ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS 2011 M. SAUSIO 11 D. SPRENDIMO NR. SPR-5 „DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „KAKADU“ (LNK, 2009-10-28) PASKELBTOS INFORMACIJOS“ VYKDYMO
2012 m. rugpjūčio 13 d. Nr. SPR-72
Vilnius
Š. m. balandžio 16 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo Dariaus Petraičio (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir jos vadovės Zitos Sarakienės piktybiško elgesio ir žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SPR-5 „Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ paskelbtos informacijos“ (toliau – Sprendimas) ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo.
Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2136-281/2011 (toliau – Teismo sprendimas), kuriuo teismas nusprendė atmesti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ skundą; ištaisyti Sprendime nustatytus rašymo apsirikimus ir šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 p. išdėstyti taip: „1. Įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimų, padarytų televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28). 2. Įpareigoti viešosios informacijos skleidėją Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti arba sudaryti pačiam pareiškėjui galimybę atsakyti ar paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją: 1) „<...> uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“; 2) „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis neva pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos.“; 3) „Televizorius rodys sukčius“ bei „<...> didysis kombinatorius Petraitis <...>„.“
Pareiškėjo teigimu, praėjus terminui, per kurį viešosios informacijos skleidėjas galėjo ir privalėjo geranoriškai įvykdyti Teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalis), to nepadarė, nes tikrovės neatitinkanti informacija nebuvo paneigta Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, jog privaloma tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai paskelbti, o paneigimas skelbiamas visuomenės informavimo priemonės programoje be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija, nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad viešosios informacijos skleidėjas neįvykdė Teismo sprendimo dalies, kuria buvo ištaisyti Sprendime nustatyti rašymo apsirikimai ir techninio pobūdžio klaidos, t. y. viešosios informacijos skleidėjas buvo įpareigotas paneigti teiginį, kuris nuo televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) paskelbto teiginio skiriasi tuo, kad netiksliai nurodyta suma (turėjo būti ne 500 Lt, 5000 Lt). Pareiškėjas pabrėžė, kad minėtoje televizijos laidoje nebuvo tinkamai įvykdytas Teismo sprendimas, kadangi tariamas paneigimas atliktas tik bėgančia eilute, kas prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, be to, 2012-04-06 viešosios informacijos skleidėjo atstovas teiravosi Pareiškėjo nuomonės dėl paneigimo formos ir buvo informuotas, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra aiškiai nustatyta paneigimo tvarka, tačiau buvo pasielgta priešingai ir paneigimas paskelbtas visiškai netinkama forma. Pareiškėjas pažymėjo, kad televizijos laida „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) buvo sudaryta iš kelių dalių: pirma dalis, trukusi apie 20 minučių, pasibaigė reportažu su Seimo nariu Andriumi Šedžiumi; antrą daugiau nei 8 minučių dalį sudarė laidų anonsai ir reklamos; trečioje dalyje parodytas vienos minutės trukmės reportažas ir tariamas paneigimas bėgančia eilute. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiosios laidos dalies interneto tinklalapyje www.lnk.lt paskelbtame laidos įraše apskritai nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, atitinkamais viešosios informacijos skleidėjo veiksmais buvo siekiama, kad kuo mažiau žmonių pamatytų paneigimą, kadangi po 8 min. trukmės reklaminės pauzės dalis žiūrovų apskritai nesulaukė laidos pabaigos, nes pagal programos orientacinę trukmę (transliacijos laiką) daugumai žiūrovų galėjo susidaryti įspūdis, kad po reklaminės pauzės laida baigsis ir prasidės kita laida. Be to, paneigimo forma (bėganti eilutė) buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes asmenys, kurie nepastebėjo pirmosios sakinio dalies, galėjo būti suklaidinti, kadangi toliau vėl buvo skelbiami tikrovės neatitinkantys teiginiai. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į televizijos laidą „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28), paneigimas turėjo būti parodytas trečiadienį ir paskelbtas televizijos laidos pradžioje, kai laidą stebi didžiausias žiūrovų skaičius.
Pareiškėjas prašo: 1) kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalį ir jį pateikti priverstiniam vykdymui antstolio kontorai; 2) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinę direktorę Z. Sarakienę patraukti administracinėn atsakomybėn už Sprendimo nevykdymą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18713 straipsnį.
