LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMO IMPORTUOJAMAM Į LIETUVĄ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOJE, UKRAINOJE IR RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTAM PORTLANDCEMENČIUI

 

2001 m. liepos 18 d. Nr. 80

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) 2001 m. liepos 18 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl antidempingo muito taikymo į Lietuvą importuojamam Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui.

Konkurencijos taryba nustatė:

A. Bendroji dalis

Konkurencijos taryba 2000 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutarimu Nr. 104 („Valstybės žinių“ 2000 09 30 priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 41) pradėjo tyrimą dėl iš Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos dempingo kainomis įvežamo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją portlandcemenčio.

Tyrimas pradėtas pagal 2000 m. rugsėjo 3 d. prašymą, kurį Lietuvos gamintojų vardu pateikė vienintelis portlandcemenčio gamintojas Lietuvoje AB „Akmenės cementas“ (Naujoji Akmenė). Prašyme ištirti dempingą pateikti minėto produkto galimo dempingo Lietuvoje pirminiai įrodymai ir panašios prekės vietinio gamintojo dėl to patiriamos materialinės žalos įrodymai, kurių buvo pakankamai priimti sprendimą tyrimui pradėti.

Tiriamasis laikotarpis: 2000 m. sausio 1 d. - 2000 m. liepos 31 d.

Tiriamasis žalos laikotarpis nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 31 d.

Skaičiavimai atlikti pagal Lietuvos banko nustatytą Latvijos lato ir Lietuvos lito (1 LVL = 6,7095 LTL) vidutinį 2000 m. 7 mėn. kursą bei JAV dolerio ir Lietuvos lito (1 USD = 4 LTL) kursą.

Pagal Europos Komisijos norminius aktus Rusijos Federacijai ir Ukrainai suteiktas specialusis statusas, įmonėms suteikiantis galimybę įrodyti, kad jos veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarime Nr. 104 pradėti tyrimą nurodytu terminu šių šalių portlandcemenčio eksportuotojai nesikreipė su įrodymais, kad jos veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Nors atskirų NVS šalių portlandcemenčio gamintojų ūkinėje veikloje pastebimi būdingi rinkos ekonomikai elementai, tačiau svarbiausias jų - energetiniai ištekliai (pastarieji sudaro per 50% portlandcemenčio gamybos sąnaudų) yra perkami ne rinkos kainomis, o tai yra lemiamas veiksnys, dėl kurio Lietuvos gamintojas negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su aukščiau paminėtais NVS šalių ūkio subjektais. Vadovaujantis 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50 patvirtintos „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarkos“ 15 dalies nuostatomis, normaliajai vertei nustatyti pasirinkta trečioji šalis - Latvijos Respublika (gamintojas AS „Brocėni“ /Readymix Zement/, Liepniekų iela 15, LV-3851 Brocėni, Saldus r., Latvija), kuri sutiko bendradarbiauti, atsakė į klausimyną ir pateikė pirminius duomenis.

Siekiant objektyviai nustatyti normaliąją vertę, 2000 m. lapkričio 18-19 d. Latvijos portlandcemenčio įmonėje AS „Brocėni“ /Readymix Zement/ (Brocėni, Saldus r., Latvija) buvo patikrinti sandoriai tarp Latvijos gamintojo ir Latvijos pirmųjų nepriklausomų stambiausių pirkėjų per tiriamąjį laikotarpį. Latvijos portlandcemenčio gamintojo normalioji vertė yra viena mažiausių Europoje (neskaitant NVS šalių, kurių portlandcemenčio gamintojai funkcionuoja pusiau rinkos ekonomikos sąlygomis), todėl nustatant dempingo skirtumą nebuvo pažeistos objektyvumo sąlygos.

Apie trečiosios - rinkos ekonomikos - šalies pasirinkimą pranešta nutarime pradėti vykdyti dempingo tyrimą bei suinteresuotoms šalims suteiktas 20 dienų laikotarpis pareikšti savo nuomonę dėl trečiosios šalies pasirinkimo. Oficialių komentarų dėl šios šalies pasirinkimo per tą laikotarpį Konkurencijos taryba negavo.

Iki nutarimo pradėti tyrimą priėmimo eksportuojančių šalių vyriausybėms pranešta apie gautą prašymą ištirti dempingą, o visos žinomos suinteresuotos šalys informuotos apie pradėtą tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus suinteresuotoms šalims buvo išsiųsti klausimynai ir suteikta 40 dienų raštu pareikšti savo nuomonę.

