STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL DARBO APMOKĖJIMO KETVIRTINIO PERIODIŠKUMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2004 m. kovo 9 d. Nr. DĮ-66

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis 12 straipsnio 2 dalimi:

1. Tvirtinu darbo apmokėjimo ketvirtinio periodiškumo statistinę ataskaitą DA-01 ir paaiškinimus jai pildyti (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 216 „Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 122-5489).

GENERALINIS DIREKTORIUS ALGIRDAS ŠEMETA

Forma patvirtinta Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės generalinio direktoriaus

2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. DĮ-66

_________________________________________________________________

(Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

Darbo statistikos skyriui¹

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

Teritorinei statistikos įstaigai²

DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITA DA-01 KETVIRTINĖ

□□□□ M. □ KETVIRTIS

____________________ Nr. _____

(Užpildymo data)

Įmonės kodas registre

Pateikiama: 15 d. ketvirčiui pasibaigus

Pateikia:

¹ Statistikos departamento Darbo statistikos skyriui – valstybinės valdžios ir valdymo institucijos;

² teritorinei statistikos įstaigai – į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Adresas, nuosavybė ir veikla nurodomi tik tuo atveju, jei jie pasikeitė arba įstaigos ar valdymo institucijos pildo kelių skirtingų veiklos rūšių ataskaitas

Adresas

Nuosavybės formos kodas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Statistikos departamentas garantuoja duomenų konfidencialumą

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

Parengta elektroninė ataskaitos forma. Su jos pildymo tvarka galite susipažinti interneto svetainėje http://www.std.lt Statistinės ataskaitos

I. Darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimas

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso	iš jų mokytojai gydytojai ³	Darbininkai (D)		Tarnautojai (T)
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso	iš jų mokytojai gydytojai ³	vyrai	moterys	vyrai	moterys
A	B	1	2	3	4	5	6
1	Vidutinis darbuotojų skaičius		X	X	X	X	X
2	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius -4
3	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius		X
4	Faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius		X
5	Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt iš jų:
6	nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos		X	X	X	X	X
7	privalomosios ligos pašalpos (mokamos iš darbdavio lėšų)		X	X	X	X	X
8	darbo užmokestis už priverstinai trumpiau dirbtą laiką		X	X	X	X	X
9	valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui		X	X	X	X	X
10	Vidutinis bruto darbo užmokestis, Lt ⁴ (5 eil.: 2 eil.): 3
11	Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt		X	X	X	X	X

³ Antrąją skiltį pildo valstybinės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.

⁴ Nurodykite dešimtosios tikslumu.

PASTABA. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės bei žuvininkystės ekonominės veiklos rūšių (A ir B sekcijos pagal EVRK klasifikatorių) įmonės 7–9 eilučių nepildo.

Pasiteirauti: tel.: (8-5) 236 48 30, faks. (8-5) 236 48 60, el. p. ataskaitos@std.lt

II. Kitos darbdavio išmokos; laisvų darbo vietų skaičius

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso
A	B	1
1	Išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, Lt
2	Darbo užmokestis natūra, Lt
3	Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai), Lt
4	Kolektyvinėje sutartyje nustatytos ar savanoriškos socialinio draudimo įmokos, Lt
5	Kitos darbdavio socialinės išmokos, Lt
6	Laisvų darbo vietų skaičius ketvirčio pabaigoje

PASTABA. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės bei žuvininkystės ekonominės veiklos rūšių (A ir B sekcijos pagal EVRK klasifikatorių) įmonės II skyriaus nepildo.

Jei I skyriuje nurodytų rodiklių reikšmės, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pasikeitė, prašome pažymėti priežastis ():

	Priežastys	D	T		Priežastys	D	T
1	*Sezoniniai svyravimai*			10	Darbo užmokesčio padidinimas:
2	Nemokamos atostogos			11	minimalios mėnesinės algos
3	Darbuotojų kaita			12	bazinės algos
4	*Darbo apimties pasikeitimas*			13	tarifinio atlygio
5	Darbo dienų pasikeitimas			14	Premijos, priedai, priemokos ir išmokos, iš jų:
6	Streikas			15	vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir išmokos
7	Liga			16	Išeitinės išmokos ir kompensacijos
8	Ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas			17	Kitos priežastys (nurodyti kokios) ............................... ............................................................................................ ............................................................................................
9	Darbuotojai dirba ne pagrindinėje darbovietėje

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2004 m. kovo 9 d. įsakymu

Nr. DĮ-66

INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA-01 (ketvirtinė))

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą DA-01 (ketvirtinė) pildo į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų kategorijas (darbininkus ir tarnautojus) ir lytį. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² ir 173¹⁷ straipsniai (Žin., 1985, Nr. 1-1, 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA-01 (ketvirtinė) PILDYTI

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami valstybės pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose); valstybės politikai; valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos, ir pan.

