FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS, VYRIAUSIASIS KOMISARAS
Į S A K Y M A S
DĖL 2002 M. KOVO 22 D. ĮSAKYMO NR. 12 „DĖL PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ INVESTICINĖMS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖMS, INVESTICINIŲ BENDROVIŲ VALDYMO IR FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS“ PAKEITIMO
2002 m. liepos 2 d. Nr. 35
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 1998, Nr. 96-2658; 2002, Nr. 33-1255) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkymo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 38-1395),
1. Keičiu Pinigų plovimo prevencijos metodines rekomendacijas investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, investicinių bendrovių valdymo ir finansų maklerio įmonėms ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
2. Mokesčių policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro 2002 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 12 „Dėl Pinigų plovimo prevencijos metodinių rekomendacijų investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, investicinių bendrovių valdymo ir finansų maklerio įmonėms“ pripažįstu netekusiu galios.
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus,
vyriausiojo komisaro 2002 m.
liepos 2 d. įsakymu Nr. 35
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS investicinĖMS kintamojo kapitalo bendrovĖMS, investicinių bendrovių valdymo IR finansų maklerio įmonėms
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios metodinės rekomendacijos skirtos investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, investicinių bendrovių valdymo ir finansų maklerio įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją (toliau – finansinėms įstaigoms).
2. Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti finansinėms įstaigoms savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų kelią pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias finansines įstaigas.
3. Šiose rekomendacijose vartojama sąvoka „finansinės įstaigos“ apima tik 1 punkte išvardytas įstaigas (išskyrus rekomendacijų 7, 18.1, 36.1 punktus, kuriuose minėta sąvoka vartojama plačiąja prasme – taip, kaip apibrėžia Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnis), o kitos vartojamos sąvokos: pinigų plovimas, pinigų plovimo prevencija, pinigai, kredito įstaigos, klientas, operacijos pinigais – suprantamos taip, kaip ir minėtame įstatyme.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
4. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą (Žin., 1997, Nr. 64-1502). Įstatymas parengtas, remiantis 1991 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos direktyvos (91/308/EEC) „Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais“ ir 40 FATF rekomendacijų reikalavimais. 1998 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu priėmė naują šio įstatymo redakciją (Žin., 1998, Nr. 96-2658). Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo atskiri straipsniai buvo keičiami Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 4 d. priimtu LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 99-2845), 2001 m. gegužės 22 d. – LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 48-1659), 2001 m. gruodžio 17 d. – LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 112-4079). 2002 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu priėmė naują šio įstatymo redakciją (Žin., 2002, Nr. 33-1255).
1997 m. birželio 19 d. taip pat buvo priimti:
4.1. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) papildymo 17214 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1505) (17214 straipsnis buvo keičiamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 219 straipsniu (Žin., 2000, Nr. 22-552)), numatantis, kad:
4.1.1. pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas numato baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų (17214 str.);
4.1.2. ATPK 17214 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) (224 str.);
5. 1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1534), kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra finansinis nusikaltimas, ir apibrėžė jį kaip operacijų atlikimą nusikalstamu būdu įgytais pinigais arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (pinigų plovimas), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų. Už pinigų plovimą, padarytą pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų (326 str.). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
6. Vadovaudamosi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba priėmė šiuos nutarimus:
6.1. nutarimą Nr. 1381/9 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2925), kuriame:
6.2. nutarimą Nr. 1382/10 „Dėl registro apie klientų atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2926), kuriuo patvirtintos taisyklės reglamentuoja registro apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, bei įtartinas operacijas tvarkymą, registruojamus duomenis ir registro tvarkymo tikrinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba 1998 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1506/232 pakeitė minėtas taisykles ir išdėstė jas nauja redakcija (Žin., 1998, Nr. 114-3207).
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo įgyvendinimo“, kuriame apibrėžė kredito ir finansinių įstaigų klientų tapatybės nustatymo tvarką (Žin., 1997, Nr. 112-2840). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1478 pakeitė minėtą nutarimą (Žin., 1998, Nr. 113-3157).