Atsakymai į klausimynus gauti iš:

a) prašymo ištirti dempingą pateikėjo:

- AB „Akmenės cementas“ (J. Dalinkevičiaus g. 2, LT-5464, Naujoji Akmenė). Įmonė yra vienintelis portlandcemenčio gamintojas Lietuvoje, todėl jos gamyba sudaro 100% Lietuvoje pagaminto portlandcemenčio.

b) eksportuotojų:

- AAT „Krasnaselskcement“, ul. Pobedy 5, 231911 g/p Krasnaselski, Vaikavyski r., Grodzenskaja vobl. /Baltarusijos Respublika/;

- Grodnenskoje oblastnoje mežkolchoznoje predprijatije po proizvodstvu cementa, 231911 g/p Krasnaselski, Vaikavyski r., Grodzenskaja vobl. /Baltarusijos Respublika/;

- VRUP „Belaruski cementny zavod“, 213640 g. Kasciukovyči, Magileuskaja vobl. /Baltarusijos Respublika/;

- VO „Kričevcementnošifer“, ul. Zelionaja 4, 213500 g. Kričev- I, Magileuskaja vobl. /Baltarusijos Respublika/.

c) importuotojų:

- UAB „Stimeksa“,Titnago g. 78, LT-2028 Vilnius;

- UAB „Vilmesta“, Pavilnio g. 4, LT-2020 Vilnius;

- UAB „Arinta“, Kalno g. 2, Matuizos, LT-4630 Varėnos r.;

- UAB „Jaola“, Žalioji 24a, LT-4640 Varėna;

- UAB „Irvista“, Stoties g. 49, LT-4520 Marijampolė;

- UAB „Varta“, Šaltupio g. 3, LT-2000 Vilnius;

- UAB „Farmeka“, Kauno g. 36-421, LT-2009 Vilnius;

- UAB „Šiaulių technika“, S. Daukanto g. 4, LT-5414 Šiauliai;

- UAB „Utesta“, Metalo g. 7, LT-4910 Utena;

- AB „Kauno tiekimas“, Palemono g. 171, LT - 3023, Kaunas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visi vietinio gamintojo prašyme ištirti dempingą nurodyti portlandcemenčio gamintojai tiriamą prekę tiesiogiai eksportavo tiriamuoju laikotarpiu į Lietuvą, t. y.:

- AT „Podilskij cement“, 281900 c. Gumenci, Kamianec-Podilskij r., Chmelnicka obl. /Ukraina/;

- OAO „Malcevskij Portlandcement“(įeina į OAO „Štern Cement“, 111542 ul. Elektrodnaja 11, g. Moskva /Rusija/), g. Fokino, Diatkovskij r., Brianskaja obl. /Rusija/.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakę į klausimyną Baltarusijos tiriamos prekės eksportuotojai: AAT „Krasnaselskcement“, Grodnenskoje oblastnoje mežkolchoznoje predprijatije po proizvodstvu cementa, VRUP „Belaruski cementny zavod“ ir VO „Kričevcementnošifer“ tiriamuoju laikotarpiu tiesiogiai portlandcemenčio į Lietuvą eksportavo palyginti nedaug - didžiąją eksporto dalį sudarė pardavimai per tarpininkus.

Kai kurie potlandcemenčio gamintojai, paminėti vietinio gamintojo prašyme ištirti dempingą kaip žinomi portlandcemenčio gamintojai, tiriamos prekės iš viso neeksportavo į Lietuvą, t. y.:

- OAO „Oskolcement“, g. Staryj Oskol, Belgorodskaja obl. / Rusija/.;

- VAT „Krivoirožskij cementno-gornyj kombinat“, 50006 m. Krivoj rog, Dnipropetrovska obl. /Ukraina/;

- VAT „Mikolaivcement“, m. Mikolaiv, Lvivska obl. /Ukraina/;

- Zdolbunivske ATVTPPCIŠ „Volyn“, 265640 g. Zdolbuniv, Rivnenska obl. /Ukraina/.

Taip pat paaiškėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu tiriamą prekę į Lietuvą daugiausia eksportavo ne gamintojai, bet tarpininkai, t. y.:

- iš Baltarusijos:

- KFT „Cbett“, Zahony, Szecheny, u. 19 /Vengrija/;

- ZAD „Energija-K“, ul. Butlerova 17, g.Moskva /Rusija/;

- OOO „Prodinvest“, ul. Moskovskaja 13a, g. Nazran /Rusija/;

- OOO „Astron“, ul. Moskovskaja 13a, g. Nazran /Rusija/;

- OOO „Kaunter“, ul. Piatnickaja 25-1, g. Moskva /Rusija/;

- OOO „ADN - Solorit“, Šliuzovaja nab. 4/2-2, g. Moskva / Rusija/;

- „Mako Limited“, 41 Central Chambere, Dame Court Dublin 2 / Airija/;

