LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL RELIGIJOS STUDIJŲ KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO PATVIRTINIMO
2003 m. rugpjūčio 14 d. Nr. ISAK-1156
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d.
įsakymu Nr. ISAK-1156
RELIGIJOS STUDIJŲ KOLEGIJOS LAIKINASIS STATUTAS
I. Bendrosios nuostatos
1. Religijos studijų kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė biudžetinė aukštoji mokykla, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 920 Kauno aukštesniosios katechetų mokyklos pagrindu. Kolegijos buveinės adresas – Papilio g. 5, LT-3000 Kaunas, juridinio asmens kodas – 1196312.
2. Kolegijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir vykdomų studijų programų įregistravimo dienos. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Kolegijos autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, visai Katalikų Bažnyčiai privalomais Vatikano nutarimais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimais bei šiuo statutu.
4. Kolegija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu, gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bei užsienio bankuose.
5. Kolegija nustato savo struktūrą, studijų ir vidaus tvarką, savo autonomiją grindžia savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms.
7. Kolegija turi teises nustatyti studijų tvarką ir sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas.
8. Nustatyti dėstytojų, administracijos ir tarnautojų skaičių, jų teises, pareigas bei apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.
10. Vyriausybės nustatyta tvarka Kolegija gali organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas.
13. Nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, asmenimis bei fondais formas.
14. Stoti į Lietuvos ir tarptautines asociacijas bei susivienijimus, o taip pat kurti savas mokslo ir studijų asociacijas.
16. Valdyti, naudotis bei disponuoti savo įgytu ar perduotu valstybės turtu įstatymų nustatyta tvarka.
17. Kolegija gali turėti vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Akademinė taryba.
18. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:
18.2. paskaitas skaito ar kitus užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio šalių specialistai;
19. Siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą turi teisę:
II. Kolegijos tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys
20. Pagrindiniai kolegijos tikslai:
20.1. rengti Lietuvos Respublikai aukštos kvalifikacijos specialistus, atitinkančius Lietuvos reikmes ir naujausių technologijų ir mokslo lygį;
20.2. plėtoti Lietuvos religiniam švietimui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, teikti atitinkamas konsultacijas vietos subjektams;
20.3. sudaryti sąlygas tęstiniam ugdymui, plėsti suaugusiųjų studijas pagal asmens poreikį ir pasirinkimą, talkinti švietimo institucijoms organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir kvalifikaciją bei socialinių sričių specialistams, savanoriams organizuojant ir koordinuojant jų karitatyvinį darbą;
20.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir Tarptautinę bendriją;
22. Kolegijoje, be pagrindinės veiklos, gali būti plėtojamos kitos veiklos rūšys:
23. Kita statutu neapibrėžta akademinio gyvenimo ir ūkinės veiklos tvarka nustatoma Akademinės tarybos reguliaminuose bei direktoriaus tvirtinamuose nuostatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse.
24. Kolegija plėtoja visuomenės teisinį, estetinį, religinį, etinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą.
25. Kolegija, siekdama savo tikslų, vadovaujasi demokratijos, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais.
26. Taikomieji tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Kolegijoje turi suteikti studentams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.
III. KOLEGIJOS SRUKTŪRA
28. Religijos studijų kolegiją sudaro religijos pedagogikos ir katechetikos katedros, kurių paskirtis ir kompetencija apibrėžtos šio statuto 64–69 punktuose.
28.1. Vykdant bendradarbiavimo programas su Lietuvos ir kitų šalių religijos studijų bei socialinių mokslų institucijomis, įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiami atitinkami padaliniai.
28.2. Šiuo statutu neapibrėžtos Kolegijos padalinių teisės, tikslai, uždaviniai ir atsakomybė nustatomi Akademinės tarybos.
28.3. Kolegija nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams.
IV. KOLEGIJOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
29. Kolegijoje yra šios savivaldos ir valdymo institucijos – Steigiamoji taryba, Akademinė taryba, Kolegijos laikinasis direktorius, Direktoratas, Studentų atstovybė.