Prie samdomųjų darbuotojų taip pat priskiriami ir tie darbuotojai, kurie įdarbinti tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi įmonių vadovai ar valdymo organų (valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.

Darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (fizinis, protinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus. Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra sąlygiškas, skirtas statistikos reikmėms. Darbuotojai pagal kategorijas į darbininkus ir tarnautojus skirstomi remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK), kuris patvirtintas 1999 m. balandžio 15 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 37 ir įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Klasifikatorius paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt.

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK) išskirtos devynios pagrindinės profesinės grupės. Tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios pagrindinės profesinės grupės (nuo 6 iki 9).

Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, duomenų įvesties operatorius, tekstų redagavimo operatorius, kasininkus ir bilietų pardavėjus, tiekimo tarnautojus ir t. t.).

TARNAUTOJAMS priskiriamos toliau pateiktos pagrindinės profesinės grupės:

1. Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.

2. Specialistai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.

3. Jaunesnieji specialistai ir technikai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.

4. Jaunesnieji tarnautojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.

5. Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas.

DARBININKAMS priskiriamos tokios pagrindinės profesinės grupės:

6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.

7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.

8. Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.

9. Nekvalifikuoti darbininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje.

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO APMOKĖJIMAS

1 eilutė VIDUTINIS PAGRINDINĖS DARBOVIETĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Nurodomas vidutinis pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos ir pan. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi visą darbo dieną dirbantys ir trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu) dirbantys darbuotojai, taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus ir pan.

Atkreipkite dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai – 0,75 etatu, tai nurodomi 5 darbuotojai.

Pagrindine darboviete sąlygiškai laikoma ta, kurioje gautam darbo užmokesčiui taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus.

Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Įmonės, kuriose darbo savaitė trumpesnė nei 5 ar 6 dienos, likusioms – pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų, išėję nemokamų atostogų, stažavęsi ir pan. į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami ir jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal toliau pateiktą formulę.

kur:
	– vidutinis darbuotojų skaičius;
	– ikiataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	D₁ – ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	D₂ – ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	D₃ – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų, išėję nemokamų atostogų, stažavęsi į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami ir pakartojamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš paminėtų skaičiavimo būdų.

2 eilutė VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičiaus suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti.

Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje, taip pat sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos ir pan.

Atkreipkite dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:

■ vidutinis dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius;

■ ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičius.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, dirbantys teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys

Darbuotojai, kurie dirba teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį, – tai priimti į darbą ar atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio pirmos dienos, sirgę daugiau negu dvi kalendorines dienas (sirgę vieną arba dvi dienas – įtraukiami) ar dėl kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį darbuotojai.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu, dirba ne visą darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali, suminė).

1. Normali darbo laiko apskaita – tai teisės aktų ar įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė. Ji, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, negali būti ilgesnė kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

• susumuojamos minėtų darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas

sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;

• gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto

ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ir kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, įvedama suminė darbo laiko apskaita. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvyliką valandų per darbo dieną (pamainą).

Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojama tokiu būdu:

• susumuojamas darbuotojų, dirbančių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba

savaitę, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;

• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma teisės aktų nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.

Skaičiuojama taip: 2 x 0,25 + 4 x 0,50 + 2 x 0,75 = 4

Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas žmogaus valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:

0,25 etato = 2 valandos, 0,50 etato = 4 valandos, 0,75 etato = 6 valandos

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, sudedamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį skaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3.

Atkreipkite dėmesį, kad šis rodiklis skaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

3 eilutė FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas prastovų, atostogų laikas, pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 3 eilutėje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėtų valandų suma per ketvirtį.