- Business Lions LTD, Tropic Isle Building, P. O. Box, 438, Road, Town, Tortola /Britų Virdžinijos salos/;

- Torgovyj Dom „Investpromtreid“, ul. Letniaja 5, g. Dolgoprudnyj, Moskovskaja obl. /Rusija/;

- AS „Braneks“, Dameb iela 8/104, Riga /Latvia/;

- OOO „Neva-Treidins“, Ligovskij pr. 56-4-P/2, g. Sankt- Peterburg /Rusija/;

- „Sbytuniversal“, vul, F. Šopini 155/2, g. Minsk /Baltarusija/;

- ICUPT „Avi“, vul. Kirova 64a, g. Staryje Dorogi /Baltarusija/;

- „Darlingen Trading“ LTD, Rue de Lausane 63, P. O. Box 2672, Geneve /Šveicarija/;

- OOO „Agrochim“, Nižnyje Polia 26, g. Moskva /Rusija/;

- Kolchoz „Oziory“, c. Oziory, Grodnenskij raj., Grodzenskaja vobl. /Baltarusija/;

- „ECOST“ LLC, 1201 DR New street, Wilminston, Delaware /JAV/;

- OOO „Spedionistroj“, ul. Michlucho Maklaja 22, g. Moskva / Rusija/;

- „Inwestway“ LLC, 373 Brooks Aven., Atlanta /JAV/;

- OOO „Welford“ LTD“ 770 Nest Collins Drive, Suite, 104 Casper, Wyoming 82601 /JAV/;

- „Stowell Eesti“, Estrika 4, Tallinn /Estija/;

- „Mercury-2000“ LLC, 10637 Canterberry Road, Fairfaks Station, Virginia 22039 /JAV/;

- „Dizel Metalurg Montaž“, ul a. Kosygna 15, g. Moskva /Rusija/;

- OOO „Junilent“, ul. Parkovaja 30/24-1, 105264 g. Moskva / Rusija/;

- Firma „Almaz“, vul. G. Bresta 295-b, 225320 g. Baranoviči, Brestkaja vobl. /Baltarusija/;

- Belarusskij negosudarstvenyj institut prava, vul. Korolia 3, g. Minsk /Baltarusija/;

- OOO „Likma Streid“, ul. Novoposiolskaja 6, korp. 7, g. Moskva /Rusija/;

- OOO „Technoresurs“, ul. Socialističeskaja 3, g. Gorno- Altaisk, Gorno-Altaiskaja avt. Respublika /Rusija/;

- „Izobell“ LLC, Old capitl Trail Suet 700, Wilmington, Delaware /JAV/.

- iš Ukrainos:

- VAT Torgovyj dom „Arma“, vul. Pobedy 53, m. Kiiv /Ukraina/;

- OOO „Formalgaut“, vul., Pšeničnaja 2, Kiiv /Ukraina/;

- VAT Torgovyj dom „Grand“, ul. Krasnoarmeiskaja, 94, m. Kiiv /Ukraina/;

- „Fax“ (per VAT „Dniprocement“), ul. Budionova 76, m. Žoltyje Vody, Dnipropetrovska obl. /Ukraina/;

- VAT „Ukrgaztech“, ul. Krasnych kazakov 9, m. Kiiv /Ukraina/;

- VAT „Progres“, ul. Ščepkina 15a, m Zdolbuniv, Rivenska obl. /Ukraina/;

- CP „Ivin“, ul. Velikolugskaja 20, 49107 m. Dnipropetrovsk / Ukraina/;

- Techtrans“ LLC, Wllamette Law School, 245 Winter str. S. E., Salem, JAV/.

- iš Rusijos:

- OOO Torgovyj dom „Malcev-Briansk“, ul. B. Uljanova 14, g. Briansk /Rusija/;

- Ličnarovskij B., svid. 8029, g. Kaliningrad /Rusija/;

- PĮ Fomin B. I., ul. Kaštanovaja 8a-29, g. Sovetsk, Kaliningradskaja obl. /Rusija/;

- PĮ Kuvšinov D. N., ul. Stepana Razina 24-1, g. Sovetsk, Kaliningradskaja obl /Rusija/;

- OOO „Agrochim“, ul. Nižnyje Polia 26, g. Moskva /Rusija/;

- Firma „Malcevskij portlandcement“, g. Fokino, Diatkovskij r., Brianskaja obl. /Rusija/.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 15 ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba 2001 01 18 priėmė nutarimą Nr. 8 („Valstybės žinių“ 2001 01 25 priedas „Informaciniai pranešimai „ Nr. 7) dėl laikinųjų antidempingo muitų taikymo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui (įprastiniam) atitinkamai - 52,00 Lt/t, 47,00 Lt/t ir 22,00 Lt/t.

