LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS DARBO SAUGOS IR SVEIKATOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. gegužės 24 d. Nr. 730

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 5 punktą ir siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę darbo saugos ir sveikatos programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. nurodyta 1 punkte programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijos ir kitoms institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, valstybės investicijų programų lėšų ir kitų šaltinių;

2.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2003 ir 2004 metų I ketvirtį pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nurodytosios programos priemonių įgyvendinimo ataskaitas.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 730

VALSTYBINĖ DARBO SAUGOS IR SVEIKATOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šioje programoje nurodyti veiksmai (priemonės), kuriuos 2002-2003 metais vykdo valstybės institucijos ir įstaigos kartu su darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir įmonėmis, įgyvendindamos valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 5 punktą.

2. Ši programa – visuma neatidėliotinų teisinių, organizacinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinimo priemonių.

3. Šioje programoje numatytos priemonės, susijusios su įsipareigojimų Europos Sąjungai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendinimu iki 2004 metų pradžios. Tokie įsipareigojimai numatyti Lietuvos derybinėje pozicijoje „Socialinė politika ir užimtumas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ ( Žin., 2000, Nr. 70-2075).

4. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalyje – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo praktiką įmonėse.

5. Lietuva, ratifikuodama Europos sutartį, steigiančią asociaciją tarp Europos Bendrijų (Europos Sąjungos) bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos (toliau vadinama – Europos sutartis), įsipareigojo įstatyminę bazę suderinti su Bendrijos įstatymais. Vykdydama Europos sutarties įsipareigojimus, Lietuva nuosekliai tobulino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir pateikė Europos Sąjungos institucijoms derybinę poziciją „Socialinė politika ir užimtumas“, kurioje išdėstė savo pasirengimą įvykdyti įsipareigojimus socialinės politikos ir užimtumo srityje be pereinamųjų laikotarpių iki 2004 metų, tai yra iki numatomos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios. Lietuva įsipareigojo suderinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis ir juos įgyvendinti iki 2004 metų. 2001 metais dauguma darbuotojų saugos ir sveikatos nacionalinių teisės aktų baigta derinti su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, tačiau kai kuriuos teisės aktus įmonės įgyvendins iki 2003 metų pabaigos. Tikslinga parengti papildomas kai kurių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo priemones, jos numatomos šioje programoje. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų suderinimas su Europos Sąjungos teisės aktais ir jų įgyvendinimas – ilgametės Europos valstybių praktikos taikymas sudaro palankias nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos ir tolesnio darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo sąlygas.

6. Šioje programoje, atsižvelgiant į esamą darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, numatytos būtinos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonės.

7. Numatoma:

7.1. tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisinę bazę, visų pirma parengti teisės aktus, reglamentuojančius profesinės rizikos vertinimą;

7.2. atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės tyrimus įmonėse, vadovaujantis šių tyrimų duomenimis, dalyvaujant socialiniams partneriams, parengti ir įgyvendinti priemones darbo vietoms, darbo įrangai tobulinti;

7.3. patobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemą reglamentuojančius teisės aktus ir pertvarkyti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir kitų darbuotojų mokymą saugos ir sveikatos srityje;

7.4. tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemą, stiprinti darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės institucijas ir įstaigas.

8. Atsižvelgiant į programoje nurodytų priemonių svarbą ir jų finansavimo galimybes, programą numatoma įgyvendinti 2002–2003 metais:

8.1. pirmajame etape – 2002 metais numatoma:

8.1.1. įgyvendinti profesinės rizikos vertinimo priemones;

8.1.2. atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės tyrimus tose įmonėse, kuriose daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis, vadovaujantis tyrimų duomenimis, parengti ir įgyvendinti 2002–2003 metais prevencines priemones;

8.1.3. įgyvendinti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros gerinimo priemones;

8.1.4. patobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemą reglamentuojančius teisės aktus;

8.2. antrajame etape – 2003 metais numatoma įgyvendinti tas priemones, kurios pasirodys būtinos atlikus numatytus pirmajame programos etape darbuotojų saugos ir sveikatos būklės tyrimus įmonėse. Be to, atsižvelgiant į tyrimų, atliktų pirmajame etape, rezultatus, turės būti parengtos priemonės darbuotojų saugos ir sveikatos valdymui tobulinti ir Valstybinei darbo inspekcijai plėtoti, pertvarkytas įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir kitų darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos srityje.

