LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 88:2000 „NEMEDICININĖS PASKIRTIES ATVIRŲJŲ SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS“ PATVIRTINIMO

2000 m. liepos 1 d. Nr. 374

Vilnius

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 88:2000 „Nemedicininės paskirties atvirųjų spinduliuotės šaltinių radiacinė sauga ir saugumas“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2000 09 01.

1.2. Lietuvos higienos normos HN 88:2000 „Nemedicininės paskirties atvirųjų spinduliuotės šaltinių radiacinė sauga ir saugumas“ įgyvendinimo priemonių planą.

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 374

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 88:2000

NEMEDICININĖS PASKIRTIES ATVIRŲJŲ SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ

RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS

ĮVADAS

Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Sąjungos direktyvos „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas“ (COUNCIL DIRECTIVE 96/29/ EUROATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation No L 159 Volume 39) reikalavimai bei pateikiami HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo atitinkamose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais srityse reikalavimai, paaiškinimai ir rekomendacijos.

I. TAIKYMO SRITIS

1.1. Ši higienos norma nustato darbuotojų ir gyventojų apšvitos nemedicininiais atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – šaltiniai) radiacinės saugos (toliau – saugos) ir šaltinių radiacinio saugumo (toliau – saugumo) reikalavimus.

1.2. Ši higienos norma reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius, susijusius su šaltinių, nurodytų 1.1 punkte, gamyba, naudojimu, prekyba, saugojimu, montavimu, priežiūra, remontu, perdirbimu, vežimu bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymu (surinkimu, rūšiavimu, apdorojimu, laikymu, perdirbimu, transportavimu, saugojimu ir nukenksminimu).

II. NUORODOS

Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239).

2.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin.,1999, Nr. 50-1600).

2.3. HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos (Žin., 1998, Nr. 1-31).

2.4. HN 83-1998. Komandiruotų veiklai darbuotojų radiacinė sauga ir saugumas (Žin., 1998, Nr. 114-3209).

2.5. LST ISO 361:1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.

2.6. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai (Žin., 1999, Nr. 47-1485).

2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 653 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1483).

2.8. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 335 „Dėl informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 65-2103).

2.9. Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 397 „Dėl radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje bei panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3197).

2.10. Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 44 „Dėl darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarkos atlikimo“(Žin., 2000, Nr. 38-1086).

2.11. Aplinkos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 34-2000 „Radionuklidų nebekontroliuojamieji lygiai; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygos“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1075).

III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS

Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

3.1. aktyvumas (A)

Per mažą laiko tarpą tam tikrame radionuklido kiekyje iš tam tikros energinės būsenos vykstančių savaiminių branduolinių šuolių vidutinio skaičiaus ir to laiko tarpo santykis [2.3].

3.2. apšvita

Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [2.1].

3.2.1. avarinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui, įvykus radiacinei arba branduolinei avarijai [2.3].

3.2.2. profesinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui nuo spinduliuotės šaltinių jo praktinės veiklos metu [2.3].

3.3. atsakingas už radiacinę saugą

Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licencijos turėtojo organizuoti šios higienos normos reikalavimų vykdymą veikloje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.

3.4. asmeninė apsauginė priemonė

Darbuotojo naudojama arba dėvima priemonė, sauganti nuo rizikos ar rizikų, galinčių pakenkti darbuotojo saugai ir sveikatai.

3.5. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojas)

Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [2.1].

3.6. dozė

Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [2.3].

3.7. ekranas

Radiacinės saugos požiūriu – tai pertvara tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir žmogaus. Ji apsaugo žmogų nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio generuojamos spinduliuotės rūšis ir galia nulemia ekranų rūšį: jais gali būti švinas, betonas, vanduo, parafinas ir kt. Betono ir švino ekranų efektyvumo iliustracija pateikiama (B ir C PRIEDUOSE).

3.8. gyventojai

Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenis, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [2.1].

3.9. ištyrimo lygis

Dydžio, tokio kaip efektinė dozė, radionuklidų aktyvumas ar vienetinio ploto ar tūrio tarša, vertė, kurią viršijus turi būti išsamiai išmatuoti šie ir su jais susiję parametrai ir nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys [D.3].

3.10. jonizuojančioji spinduliuotė

Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [2.1].

3.11. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę [2.1].

3.11.1. atvirasis šaltinis

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kurį naudojant jame esančios radioaktyviosios medžiagos gali patekti į aplinką.