Pagal Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje 2000 11 06 notoje Nr. 1746/00-H pareikštą pageidavimą ir Antidempingo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies nuostatas, 2000 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracija organizavo konsultacijas, kuriose dalyvavo suinteresuotos šalys, turinčios priešingus interesus. Konsultacijų metu suinteresuotos šalys pasikeitė nuomonėmis dėl pradėto portlandcemenčio galimo dempingo tyrimo vykdymo. Panašios konsultacijos, Rusijos Federacijos prekybos atstovybei Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ir prekybos ministerijai pageidaujant, įvyko 2001 02 06-09 ir 2001 06 20-21, kuriose dalyvavo suinteresuotos šalys, turinčios priešingus interesus. Šių konsultacijų metu suinteresuotos šalys pasikeitė nuomonėmis dėl pradėto portlandcemenčio galimo dempingo tyrimo vykdymo eigos.

2001 m. gegužės-birželio mėn., siekiant patikrinti ir patikslinti tyrimo metu iš potlandcemenčio gamintojų gautus duomenis bei gauti papildomą informaciją, Konkurencijos tarybos administracijos Antidempingo skyriaus specialistai atliko dempingo tyrimą kitose šalyse, t. y. Baltarusijos portlandcemenčio įmonėje AAT „Krasnaselskstroymaterialy“ (ul. Pobedy 5, 231911 g/p Krasnaselski, Vaikavyski raj., Grodzenskaja vobl.). Ši įmonė susikūrė, sujungus VAT „Krasnaselskcement“ ir Grodnenskoje oblastnoje mežkolchoznoje predprijatije po proizvodstvu cementa (šios įmonės steigėjoje - Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerijoje (ul. Miasnikova 39, g. Minsk) bei Ukrainos portlandcemenčio įmonėje AT „Podilskij cement“ (281900 c. Gumenci, Kamianec-Podilskij r., Chmelnicka obl.).

Prekės apibrėžimas

1. Tiriama prekė

Tiriama prekė yra portlandcementis (įprastinis). Portlandcementis yra smulki miltelių pavidalo neorganinė rišamoji medžiaga, gaunama smulkiai sumalus portlandcemenčio klinkerį su gipsu. Be gipso, dar gali būti naudojami ir kiti priedai, pvz.: opoka, šlakas, smėlis, pelenai. Portlandcemenčio klinkeris gaunamas šlapiu būdu, deginant iki sukepimo tiksliai dozuotą skystos tešlos (šlamo) pavidalo žaliavų mišinį. Portlandcemenčio gamyboje kaip žaliavos naudojami: klintis, molis ir pirito degenos. Sumaišytas su vandeniu portlandcementis rišasi ir kietėja vykstant hidratacijos reakcijoms bei procesams.

AB „Akmenės cementas“ portlandcementis gaminamas pagal LST L ENV 197-1:2000 standartą. Šis standartas yra tapatus Europos standartui ENV, tik turi nacionalinį priedą NA, kuriame yra sugriežtinti pavienio bandymo reikalavimai šarmams ir apatinei ribinei stiprio gniuždant vertei. Minėtas standartas yra taikomas tiek Lietuvoje gaminamam, tiek ir įvežamam cementui. Svarbiausi kokybiniai parametrai pagal LST L ENV 197-1:2000: stipris gniuždant po 2 ir 28 parų, tūrio pastovumas, rišimosi pradžia, SO3 kiekis, chloridų kiekis ir šarmų kiekis. Šių standartų, atitinkančių kokybės sertifikatų tyrimo laikotarpiu neturėjo nė vienas NVS šalių portlandcemenčio eksportuotojas.

Portlandcemenčio Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523 29 000.

Portlandcementis naudojamas betono, gelžbetonio gaminių bei konstrukcijų gamyboje, gerbūvio elementų, statybinių skiedinių gamybai, asbestinių ir beasbestinių gaminių gamybai ir t. t.

2. Panaši prekė

Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Latvijoje pagaminto portlandcemenčio fizinės charakteristikos bei gamybos procesas analogiški Lietuvoje pagamintam portlandcemenčiui. Lietuvos ir Latvijos gamintojai išgauna klinkerį iš to paties telkinio, todėl pasirenkant Latvijos gamintoją, kaip trečiąją šalį normaliajai vertei nustatyti, šis kriterijus buvo vienas lemiamų.

B. Dempingas

Dempingas paremtas normaliosios vertės ir eksporto kainos skaičiavimais ir palyginimais.