9. Šios programos priemonės padės darbdaviams užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, o darbuotojams – pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta teise turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Bus toliau plėtojamas socialinių partnerių bendradarbiavimas, susijęs su darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimu, sėkmingai vykdomi Lietuvos Respublikos įsipareigojimai Europos Sąjungai.

II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS APŽVALGA

10. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklę charakterizuoja profesinių pakenkimų (nelaimingų atsitikimų darbe ir diagnozuotų profesinių ligų) skaičius, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi įmonėse rodikliai. Pastaraisiais metais nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, mažėja, tačiau jų daugiau negu kitose Europos valstybėse, nemažėja įmonėse nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų.

11. Pirmą kartą pripažintų invalidais dėl traumų (nelaimingų atsitikimų) darbe ir profesinių ligų asmenų mažėja: 1997 metais pirmą kartą invalidumas nustatytas 525 darbuotojams, 1998 metais – 473, 1999 metais – 468, 2000 metais – 400. 1997–2000 metais dėl traumų darbe ir profesinių ligų pirmą kartą invalidumas nustatytas iš viso 1866 darbuotojams, iš jų 1606 (86 procentams) darbingo amžiaus asmenims. Nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, darbuotojų, kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas dėl traumų darbe, nemažėja: 1997 metais pirmą kartą invalidumas nustatytas 140 darbuotojų, 1998 metais – 133, 1999 metais – 137, 2000 metais – 139. Tai rodo, kad nelaimingų atsitikimų darbe, kurių pasekmės sunkios, nemažėja.

12. 1997–2000 metais darbuotojų, kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas dėl profesinių ligų, mažėjo: 1997 metais – 385 darbuotojams, 1998 metais – 340, 1999 metais – 331, 2000 metais – 261.

13. Valstybinėje darbo inspekcijoje 1995–2000 metais kasmet nelaimingų atsitikimų darbe dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų registruota vis mažiau – lengvų nelaimingų atsitikimų darbe – nuo 3083 traumų 1995 metais iki 2549 traumų 2000 metais, sunkių traumų – nuo 211 iki 140, mirtinų traumų – nuo 103 iki 61. 1995–2000 metais nuo traumų, patirtų darbe, mirė 696 darbuotojai. Tačiau, kaip minėta, nelaimingų atsitikimų darbe, kurių pasekmės sunkios ir dėl kurių nustatomas invalidumas, nemažėja.

14. 1995–2000 metais buvo nustatoma per 600 profesinių ligų kasmet. Apie 85 procentus profesinių ligų diagnozuojama vyrams ir apie 15 procentų – moterims. Daugiausia profesinių ligų diagnozuojama žemės, miškų ūkyje ir statyboje. Vyrauja vibracinė ir klausos pakenkimų ligos. Daugiausia profesinių ligų kasmet diagnozuojama 50–59 metų darbuotojams, turintiems 20–45 metų darbo stažą. Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenimis, 2000 metais nustatyti 572 profesinių ligų atvejai 414 darbuotojų.

15. Inspektuojant 2000 metais įmones nustatyta, kad darbdaviai leido dirbti 26848 darbuotojams, kurie nustatytuoju laiku nepasitikrino sveikatos, 33 darbuotojai, iš jų 11 moterų, neperkelti į kitą darbą, nors gydytojai rekomendavo juos perkelti į sveikatai nekenksmingą darbą.

