4) rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, mokslininkus, gebančius daryti poveikį Lietuvos mokslo, švietimo ir kultūros pažangai, visuomenės demokratiškumui ir pilietiškumui;

5) kelti švietimo darbuotojų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas kitų sričių specialistams, dirbantiems edukacinį darbą, tęsti studijas ir įgyti papildomas kvalifikacijas;

6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės, technologinės ir edukacinės kultūros ugdymui svarbius, Lietuvos visuomenei ir išeivijai aktualius mokslinius tyrimus;

7) ugdyti jaunimo dorą, atsakomybę, tautiškumą, patriotizmą, pilietiškumą ir toleranciją.

11. Universiteto uždaviniai:

1) sudaryti sąlygas Universitete studijuojantiems asmenims įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją;

2) skatinti mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus studijų ir mokslo vienovei;

3) dalyvauti formuojant švietimo politiką, mokymo ir ugdymo turinį;

4) sudaryti sąlygas kelti įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

5) kurti naujas, taip pat jungtines su užsienio universitetais ir universitetų tarptautiniais tinklais studijų programas ir jas įgyvendinti, bendradarbiauti su visuomenės ir ūkio partneriais, rengiant ir įgyvendinant mokslinius ir kitus projektus, kuriais ne tik ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, bet ir skatinama visuomenės, šalies ir jos regionų raida;

6) rengti mokytojus, gebančius puoselėti mokinių talentus, galias ir galimybes, taip pat gebančius įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą uždavinius;

7) skleisti humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėti tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

8) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, žinynus, mokomąsias knygas aukštosioms ir bendrojo lavinimo mokykloms, kitoms švietimo įstaigoms ir mokslinių tyrimų institucijoms, visuomenei;

9) skatinti pasaulyje pripažintų pažangiausių mokslo ir studijų standartų diegimą.

12. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja šiame statute nurodytas studijas;

2) mokslinių tyrimų pagrindu kuria naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su užsienio universitetais bei universitetų tarptautiniais tinklais ir jas įgyvendina;

3) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

4) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;

5) bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslinius ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatinama visuomenės, šalies ir jos regionų raida;

6) vadovaudamasis tvarios lyderystės principais, siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO TEISĖS IR PAREIGOS

13. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką ir Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

3) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

4) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;

5) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

6) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

7) Statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus bei klausytojus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis formas; sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines;

10) turtą valdyti, naudoti, disponuoti juo Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

11) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jo veiklos tikslais;

12) steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse;

13) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

14. Universitetas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus iki kitų metų kovo 31 dienos;

3) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas;

5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA, SAVIVALDA IR VALDYMAS

15. Universiteto kolegialaus valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Universiteto senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas yra Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

16. Universitetą sudaro fakultetai, studijų institutai (toliau – institutai), katedros, bibliotekos ir kiti padaliniai.

17. Universitete veikia ir savivaldos organai – fakultetų ir institutų tarybos ir studentų atstovybė, taip pat visuomeninio reguliavimo institucijos – studentų mokslinės, edukacinės ir visuomeninės organizacijos.

18. Patariamoji rektoriaus institucija yra rektoratas.

19. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TARYBA

20. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

5) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

6) nustato Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

7) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

8) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

9) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

11) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Universiteto leidiniuose ir interneto svetainėje informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

12) rūpinasi parama Universitetui;

13) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

14) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia Seimui iki kitų metų kovo 31 dienos;

15) priima sprendimą dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

16) atlieka Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

21. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė daugiau kaip pusės visų jos visuotinio susirinkimo narių balsų dauguma;

2) tris Tarybos narius renka Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu. Tarybos nariai renkami Universiteto fakultetų (institutų) visuotiniuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu, susirinkimuose, laikantis vienodo atstovavimo principo. Fakultetui (institutui) rinkiminiame susirinkime atstovauja penki atstovai. Universiteto fakultetų (institutų) visuotiniuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu, susirinkimuose tvirtinami atitinkamų Universiteto fakultetų (institutų) kandidatų į Tarybos narius sąrašai. Tarybos nariai rinkiminiame susirinkime išrenkami daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių balsų dauguma;

3) vieną Tarybos narį skiria Universiteto administracija ir kiti darbuotojai jų atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo penkių administracijos ir kitų darbuotojų;

4) į Tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tik vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

5) vieną Tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu;

6) kitus penkis Tarybos narius (po vieną iš švietimo, mokslo, meninės kultūros ir sporto, viešosios veiklos, ūkio ir verslo sričių) siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams. Šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Universiteto tarybos nuomonę.

22. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

23. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Universiteto tikslų ir įgyvendinti Universiteto misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

24. Tarybos nario kadencija – 5 metai.

25. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

26. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio statuto ir Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. Su kiekvienu Tarybos nariu rektorius pasirašo atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.

27. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

28. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

29. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

30. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar šio statuto 26 punkte nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

31. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 26 punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujasis Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus terminui, kadencijos pabaigos.

32. Tarybos nariams už dalyvavimą posėdžiuose ir ekspertinę veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų gali būti mokama išmoka, kurios dydis nustatomas pagal Universitete patvirtintą rektoriaus valandinio atlyginimo vidurkį.

33. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

34. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

35. Senatas renkamas 5 metams. Naujos kadencijos Senato narių skaičių nustato kadenciją baigiantis Senatas.

36. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

2) nustato studijų tvarką, tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) Statuto nustatyta tvarka šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;

6) fakulteto ar instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Universiteto profesoriaus, docento, garbės profesoriaus, garbės daktaro, mecenato, profesoriaus emerito ir kitus vardus;

7) atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

37. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Senato nariai gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

38. Senato narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Universiteto mokslininkų susirinkimas. Po penkis kandidatus į Senato narius siūlo fakultetų ir institutų mokslininkų susirinkimai. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Senato nariai renkami paprasta balsų dauguma. Jeigu keli kandidatai gavo vienodą balsų skaičių ir pagal kvotas visi negali patekti į Senatą, tame pačiame posėdyje skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja tik šie kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų.

39. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo dienos šaukia rektorius.

40. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti rektorius.

41. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

42. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Senato narių. Senato nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia Senato pirmininkas.

43. Apie Senato priimtus nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais.

44. Senatas kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

45. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

46. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, nenutrūkstamą 10 metų pedagoginio darbo stažą universitete ir vadybinės patirties (ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo Universiteto padaliniams patirtį).

47. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia interneto svetainėje Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą kiekvienais metais iki kovo 31 dienos;

8) supažindina Senatą ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

9) teikia Tarybai tvirtinti strateginį Universiteto veiklos ir jo struktūros pertvarkos planus;

10) teikia Senatui 5 metų kadencijai tvirtinti Universiteto prorektorius, Universiteto kanclerį, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerio įgaliojimai;

11) dekanų teikimu tvirtina fakulteto prodekanus;

12) nustato prorektorių ir kanclerio funkcijas bei įgaliojimus;

13) skiria ir atleidžia Universiteto filialų, atstovybių vadovus;

14) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

48. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

49. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų.

50. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

51. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

52. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

53. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, fakultetų dekanai, institutų vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

54. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

55. Rektorato veikla reglamentuojama rektoriaus patvirtintuose rektorato nuostatuose.

56. Universiteto prorektoriai ir kancleris:

1) vadovauja rektoriaus jiems pavestoms sritims;

2) veikia pagal rektoriaus suteiktus įgaliojimus;

3) atsistatydinus rektoriui, atsistatydina ir prorektoriai bei kancleris. Prorektorių ir kanclerio įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie praranda rektoriaus pasitikėjimą ir rektoriaus teikimu Senatas atšaukia prorektorius ar kanclerį, taip pat įgaliojimai nutrūksta jiems atsistatydinus savo noru.