31. Kolegijos steigiamoji taryba (toliau – Taryba) yra visuomenės priežiūros ir globos institucija, laikinai vykdanti Kolegijos tarybos funkcijas. Taryba tvirtinama LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
32. Taryba yra kolegialus išorinis Kolegijos valdymo organas. Savo veikloje vadovaujasi aukštosios mokyklos Tarybos darbo reglamentu.
33. Taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį narių skiria Akademinė taryba; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Kolegijos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir 1 studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės. Ministras įsakymu tvirtina tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.
34. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą ir priima sprendimus visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
35. Taryba:
35.1. rengia išvadas dėl Kolegijos plėtros perspektyvinio plano bei sutarties su Švietimo ir mokslo ministerija projektų;
35.2. rengia ir teikia siūlymus dėl studijų, taikomųjų tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
35.3. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių Kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
35.4. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
35.5. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, skirtas, ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
35.6. Taryba už savo darbą kasmet atsiskaito Kolegijos Akademinei tarybai, akademinei bendruomenei ir visuomenei, teikia ataskaitas ministrui;
36. Pasibaigus laikinojo direktoriaus įgaliojimams, Taryba renka Kolegijos direktorių, kurį tvirtina ministras.
37. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas Taryboje, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį.
38. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.
39. Akademinė taryba – aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos įsigalioję nutarimai privalomi visiems Kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.
41. Kolegijos Akademinę tarybą sudaro:
41.4. kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, bent po vieną atstovą kiekvienai studijų krypčiai;
42. Kolegijos dėstytojų bei mokslo ir studijų atstovai į Akademinę tarybą renkami ir atšaukiami akademinės bendruomenės susirinkimo nustatyta tvarka. Studentus deleguoja Studentų atstovybė.
44. Akademinės tarybos pirmininkas renkamas balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
45. Akademinės tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per studijų metus. Posėdžius kviečia Tarybos pirmininkas. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kaip to reikalauja 1/3 Akademinės tarybos narių.
46. Akademinė taryba sprendimus priima visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
47. Akademinės tarybos funkcijos:
47.8. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano bei sutarties su Švietimo ir mokslo ministerija projektus ir teikia juos Ministerijai;
47.9. svarsto metines direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įgyvendinimo ataskaitas ir jas tvirtina;
47.10. svarsto ir tvirtina katedrų ar skyrių plėtros metinius planus, metines ataskaitas ir savianalizės dokumentus ir teikia rekomendacijas direktoriui dėl Kolegijos valdymo struktūros pakeitimų;
47.11. rengia ir tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
48. Akademinė taryba apie nustatytą tvarką informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.
49. Kolegijos laikinasis direktorius (toliau – Direktorius) vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.
51. Direktorius:
51.1. atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Vyskupų Konferencijos potvarkius, Bažnyčios Kanoninį Kodeksą, Kolegijos statutą bei kitus teisės aktus;
51.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
51.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
51.8. viešai skelbia ir teikia Akademinei tarybai ir ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
51.9. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;
53. Jeigu Akademinė taryba pakartotinai motyvuotai nepatvirtina Kolegijos direktoriaus metinės ataskaitos arba nustatoma, kad Direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus arba statutą, Kolegijos steigiamajai tarybai pasiūlius, ministras gali atleisti Direktorių iš pareigų kadencijai nesibaigus.
54. Direktoratas yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, pagrindinių padalinių vadovai.
55. Direktorato sudėtį savo įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius. Direktorius pirmininkauja administracijos posėdžiams.
56. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams. Atstovybę sudaro Visuotiniame studentų susirinkime išrinkti studentai.
57. Rinkimai į Studentų atstovybę yra teisėti, kai Visuotiniame studentų susirinkime dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų. Visuotinio studentų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių studentų.
58. Studentų atstovybė įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos savivaldos instituciją tvarka. Studentų atstovai dalyvauja šioje institucijoje su sprendžiamojo balso teise.