16. Profesines ligas sukelia sveikatai kenksmingos darbo sąlygos, apie kurias, jeigu neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas, dažnai nežino nei darbdavys, nei darbuotojai. Tik pusėje įmonių atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Dalis įmonių, atlikusios darbo vietų higieninį įvertinimą, nenumato priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, verčiau moka priemokas už darbą didesnės profesinės rizikos sąlygomis. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos atliktus įmonių patikrinimus ir skaičiavimus įmonės kasmet darbuotojams išmoka apytiksliai 900 mln. litų priemokų už darbą kenksmingomis ar labai kenksmingomis darbo sąlygomis.

17. 2000 metais profesinių ligų atvejų, palyginti su 1999 metais, sumažėjo žemės ir miškų ūkio įmonėse – nuo 290 iki 196, padaugėjo statybos įmonėse – nuo 127 iki 164, nežymiai padaugėjo apdirbamosios pramonės įmonėse – nuo 124 iki 131.

18. Profesinėmis ligomis 2000 metais daugiausia susirgo šių profesijų darbuotojų: žemės ir miškų ūkio mašinų vairuotojų – 144 (36 procentai visų susirgusių profesinėmis ligomis), žemės kasybos ir statybos mašinų operatorių – 89 (22,3 procento), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų – 42 (10,5 procento), kranų ir kėlimo mašinų operatorių – 5 (1,3 procento), suvirintojų – 5 (1,3 procento). Tai dažniausia asmenys, dirbantys tose įmonėse, kuriose neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas ir nenumatytos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

19. Viena iš profesinių susirgimų prevencijos priemonių – laiku nustatyti pradinius sveikatos pakenkimus darbuotojams, kurie dirba veikiami kenksmingų veiksnių. Profesinės rizikos vertinimas (taip pat darbo vietų higieninis įvertinimas ir nustatytos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai šalinimas ar mažinimas) – svarbiausia sąlyga išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Ar įmonėse atliekamas darbo vietų higieninis vertinimas, priklauso nuo įmonių finansinės būklės, suinteresuotumo nustatyti darbo vietose esančią riziką ir rengti priemones jai šalinti ar mažinti iki darbuotojo saugai ir sveikatai nepavojingo dydžio.

20. Valstybinė darbo inspekcija dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų 2000 metais laikinai sustabdė darbus 543 darbo vietose ir uždraudė naudoti 621 darbo priemonę 410 įmonių, laikinai sustabdė 31 įmonės ar jų filialo, 87 padalinių veiklą.

21. Apibendrinus Valstybinės darbo inspekcijos 2000 metais atliktus įmonių patikrinimus (iš jų duomenis apie naujų teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, reikalavimų laikymąsi ir nelaimingų atsitikimų darbe priežastis), nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl to, kad:

21.1. darbuotojai neinstruktuojami, neperspėjami apie rizikos veiksnius, nemokomi saugiai dirbti, neaprūpinami reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nustatytąja tvarka netikrinama jų sveikata (sveikata nepatikrinama kas dvidešimtam pradedančiajam dirbti, kas dešimtam dirbančiajam ji netikrinama periodiškai). Dėl šių organizacinių nesklandumų įmonėse įvyksta apie pusę visų nelaimingų atsitikimų darbe;

21.2. pusėje įmonių neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas ir dėl to nenumatytos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, penktadalis įmonių, atlikusių šį įvertinimą, nerengia priemonių darbo sąlygoms gerinti. Dalis įmonių, kuriose atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas, nenumato ir neįgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemonių arba nesinaudoja šio darbo rezultatais rengdamos ir įgyvendindamos prevencines priemones. Pavyzdžiui, 19 procentų įmonių, kuriose atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas, neketina gerinti darbo sąlygų, 7 procentai įmonių nesivadovauja rizikos įvertinimo darbo vietose duomenimis ir leidžia darbuotojams dirbti be asmeninių apsauginių priemonių;

21.3. netobulinamos darbo vietos ir darbo priemonės. Neretai įmonėse eksploatuojamos nusidėvėjusios mašinos ir įrenginiai, kurių modernizuoti ar tobulinti ekonomiškai nenaudinga. Daugiausia tokių nusidėvėjusių darbo priemonių naudojama žemės ūkyje;

21.4. nesilaikoma darbo ir poilsio režimo (transporto ir žemės ūkio įmonėse).