57. Pasibaigus rektoriaus, prorektoriaus ir kanclerio kadencijai, jiems garantuojama teisė ne konkurso tvarka vieną kadenciją eiti dėstytojo pareigas, atitinkančias jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

PENKTASIS SKIRSNIS

FAKULTETAS IR INSTITUTAS

58. Fakultetą arba institutą sudaro katedros, centrai, studijų ir mokslo laboratorijos, kiti padaliniai.

59. Fakulteto (instituto) veiklai vadovauja:

1) fakulteto (instituto) taryba;

2) dekanas (instituto direktorius).

60. Fakulteto (instituto) taryba yra fakulteto (instituto) akademinės savivaldos institucija. Jos narių skaičių nustato fakulteto (instituto) visuotinis mokslininkų susirinkimas. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti 20 procentų fakulteto (instituto) tarybos narių.

61. Fakulteto (instituto) tarybą 5 metams renka fakulteto (instituto) mokslininkų, dirbančių Universitete ne mažiau kaip 0,25 etato, susirinkimo nariai. Į fakulteto (instituto) tarybos sudėtį pagal pareigas įeina fakulteto dekanas (instituto direktorius) ir studentų atstovybės deleguotas asmuo. Fakulteto (instituto) tarybos sudarymo tvarka nustatoma Senato tvirtinamuose fakultetų (institutų) tarybų sudarymo nuostatuose.

62. Fakulteto (instituto) taryba, vadovaudamasi fakulteto (instituto) tarybos veiklos nuostatais, atlieka šias funkcijas:

1) renka fakulteto (instituto) tarybos pirmininką ir sekretorių;

2) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų programas;

3) svarsto ir tvirtina mokymo dalykų ir studentų praktikos bei stažuočių programas;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

5) sudaro komisijas svarbiems fakulteto (instituto) veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

6) viešo konkurso būdu renka ir siūlo Senatui pritarti rektoriaus tvirtinamoms dekano (direktoriaus), katedrų vedėjų, laboratorijų vedėjų, skiriamų ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kandidatūroms;

7) svarsto ir teikia atitinkamoms atestacinėms ir konkursų komisijoms dėstytojų ir mokslo darbuotojų kandidatūras;

8) išklauso ir tvirtina dekano teikiamą fakulteto (instituto) metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

9) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto (instituto) nuostatus;

10) siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus;

11) svarsto ir Senatui rekomenduoja suteikti profesoriaus ir docento pedagoginius vardus;

12) svarsto ir tvirtina fakulteto (instituto) pajamų ir išlaidų sąmatos projektus;

13) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui (institutui) svarbius klausimus.

63. Fakulteto (instituto) tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas. Fakulteto (instituto) tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą šaukia fakulteto (instituto) tarybos posėdžius. 1/3 fakulteto (instituto) tarybos narių arba dekano (direktoriaus) siūlymu šaukiamas neeilinis fakulteto (instituto) tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rašytinio siūlymo sušaukti neeilinį fakulteto (instituto) tarybos posėdį įteikimo.

64. Fakulteto (instituto) tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto (instituto) tarybos narių. Fakulteto (instituto) tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas (instituto direktorius).

65. Fakulteto dekanas (instituto direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų bei studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą fakultete (institute), įgyvendina Senato ir fakulteto (instituto) tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto (instituto) padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui (institutui), teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei šalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų (instituto direktorių pavaduotojų) ir katedrų bei laboratorijų vedėjų. Pasibaigus dekano (instituto direktoriaus) įgaliojimams, kartu pasibaigia ir prodekanų (instituto direktorių pavaduotojų) įgaliojimai;

5) sudaro neturtines bendradarbiavimo ir kitas sutartis, išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo;

6) kiekvienais metais už fakulteto (instituto) veiklą ir finansinės sąmatos vykdymą atsiskaito fakulteto (instituto) tarybai.

66. Fakulteto dekanatas (instituto direkcija) yra dekano (instituto direktoriaus) vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas (instituto direktorius), tarybos pirmininkas, prodekanai (instituto direktoriaus pavaduotojas) ir katedrų bei laboratorijų vedėjai, fakulteto studentų atstovybės atstovas. Fakulteto dekanatas (instituto direkcija) svarsto fakulteto (instituto) kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto (instituto) tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KATEDRA

67. Pagrindinis Universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiami mokslo padaliniai – centrai, laboratorijos, metodiniai kabinetai ir kiti padaliniai.

68. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja studijų ir mokslinį tiriamąjį darbą, dalyvauja projektų konkursuose, o juos laimėjus – įgyvendina, organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą;

2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą, teikia Tarybai rekomenduojamus išleisti vadovėlius, monografijas, straipsnių rinkinius, mokymo priemones;

3) rūpinasi studijų proceso naujovėmis, diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

4) nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo ir perspektyvos;

5) fakulteto dekanui (instituto direktoriui) siūlo kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms, užimamoms ne konkurso būdu;

6) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis.

69. Katedros vedėju gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį. Katedros vedėją Senato pritarimu tvirtina rektorius. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai.

70. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų teikimu. Į katedros susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus gali būti kviečiami kiti katedros techninio ir pagalbinio personalo darbuotojai bei studentai patariamojo balso teise. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ

71. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto visuotinės studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.

72. Į Universiteto visuotinę studentų atstovų konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami fakultetų studentų susirinkimuose arba studentų deleguotų atstovų studentų konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kuris yra nustatytas Universiteto studentų atstovybės įstatuose.

73. Universiteto studentų atstovybė veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

74. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

75. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja Universiteto valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.

76. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

77. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos iki kitų metų kovo 31 dienos atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei visuotinėje studentų atstovų konferencijoje, pateikdamos lėšų panaudojimo ataskaitą.

78. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

79. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po sprendimų priėmimo raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

80. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.

81. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai. Universiteto personalas yra tiesiogiai atskaitingas padalinių vadovams ir rektoriui.

82. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms įgyvendinti ir mokslo bei studijų fondų paramai gauti bei disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Statutą ir Universiteto veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

83. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas Statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

84. Universiteto personalas privalo:

1) laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, šio statuto;

2) vadovautis etikos ir moralės normomis;

3) sąžiningai atlikti pareigas visuomenei ir Universiteto bendruomenei, tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius;

4) visur ir visada saugoti Universiteto darbuotojo garbę ir orumą;

5) laikytis Universiteto vidaus tvarkos taisyklių ir darbo drausmės;

6) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

PIRMASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

85. Universiteto dėstytojų pareigybės yra: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

86. Dėstytojai dirba pedagoginį darbą, dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje ir projektinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslo ir (ar) profesionaliojo meno veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

87. Mokslo darbuotojų pareigybės yra: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas.

88. Mokslo darbuotojai, be mokslinio darbo, turi dirbti pedagoginį darbą. Mokslo darbuotojų mokslinio ir pedagoginio darbo normas nustato Senatas.

ANTRASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACIJOS IR KITI DARBUOTOJAI

89. Universitetas turi administraciją, kuri būtina Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat darbuotojų, reikalingų akademinės ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

90. Administraciją sudaro Universiteto ir jo struktūrinių padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.

91. Kiti darbuotojai yra studijas ir mokslą organizuojantys ir aptarnaujantys darbuotojai bei ūkio darbuotojai. Rektoriaus sprendimu šių darbuotojų funkcijas gali atlikti ir kiti asmenys, su kuriais sudaromos atitinkamų paslaugų teikimo sutartys.

92. Administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų, jeigu tai leidžia kvalifikacija, taip pat gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą ir (ar) dalyvauti projektinėje veikloje.

93. Administracijos struktūrą ir darbuotojų pareigybių aprašus padalinių vadovų teikimu tvirtina rektorius.

94. Į Universiteto administracijos darbuotojų pareigas gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

TREČIASIS SKIRSNIS

KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

95. Universitetas turi teisę ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagal terminuotą darbo sutartį dirbti pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo.

96. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Mokslo ir studijų įstatyme bei šio statuto VI skyriaus penktajame skirsnyje numatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu fakultetų (institutų) teikimu priima rektorius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PROFESORIAI EMERITAI

97. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

98. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje ta pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

99. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKYRIMO Į PAREIGAS TVARKA

100. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti dirbti dėstytoju arba mokslo darbuotoju nurodo savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

101. Asmenys į pagrindines Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams.

102. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, taip pat šalies visuomenės informavimo priemonėse.

103. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pareigas komisija, sudaryta Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 šios komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys.

104. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas kiekvienai kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Neturintis mokslo laipsnio asistentas (jaunesnysis mokslo darbuotojas) ir lektorius per dviejų kadencijų laikotarpį privalo parengti ir apginti daktaro disertaciją.

105. Konkursų nuostatuose nustatytais atvejais rektorius iki konkurso, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali priimti nepagrindinėms pareigoms eiti dėstytoją ar mokslo darbuotoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams taikomi Mokslo ir studijų įstatyme atitinkamoms pareigoms nustatyti reikalavimai.

106. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

107. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija. Neatestuoti dėstytojai ar mokslo darbuotojai atleidžiami iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

108. Išėjusiems į pensiją dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze, dalyvauti Universiteto savivaldos institucijų veikloje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJOS

109. Universitete rektoriaus įsakymu sudaroma nuolatinė ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus, iškilusius tarp studentų ir Universiteto administracijos, kitų darbuotojų. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro 6 nariai. Į ginčų nagrinėjimo komisiją yra skiriama po tris Universiteto administracijos ir studentų atstovybės deleguotus asmenis.

110. Ginčų nagrinėjimo komisija gautus studentų skundus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ginčų nagrinėjimo komisija ginčus nagrinėja ir sprendimą priima balsuodama, kai atitinkamas sprendimo variantas gauna daugiausia pritariančių komisijos narių balsų. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Apie priimtą ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas yra informuojamas raštu.

111. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikiamas ginčo šalims ir rektoriui.

112. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma iš Universiteto administracijos atstovų ir darbuotojų atstovų. Darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

MOKSLO, MENO IR PROJEKTINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSO VEIKLA

113. Universitete atliekami fundamentiniai ir taikomieji mokslo tyrimai. Universiteto mokslininkai dalyvauja rengiant švietimo programų ir edukacinius projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant.

114. Universitetas ir jo padaliniai turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų ar mainų programose.

115. Mokslinė veikla apima mokslinių žinių kūrimą, kaupimą ir sklaidą, mokslinių tyrimų atlikimą bei praktinį jų įgyvendinimą. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Universitete turi teikti studentams ir doktorantams mokslinių tyrimų metodologijos įgūdžių, kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis, kad būtų įgyvendinta mokslo ir studijų vienovė.

116. Mokslo darbai ir mokslinės bei profesinės kvalifikacijos tobulinimas Universitete organizuojami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Mokslo veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, kituose mokslo padaliniuose. Didesni, ilgalaikiai, tarptautinio lygio fundamentiniai ar taikomieji tyrimai gali būti atliekami Universiteto institutuose. Universitete darbuotojai skatinami dalyvauti įgyvendinant šalies ir tarptautines programas bei projektus, rūpinamasi mokslo laimėjimais, mokslo laboratorijų, centrų ir institutų kompetencijos ir techninės bazės plėtra, kad vyktų kuo sklandesnis integravimasis į Europos mokslo erdvę.

117. Mokslinė veikla vyksta katedrose ir mokslo padaliniuose pagal jų parengtus ir Senato patvirtintus 5 metų strateginius ir vienų metų darbo planus. Tvirtindamas strateginius planus Senatas atsižvelgia į valstybės poreikius, tyrimų svarbą valstybės švietimui, kultūrai ir ūkiui, į tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir potencialą, Universiteto turimus finansinius išteklius.

118. Universitetas yra jame sukurto intelektinio produkto savininkas, jeigu Universiteto, darbuotojų ir (ar) užsakovų sutartyse nenustatyta kitaip.

119. Universitetas turi leidybos teises: leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą.

120. Universitetas rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius, planuoja lėšas šiems renginiams organizuoti.

121. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę naudotis mokslinei veiklai reikalinga Universiteto įranga, ištekliais ir Universiteto leidyklos paslaugomis.