3.12. „IN VITRO“

Bandymas, atliekamas ne „gyvojoje“, bet dirbtinėje sistemoje („stikle“) [D.2].

3.13. „IN VIVO“

Bandymas, atliekamas „gyvojoje“ sistemoje [D.2].

3.14. kontroliuojamoji zona

Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės [2.10].

3.15. licencijos turėtojas

Juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, turintys Radiacinio saugos centro išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis licencijoje nurodyta veikla su šaltiniais, laikantis įstatymais ir įstatymų lydinčiaisiais teisės aktais nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu [2.10].

3.16. licencija

Dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla su šaltiniais, laikantis įstatymais ir įstatymų lydinčiaisiais teisės aktais nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu [2.10].

3.17. nereguliuojamosios veiklos kriterijai

Nustatyti dydžiai, kurių neviršijus veiklai netaikomi radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir nereikalinga licencija [2.1].

3.18. radiacinė avarija

Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [2.1].

3.19. radiacinė sauga

Visuma teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų ir taisyklių bei priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [2.1].

3.20. radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [2.1].

3.20.1. pradinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas

Viena ar kelios operacijos, atliekamos prieš radioaktyviųjų atliekų apdorojimą: rinkimas, rūšiavimas, cheminis apdorojimas, deaktyvacija [2.2].

3.20.2. saugojimas

Radioaktyviųjų atliekų kaupimas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje, kuriame jos izoliuojamos kontroliuojant poveikį žmogui bei aplinkai ir pasiekus švarumo lygius ketinant jas išimti arba sutvarkius perkelti į kapinyną [2.2].

3.21. radioaktyvioji tarša

Techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos ir kt. užterštumas radionuklidais [D.3].

3.22. stebimoji zona

Zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės [2.10].

3.24. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla)

Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [2.1].

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4.1. Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licencijos turėtojai ir darbuotojai.

4.2. Valstybinė radiacinės saugos priežiūra ir kontrolė:

4.2.1. šios higienos normos reikalavimų valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras;

4.2.2. licencijos turėtojai Radiacinės saugos centro įgaliotiems atstovams privalo pateikti saugos ir saugumo užtikrinimo programas ir leisti jiems be kliūčių patikrinti licencijuotą veiklą.

4.3. Šios higienos normos reikalavimų pažeidimo atveju licencijos turėtojai nedelsdami privalo:

4.3.1. nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius;

4.3.2. imtis šios higienos normos ir kitų teisės aktų reglamentuotų veiksmų – pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, išvengti jų pasikartojimo;

4.3.3. pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti.

4.4. Apie radiacinę avariją Radiacinės saugos centrui privaloma pranešti ne vėliau kaip per 12 valandų po to, kai užfiksuojamas faktas.

4.5. Kolizijų sprendimas:

4.5.1. šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;

4.5.2. atsiradus prieštaravimų tarp šios higienos normos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, Radiacinės saugos centras nustato, kurių reikalavimų reikia laikytis.

4.6. Už šios higienos normos reikalavimų tyčinį nevykdymą ir pažeidimus licencijos turėtojai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

V. VEIKLA

5.1. Taikymo sritis

Ši higienos norma reglamentuoja visą licencijuojamą veiklą, išvardytą šios higienos normos 1.2 punkte, kuri leidžiama Radiacinės saugos įstatymo, HN 73, šios higienos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.2. Apšvitos šaltiniai

Ši higienos norma reglamentuoja bandymams „IN VITRO“ ir „IN VIVO“ naudojamus nemedicininės paskirties atviruosius šaltinius.

5.3. Apšvita

5.3.1. Ši higienos norma reglamentuoja darbuotojų ir gyventojų apšvitą nuo licencijuojamoje veikloje naudojamų šaltinių. Apšvitos ribojimo reikalavimų taikymo apimtis priklauso nuo veikloje naudojamų šaltinių aktyvumo lygio ir planuojamų atlikti bandymų pobūdžio [2.10].

5.4. Licencijavimas

Juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, atsakingi už bet kokį šaltinį, jeigu jam taikomi licencijavimo reikalavimai, privalo kreiptis į Radiacinės saugos centrą ir gauti iš jo licenciją, kurios gavimo sąlygas reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas ir Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai. Kitais, nei nurodyta licencijoje, tikslais šaltinius naudoti draudžiama.