Normalioji vertė, eksporto kaina, dempingo skirtumas apskaičiuoti vadovaujantis „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarka“, patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50.

a) Normalioji vertė

Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal Lietuvos gamintojo pasirinktos trečiosios šalies - Latvijos gamintojo AS „Brocėni“ /Readymix Zement/ - nurodytą palaido portlandcemenčio vidutinę kainą per 2000 m. I-VII mėn. Latvijos atitinkamo prekybos lygmens pirkėjams.

b) Eksporto kaina

Eksporto kaina atskiroms šalims apskaičiuota pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamento, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei eksportuotojų pateiktus faktinius duomenis apie portlandcemenčio pardavimus ir faktiškai sumokėtas kainas, kaip svertinį vidurkį už tyrimo laikotarpį - 2000 m. I - VII mėn.

c) Palyginimas

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos EXW lygyje.

d) Dempingo skirtumas

Galutinai dempingo skirtumas eksportuotojams nustatytas palyginus normaliąją vertę su atitinkamo laikotarpio eksporto kaina. Išreikštas procentais nuo eksporto kainos DAF (Lietuvos - Baltarusijos siena), galutinis dempingo skirtumas šiam eksportui iš Baltarusijos Respublikos yra 111,94%, eksportui iš Ukrainos - 82,73%, o iš Rusijos Federacijos - 88,60%.

C. Žala

1. Importas

Baltarusijos Respublika

a) kiekiai ir rinkos dalis

Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Baltarusijos sudarė 64,28% tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.

Per žalos tiriamąjį laikotarpį iš Baltarusijos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis padidėjo apie 19 kartų ir 2000 m. I-VII mėn. užėmė 32,15% Lietuvos rinkos.

b) kainos

Muitinės departamento duomenimis į Lietuvos muitų teritoriją iš Baltarusijos įvežamo portlandcemenčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto palaido portlandcemenčio tonos vidutinės kainos (EXW lygyje) skirtumas buvo: 1998 m. - 12,47 Lt, 1999 m. - 59,62 Lt, o 2000 m. I-VII mėn. - 62,36 Lt.

Per žalos tiriamąjį laikotarpį vidutinė importuojamo į Lietuvą Baltarusijos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos/Baltarusijos siena) sumažėjo 62,89 Lt/t arba 1,75 karto.

Ukraina

a) kiekiai ir rinkos dalis

Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Ukrainos sudarė 13,15% tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.

Per žalos tiriamąjį laikotarpį iš Ukrainos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis padidėjo 1,6 karto ir 2000 m. I-VII mėn. užėmė 6,58% Lietuvos rinkos.

b) kainos

Muitinės departamento duomenimis į Lietuvos muitų teritoriją iš Ukrainos įvežamo portlandcemenčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto palaido portlandcemenčio tonos vidutinės kainos skirtumas buvo: 1998 m. - 7,36 Lt, 1999 m. - 45,00 Lt, o 2000 m. I-VII mėn. - 36,95 Lt.

Per tiriamąjį žalos laikotarpį vidutinė importuojamo į Lietuvą Ukrainos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos-Baltarusijos siena) sumažėjo 42,64 Lt/t arba 1,39 karto.

Rusijos Federacija

Importas iš Rusijos 2000 m. buvo nežymus, nes Rusijoje pagamintam portlandcemenčiui, kurio kokybė ir EXW kaina artima Baltarusijoje pagamintam, tačiau dėl palyginti didelių transportavimo kaštų sunku konkuruoti Lietuvos rinkoje su žemesnėmis kainomis importuojamu iš Baltarusijos ir Ukrainos portlandcemenčiu. Tačiau įvedus antidempingo muitą tik Baltarusijoje ir Ukrainoje pagamintam portlandcemenčiui, didelė tikimybė, kad jų vietą Lietuvos rinkoje užimtų pigus portlandcementis iš Rusijos, kuris taptų pigesnis.

a) kiekiai ir rinkos dalis

Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Rusijos sudarė apie 0,48% įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.

2000 m. I-VII mėn. iš Rusijos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis užėmė 0,24% Lietuvos rinkos.

b) kainos

Muitinės departamento duomenimis, į Lietuvos muitų teritoriją iš Rusijos įvežamo portlandcemenčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto palaido portlandcemenčio tonos vidutinės kainos skirtumas buvo: 1999 m. - 41,00 Lt, o 2000 m. I- VII mėn. - 33,89 Lt.

Per tiriamąjį žalos laikotarpį vidutinė importuojamo į Lietuvą Rusijos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos-Baltarusijos siena) sumažėjo 104,77 Lt/t arba apie 50%.

Portlandcemenčio importas iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių kasmet didėjo ir 2000 m. I-VII mėn. sudarė 50,02% Lietuvos rinkos (importas iš NVS šalių per tą patį laikotarpį sudarė 39,10% Lietuvos rinkos). Portlandcemenčio importas iš kitų šalių tiriamuoju laikotarpiu sudarė 10,92% Lietuvos rinkos.