Tirdama Pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinę direktorę Zitą Sarakienę, prašydama pateikti savo poziciją dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.
Viešosios informacijos skleidėjas paaiškino, kad pirmą kartą paneigimas buvo paskelbtas televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10). Atsižvelgiant į tai, kad paneigime įsivėlė klaida ir vietoj skaičiaus 5000 Lt buvo paskelbtas skaičius 500 Lt, dar kartą visas paneigimo tekstas buvo paskelbtas televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-05-16). Viešosios informacijos skleidėjas pažymėjo, kad nors klaida įsivėlė viename skaičiuje, tačiau, siekiant sąžiningai vykdyti Sprendimą, pakartotinai buvo paskelbtas visas paneigimo tekstas, kuris transliuotas stambiu šriftu, buvo aiškiai įskaitomas ir bėgo lėtai. Minėtas paneigimas buvo paskelbtas trečiadienį, kaip to reikalavo Pareiškėjas.
Pareiškėjas skundo tyrimo metu papildomai nurodė, jog viešosios informacijos skleidėjas, televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-05-16) paskelbdamas paneigimą, atsižvelgė tik į dalį jo prašymo, t. y. paneigimą transliavo trečiadienį, tačiau nepakeitė paneigimo formos (paneigimo neparodė televizijos laidos pradžioje ir jo nepaskelbė žodžiu). Pareiškėjas akcentavo, kad viešosios informacijos skleidėjas neįvykdė Teismo sprendimo per nustatytą terminą, kadangi jis turėjo būti įvykdytas iki 2012 m. balandžio 6 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad paneigimo tekstas bėgančia eilute buvo neadekvatus paskelbtai tikrovės neatitinkančiai informacijai, nes paneigimo tekstą sudėtinga perskaityti, ypač kai televizoriaus ekrane rodomi ir labai emocionaliai kalba laidų vedėjai, kai televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) metu neva skaitomas „nepartinio informatoriaus“ iš Panevėžio atsiųstas laiškas ir kai vienu metu televizoriaus ekrane gali tilpti ne daugiau nei 3 ar 4 žodžiai. Be to, žiūrovui nemačius pirmųjų kelių paneigimo žodžių, tolesni teiginiai galėjo būti suvokti vėlgi kaip „teisinga“ informacija apie Pareiškėją. Pareiškėjas pateikė papildomus prašymus: 1) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje; 2) Sprendimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo ištaisytais rašymo apsirikimais paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamo Teismo sprendimo ir Sprendimo vykdymo, t. y. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį pažeidžiančio televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) teiginiuose „<...> uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis neva pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos.“, „Televizorius rodys sukčius“ bei „<...> didysis kombinatorius Petraitis <...>„ paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.
Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gavus tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis.
Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjas ginčo objektu esantį tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą televizijos laidoje „Kakadu“ paskelbė du kartus: 2012 m. balandžio 10 d. ir 2012 m. gegužės 16 d.