III. Kliento tapatybės nustatymas
8. Finansinėms įstaigoms svarbu žinoti savo kliento (fizinio ar juridinio asmens), kuris sudaro įvairius finansinius sandorius, tapatybę. Todėl finansinės įstaigos savo veikloje turėtų vadovautis principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ.
9. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad finansinės įstaigos privalo nustatyti kliento arba kliento ir jo atstovo, kai sandoris sudaromas per atstovą, tapatybę šiais atvejais:
9.1. jeigu jo atliekamos vienkartinės operacijos pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
10. Tai gali būti įvairios operacijos pinigais, pavyzdžiui, pavedimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius, lėšų perdavimas portfelio suformavimui, pinigų skolinimas (-is) ir kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitokiu pagrindu.
11. Jeigu sandorio galutinė suma nėra ar negali būti žinoma pirminiame sandorio etape, finansinės įstaigos darbuotojai turi tuojau pat pareikalauti kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų, kai tik nustatoma, kad galutinė sandorio suma viršys 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
12. Finansinės įstaigos darbuotojai įstatyme nustatytais atvejais privalo pareikalauti iš kliento jo tapatybę patvirtinančių galiojančių dokumentų, kuriuose būtų duomenys apie:
12.1. fizinius asmenis:
12.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
12.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje);
12.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams);
12.2. juridinius asmenis – pavadinimas, buveinės adresas, kodas, registracijos pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
13. Kai sandoris sudaromas per atstovą, finansinės įstaigos darbuotojai privalo nustatyti reikalaujamus duomenis ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą.
14. Finansinei įstaigai rekomenduojama apibrėžti, kokie dokumentai privalo būti pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę patvirtinančius duomenis. Finansinėms įstaigoms rekomenduojama savo vidaus dokumentuose nustatyti, kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens nuotrauka ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas arba jį atitinkantis kelionės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
15. Finansinių įstaigų darbuotojams patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus.
16. Finansinių įstaigų darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją pinigais, t. y. tik sužinojęs operacijos pinigais sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, finansinės įstaigos darbuotojas privalo pareikalauti, kad klientas pateiktų jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai finansinės įstaigos darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos pinigais teisėtumo ir kitais atvejais.
17. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad finansinės įstaigos darbuotojui draudžiama atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas įstatyme nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba pateikia juos neteisingus. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo, finansinės įstaigos darbuotojui rekomenduojama susisiekti su savo įstaigos padaliniu ar darbuotoju, atsakingu už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir aptarti tolimesnius galimus veiksmus.
IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas
18. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad finansinės įstaigos privalo tvarkyti tokį registrą:
18.1. kliento atliktų operacijų pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, išskyrus mokėjimus ir atsiskaitymus su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis, taip pat tais atvejais, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir finansų maklerio įmonės klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga;
20. Finansinės įstaigos privalo tvarkyti registrą kompiuteriniu būdu. Rekomenduojama finansinėms įstaigoms susikurti ar įsigyti atitinkamą programinę įrangą ir ją įdiegti visoje finansinėje įstaigoje, t. y. įtraukti skyrius, filialus ir kitus finansinės įstaigos padalinius. Visa informacija iš finansinės įstaigos padalinių turi patekti į centrinį finansinės įstaigos registrą, kur ji yra atitinkamai suskirstoma ir saugoma.
21. Rekomenduojama duomenis į registrą įtraukti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos pinigais atlikimo dienos. Duomenys į registrą turi būti įtraukiami chronologine tvarka. Į registrą įrašyti duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie patvirtina to kliento operaciją pinigais, arba kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su operacijos pinigais atlikimu.
22. Registre turi būti kaupiami duomenys apie:
22.1. klientą (fizinį ar juridinį asmenį) ir atstovą, kai operacija pinigais atliekama per atstovą (anksčiau minėti duomenys, patvirtinantys klientų ar atstovų tapatybę);
22.2. operacijas pinigais:
23. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad finansinės įstaigos privalo saugoti operaciją pinigais patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su operacijų pinigais atlikimu, 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. Finansinės įstaigos duomenis privalo kaupti ir saugoti kompiuterinėse laikmenose.