Faktiškai importui iš Baltarusijos Respublikos ir iš Rusijos Federacijos nuo 2000 01 10 buvo taikomas 20%, o nuo 2000 07 06 - 25% dydžio konvencinis muitas, importui iš Ukrainos - 0% dydžio muitas. Tačiau šis muitas buvo nepakankamas sumažinti vietinio gamintojo patiriamą materialinę žalą: aukščiau pateikti duomenys rodo, kad importo iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos dempingo požymiai dar labiau sustiprėjo.

2. Suvartojimas Lietuvoje

Per pastaruosius 2 metus portlandcemenčio suvartojimas Lietuvoje sumažėjo apie 12,5% ir toliau turi tendenciją mažėti.

3. Vietinio gamintojo padėtis

Nors per pastaruosius 2 metus portlandcemenčio suvartojimas sumažėjo 12,5%, tuo tarpu AB „Akmenės cementas“ Lietuvos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 34,0%, o importas atitinkamai padidėjo apie 50%.

AB „Akmenės cementas“ pagaminto portlandcemenčio kiekiai 1999 m., palyginus su 1998 m., sumažėjo 15,5%, o 2000 m. - 27,3%.

AB „Akmenės cementas“ gamybinių pajėgumų panaudojimas 1998 m. sudarė 32,8%, o 1999 m. jis sumažėjo iki 27,8%. 2000 m. gamybinių pajėgumų panaudojimas buvo - 25,0%. 2001 m. sausio pradžioje įmonė sustabdė portlandcemenčio gamybą ir atnaujino ją tik po 2 mėn.

Tiriamuoju laikotarpiu įmonė buvo priversta pardavinėti portlandcementį žemiau gamybos kaštų.

Įmonės pajamos per tiriamąjį žalos laikotarpį sumažėjo 38,9%.

Mažėjant gamybos apimtims, kartu mažėja ir darbuotojų skaičius.

Per tiriamąjį laikotarpį įmonė dirbo nerentabiliai ir patyrė vidutiniškai daugiau nei po 1 mln. Lt nuostolių per mėnesį.

Išvados:

Per žalos tiriamąjį laikotarpį portlandcemenčio importas iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos nuolat augo tiek natūros, tiek vertės, tiek Lietuvoje suvartojamų panašių prekių rinkos dalies atžvilgiu, o vietinis gamintojas dėl rinkos dalies sumažėjimo bei priverstinai sumažintų pardavimo kainų patyrė materialinius nuostolius. Tuo tarpu importuojamo portlandcemenčio dalis Lietuvos rinkoje nuolat didėjo.

AB „Akmenės cementas“ per nurodytą žalos laikotarpį, siekdama kiek įmanoma neprarasti Lietuvos rinkos dalies, buvo priversta mažinti portlandcemenčio kainą, parduodama jį kainomis, mažesnėmis už gamybos kaštus. Importuojamos prekės apimtys ir kainos turėjo neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiams: gamintojas buvo priverstas mažinti gamybą, gamybiniai pajėgumai panaudojami nevisiškai, jų panaudojimas nuolat mažėjo, taip pat nuolat mažėjo įmonės darbo užimtumas, o tai nepalankiai atsiliepė bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams.

Kilo grėsmė, kad, tiriamos prekės importui visiškai įsitvirtinus vietinėje rinkoje, pakiltų eksporto kainos, kurios viršytų vietinio gamintojo portlandcemenčio kainas. Tuo atveju nukentėtų ne tik vietinis gamintojas, bet ir vartotojai. Dėl to būtų prarastos darbo vietos bei sumažėtų įplaukos į biudžetą.

Nuo 2000 m. sausio 10 d. įvežamam portlandcemenčiui taikomas 20% (nuo 2000 07 06 - 25%) dydžio konvencinis muitas nėra pakankamas apginti vietinius gamintojus nuo vis didėjančio šių prekių dempingo iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos.

D. Priežastinis ryšys

Dempingo ir žalos priežastinis ryšys nustatytas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus. Iš Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos importuojamo portlandcemenčio kainos pradėjo mažėti nuo 1999 m. pradžios kartu didėjant jų pardavimo kiekiams. Tuo pačiu metu pradėjo mažėti AB „Akmenės cementas“ gaminamo portlandcemenčio pardavimo apimtys Lietuvos rinkoje. Pagal 2000 m. 7 mėn. duomenis AB „Akmenės cementas“ sumažino portlandcemenčio kainas (vidutinė palaido portlandcemenčio pardavimo Lietuvoje kaina buvo 12,0 Lt/t žemesnė už gamybos kaštus), tačiau ji nesugebėjo konkuruoti su dar pigesniu portlandcemenčiu, įvežamu iš NVS šalių. Taigi šiuo metu portlandcemenčio importo augimą lėmė AB „Akmenės cementas“ priverstinis rinkos praradimas. Taip pat AB „Akmenės cementas“ patyrė žalą ir dėl to, kad įmonė praktiškai neturi galimybių didinti gamybos ir pardavimų apimties eksporto sąskaita. Tai parodo ir bendrovės 2000 m. 7 mėn. finansiniai rezultatai.