Pirmąjį kartą televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) pabaigoje bėgančia eilute buvo paskelbtas tokio turinio rašytinis pranešimas: „Atsižvelgdami į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-11 sprendimą Nr. SPR-5, pranešame, jog neatitinka tikrovės televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbta informacija: „<...> užsidirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“; „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis pareikalavo 500 litų dydžio išeitinės kompensacijos“; <...> didysis kombinatorius Petraitis“; „Televizorius rodys sukčius“.“
Antrą kartą televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2012-05-16) pabaigoje bėgančia eilute buvo nurodytas toks tekstas: „Atsižvelgdami į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-11 sprendimą Nr. SPR-5, pranešame, jog neatitinka tikrovės televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbta informacija: „<...> užsidirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“; „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos“; <...> didysis kombinatorius Petraitis“; „Televizorius rodys sukčius“.“
Darytina išvada, kad pirmąjį kartą televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) paskelbtame tikrovės neatitinkančios informacijos paneigime buvo padaryta klaida teiginyje „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis pareikalavo 500 litų dydžio išeitinės kompensacijos“ nurodžius mažesnį Pareiškėjo tariamai reikalautos išeitinės kompensacijos dydį. Ši klaida buvo ištaisyta televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-05-16) paskelbus teiginį „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos“. Pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas, pirmąjį kartą paskelbdamas tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą, padarė techninio pobūdžio klaidą, kuri anksčiau buvo padaryta priimtame Sprendime ir kuri iš esmės neturėjo įtakos ginčo teiginyje paskelbto fakto apie tai, kad Pareiškėjas iš Prienų ligoninės reikalavo tam tikro dydžio išeitinės kompensacijos, egzistavimui. Analogiška aplinkybė taip pat buvo konstatuota Teismo sprendime. Tai reiškia, kad televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-04-10) paskelbtu tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimu visuomenė buvo informuota apie konkrečius faktus, kurie neatitiko tikrovės, todėl padarytas ir paneigime paskelbtas neesminis techninio pobūdžio apsirikimas nesudaro pagrindo teigti, kad viešosios informacijos skleidėjas pirmąjį kartą nepaneigė teiginyje „Mat ponas Kauno kombinatorius Darius Petraitis įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas Petraitis pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos“ paskelbtos informacijos, todėl viešosios informacijos skleidėjas, antrąjį kartą paskelbdamas paneigimą televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2012-05-16) ir ištaisydamas netikslumą, elgėsi sąžiningai.
Pažymėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad kai visuomenės informavimo priemonės periodiškumas yra retesnis nei dvi savaitės, tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Kaip matyti iš minėtos nuostatos, reikalavimas televizijoje ir radijuje skelbti tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimą tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu, kaip ir buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę bei orumą žeminanti informacija, yra taikytinas ne visoms be išimties visuomenės informavimo priemonėms, bet tik toms, kuriose informacija skelbiama rečiau nei kartą per dvi savaites. Konkrečiu atveju televizijos laida „Kakadu“ paneigimų paskelbimo metu buvo rodoma keturis kartus per savaitę, todėl viešosios informacijos skleidėjui nekilo pareiga tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą skelbti tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu kaip buvo paskelbta televizijos laida „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28). Pažymėtina, kad kitos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nereglamentuoja tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paskelbimo laiko, todėl šiuo atveju Pareiškėja, atsižvelgdama į technines galimybes, turėjo teisę nuspręsti, kada skelbti minėtą paneigimą, ir neprivalėjo tenkinti Pareiškėjo pateikto reikalavimo dėl paneigimo skelbimo tą pačią savaitės dieną kaip buvo paskelbta televizijos laida „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28).
Vertinant paskelbto tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo pateikimo formą ir jo laiką (vietą) televizijos laidose „Kakadu“, pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymas nenumato jokių konkrečių reikalavimų šioms aplinkybėms, išskyrus tai, kad paneigimas turi būti paskelbtas ta pačia forma, kaip buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1319/2012 akcentavo, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas pagal savo teisinę prigimtį ir tikslą yra administracinė sankcija, todėl skiriant įspėjimą už Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus turi būti laikomasi bendrųjų administracinės atsakomybės taikymo principų. Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teismo teigimu, žurnalistų etikos inspektorius turi teisę skirti įspėjimą tik už tų Visuomenės informavimo įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimą, kurios yra aiškiai suformuluotos teisės aktuose taip, kad jas nedviprasmiškai gali suvokti visi teisinių santykių subjektai.