III. PROGRAMOS PRIEMONĖS

22. Numatoma įgyvendinti šias priemones:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojai	Įvykdymo laikas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Finansavimo šaltiniai	Laukiamas rezultatas
1. Tobulinti profesinės rizikos vertinimo sistemą:
1.1. parengti profesinės rizikos vertinimo nuostatus (tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2002 metų II ketvirtis	-	-	bus parengti nuostatai, reglamentuojantys bendruosius organizacinius profesinės rizikos vertinimo įmonėse principus
1.2. parengti papildomas priemones privalomojo darbuotojų sveikatos patikrinimo kokybei gerinti (tvirtina sveikatos apsaugos ministras)	Sveikatos apsaugos ministerija	2002 metų III ketvirtis	-	-	bus parengtos priemonės, užtikrinančios privalomojo sveikatos patikrinimo kokybės gerinimą
1.3. parengti profesinės rizikos vertinimo vadovo (vadovo) kompiuterinį variantą	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) (PHARE dvynių programos projektas)	2002 metų II ketvirtis, nuolat – vadovo papildymas pagal naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus	-	PHARE programos lėšos	bus parengtos bendrosios rekomendacijos, kaip vertinti profesinę riziką, taip pat atskiroms ekonominės veiklos sritims
1.4. parengti praktines profesinės rizikos vertinimo metodines rekomendacijas atskiroms ekonominės veiklos sritims, darbams (statyba ir darbai aukštyje, transportas, miško ir medienos apdorojimo darbai)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų II-III ketvirčiai	-	-	bus parengta praktinė metodinė medžiaga, kaip vertinti profesinę riziką atskirose ekonominės veiklos srityse ir dirbant tam tikrus darbus
1.5. parengti ir išleisti informacinį leidinį „Penki rizikos vertinimo žingsniai“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų III ketvirtis	5	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengtas populiarus informacinis leidinys (lankstinukas) įmonių darbuotojams apie riziką darbo vietose
1.6. surengti seminarą „Profesinės rizikos vertinimas statybose“	Valstybinė darbo inspekcija (kartu su Danijos darbo aplinkos tarnyba)	2002 metų II ketvirtis	-	-	bus surengtas seminaras valstybiniams darbo inspektoriams, darbdavių, profesinių sąjungų atstovams
1.7. surengti darbo aplinkos tyrimo laboratorijų, siekiančių akreditacijos, parinkimo konkursą; parengti su laboratorijomis jų rengimosi akreditacijai sutartis	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų III ketvirtis	-	-	bus parinktos 5 laboratorijos Lietuvos regionuose, galinčios siekti akreditacijos darbo aplinkos tyrimų srityje
1.8. stiprinti darbo aplinkos tyrimo laboratorijų, siekiančių akreditacijos (1.7 punktas), materialinę bazę	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų II ketvirtis	300	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus sustiprinta 5 regioninių darbo aplinkos tyrimo laboratorijų, siekiančių akreditacijos, materialinė bazė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintas acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planas, priemonės kodas – 3.13.10-D2)
1.9. atlikti mokslinius tyrimus, siekiant parengti tipines (unifikuotas) profesinės rizikos vertinimo metodikas	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I-IV ketvirčiai	130	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus atlikti tyrimai ir parengtos tipinės (unifikuotos) profesinės rizikos vertinimo metodikos
1.10. įsigyti profesinių ligų registro programinę įrangą, siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo reikalavimus	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metų I-III ketvirčiai	94	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus įsigyta programinė įranga, užtikrinanti Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo reikalavimus – kaupti ir naudoti Valstybinio profesinių ligų registro duomenis
1.11. sujungti ir tobulinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos profesinės sveikatos ir saugos informacines (internetines) sistemas	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I-IV ketvirčiai	130	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus sujungtos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos profesinės sveikatos ir saugos informacinės (internetinės) sistemos
2. Pakeisti, papildyti galiojančias ir parengti naujas higienos normas, reglamentuojančias kenksmingus ir pavojingus darbuotojų sveikatai veiksnius (higienos normos tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro įsakymu)	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų II ketvirtis – 2003 metų IV ketvirtis	-	-	galiojančios darbo higienos normos bus suderintos su atitinkamais Europos Sąjungos profesinės sveikatos ir saugos teisės aktais, parengtos naujos higienos normos