NVS šalių eksportuotojų prekyba portlandcemenčiu dempingo kainomis ir AB „Akmenės cementas“ padaryta žala atsirado tuo pačiu laikotarpiu, t. y. sutapo laike, o tai rodo dempingo ir žalos priežastinį ryšį.

Importo dempingo kainomis į Lietuvos rinką nuolatinis augimas sąlygojo ne tik AB „Akmenės cementas“ užimamos tiriamos prekės rinkos dalies sumažėjimą bei mažesnį jos pardavimo kiekį vietinėje rinkoje, bet ir turėjo įtakos įmonės pelno, pajamų, gamybos pajėgumų panaudojimo bei metinio darbo laiko fondo išnaudojimo sumažėjimui.

E. Įsipareigojimas dėl kainos

Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus tyrimo metu kiekvienas dempingo kaina įtariamos prekės eksportuotojas gali savo iniciatyva įsipareigoti padidinti eksporto minimalią kainą. Pagal šį įsipareigojimą eksporto kaina turi būti padidinama suma, ne didesne, negu reikia dempingo skirtumui pašalinti (Antidempingo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Įsipareigojimo dėl eksporto kainos peržiūros atliekamos Antidempingo įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatyta tvarka. Galutinai nustačius dempingo skirtumą ir žalą vietiniam gamintojui, priimami įsipareigojimai dėl portlandcemenčio eksporto į Lietuvos muitų teritoriją minimalios kainos. Atliekant dempingo tyrimą Baltarusijos ir Ukrainos portlandcemenčio gamyklose buvo apsvarstyta galimybė priimti įsipareigojimą dėl jų eksporto minimalios kainos, kuri būtų konkurentabili ir nediskriminacinė. Minėto tyrimo metu ir per vėliau vykusias konsultacijas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos gamintojai iš principo sutiko įsipareigoti dėl portlandcemenčio minimalios eksporto kainos. Konkurencijos tarybai pasiūlius konkretų minėto portlandcemenčio minimalios eksporto kainos dydį, Baltarusijos gamintojai sutiko priimti įsipareigojimus padidinti portlandcemenčio eksporto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kainą.

Šie įsipareigojimai turėtų sumažinti AB „Akmenės cementas“ patiriamą žalą dėl pigaus iš Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos importuojamo portlandcemenčio bei palikti galimybę šių šalių portlandcemenčio gamintojams konkuruoti Lietuvos rinkoje.

Kadangi portlandcemenčio dempingo skirtumas yra galutinai nustatytas ir įsipareigojimas dėl jų eksporto į Lietuvos muitų teritoriją minimalios kainos yra priimamas, antidempingo muitas ją priėmusiems portlandcemenčio eksportuotojams netaikomas.

F. Valstybės interesai

Nuo 2001 m. sausio 26 d. įsigaliojus laikinosioms antidempingo priemonėms ir vietoj LST 1455:1996 įsigaliojus LST ENV 197-1:2000 ir LST ENV 197-2:2000 bei pakitus sertifikavimo procedūrai, atitikties sertifikatų galiojimas NVS šalių portlandcemenčio gamintojams buvo sustabdytas. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, per laikotarpį nuo 2001 m. vasario mėnesio iki 2001 m. birželio mėnesio tiriamos prekės įvežimo iš NVS šalių į Lietuvos muitų teritoriją nebuvo. Tai sudarė sąlygas pagerinti padėtį vietiniam gamintojui, kurio Lietuvos rinkos dalis per anksčiau minėtą laikotarpį padidėjo apie 35% ir leido užimti apie 81% Lietuvos rinkos dalies.

Eksportuotojams, priėmusiems įsipareigojimus dėl minimalios eksporto DAF kainos, kaip nurodyta Antidempingo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, antidempingo muitas netaikomas. Atsižvelgus į galimus portlandcemenčio kainų pokyčius Lietuvos rinkoje, jeigu jie prieštaraus Lietuvos valstybės interesams, nedelsiant bus atliekamos peržiūros, vadovaujantis Antidempingo įstatymo VI skirsnio nuostatomis.