60. Studentų atstovybė veikia pagal studentų konferencijos priimtus įstatus, kuriuos tvirtina Direktorius.
61. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir raštu pareikalauti Akademinės tarybos dar kartą svarstyti priimtus sprendimus.
V. KATEDROS
66. Katedros veiklą reglamentuoja Katedros nuostatai. Katedros nuostatus tvirtina Kolegijos direktorius.
68. Katedrai vadovauja Katedros vedėjas, kurį, Akademinei tarybai pritarus, iš katedros narių ketveriems metams skiria Kolegijos direktorius. Katedros vedėjas kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.
69. Katedra:
69.5. sudaro atskirų dalykų studijų programas, tobulina ir vysto metodinę medžiagą, mokymo priemones;
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
70. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, ūkio, pagalbinis personalas ir kiti darbuotojai.
71. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta tvarka darbo sutartys ir jiems garantuojamos šių įstatymų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
72. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis Lietuvos ir kitų šalių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojus ir kitų sričių specialistus dirbti pagal terminuotas sutartis. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalims susitarus. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
73. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ar taikomojoje mokslinėje veikloje bei metodinėje veikloje.
74. Dėstytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbas apmokamas pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.
75. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus. Jis turi dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
76. Docento pareigas gali eiti mokslininkas. Akademinei tarybai pritarus, į docento pareigas gali būti priimamas asmuo, turintis magistro laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
77. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
78. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams, pratyboms, studentų praktikai ir kt., padėti atlikti mokslinius tyrimus. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros studijoms.
79. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
80. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.
81. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jei Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
82. Į Kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.
83. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.
84. Kolegija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį darbą.
85. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiuo Statutu numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
86. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
87. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose ir užsienio šalių tyrimo programose.
88. Pereinamuoju laikotarpiu gali būti paliekamos šios dėstytojų pareigybės: dėstytojas, vyr. dėstytojas ir dėstytojas ekspertas.
89. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
90. Konkursai turi būti vieši, kad juose galėtų dalyvauti bet kuris tam pasirengęs Lietuvos pilietis. Su konkursą laimėjusiu asmeniu Kolegija sudaro terminuotą darbo sutartį. Baigiantis nustatytam laikotarpiui, dėstytojas yra atestuojamas.
91. Sprendimas gali būti trejopas:
92. Su neatestuotu dėstytoju, pasibaigus semestrui, yra nutraukiama darbo sutartis ir yra skelbiamas konkursas tam pedagoginiam etatui užimti.
93. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
94. Dėstytojas, kurio veikla po konkurso per dvi kadencijas atestacijos komisijos buvo įvertinta labai gerai, toliau gali dirbti tose pačiose pareigose be papildomos atestacijos, t. y. su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Jo atestacija vėl prasidėtų, jeigu jis konkurso keliu užimtų kitą, aukštesnę pedagoginę pareigybę.
95. Kolegijos dėstytojai turi teisę:
95.4. išvykti laikinai dirbti (stažuotis) pedagoginį ar mokslinį-tiriamąjį darbą kitose mokyklose (šalyje ir užsienyje);
95.7. burtis į profesines sąjungas, klubus, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Katalikų Bažnyčios mokymui;
96. Kolegijos dėstytojai privalo:
96.6. pateikti studentams būtinas ir naujausias žinias, formuoti reikiamus įgūdžius, atitinkančius Katalikų Bažnyčios mokymą;
VII. STUDIJOS
98. Kolegijoje organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.
99. Nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos vykdomos vadovaujantis Kolegijos Akademinės tarybos patvirtintu reglamentu.
100. Neuniversitetinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Nuosekliosios studijos Kolegijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programų kokybę vertina Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija, kuri viešai skelbia savo išvadas.
101. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Kolegijos nustatyta tvarka.
103. Visuomenės ir švietimo poreikiams tenkinti, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
104. Į Kolegijos studijų programas gali būti įtraukiamos ir su universitetais parengtos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines studijas.