122. Fakultetų (institutų) tarybų siūlymu Senatas, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaro mokslo laipsnių teikimo ir atestacijos institucijas. Šių institucijų nariais gali būti Universiteto, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų darbuotojai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROJEKTINĖ VEIKLA

123. Universitete vykdoma ir skatinama projektinė veikla. Universiteto padaliniai savarankiškai ir su partneriais rengia bei įgyvendina nacionalinius ir tarptautinius projektus, kurių rezultatai naudojami mokslinių tyrimų, studijų, infrastruktūros plėtrai. Projektinei veiklai koordinuoti Universiteto padaliniuose skiriami atsakingi asmenys. Projektinę veiklą vykdantiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti mažinamas pedagoginis krūvis, pagal poreikį ir galimybes taikomos papildomos finansinės skatinimo priemonės. Projektinės veiklos kriterijus įtraukiamas į Universiteto padalinių vertinimo ir skatinimo sistemą.

TREČIASIS SKIRSNIS

MENO VEIKLA

124. Universitete plėtojama dėstytojų ir kitų darbuotojų bei studentų meno veikla, orientuota į būsimųjų mokytojų, mokinių ir visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meno veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meninius projektus ir vykdyti taikomojo meno veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose.

VIII SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

125. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.

126. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos laipsnį suteikiančią studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

127. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Universiteto nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

128. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto studijas, nurodoma studijų programos apraše.

129. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitai akademinei veiklai vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

130. Universitete studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

131. Bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų minimalią ir maksimalią apimtį bei trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas bei Senato aktai. Studijų formos yra dvi – nuolatinės ir ištęstinės. Senato nustatyta tvarka studijos gali būti organizuojamos eksternu.

132. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

133. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studijų programos

134. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (arba) mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija.

135. Magistrantūros studijų (antrosios pakopos) programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas pasirinktos studijų krypties magistro laipsnis ir (arba) mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija.

136. Mokslo doktorantūros (trečiosios pakopos) programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

137. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (arba) užsienio universitetais ir (arba) mokslinių tyrimų institutais.

138. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

139. Universitetas Senato nustatyta tvarka gali įskaityti studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatus.

140. Studijų programų sudarymo principus, studijų tvarką, organizavimą, studijų kokybės ir kontrolės užtikrinimą reglamentuoja Senato patvirtinti Studijų nuostatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAIPSNIO NESUTEIKIANČIOS STUDIJOS

141. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba pasirengti savarankiškai praktinei veiklai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

142. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

IX SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

143. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

144. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

145. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

146. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

X SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

147. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

148. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

149. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

150. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.

151. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

152. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

153. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi, kurioje nustatomos studijų sąlygos, sutarties šalių teisės ir pareigos bei kitos sąlygos.

154. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Vykdydamas priėmimą į studijas, Universitetas gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių bendrojo priėmimo asociacijose.

155. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

156. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą ir studijų formą, taip pat ir eksternu, teisės aktų nustatyta tvarka jas keisti;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą Senato nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) savo prašymu fakulteto dekano (instituto direktoriaus) teikimu rektoriaus įsakymu nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdyme ir vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemoje;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas, per studentų atstovybę dalyvauti Universiteto savivaldoje;

15) naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis;

16) Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti stipendijas.

157. Studentai privalo:

1) laikytis etikos ir moralės normų;

2) tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, visur ir visada saugoti studento – būsimojo specialisto – garbę ir orumą;

3) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

4) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

5) vykdyti Universiteto institucijų sprendimus, rektoriaus ir fakultetų dekanų (institutų direktorių) įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

158. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Studentas, nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba negavęs atsakymo per 15 kalendorinių dienų, turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS IR PASKATINIMAI STUDENTAMS

159. Studentai yra skatinami:

1) pasižymėjusiems studijose ir kitoje veikloje reiškiama rektoriaus ar fakulteto dekano (instituto direktoriaus) padėka;

2) pagal studijų rezultatus skiriamos padidintos ar vardinės stipendijos, nurodytos stipendijų, pašalpų ir paskolų skyrimo nuostatuose;

3) pagal Universiteto sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis gali būti siunčiami studijuoti į tas institucijas.

160. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Universiteto.

161. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus pašalinimą iš Universiteto) ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

162. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sutikimu.

163. Rektorius fakulteto dekano ar instituto direktoriaus teikimu gali pašalinti iš Universiteto studentą (klausytoją):

1) nepatvirtinusį savo dalyvavimo studijose;

2) šiurkščiai pažeidusį Statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;

3) nevykdantį studijų programoje nustatytų reikalavimų;

4) už akademinės etikos pažeidimus.

XI SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

164. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

165. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

166. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

167. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

168. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.

169. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

170. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus darbo tvarkos taisyklių.

171. Universitetas turi teisę:

1) laisvai disponuoti ne iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis;

2) vykdydamas veiklą, sudaryti sutartis su įvairiais partneriais, steigti įvairius fondus, naudojamus pagal Tarybos patvirtintą sąmatą;

3) įsigyti turto: reikalingos technikos, medžiagų ir kitų vertybių; Vyriausybės nustatyta tvarka nuomoti turtą.

172. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo mėnesį viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

173. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

174. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

175. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1398

2 priedėlis

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETUI PERDUOTŲ PASTATŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Pavadinimas	Adresas	Bendras plotas, m^2	Unikalusis Nr.
1.	Centriniai rūmai	Studentų g. 39, Vilnius	13 682,94	1096-0034-6014
2.	Mokomasis laboratorinis korpusas	Studentų g. 39A, Vilnius	8 222,66	1096-4014-5011:0127
3.	Gamtos mokslų fakulteto, sporto ir sveikatos fakulteto mokomasis korpusas	Studentų g. 39B, Vilnius	11 323,4	1096-0034-6036, 1096-0034-6047, 1096-0034-6058
4.	Mokomasis korpusas II rūmai	T. Ševčenkos g. 31, Vilnius	9 154,08	1097-8011-5011:0003
5.	I bendrabutis	Studentų g. 41, Vilnius	4 064,86	1096-8014-6016:0002
6.	II bendrabutis	Studentų g. 43, Vilnius	833,50	1096-4014-5011:0127
7.	III bendrabutis	Studentų g. 45, Vilnius	4 161,34	1096-5016-4011:0003
8.	IV bendrabutis	Studentų g. 47, Vilnius	4 124,66	1096-8014-6016:0002
9.	V bendrabutis	Saltoniškių g. 54, Vilnius	3 069,29	4400-0105-3696:5291
10.	VI bendrabutis	V. Poškos g. 18, Vilnius	336,86	1094-0047-4019
11.	VII bendrabutis	A. Vivulskio g. 36, Vilnius	3 950,36	1097-9004-2018
12.	VIII bendrabutis	Švitrigailos g. 4, Vilnius	7 556,73	1095-8024-3016
13.	Garažas	Švitrigailos g. 4, Vilnius	193,92	1096-0034-6036, 1096-0034-6047, 1096-0034-6058
14.	Biblioteka	Studentų g. 45A, Vilnius	4 124,65	1099-1006-0014
15.	Mokymo ir poilsio bazė	Lakajos k., Švenčionių r.	297,92	8696-0019-8042, 8696-0019-8039, 8696-0019-8028, 8696-0019-8017, 8696-0019-8056, 8696-0019-8060
16.	Mokymo bazė	Tamošavos k., Trakų r.	1 684,53	7929-0013-5059, 7992-0013-5004, 7992-0013-5026, 7992-0013-5015, 7992-0013-5037, 7992-0013-5062
17.	Mokymo bazė	Tamošavos k., Trakų r.,	820,00	Žymėjimas plane: 9I1b; 10I1ž; 11I1ž; 12I1p; 13I1m; 14I1m; 15I1b
18.	Praktikų bazė (pastatas stadione)	I. Kraševskio g. 2, Vilnius	152,86	1399-9030-3018
19.	Mokymo ir poilsio bazė	J. Basanavičiaus g. 18, Palanga	436,03	2595-0000-8010

_________________