4 eilutė FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje) normalaus darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį.

Normalus darbo laikas – įstatymų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę, už kurį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

5 eilutė BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius; padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pvz., priedai už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.; priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo krūvį ir pan.); reguliarios ir vienkartinės premijos, vienkartinės piniginės išmokos, skirtos darbuotojams skatinti (teisės aktų nustatytų švenčių progomis, atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis ir pan.) mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą; tantjemos; anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (darbo užmokestis už atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų; papildomas atostogų dienas ir pan.); laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse.

Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma 1/4 metinių, 1/3 devynių mėnesių, 1/2 pusmečio išmokų.

Už kasmetines atostogas apskaičiuotos pinigų sumos paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas.

Į darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; su darbuotojų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos; kompensacijos už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikalams; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; dividendai; materialinės ir kitos pašalpos, neatsižvelgiant į išmokų šaltinį; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų; komandiruočių išlaidos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis); atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą; išmokos pagal civilines sutartis, iš jų pagal autorines sutartis; atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su darbu; kitos išmokos, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, kurios nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

6 eilutė NEREGULIARIOS PREMIJOS, PRIEDAI, PRIEMOKOS IR VIENKARTINĖS PINIGINĖS IŠMOKOS

Tai nereguliariai (ne kiekvieną mokėjimo laikotarpį) mokamos išmokos, kurių mokėjimas priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų (įmonės pelno, apyvartos, darbo našumo ir kt.) ar kurių sumos ar periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus.

Prie minėtų sumų priskiriama: premijos už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus; vienkartiniai priedai už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą; vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis); vienkartinės piniginės išmokos darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus nenumatytus vienkartinius darbus; įstatymo nustatytų švenčių (pvz., Kalėdų ar Velykų) progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas, vienkartinė piniginė išmoka dėl įmonės reorganizacijos ir pan.

Į ketvirčio nereguliariai mokamų premijų, priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų sumą įskaitoma 1/4 metinių, 1/3 devynių mėnesių, 1/2 pusmečio išmokų.

7 eilutė PRIVALOMOSIOS LIGOS PAŠALPOS (MOKAMOS IŠ DARBDAVIO LĖŠŲ)

Tai išmokos darbuotojams, kurias moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas. Jos mokamos iš darbdavio lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

8 eilutė DARBO UŽMOKESTIS UŽ PRIVERSTINAI TRUMPIAU DIRBTĄ LAIKĄ

Tai darbdavio išlaidos, kurios atsiranda, kai įmonė priverstinai dirba trumpiau, pvz., išmokos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, jos apmokamos ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 82-2478) šių išmokų suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė ir kt.

9 eilutė VALSTYBĖS KOMPENSUOTOS DARBDAVIO IŠLAIDOS DARBO UŽMOKESČIUI

Tai suma, gauta iš valstybės dotacijos forma ir skirta padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-25; 1996, Nr. 18-457) numato darbdaviams, kurie tarpininkaujant Darbo biržai įdarbina darbuotojus, iš Užimtumo fondo pervesti lėšas, skirtas minimaliai mėnesinei algai ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumai padengti.

Šioje eilutėje nurodykite tik darbo užmokestį kompensuoti skirtas lėšas.

10 eilutė VIDUTINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS

Tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per ataskaitinio ketvirčio mėnesį. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, apskaičiuotą per ketvirtį, padalijus iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos 2 eilutėje) ir iš 3.

11 eilutė DRAUDĖJO PRIVALOMOJO VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS

Tai visos privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą ataskaitinių metų atitinkamą ketvirtį (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį), skaičiuojamos ir mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir vėlesniais jo pakeitimais. Jos sudaro 31 procentą nuo apskaičiuoto atlyginimo.

II. KITOS DARBDAVIO IŠMOKOS; LAISVŲ DARBO VIETŲ SKAIČIUS

1 eilutė IŠEITINĖS IŠMOKOS IR PINIGINĖS KOMPENSACIJOS UŽ NEPANAUDOTAS KASMETINES ATOSTOGAS

Tai išmokėtų išeitinių išmokų ir kompensacijų, kurias darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, suma.

Jos mokamos teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas (ar šalims susitarus).