5.5. Saugos ir saugumo optimizavimas

Darbuotojų bei gyventojų sauga ir šaltinio saugumas turi būti toks, kad individualiųjų dozių dydis, apšvitintų žmonių skaičius ir nepagrįstos apšvitos tikimybė būtų kuo mažesnė.

5.6. Ištyrimo lygiai

Kiekvieno su šaltiniu dirbančio darbuotojo sauga užtikrinama ištyrimo lygiais, kurių nustatymo tvarka reglamentuota [2.10].

5.7. Kokybės laidavimas

Turi būti diegiamos kokybės laidavimo programos, kurios užtikrintų:

5.7.1. darbuotojų saugos ir šaltinių saugumo reikalavimų vykdymą;

5.7.2. darbuotojų saugos ir šaltinių saugumo priemonių sistemos kokybės kontrolės ir efektyvumo įvertinimą.

5.8. Šaltinių saugumo reikalavimai

Šaltiniai turi būti apsaugoti nuo vagysčių. Jais dirbti darbus, nurodytus 1.2 punkte, galima leisti tik juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, turintiems licenciją ir vykdantiems šios higienos normos ir kitų radiacinės saugos teisės aktų reikalavimus:

5.8.1. šaltiniai turi būti kontroliuojami visą licencijos galiojimo laiką licencijoje nustatytomis sąlygomis;

5.8.2. draudžiama šaltinius perduoti asmenims, neturintiems Radiacinės saugos centro išduotos licencijos;

5.8.3. šaltiniai licencijos turėtojo turi būti inventorizuojami ir duomenys apie juos iki kiekvienų metų sausio 30 d. turi būti pateikti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui [2.7-2.8].

5.9. Patalpų projektavimo reikalavimai

Šaltinių eksploatavimo ir saugojimo patalpų projektavimas, statyba ir įrengimas priklauso nuo planuojamų atlikti bandymų pobūdžio ir planuojamo panaudoti radionuklido aktyvumo bei turi atitikti HN 73 bei kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje teisės aktų saugos srityje reikalavimus.

5.10. Šaltinių gabenimo reikalavimai

Šaltiniai turi būti gabenami teisės aktų nustatyta tvarka [2.9].

VI. PROFESINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS

6.1. Licencijos turėtojai atsako už:

6.1.1. darbuotojų saugos nuo apšvitos optimalų užtikrinimą pagal šios higienos normos, HN 73 ir kitų teisės aktų reikalavimus;

6.1.2. atitinkamą darbuotojų profesinį ir kvalifikacinį išsilavinimą bei periodinį teorinį ir praktinį tobulinimąsi bei saugos užtikrinimo pasirengimą.

6.2. Jeigu licencijos turėtojai darbui su šaltiniais pasitelkia kitos įstaigos darbuotojus, tai šių darbuotojų sauga ir saugumas turi būti užtikrintas pagal HN 83 nustatytus reikalavimus [2.4].

6.3. Darbuotojai privalo vykdyti licencijos turėtojo nustatytus visus savo ir kitų asmenų saugos užtikrinimo reikalavimus ir taisykles.

6.4. Nėščiųjų darbuotojų sauga

Darbuotoja apie savo nėštumą, kai jis patvirtintas mediciniškai, privalo nedelsdama pranešti licencijos turėtojui. Darbuotojos nėštumas negali būti jos profesinės veiklos nutraukimo priežastis, tačiau licencijos turėtojas privalo darbuotojai suteikti tokį darbą, kad vaisiaus apšvita nėštumo metu neviršytų HN 73 patvirtinto gyventojų apšvitos lygio.

6.5. Darbuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

6.6. Su šaltiniais gali dirbti asmenys, vyresni kaip 18 metų [2.1].

6.7. 16-18 metų asmenys gali dirbti su šaltiniais tik profesinio mokymo tikslu, prižiūrint mokymo vadovui ir neviršijant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų apšvitos lygių [HN 73].