Antidempingo muito įvedimas ir atskirų eksportuotojų įsipareigojimai dėl minimalios eksporto kainos leistų vietinį gamintoją stabilizuoti finansinę padėtį. Neįvedus antidempingo muito, įmonei iškiltų bankroto grėsmė, o tai turėtų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.

Lietuvos statybininkų asociacija (2001 07 16 raštas Nr. 170) Konkurencijos tarybai siūlo taikyti laikinųjų antidempingo muitų dydžio antidempingo muitus.

Įvedus antidempingo muitus bei priėmus įsipareigojimus dėl minimalios eksporto kainos, kurie yra mažesni, nei galutinai nustatytas dempingo skirtumas, vietinis gamintojas turės galimybę konkuruoti Lietuvos rinkoje.

Pažymėtina, kad portlandcemenčio kainos Lietuvos rinkoje yra žemiausios, lyginant su kaimyninėmis šalimis (išskyrus NVS šalis) Lenkija, Latvija, Estija. Be to, galutinis vartotojas Lietuvos rinkoje moka panašią kainą už atitinkamos atmainos portlandcementį nepriklausomai nuo kilmės šalies.

Kitų oficialių atsiliepimų dėl antidempingo priemonių įvedimo iš tiriamos prekės vartotojų bei jų gynimo organizacijų negauta. Reikšmingesnio neigiamo poveikio betono ir gelžbetoninių blokų bei konstrukcijų gamintojai ir statybininkai dėl antidempingo muitų įvedimo neturėtų pajusti. Antidempingo muito įvedimas portlandcemenčio importui atitiktų valstybės interesus.

G. Dempingo tyrimo baigimas

Kadangi Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos portlandcemenčio eksportuotojams yra galutinai nustatytas dempingo skirtumas, žala bei jų priežastinis ryšys ir yra priimamas galutinis nutarimas dėl antidempingo muitų taikymo bei priimami įsipareigojimai dėl minimalių eksporto kainų, pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas dempingo tyrimas yra baigiamas.

H. Antidempingo priemonės

Antidempingo muitas pagal Antidempingo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus neturi viršyti tyrimo metu galutinai nustatyto dempingo skirtumo ir rinkoje turi sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas.

Pagal Antidempingo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas antidempingo muito dydis individualiai kiekvienam eksportuotojui nustatomas nutarime taikyti antidempingo muitą. Jeigu eksportuojančioje šalyje eksportuotojų yra keletas ir muito dydį nustatyti kiekvienam eksportuotojui netikslinga, muito dydis nutarime taikyti antidempingo muitą nustatomas eksportuojančiai valstybei.

Nustatoma kiekybinė antidempingo muito norma įvežamam į Lietuvą Baltarusijos Respublikoje pagamintam portlandcemenčiui 52,00 Lt/t, Ukrainoje pagamintam - 47,00 Lt/t ir Rusijos Federacijoje pagamintam - 22,00 Lt/t.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 23 straipsnio, 14 straipsnio 1 punkto ir 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis,

 

Konkurencijos taryba nutarė:

1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Baltarusijos Respublikoje pagamintam portlandcemenčiui (įprastiniam) (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523.29.000) taikyti 52,00 Lt/t antidempingo muitą.

2. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Ukrainoje pagamintam portlandcemenčiui (įprastiniam) (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523.29.000) taikyti 47,00 Lt/t antidempingo muitą.

3. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui (įprastiniam) (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523.29.000) taikyti 22,00 Lt/t antidempingo muitą.

4. Priimti Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523.29.000) eksportuotojų VRUP „Belaruski cementny zavod“ (213640 g. Kasciukovyči, Magileuskaja vobl.), VO „Kričevcementnošifer“ (ul. Zelionaja 4, 213500 g. Kričev-I, Magileuskaja vobl.), AAT „Krasnaselskstroymaterialy“ (ul. Pobedy 5, 231911 g/p Krasnaselski, Vaikavyski r., Grodzenskaja vobl.) įsipareigojimus dėl jų eksporto į Lietuvos muitų teritoriją minimalios DAF (Baltarusijos Respublikos - Lietuvos Respublikos siena) kainos (informacija apie Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų įsipareigojimus dėl minimalios jo eksporto kainos DAF priėmimo yra šio nutarimo 1-3 prieduose, kurie yra konfidencialūs). Šiems eksportuotojams nutarimo 1 punktas netaikomas.

5. Baigti Konkurencijos tarybos 2000 09 27 nutarimu Nr. 104 pradėtą importuojamo į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagaminto portlandcemenčio dempingo tyrimą.

6. Šis nutarimas įsigalioja Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pritarus kitą dieną po jo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

 

 

PIRMININKAS                                                                                     RIMANTAS STANIKŪNAS

 

PRITARTA:

Ūkio ministras Petras Čėsna

_____________