24. Finansinės įstaigos registre saugomi duomenys negali būti skelbiami viešai. Asmuo, atsakingas už finansinės įstaigos registro tvarkymą, turi teisę pateikti registro duomenis tik finansinės įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ar kitoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms institucijoms. Finansinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
V. Įtartinų operacijų pinigais nustatymas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informavimas
26. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad finansinės įstaigos privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
26.1. apie kliento atliekamas įtartinas operacijas pinigais, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu (8 straipsnis);
27. Apie šių rekomendacijų 26.1 punkte minimas kliento operacijas pinigais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuojama, neatsižvelgiant į operacijos pinigais dydį. Svarbiausias kriterijus yra operacijos pinigais įtartinumas. Finansinės įstaigos darbuotojas privalo nustatyti, ar operacija pinigais atitinka 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 1381/9 nustatytus kriterijus. Nustatęs, kad kliento atliekama operacija pinigais atitinka bent vieną iš nutarimu nustatytų kriterijų, finansinės įstaigos darbuotojas privalo:
28. 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 1381/9 numatyta, kad finansinės įstaigos gali informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie operacijas pinigais, kurios neatitinka nė vieno nutarime numatyto kriterijaus, tačiau finansinės įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl operacijos pinigais. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz., klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją pinigais ir t. t.
29. Finansinės įstaigos darbuotojas neturi nustatyti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Tai privalo atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Finansinės įstaigos darbuotojas, kuriam atrodo, kad operacija pinigais yra įtartina, turi pranešti apie tokią operaciją pinigais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
30. Nutarime taip pat nurodyta, kad pačios finansinės įstaigos turi apibrėžti operacijų pinigais įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su finansine įstaiga; kiek kartų atliekama operacija pinigais laikoma dažna; kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos; kokie veiksmai rodo kliento neįprastą elgesį; kokie yra standartiniai klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginius požymius rekomenduojama suderinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai suprantami.
31. Apie šių rekomendacijų 26.2 punkte minimas kliento operacijas pinigais finansinė įstaiga privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaudamasi vieninteliu kriterijumi – operacijos pinigais dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į operacijos pinigais dydį, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privaloma pranešti apie visas operacijas pinigais, kurių suma atitinkamai viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
32. Nustačiusi, kad operacija pinigais viršija įstatyme numatytas pinigų sumas, finansinė įstaiga privalo:
33. Tokia informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos pinigais atlikimo dienos.
34. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytą informaciją finansinės įstaigos, užpildžiusios atitinkamą pranešimo formą, perduoda Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai elektroniniu paštu arba kompiuterinėse laikmenose. Rekomenduojamos pranešimų formos pridedamos (1 ir 2 priedai), tačiau finansinė įstaiga ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tarpusavyje suderinti pranešimų formas ir jas patvirtinti. Finansinė įstaiga su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus pateikiama: centrinei būstinei ar ir vietiniams padaliniams.
35. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato išimtis, kada finansinė įstaiga neprivalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apie klientų operacijas pinigais.
36. Finansinė įstaiga neprivalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias operacijas pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
36.1. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir finansų maklerio įmonės klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga;
36.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
36.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine – ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerius metus jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
37. Šių rekomendacijų 36.3 punkte minimu atveju finansinė įstaiga gali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikti informacijos, tačiau privalo nurodyti tokio kliento (fizinių ar juridinių asmenų) tapatybę patvirtinančius duomenis ir pranešti, kad toliau informacija apie juos nebus teikiama, nes jie atitinka anksčiau nurodytus kriterijus. Jeigu finansinės įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, finansinė įstaiga privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir teikti jai įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento operacijas pinigais. Finansinės įstaigos privalo apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas pinigais, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
38. Finansinė įstaiga privalo Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytus kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie operacijas pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu finansinės įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas arba atstovybė arba jis verčiasi:
38.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
39. Šių rekomendacijų 38.1–38.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, t. y. finansinės įstaigos privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikti įstatyme nurodytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas pinigais. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis.