105. Priėmimo į Kolegiją sąlygas, suderintas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina Direktorius.
106. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
107. Studijos Kolegijoje gali būti valstybės finansuojamos ir mokamos. Priimant į mokamas studijas, su kiekvienu studentu yra sudaroma sutartis visam studijų laikotarpiui. Sutarties sudarymo tvarką, studijų kainą ir apmokėjimo sąlygas Direktoriaus teikimu nustato Kolegijos taryba, pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką.
VIII. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
110. Nenuosekliųjų studijų klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse, sudarytose su Kolegija.
111. Studentų teisės:
111.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;
111.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas;
111.4. vertinti studijų programą ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į Kolegijos administraciją dėl žinių vertinimo;
111.5. siūlyti Kolegijos Akademinei tarybai į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;
111.7. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti;
111.9. pasibaigus mokslo metams, atskirais atvejais ir per mokslo metus, nustatyta tvarka keisti mokslo instituciją;
111.13. burtis į visuomenines organizacijas, klubus, sambūrius, judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams bei Katalikų Bažnyčios mokymui;
111.16. pablogėjus sveikatai arba esant kitoms svarbioms priežastims, gauti akademines atostogas ar studijų pertrauką;
112. Studentų pareigos yra šios:
112.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo sugebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus, savarankiško darbo įgūdžius, ugdyti dvasingumą;
112.2. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir deramai atstovauti savo Kolegijai viešame gyvenime, rodant krikščioniško gyvenimo pavyzdį;
112.5. vykdyti Kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus sprendimus;
113. Už studentų pareigų pažeidimus Kolegijos direktorius arba jo pavaduotojai gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
115. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu:
115.4. jei jų viešas elgesys neatitinka krikščioniškos moralės normų arba aiškiai prieštarauja katalikiškai doktrinai;
IX. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
117. Kolegijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę kolegijos darbuotojų ar studentų raštiškus pareiškimus dėl Kolegijos statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar neteisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
118. Kolegijoje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:
118.1. Administracijos ir darbuotojų ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus tarp administracijos ir darbuotojų;
119. Ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp administracijos ir darbuotojų, yra renkama Kolegijos darbuotojų susirinkimuose. Ją sudaro 4 nariai: 2 Kolegijos administracijos ir 2 darbuotojų įgalioti asmenys. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos nariai.
120. Į ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri sprendžia ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ir studentų, Direktoriaus įsakymu skiriami 2 Kolegijos administracijos atstovai ir 2 Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos nariai.
X. KOLEGIJOS TURTAS IR LĖŠOS
122. Kolegijos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (pastatai, statiniai ir žemė), kitos materialinės vertybės, piniginės lėšos, intelektualaus darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas ir Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamas turtas.
123. Kolegija turtą gali įgyti perimdama iš valstybės, savivaldybės ar Lietuvos katechetikos centro pirkdama, gaudama dovanų, gaudama kaip paramą, gaudama kaip palikimą.
125. Kolegijos lėšas sudaro:
125.3. pajamos, gautos iš šalies ir užsienio įmonių, organizacijų bei fizinių asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, realizuotą mokslinės-tiriamosios veiklos produkciją, nenuosekliąsias studijas, mokamas paslaugas, kursus;
125.4. šalies ir užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos ir dovanojamos lėšos ir materialinės vertybės;
126. Biudžetinės lėšos yra pagrindinis Kolegijos finansavimo šaltinis. Kolegija jas gauna ir už jų panaudojimą atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka.
127. Nebiudžetinių lėšų dydis negali keisti Kolegijos biudžetinio finansavimo. Jos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
128. Kolegija vidaus tvarkos taisyklėmis nustato vidines turto ir lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo, apskaitos, įsigijimo, perdavimo nuostatas, jei to kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymas.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
130. Laikinojo statuto pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Kolegijos akademinės tarybos teikimu.
131. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti šiame statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami Akademinės tarybos arba Direktoriaus tvirtinamomis vidaus tvarkos taisyklėmis bei studijų reglamentu.