2 eilutė DARBO UŽMOKESTIS NATŪRA

Tai visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, įskaitant įmonės produkciją, darbdavio išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, negrąžintinomis paskolomis būstui įsigyti, dovanos (natūra) ir kt.

Tai gali būti įmonių gaminama produkcija, kuri yra neapmokestinama arba mažesnėmis kainomis negu savikaina parduodama darbuotojams. Jei daiktas išduodamas ar paslaugos suteikiamos nemokamai, nurodoma jų savikaina. Jei daiktas parduodamas mažesnėmis kainomis negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos.

Į šią išmokų grupę įskaitoma nemokamai įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras; darbdavio kompensuojama butų, šildymo ar panašaus pobūdžio suteiktų paslaugų vertė; darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu ir pan.

Taip pat įskaitomos darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis būstui statyti ar pirkti, darbdavio darbuotojams suteiktos pašalpos ir subsidijos būstui įsigyti ir įsirengti, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos; valgyklų, kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų; vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos (t. y., amortizaciniai atskaitymai, išlaidos smulkiam remontui, reguliariai pastatų ir instaliacijos priežiūrai); darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą; dotacijos maitinimui, išlaidos transporto bilietams.

Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojų iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.

Į šią išmokų grupę neįskaitomos darbdavio kompensuotos naujai priimtų darbuotojų persikėlimo išlaidos.

3 eilutė KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS (DIENPINIGIAI)

Nurodomas tik vienas komandiruočių išlaidų elementas – dienpinigiai. Kitos komandiruočių išlaidos (gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, ryšių išlaidos, dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos ir kt.) į šią eilutę neįskaitomos. Darbuotojų komandiruočių išlaidas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. Nr. 120 nutarimas „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Žin., 1996, Nr. 9-225) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“ (Žin., 1995, Nr. 37-929) ir vėlesni jų pakeitimai.

4 eilutė KOLEKTYVINĖJE SUTARTYJE NUSTATYTOS AR SAVANORIŠKOS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS

Tai gali būti darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą, jei įmonėje sudarytas toks fondas ar kitos socialinio pobūdžio draudimo įmokos, pvz.: kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir pan.

5 eilutė KITOS DARBDAVIO SOCIALINĖS IŠMOKOS

Tai darbdavio darbuotojams mokamos socialinės išmokos, kurios nebuvo paminėtos pirmiau. Joms priskiriama: papildomos ligos pašalpos, kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius, materialinė parama šeimoms, stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, kitos įstatymų nustatytos darbdavio socialinės išmokos.

Papildomos ligos pašalpos. Tai išmokos, kurias darbdavys moka remiantis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu.

Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius. Tai darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir kt., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Materialinė parama šeimoms. Piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas. Tai darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, kurios mokamos, remiantis kolektyvine sutartimi.

Stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Tai savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojams, kurie mokosi su įmonės siuntimu, darbdavio mokamos stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos; žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį. Čia neįskaitomos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos. Tokioms išmokoms priskiriamas, pvz., atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį ir pan.

Į šias išmokas neįskaitomos vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus per nelaimingą atsitikimą darbe; taip pat darbdavio išlaidos, susijusios su medicinos pagalba ir gydymu; išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija.

6 eilutė LAISVŲ DARBO VIETŲ SKAIČIUS KETVIRČIO PABAIGOJE

Laisva darbo vieta – neužimta darbo vieta, kuri suteikia galimybę įsidarbinti atitinkamą profesinį pasirengimą turinčiam asmeniui. Darbo vieta laikoma laisva, jei ji atsiranda darbdaviui nutraukus su darbuotoju darbo sutartį (jei ši vieta nelikviduojama), taip pat papildomai ar naujai įsteigta darbo vieta dėl gamybos (paslaugų) plėtimo. Laisvų darbo vietų skaičius atitinka laisvų etatų ar trūkstamų darbuotojų skaičių.

Šioje eilutėje nurodykite laisvų darbo vietų skaičių įmonėje ataskaitinio ketvirčio paskutinę darbo dieną.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: (8~5) 236 48 40; (8~5) 236 48 30; (8~5) 236 48 47; (8~5) 236 48 48; (8~5) 236 48 50; (8~5) 236 48 53.

______________