3. Įsteigti nacionalinę laboratoriją, kuri atliktų darbo aplinkos veiksnių tyrimus, vertintų kitų laboratorijų tyrimų kokybę, diegtų gerą laboratorinę praktiką	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų III ketvirtis	400	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus įsteigta laboratorija, užtikrinanti gerą darbo aplinkos tyrimų kokybę
4. Parengti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe būklės, teisės aktų įgyvendinimo tyrimus, priemones, rekomendacijas:
4.1. žemės ūkio įmonėse	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų III ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	50	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų žemės ūkio įmonėse priežastys, darbo vietų, darbo priemonių atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams, parengtos priemonės darbo sąlygoms gerinti
4.2. transporto įmonėse	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų III ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	30	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus nustatytos nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų transporto įmonėse priežastys, darbo vietų ir darbo įrangos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams transporto įmonėse, parengtos priemonės darbo sąlygoms gerinti
4.3. statybos įmonėse – parengti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo statybose priemones pagal Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų įgyvendinimo poveikio tyrimus ir Valstybinės darbo inspekcijos atliktų statybos įmonių patikrinimų rezultatus	Valstybinė darbo inspekcija	2003 metų I-II ketvirčiai	50	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengtos priemonės darbo sąlygoms gerinti ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų (iš jų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų) reikalavimams įgyvendinti statybose
5. Parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro pasirašomos atskirų ekonominės veiklos sričių darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų bei Valstybinės darbo inspekcijos sutarties dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo tipinės formos projektą (tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2002 metų III ketvirtis	-	-	bus nustatyti socialinių partnerių bendradarbiavimo gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą atskirų ekonominės veiklos sričių įmonėse principai
6. Parengti Valstybinės darbo inspekcijos, žemės ūkio, statybos ir transporto įmonių asociacijų, profesinių sąjungų sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonių vykdymo:
6.1. parengti sutartis	Valstybinė darbo inspekcija, šakinės darbdavių asociacijos, atitinkami profesinių sąjungų susivienijimai	2002 metų III ketvirtis	-	-	sutartyse bus numatyta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones pagal atliktus tyrimus (4.1–4.3 punktai)
6.2. įgyvendinti sutartyse numatytas priemones	žemės ūkio, statybos, transporto įmonės	2002 metų III ketvirtis – 2003 metų IV ketvirtis	-	įmonių lėšos	bus tobulinamos darbo vietos ir darbo priemonės, siekiant, kad jos atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus
7. Tirti akių traumatizmo priežastis ir parengti jo prevencijos priemones	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	30	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus ištirtos akių traumatizmo priežastys ir parengtos konkrečios priemonės jam mažinti
8. Tirti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų priežastis ir parengti jų prevencijos medienos apdirbimo įmonėse priemones	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	35	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengtos konkrečios priemonės traumatizmui ir profesiniams susirgimams medienos apdirbimo įmonėse mažinti
9. Tirti asmenų, jaunesnių kaip 18 metų, darbo sąlygas, parengti priemones jų darbo sąlygoms gerinti	Valstybinė darbo inspekcija	2003 metų II ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	25	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	įmonėse bus atliktas tikslinis jaunų asmenų darbo sąlygų tikrinimas ir parengtos reikiamos priemonės, vadovaujantis patikrinimo rezultatais ir darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymosi ankstesniais metais kontrolės įmonėse duomenimis
10. Rengti darbo medicinos gydytojus: nustatyti, kiek jų reikia, parengti pasiūlymus dėl jų rengimo	Sveikatos apsaugos ministerija	2002 metų III ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	5	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus nustatyta, kiek reikia darbo medicinos gydytojų, parengiami pasiūlymai dėl jų rengimo valstybinio užsakymo