6.8. Kontroliuojamosios zonos reikalavimai

Kontroliuojamosios zonos statusą licencijos turėtojai privalo suteikti tai šaltinių eksploatavimo patalpų zonai, kurioje reikia arba gali prireikti taikyti specialiąsias saugos ir saugumo priemones, kad būtų kontroliuojama darbuotojų apšvita arba apribojami jos mastai šiomis saugos priemonėmis:

6.8.1. kontroliuojamąją zoną reikia atitverti mechaninėmis priemonėmis ir pažymėti LST ISO 361 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu (toliau – spinduliuotės ženklas) [2.5], kuris ženklinamo objekto pavojingumui pabrėžti gali būti papildytas kitais simboliais arba užrašais lietuvių kalba (pvz.: „Atsargiai – spinduliuotė“, „Dėmesio, pavojinga zona“, „Eiti draudžiama“, „Radioaktyviosios atliekos“, „Radioaktyviųjų medžiagų saugykla“ ir kt.) ir kuris turi būti gerai matomas iš ne mažesnio kaip 3 metrų nuotolio;

6.8.2. kontroliuojamosios zonos viduje turi būti laikomasi šių saugos reikalavimų:

6.8.2.1. indai, kuriuose laikomi šaltiniai, turi būti sandarūs (nesuskilę, nesurūdiję), o ant jų paviršiaus turi būti užklijuotas spinduliuotės ženklas su papildoma informacija apie radionuklido aktyvumą, jo pusėjimo trukmę ir preparato pavadinimą;

6.8.2.2. visos šaltinių parengimo operacijos turi būti atliekamos traukos spintose, boksuose arba specialiuosiuose įrenginiuose, kurie turi būti ekranuoti ir pažymėti spinduliuotės ženklais;

6.8.2.3. tam pačiam darbuotojui vienu metu atlikti bet kokias pasirengimo darbui su šaltiniais operacijas galima tik su vienos rūšies šaltiniu;

6.8.2.4. visos operacijos, susijusios su šaltinių darbinių tirpalų paruošimu, atliekamos ant padėklų, kiuvečių, pagamintų iš nesugeriamųjų medžiagų ir pažymėtų spinduliuotės ženklais. Šių padėklų ir kiuvečių tūris turi būti ne mažiau kaip 2 kartus didesnis už ruošiamų šaltinių tirpalų tūrį;

6.8.2.5. dirbant su šaltiniais, kai reikia, turi būti naudojami distanciniai įrenginiai ir ekranuoti švirkštai;

6.8.2.6. technologinio proceso metu, kur įmanoma, šaltiniai turi būti gabenami vežimėliais;

6.8.2.7. šaldytuvai, kuriuose laikomi šaltiniai, turi būti su ekranuojančiomis pertvaromis kiekvienam šaltiniui atskirai, pažymėti spinduliuotės ženklais. Pašalinius daiktus, nesusijusius su bandymais, laikyti juose draudžiama;

6.8.2.8. kontroliuojamosios zonos patalpų ir įrangos paviršiai turi būti pagaminti arba padengti nesugeriamosiomis ir nedegiomis medžiagomis;

6.8.2.9. kontroliuojamosios zonos patalpų valymo ir dezaktyvacijos inventorius turi būti pažymėtas spinduliuotės ženklais; jį naudoti už kontroliuojamosios zonos ribų draudžiama;

6.8.3. prie išeigos iš kontroliuojamosios zonos turi būti:

6.8.3.1. darbuotojų odos ir aprangos paviršiaus taršos matavimo įranga;

6.8.3.2. iš zonos išnešamų ar išvežamų daiktų ar medžiagų paviršiaus taršos matavimo įranga;

6.8.4. kontroliuojamojoje zonoje susidarančios radioaktyviosios atliekos (užteršti švirkštai, kepuraitės, kaukės, pirštinės, chalatai, laboratoriniai indai, duženos ir kt.) turi būti talpinamos į ekranuojamuosius radioaktyviųjų atliekų surinkimo konteinerius, kurie turi būti pažymėti nustatyto pavyzdžio spinduliuotės ženklais [2.5];

6.8.5. ilgaamžiais šaltiniais užterštos atliekos turi būti saugomos radioaktyviųjų atliekų saugykloje ir tvarkomos nustatyta tvarka [2.2; 2.9 ir 2.11];

6.8.6. trumpaamžiais šaltiniais užterštos atliekos, išlaikytos iki nereguliuojamųjų aktyvumo lygių [2.3], gali būti laidojamos buitinių atliekų sąvartyne.

6.9. Stebimosios zonos reikalavimai

Stebimąja zona galima laikyti bet kurią zoną, nelaikomą kontroliuojamąja zona. Joje būtina stebėti apšvitą, nors specialiosios saugos ir saugumo priemonės nereikalingos. Licencijos turėtojai privalo laikytis šių stebėjimo zonos valdymo taisyklių:

6.9.1. atitinkamomis priemonėmis nustatyti stebimosios zonos ribas;

6.9.2. periodiškai patikslinti stebimosios zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos ir saugumo užtikrinimo priemones bei stebimosios zonos ribas.

