LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

DĖL PAREIŠKĖJO – ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 225 STRAIPSNIO (2000 M. RUGSĖJO 26 D. REDAKCIJA) 4 DALIES, 227 STRAIPSNIO (2003 M. BALANDŽIO 10 D. REDAKCIJA) 2 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 26 D. REDAKCIJA) ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2007 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą (Nr. 1B-27/2007) ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Šiaulių rajono apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

Šis pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2007 m. birželio 11 d.

Pareiškėjo prašymas grindžiamas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, aiškinančiomis konstitucinius teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus, inter alia nuostatomis, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais ir kad jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo manymu, objektyviai nėra pateisinama tai, kad pagal BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) asmens, duodančio kyšį valstybės tarnautojui ir siekiančio neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, veika yra nusikaltimas ir už ją numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje valstybės tarnautojui, „analogišką“ neteisėtą veiką padariusiam vykdant įgaliojimus, atsakomybė numatyta tik kaip už baudžiamąjį nusižengimą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Šiaulių rajono apylinkės teismas prašo ištirti, ar BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

2. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu.“

3. Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio „Papirkimas“ (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyta:

„Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.“

1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 2 punktą prie teismo nutarties, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“. Pagal Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ (jeigu tas teisės aktas yra paskelbtas „Valstybės žiniose“).

2. Prie pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymo yra pridėtos ne oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtų BK ginčijamų straipsnių (jų dalių) teksto kopijos, o kitokios šių straipsnių (jų dalių) teksto kopijos.

3. Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų (1 dalis), taip pat kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (2 dalis).

III

1. Iš pareiškėjo prašymo ir pridėtos baudžiamosios bylos matyti, kad prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja inter alia BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalies nuostatos, t. y. tokios nuostatos, kurios pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neturi būti taikomos.

2. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

Vadinasi, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.

Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendime (aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį) konstatuota, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, atsisakytina nagrinėti.

1. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja ne tuo, ar Konstitucijai neprieštarauja atskirai paimta BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir atskirai paimta BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, o tuo, ar Konstitucijai neprieštarauja minėtų BK straipsnių dalys, paimtos kartu, nes, kaip minėta, pareiškėjo teigimu, pagal BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) asmens, duodančio kyšį valstybės tarnautojui ir siekiančio neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, veika yra nusikaltimas ir už ją numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje valstybės tarnautojui, padariusiam „analogišką“ neteisėtą veiką vykdant įgaliojimus, atsakomybė numatyta tik kaip už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi pareiškėjo abejonės, ar BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai, grindžiamos ne tokiais argumentais, kurie atskleidžia, kodėl atskirai paimta BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir atskirai paimta BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o tokiais, kurie atskleidžia, kad nurodytosios BK straipsnių dalys, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai dėl to, kad nėra darnos tarp BK normų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nurodytą nusikaltimą ir už BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta argumentų, iš kurių matytųsi, ar jis abejoja BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalies atitiktimi Konstitucijai (dėl to, kad šioje BK straipsnio dalyje nustatyta teisinė atsakomybė yra per švelni, palyginti su teisine atsakomybe, nustatyta BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)), ar BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai (dėl to, kad šioje BK straipsnio dalyje nustatyta teisinė atsakomybė yra per griežta, palyginti su teisine atsakomybe, nustatyta BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje).

Taigi pareiškėjas iš esmės abejoja atitinkamų BK straipsnių dalių tarpusavio suderinamumu.

2. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Jeigu įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimai).

Jeigu Konstitucinio Teismo yra prašoma išspręsti vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimą, toks prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimai).

3. Kita vertus, tai anaiptol nereiškia, kad tam tikrais atvejais teisės aktų (jų dalių) nesuderinamumas negali suponuoti jų (ar kai kurių iš jų) prieštaravimo Konstitucijai ir kad Konstitucinis Teismas tam tikromis aplinkybėmis negali to konstatuoti.

4. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatavus, kad atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstatuotina, kad į pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo argumentus, kuriais grindžiama jo abejonė dėl BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, negali būti atsižvelgiama, nes tie argumentai siejami su BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje ir BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo tarpusavio santykiu.

5. Kartu konstatuotina, kad pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymas ištirti inter alia BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, pagal kurį teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo inter alia 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas grąžinamas pareiškėjui (1 dalis); prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (2 dalis).

7. Taigi pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymas ištirti BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai grąžintinas pareiškėjui. Tai nereiškia, kad šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumas apskritai negali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme, to nesiejant inter alia su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje, ir šių dalių tarpusavio santykiu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28, 69, 70 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis (Žin., 2000, Nr. 89-2741) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

2. Pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija (Žin., 2000, Nr. 89-2741)) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, grąžinti pareiškėjui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:	Armanas Abramavičius
	Toma Birmontienė
	Egidijus Kūris
	Kęstutis Lapinskas
	Zenonas Namavičius
	Ramutė Ruškytė
	Vytautas Sinkevičius
	Stasys Stačiokas
	Romualdas Kęstutis Urbaitis

______________