11. Tirti streso įmonėse priežastis, parengti priemones stresui išvengti, iš jų – rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metų I ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	30	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus nustatytos streso darbe priežastys ir numatytos priemonės jam išvengti
12. Tirti kancerogenų paplitimą įmonių darbo vietose ir parengti priemones darbuotojams apsaugoti nuo kancerogenų poveikio (nuo vėžinių susirgimų)	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metų II ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	30	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus nustatytas kancerogenų paplitimas įmonių darbo vietose ir parengtos priemonės įmonių darbuotojams apsaugoti nuo kancerogenų poveikio
13. Parengti ir išleisti leidinį „Profesinės sveikatos priežiūra“	Sveikatos apsaugos ministerija (Kauno medicinos universitetas)	2002 metų II-III ketvirčiai	15	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengtas ir iš-leistas leidinys, skirtas darbo medicinos specialistų, prižiūrinčių darbuotojų profesinę sveikatą, mokymui
14. Parengti metodines rekomendacijas, kaip išvengti smurto darbe	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	10	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengtos metodinės rekomendacijos, kaip apsaugoti nuo galimo smurto darbuotojus, kurių darbas susijęs su materialinių ir finansinių išteklių apskaita, išdavimu ir saugojimu
15. Tirti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe socialines ir ekonomines pasekmes, parengti priemones ir rekomendacijas, skirtas ekonominės veiklos sritims ir darbams	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metų I ketvirtis – tyrimų ir priemonių parengimo konkurso skelbimas	60	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	remiantis tyrimo duomenimis, bus parengtos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti ir atitinkamos rekomendacijos, skirtos ekonominės veiklos sritims ir darbams
16. Parengti potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo ir priežiūros taisykles	Valstybinė darbo inspekcija	2003 metai	50	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys atskirų kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą (savininkų pareigas ir veiksmus vykdant nuolatinę priežiūrą, įrenginių techninės būklės tikrinimo periodiškumą)
17. Tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemą:	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
17.1. pakeisti ir papildyti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų mokymą saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į jų taikymo praktiką	Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	2002 metų III ketvirtis	-	-	bus patikslinti galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų mokymą sveikatos išsaugojimo klausimais, atsižvelgiant į jų taikymo praktiką
17.2. tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe mokymo programas -sujungti jas į modulius (pagal įrenginių rūšis, darbo pobūdį)	Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	2002 metų III ketvirtis – 2003 metų IV ketvirtis	-	-	bus patobulintos darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programos, siekiant mokymą daryti efektyvesnį
18. Parengti priemones darbuotojų saugos ir sveikatos valdymui tobulinti ir Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumui stiprinti	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija (dalyvaujant socialiniams partneriams)	2003 metų I ketvirtis	-	-	bus parengtos priemonės valstybės institucijų, atsakingų už darbuotojų saugos ir sveikatos politikos įgyvendinimą, darbo efektyvumui ir koordinavimui gerinti, Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumui stiprinti
19. Apibendrinti ūmių profesinių ligų, apsinuodijimų 1997-2002 metais priežastis ir parengti jų prevencijos priemones	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metų II ketvirtis	-	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus apibendrintos ūmių profesinių ligų priežastys ir parengtos jų prevencijos priemonės
20. Stiprinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos materialinę bazę	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metų I ketvirtis	50	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	bus skirta lėšų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos materialinei bazei stiprinti

IV. PROGRAMOS PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS, JŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS

23. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, kurias įgyvendina valstybės institucijos ir įstaigos 2002–2003 metais, finansuojamos joms patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

24. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2003 ir 2004 metų I ketvirtį pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą.

______________