6.10. Radiacinės saugos sistema ir jos vykdymo priežiūra eksploatuojant šaltinius

Licencijos turėtojai privalo sukurti tokią radiacinės saugos sistemą, kuri užtikrintų būtiną darbuotojų ir gyventojų saugą ir atitiktų Radiacinės saugos įstatymo, HN 73, šios higienos normos bei kitų teisės aktų reikalavimus.

6.11. Asmeninės saugos priemonės

Licencijos turėtojai privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis ir būtų saugos priemonių atsarga radiacinės avarijos padarinių likvidavimo atvejams.

6.12. Darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringas

Darbuotojų, eksploatuojančių šaltinius, individualiosios apšvitos kontrolė vykdoma Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka [2.10].

6.13. Darbo vietos monitoringas

Už darbuotojų, eksploatuojančių šaltinius, darbo vietos kontrolės organizavimą atsako licencijos turėtojai HN 73 ir Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka [2.10].

6.14. Licencijos turėtojai privalo:

6.14.1. atlikti, registruoti, analizuoti ir saugoti darbuotojų individualiosios apšvitos ir darbo vietų monitoringų rezultatus nustatyta tvarka [2.7-2.8 ir 2.10];

6.14.2. Radiacinės saugos centrui pateikti duomenis apie darbuotojų individualiosios apšvitos tikrinimo rezultatus nustatyta tvarka [2.7-2.8 ir 2.10];

6.14.3. darbuotojui naujai pradėjus veiklą su šaltiniais arba ją baigus (perėjus į kitą darbą, nutraukus darbo sutartį ir kt.), duomenys apie jo individualaus apšvitos monitoringo rezultatus ankstesnėje darbovietėje Radiacinės saugos centrui perduodami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nustatyta tvarka [2.7-2.8 ir 2.10];

6.14.4. išlaikyti darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringo duomenų konfidencialumą ir kitoms institucijoms informaciją apie darbuotojų apšvitos rezultatus teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka.

6.15. Kiekvieno darbuotojo individualiosios apšvitos ir darbo vietų monitoringų duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą jo darbinės veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.

6.16. Įmonėse, kur naudojami šaltiniai, turi būti šie dokumentai:

6.16.1. licencija;

6.16.2. teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, rinkinys [2.1-2.11];

6.16.3. saugos sistemos aprašymas (žr. 6.10 p.);

6.16.4. kokybės laidavimo programa bei jos rezultatų registravimo dokumentai;

6.16.5. licencijos turėtojo įsakymu paskirtų darbuotojų sąrašas ir jų kvalifikacinį bei pasirengimą saugos ir saugumo užtikrinimo klausimais liudijantys dokumentai;

6.16.6. asmens, atsakingo už saugą, pasirengimo kvalifikaciniais ir saugos klausimais liudijantys dokumentai bei jo pareigų instrukcija;

6.16.7. darbuotojų radiacinės saugos instrukcijos;

6.16.8. šaltinių eksploatavimo patalpų projektiniai-techniniai dokumentai;

6.16.9. jeigu turi darbo vietos monitoringo prietaisus, jų techniniai dokumentai ir jų metrologinės patikros pažymėjimai;

6.16.10. darbo vietų ir individualaus monitoringų programos [2.10];

6.16.11. individualiosios apšvitos monitoringo duomenų protokolai (žr. 6.12 p.);

6.16.12. darbuotojų medicinos apžiūrų rezultatai, dokumentuoti asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a);

6.16.13. šaltinių gavimo ir panaudojimo apskaitos žurnalas (A PRIEDAS);

6.16.14. šaltinių sertifikatai;

6.16.15. institucijų, vykdančių valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę, tikrinimo dokumentai.

VII. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS

7.1. Licencijos turėtojai privalo užtikrinti, kad iki šaltinių naudojimo pradžios būtų parengti jų eksploatavimo patalpų projektai, kuriuose būtų nurodytos konkrečios šaltinių eksploatavimo vietos ir apskaičiuotas stacionariųjų saugos priemonių (ekranų) efektyvumas, kuris užtikrintų darbuotojų ir gyventojų saugą pagal šios higienos normos ir HN 73 reikalavimus.