Konkrečiu atveju televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbti beveik visi paneigimo objektu esantys teiginiai ar jų dalys buvo pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Tai reiškia, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį viešosios informacijos skleidėjas turėjo galimybę paneigimą paskelbti žodžiu, raštu arbu žodžiu ir raštu. Atsižvelgiant į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis nenustato, kaip turėtų būti skelbiamas paneigimas, kai anksčiau paskelbta paneigtina informacija buvo paskelbta žodžiu ir raštu, darytina išvada, kad esant teisinio reguliavimo spragai, viešosios informacijos skleidėjai turi teisę savarankiškai nuspręsti ir pasirinkti konkrečią paneigimo paskelbimo formą. Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjas, disponuodamas minėta teise, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą paskelbė raštu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad visuomenei buvo aiškiai pranešta apie anksčiau viešosios informacijos skleidėjo paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pareiškėją, darytina išvada, kad paneigimo paskelbimas naudojant rašytinę formą konkrečiu atveju negali būti laikomas Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Kaip minėta, paneigimas televizijos laidoje „Kakadu“ buvo paskelbtas ne vieną, bet du kartus, lėtai slenkančia eilute, įskaitomu bei stambiu šriftu ir skleidžiamos žodinės informacijos niekaip nesiejant su paneigimo faktu ar tekstu, todėl Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad laidų žiūrovai galėjo nesužinoti ir tariamai nesužinojo apie anksčiau paskelbtos informacijos paneigimą. Taip pat akcentuotina, kad Visuomenės informavimo įstatyme nenumatyta, jog paneigimas turi būti skelbiamas televizijos laidoje tokiu pačiu laiku (toje pačioje laidos dalyje) kaip ir buvo anksčiau paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl Pareiškėjo reikalavimas dėl paneigimo paskelbimo televizijos laidos „Kakadu“ pradžioje yra nepagrįstas ir negali būti laikomas adekvačiu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, viešosios informacijos skleidėjams yra taikytinas reikalavimas paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą per dvi savaites (14 dienų) nuo reikalavimo paneigti informaciją gavimo dienos. Konkrečiu atveju 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, kuria buvo patvirtintas Teismo sprendimo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tai reiškia, kad 2012 m. kovo 22 d. viešosios informacijos skleidėjas gavo Sprendime suformuotą reikalavimą paneigti televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pareiškėją ir šį reikalavimą turėjo įgyvendinti iki 2012 m. balandžio 5 d. Konkrečiu atveju tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus 19 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos ir 5 dienoms nuo nustatyto termino pabaigos. Formaliu požiūriu toks viešosios informacijos skleidėjo veiksmas galėtų būti laikomas Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies pažeidimu, tačiau šioje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad minėtoje nuostatoje numatytas tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo paskelbimo terminas nėra naikinamasis, po kurio pasibaigimo informacija nebegali būti paneigiama. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo paneigta (įvykdytas Sprendime nustatytas reikalavimas) praėjus penkioms dienoms po nustatyto termino pabaigos ir tai buvo padaryta ne vieną, bet du kartus. Šiuo atveju, įvertinus viešosios informacijos skleidėjo veiksmus siekiant tinkamai įvykdyti Sprendimą, vadovaujantis protingumo principu, neįžvelgtinas viešosios informacijos skleidėjo nesąžiningumas ir nėra pagrindo konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas nebuvo paskelbtas tinklalapyje www.lnk.lt ir televizijos laidos „Kakadu“ anonsuose. Pažymėtina, kad Sprendimas buvo priimtas dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtos informacijos. Šiuo sprendimu viešosios informacijos skleidėjas buvo įpareigotas tos pačios visuomenės informavimo priemonės (televizijos programos „LNK“) transliuojamoje programoje (televizijos laidoje „Kakadu“) paneigti anksčiau paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Sprendime nebuvo nagrinėjama ir vertinama anonsuose ar interneto tinklalapyje paskelbta informacija, viešosios informacijos skleidėjai nebuvo įpareigoti paneigti šios informacijos, todėl toks Pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą žurnalistų etikos inspektorė daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, žurnalistų etikos inspektorei pateikti prašymai – (1) kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalį ir jį pateikti priverstiniam vykdymui antstolio kontorai bei (2) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinę direktorę Z. Sarakienę patraukti administracinėn atsakomybėn už Sprendimo nevykdymą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18713 straipsnį – netenkintini. Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 13 ir 23 straipsniais, numatančiais, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai turi būti įteikti „Valstybės žinių“ redakcijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje turi būti paskelbti per 3 dienas nuo jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, ir atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. kovo 22 d., o Pareiškėjas prašymą dėl Sprendimo viešo paskelbimo pateikė tik 2012 m. birželio 22 d., toks prašymas taip pat netenkintinas.
Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalies 6 punktu ir 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti Dariaus Petraičio skundą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SPR-5 „Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtos informacijos“ nevykdymo nepagrįstu.
2. Išsiųsti sprendimo kopiją Pareiškėjui bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Z. Sarakienei.