40. Finansinės įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle GERAI PAŽINKITE SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle – ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA VERČIASI JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, finansinė įstaiga galės tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.
41. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia finansinei įstaigai ar atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui ar kitiems asmenims apie tai, kad informacija apie atliekamas operacijas pinigais pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip pat finansinė įstaiga ar jos darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad apie jį ir jo operacijas pinigais informuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Asmenys, pažeidę šią įstatymo nuostatą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
42. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Nei finansinė įstaiga, nei finansinės įstaigos darbuotojas, pranešęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įstatyme nurodytą informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu, patikrinus minėtą informaciją, nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla.
43. Pinigų plovimo įstatymas garantuoja asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą. Tam įgyvendinti finansinės įstaigos savo pranešimuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais, duomenų. Pateikiama tik įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma finansinė įstaiga bei jos vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Išsamesnę informaciją apie klientą ar operaciją pinigais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali gauti būtent iš šio padalinio ar atsakingo darbuotojo, o ne iš darbuotojo, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais.
VI. finansINĖS įSTAIGOs vidaus tvarka, įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
44. Finansinės įstaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatomis ir vykdyti juose nustatytus reikalavimus.
45. Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą finansinėje įstaigoje yra atsakingas finansinės įstaigos įstatuose (statute) patvirtintas valdymo organas. Finansinė įstaiga turi parengti vidaus tvarką, kurioje būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka finansinėje įstaigoje, įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones.
46. Rekomenduojama finansinėms įstaigoms savo vidaus struktūroje pagrindinėje įstaigoje ir filialuose paskirti atsakingą darbuotoją, kuris įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemones konkrečioje finansinėje įstaigoje ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Finansinės įstaigos darbuotojai, nustatę pinigų plovimo požymius, apie tai turi pranešti atsakingam darbuotojui, kurie registruotų informaciją apie klientą ir atliekamas operacijas pinigais, dar kartą patikrintų operacijų pinigais įtartinumą, kitus duomenis ir perduotų informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
47. Finansinių įstaigų vadovams rekomenduojama:
47.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
47.2. organizuoti finansinių įstaigų darbuotojų mokymą (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.), pradedant nuo pačių aukščiausių finansinės įstaigos vadovų ir baigiant finansinės įstaigos darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą finansinėje įstaigoje.
48. Finansinių įstaigų darbuotojams rekomenduojama:
48.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio finansinėmis įstaigomis bei institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija;
48.2. sekti Lietuvos ir užsienio spaudos leidinius, kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais;
1 priedas
Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
Kas praneša:
Finansinės įstaigos pavadinimas ir kodas:
Adresas:
Užpildymo data 200... m........................ d.
Kam praneša (nurodyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinį):
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
1. Operacijos pinigais suma:
............................................................................................. (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(žodžiais)
............................................................................................. (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(skaitmenimis)
Sandorio sudarymo būdas (pažymėti):
Operacijos grynaisiais pinigais:
Operacijos negrynaisiais pinigais:
Subjektas, kurio naudai sudarytas sandoris:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
2 priedas
Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
Kas praneša:
Finansinės įstaigos pavadinimas:
Adresas:
Formos užpildymo data 200... m........................ d.
Kam praneša (nurodyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinį):
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 2 punktu, pranešame, kad:
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris sudaromas per atstovą):
Minėtas klientas verčiasi nuolatine komercine-ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerius metus jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
Iki klientas vykdys anksčiau nurodytus kriterijus, įstatyme nurodyta informacija apie jį nebus teikiama.
Formą užpildžiusio finansinės įstaigos darbuotojo:
Vardas, pavardė.......................................................... Parašas.......................
Telefonas, faksas..........................................
______________