7.2. Dėl šaltinių naudojimo susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos, laikomos, perdirbamos, transportuojamos, saugomos, nukenksminamos laikantis Radiacinės saugos įstatymo ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų [2.1; 2.2; 2.9; 2.11].

VIII. AVARINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS EKSPLOATUOJANT ŠALTINIUS

8.1. Licencijos turėtojai privalo užtikrinti, kad būtų parengtas avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planas. Šis planas turi būti periodiškai tikrinamas ir atnaujinamas, o darbuotojai, dalyvausiantys įgyvendinant saugos priemones, turi būti parengti ir periodiškai tobulintis bei treniruotis.

8.2. Avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planuose turi būti nustatyta:

8.2.1. informavimo apie radiacinę avariją tvarka;

8.2.2. avarijos likvidatorių pareigų pasiskirstymo bei jų treniruočių tvarka;

8.2.3. išvardyti galimi šaltinių saugaus naudojimo pažeidimai, kurių atveju gali kilti saugos priemonių taikymo būtinybė;

8.2.4. organizacijų, kurias gali tekti pasitelkti avarijos padariniams šalinti – gaisrininkų, medikų, policijos, pasitelkimo tvarka ir jų bendradarbiavimo būdai;

8.2.5. avarijos padarinių įvertinimo ir šalinimo metodika, kuri turi atitikti HN 73 nustatytus reikalavimus;

8.2.6. išvardytos avarijos padarinių šalinimo mechaninės ir cheminės priemonės;

8.2.7. avarijos likvidatorių asmeninės saugos priemonės;

8.2.8. individualiosios apšvitos kontrolės įranga bei jos metrologinės priežiūros tvarka.

8.3. Avarijos padarinius šalinantis darbuotojas negali būti apšvitintas doze, didesne kaip nustatytoji HN 73 profesinės apšvitos didžiausia leistina metinė efektinė dozė.

_____________

A PRIEDAS (privalomasis)

Šaltinių gavimo ir panaudojimo apskaitos žurnalas

Duomenys apie šaltinį					Šaltinio panaudojimo			Darbuotojo, atlikusio bandymą		Šaktinio preparato likučio nurašymas		Asmens, atsakingo už šaltinių apskaitą
preparato pavadinimas	radionuklido pavadinimas	Paso Nr.	Pradinis radionuklido aktyvumas MBq	gavimo data	data	bandymo pavadinimas	sunaudotas bandymui aktyvumas MBq	v., pavardė	parašas	data	dokumento Nr.	v., pavardė	parašas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

______________

B PRIEDAS (informacinis)

Švino ekrano^*), kai jį kerta platus^*)*)192Ir radionuklido sukurtas gama spinduliuotės pluoštas, pralaidumo mažėjimas, atsižvelgiant į švino ekrano sluoksnio storį

______________

C PRIEDAS (informacinis)

Betono ekrano^*), kai jį kerta platus^*)*)192Ir radionuklido sukurtas gama spinduliuotės pluoštas, pralaidumo mažėjimas, atsižvelgiant į betono ekrano sluoksnio storį

______________

D PRIEDAS (informacinis)

Naudotos literatūros sąrašas

D.1. Spinduliuotės šaltinių, naudojamų pramonėje, medicinoje, tyrimuose ir mokyme, saugos taisyklių rekomendacijos. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1990, Saugumo serija Nr. 102. (angl. k. = Recomendations for the Safe Use and Regulation of Radiation Sources in Industry, Medicine, Research and Teaching. International Atomic Energy Agency, Vienna, 1990, Safety series Nr. 102).

D.2. K. Daukšas, J. Barkauskas, V. Daukšas ir kt. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, 1997.

D.3. V. Valiukėnas, E. Makariūnienė, G. Morkūnas. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas, Vilnius, 1999.

SUDERINTA	SUDERINTA
Akcinės bendrovės „Molekulinės	Valstybinio visuomenės sveikatos centro
biologijos instrumentai	1999 11 10 raštas Nr. 01-11-1049
(MBI) Fermentas“ 1999 11 15 raštas Nr. 4432

SUDERINTA	SUDERINTA
Kauno medicinos universiteto	Biochemijos instituto
Endokrinologijos instituto	1999 11 24 raštas Nr. 248
1999 11 19 raštas Nr. 110/63

______________

---

^*) švino ekrano tankis 11,35 g/cm³

^*)*) kai dozimetras registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę

^*) betono ekrano tankis 2,35 g/cm³

^*)*) kai dozimetras registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę