LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAPRASTOSIOS JŪROS KIAULĖS (PHOCOENA PHOCOENA) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKOS PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 29 d. Nr. D1-186
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Baltijos pajūrio paprastosios jūros kiaulės (Phocoena phocoena) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1 punkte patvirtintoje saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santraukoje, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santraukos paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santrauka paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. D1-186
PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS {PHOCOENA PHOCOENA)
APSAUGOS PLANAS
I. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS
APRAŠYMAS
Paprastosios jūrų kiaulės apibūdinimas
1. Paprastoji jūrų kiaulė (lot. Phocoena phocoena) priklauso žinduolių (Mammalia) klasei, banginių (Cetacea) būriui. Tai mažiausia banginių rūšis, gyvenanti vidutinio šaltumo ir šaltuose vandenyse šiauriniame pusrutulyje, daugiausia pakrančių ir šelfo vandenyse. Užauga vidutiniškai iki 1,55 m (patinai – iki 1,43 m, patelės – iki 1,58 m), sveria apie 55 kg (patinai -iki 50 kg, patelės – iki 65 kg). Gyvenimo trukmė – 10-17 metų, maksimaliai – 24 metai.
Paprastosios jūrų kiaulės buveinės aprašymas
2. Paprastoji jūrų kiaulė yra kontinentinio šelfo rūšis, paplitusi šaltuose vidutinės juostos ir subarktiniuose vandenyse Siauriniame pusrutulyje, nuo Barenco jūros iki Prancūzijos ir Ispanijos. Aptinkama šaltesniame nei 15°C vandenyje, kartais įplaukia į upes. Natūralūs priešai – baltieji rykliai ir orkos. Dėl maisto su paprastosiomis jūrų kiaulėmis konkuruoja afalinos, kurios kartais paprastąsias jūrų kiaules žudo, bet nesuėda. Paprastosios jūrų kiaulės buveinės ištirtumas pasaulyje yra geras, nes sprendžiama iš atliktų apskaitų. Gerai ištirti mitybos poreikiai, mitybinė bazė, jautrumas taršai, migracijos. Centrinėje Baltijos jūros dalyje tokių tyrimų neatlikta.
Paprastosios jūrų kiaulės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Baltijos jūros šelfe zonoje ties Lietuvos krantais paprastosios jūrų kiaulės populiacijos dydžio ir pasiskirstymo įvertinimai nebuvo atliekami. Lietuvos pajūryje paprastoji jūrų kiaulė buvo stebėta labai retai, trečiajame ir ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. 1981 metais paprastosios jūrų kiaulės liekanos aptiktos netoli nuo Lietuvos sienos, ties Rybačij kaimeliu. Dar kelios pavienės registracijos nurodomos per paskutinius dešimtmečius (1 lentelė). Kitų duomenų apie Baltijos jūros pietrytinės dalies populiacijos dydį ir pasiskirstymą nėra.
1 lentelė. Paprastosios jūrų kiaulės registracija Lietuvos pajūryje
| Data |
Vietovė, aplinkybės |
Šaltinis |
| 1908 |
Žvejai sugavo prie Palangos |
Prūsaitė J. (red.) 1988. Lietuvos fauna. Žinduoliai. Vilnius, Mokslas. |
| 1930 |
Melnragėje į tinklus įkliuvo 1,5 m ilgio 10 kg svorio jauniklis |
Prūsaitė J. (red.) 1988. Lietuvos fauna. Žinduoliai. Vilnius, Mokslas. |
| 1935 |
Negyva aptikta ant kranto prie Šventosios |
Prūsaitė J. (red.) 1988. Lietuvos fauna. Žinduoliai. Vilnius, Mokslas. |
| 1938 07 mėn. |
Smiltynėje tinklais sugautas 100 kg svorio gyvūnas |
Bacevičius E. 2010. Patikslintas pietryčių Baltijos jūrinių žinduolių rūšių sąrašas. 4-osios mokslinės-praktinės konferencijos „Jūros ir krantų tyrimai – 2010“ medžiaga. Klaipėda: 12-15 |
| 1938 |
Prie Šventosios įsipainiojo į tinklus |
Prūsaitė J. (red.) 1988. Lietuvos fauna. Žinduoliai, Vilnius, Mokslas. |
| 1998 08 11 |
Plazės gamtinio rezervato paplūdimyje ties Nemirseta aptiktos liekanos |
Skeiveris R. 2001. Ruoniai ir delfinai Lietuvos pajūryje XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Theriologica Lituanica 1: 119-124. |
| 2001 04 29 |
Melnragėje žvejų tinkluose žuvo jauniklis (22 kg) |
Internetinis portalas Delfi.lt: Apkabinkime Baltijos jūros kiaulę, 2010 04 27 |
| 2003 02 22 |
Lietuvos ekonominėje zonoje, 70 m. gylyje, traluojant sugauta patelė (60 kg) |
Internetinis portalas Delfi.lt: Apkabinkime Baltijos jūros kiaulę, 2010 04 27 |
Paprastosios jūrų kiaulės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
5. Paprastoji jūrų kiaulė paplitusi šaltesniuose Siaurės Atlanto, šiaurinės Ramiojo vandenyno dalies (nuo Japonų jūros iki Kalifornijos) vandenyse ir Juodojoje jūroje. Rūšies palitimas neištisinis.
6. Siaurės Atlanto rytinėje dalyje paprastoji jūrų kiaulė yra plačiai paplitusi kontinentiniame šelfe nuo Barenco jūros ir Islandijos į pietus iki Prancūzijos ir Ispanijos pakrančių bei Afrikos šiaurinės dalies. Ji yra gausiausia banginių rūšis Europos šiaurės vakarinės dalies šelfo vandenyse, ypač Šiaurės jūroje
7. Iki 20 amžiaus pradžios paprastoji jūrų kiaulė buvo įprasta ir plačiai paplitusi Baltijos jūroje. Lenkijos pakrantėse prieš Pirmąjį pasaulinį karą kasmet jų būdavo sugaunama keli šimtai. Paskutiniais dešimtmečiais Lenkijos pakrantėse paprastoji jūrų kiaulė pastebima retai.
8. Latvijos pajūryje ši rūšis stebėta tik keletą kartų. Per XX a. žinoma 16 pranešimų. 1923 m. sugauta tinklais Rygos įlankoje, 1930 m. matyta Dauguvoje prie Rygos, 1935 m. aptikta išmesta į krantą, 1964 m. sugauta tinklais. 1974 m. ir 1993 m. po vieną paprastąją jūrų kiaulę įkliuvo į tinklus ir nuskendo. Paskutinis pranešimas yra 2003-10-25, kuomet ties Liepoja lašišiniuose-menkiniuose tinkluose įkliuvo 24 kg patinas.
9. Pasaulinės paprastosios jūrų kiaulės populiacijos gausa pasiskirsčiusi nevienodai. Manoma, kad bendras populiacijos skaitlingumas siekia apie 700 000 individų. Nei vieni žemiau pateikti duomenys nėra tiksli apskaita; populiacijos įverčiai gauti skirtingomis metodikomis ir/arba ekstrapoliacijos būdu.
2 lentelė. Paprastosios jūrų kiaulės populiacijos dydis pasaulyje (Hammond ir kt., 2008, http://www.cms.int/repQrts/small_cetaceans/data/P_phocoena/p_phocoena.htm, prisijungta 2011 vasaris)
| Regionas |
Individų skaičius |
| Ramusis vandenynas |
|
| Beringo jūra |
48200 |
| Aliaskos įlanka |
31000 |
| Aliaskos pietryčiai |
11150 |
| Britų Kolumbijos vandenys |
9100 |
| Vašingtono vandenys |
37750 |
| Kalifornijos vandenys |
17800 |
| Vakarinė vandenyno dalis |
nežinoma |
| Atlanto vandenynas |
|
| Meino įlanka |
89050 |
| Grenlandijos vandenys |
nežinoma |
| Rytinė vandenyno dalis |
385000 |
| Siaurės jūra |
231000 |
| Baltijos jūra |
23000 |
| Lamanšo vandenys |
40900 |
| Keltų šelfas |
58400 |
| Juodoji jūra |
<10000 |
Paprastosios jūrų kiaulės veisimosi biologija
12. Paprastosios jūrų kiaulės patinai ir patelės lytiškai subręsta 3-5 metų amžiaus. Poravimasis dažniausiai vyksta vasarą. Apvaisintos patelės po 9-11 (vidutiniškai 10,5) mėnesių trunkančio nėštumo atsiveda po vieną jauniklį, dažniausiai birželio mėn. (nuo gegužės iki rugsėjo). Žindymas trunka 4–6 mėnesius. Jauniklis su motina būna mažiausiai metus, kol gimsta kitas jauniklis. Danijos pakrantėse ir Fundy įlankoje paprastosios jūrų kiaulės veda jauniklius kasmet, todėl žindo ir nėštumo metu. Kalifornijos pakrantėse paprastosios jūrų kiaulės veda jauniklius ne kasmet.
Paprastosios jūrų kiaulės mityba, žiemojimas, migracija
13. Paprastosios jūrų kiaulės minta pelaginėmis ir dugninėmis žuvimis (daugiausia stintenėmis, silkėmis, šprotais), rečiau vėžiagyviais, galvakojais moliuskais. Mitybos sudėtis priklauso nuo gyvenamosios vietos: Šiaurės Atlante paprastųjų jūrų kiaulių maisto pagrindą sudaro silkinės ir menkinės žuvys, o Ramiajame vandenyne – ančiuviai ir skorpenos. Grobio dydis – mažiau 40 cm, dažniausiai siekia 10-30 cm. Didelė grobio dalis surenkama nuo dugno arba sugaunama arti jo. Dėl paprastųjų jūrų kiaulių mitybos pobūdžio kyla dvi grėsmės populiacijai – apsinuodijimas organiniais taršalais ir patekimas į žvejybos tinklus.
14. Kategato ir Skagerako vandenyse mitybos pagrindą sudaro atlantinės silkės. Ties Danijos krantais suaugusių paprastųjų jūrų kiaulių maiste neretos jūrinės nėgės, menkės, gyvagimdės vėgėlės. Ties Olandijos krantais mitybos pagrindą sudaro menkinės žuvys. Konkurentai maisto atžvilgiu – delfinai afalinos.
15. Dažnai paneria iki 50 m gylio, ir gali nerti kas 10-15 minučių. Maksimalus panėrimo gylis siekia 132-226 metrus.
16. Žiemojimo vietos. Iš Kategato paprastosios jūrų kiaulės žiemoti pasitraukia į Siaurės jūrą. Dalis gyvūnų žiemai lieka Baltijos vakarinėje dalyje ir netgi Danijos-Lenkijos pakrantėse. Manoma, kad žiemojimo vietos ir migracija priklauso nuo žiemos atšiaurumo.
17. Sezoninės migracijos mažai ištirtos. Manoma, kad šiaurinėje Atlanto ir Ramiojo vandenynų jūrose paprastosios jūrų kiaulės būna tik vasarą, o žiemoja piečiau. Fundy įlankos, Šv. Lauryno įlankos, Niufaundlendo, Labradoro ir Grenlandijos vandenyse gyvenančios paprastosios jūrų kiaulės vasarą atplaukia į pakrančių vandenis, o žiemą traukiasi tolyn, vengdamos susidarančios ledo dangos. Baltijos jūroje žiemos metu paprastosios jūrų kiaulės migruoja į Šiaurės jūrą pro Kadeto įdubą ir Beitus.
18. Pagal Danijos pakrantėse sužymėtų migruojančių paprastųjų jūrų kiaulių pasiskirstymą teigiama, kad populiacijos valdymo tikslais reikėtų išskirti 4 sritis Baltijos jūroje: (1) Šiaurės jūros pietinę dalį; (2) Šiaurės jūros šiaurinę dalį ir Skagerako sąsiaurį; (3) Kategato sąsiaurį ir Danijos vidinius vandenis; (4) Baltijos pakrantes nuo Danijos iki Lietuvos (angl. Baltic Proper).
Paprastosios jūrų kiaulės nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
20. Paprastoji jūrų kiaulė įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II ir IV priedus, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) (Žin., 2001, Nr. 50-1741) II priedą. Taip pat saugoma pagal Susitarimą dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (toliau – ASCOBANS) (Žin., 2005, Nr. 64-2268). Paprastoji jūrų kiaulė įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531).
II. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS, JOS POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS
Radaviečių apsaugos būklė
22. Rūšis išnykstanti. Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros šelfe nuolatinių radaviečių nežinoma, todėl neįmanoma įvertinti jų būklę. Paprastosios jūrų kiaulės populiacijos būklė priklauso nuo buveinių kokybės: taršos, trikdymo, buveinių struktūros pasikeitimo, grobio gausumo, grobio rūšinės įvairovės pokyčių. Iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdyti specialūs paprastosios jūrų kiaulės buveinių tyrimai. Dėl to negalima visapusiškai įvertinti jos buveinės apsaugos būklės.
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
23. Paprastosios jūrų kiaulės populiacijos dydžiui įvertinti Lietuvos pakrantėse nėra duomenų. Lietuvos vandenyse šios rūšies tyrimai nebuvo atliekami, žinomi tik pavieniai registracijos atvejai. Po ilgos pertraukos (nuo registracijos 1938 m. prie Lietuvos krantų, 1981 m. prie Rybačij kaimelio, ties Lietuvos-Rusijos siena Kaliningrado srityje) paskutinis registracijos atvejis buvo 2003 metais. Kadangi šie gyvūnai nuplaukia per dieną iki 100 km, negalima daryti išvados, kad jie apsigyveno Lietuvos pakrantėje.
24. Rūšies subpopuliacija Baltijos jūros dalyje nuo Danijos iki Lietuvos krantų mažėja (šiuo metu – ne daugiau 250 suaugusių individų). Populiacijos dydis, nustatytas Baltijos jūroje (tyrimai apėmė ne visą jūrą) kito nuo 588-5262 individų 1994 metais, 600-1830 individų 1995-1996 metais, iki 457 individų 2003 metais prie Vokietijos ir Danijos krantų. Apie paprastųjų jūrų kiaulių populiacijos pasiskirstymo Baltijos jūroje pobūdį galima spręsti pagal 1980-2005 m. duomenis apie stebėtus ir į tinklus patekusius individus (3 lentelė). Lietuvos (kaip ir gretutinius Latvijos bei Kaliningrado) pakrančių vandenis nuolatine paprastųjų jūrų kiaulių buveine laikyti negalima.
3 lentelė. Baltijos jūroje stebėtų ir į tinklus patekusių paprastųjų jūrų kiaulių skaičius įvairių šalių vandenyse 1980-2005 metais.
| Šalis |
Stebėtų individų skaičius |
Į tinklus patekusių individų skaičius |
| Švedija |
27 |
41 |
| Suomija |
18 |
7 |
| Rusija, Sankt. Peterburgas |
0 |
0 |
| Estija |
0 |
3 |
| Latvija |
0 |
2 |
| Lietuva |
1 |
2 |
| Rusija, Kaliningradas |
0 |
1 |
| Lenkija |
25 |
69 |
| Vokietija |
110 |
9 |
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
25. Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros pakrantės vandenyse grėsmės paprastosioms jūrų kiaulėms įvertintos nebuvo. Pagal ASCOBANS paprastosios jūrų kiaulės Apsaugos planą Šiaurės jūroje, patvirtintą šeštajame ASCOBANS susitikime Bonoje, 2009 m. rugpjūčio 16-19 d., grėsmės rūšiai yra tiesioginės (veikiančios individus ir jų išgyvenimą -atsitiktinis sužvejojimas, jūros tarša, akustiniai trikdžiai ir susidūrimas su laivais) bei netiesioginės (veikiančios buveinę ir jos kokybę – maisto stoka, buveinės naikinimas, klimato kaita). Šių grėsmių analizė pateikiama 4 lentelėje.
4 lentelė. Grėsmės paprastosios jūrų kiaulės populiacijai Šiaurės jūroje
| Grėsmė |
Svarba* |
Grėsmės aprašymas |
| Atsitiktiniai |
Didelė |
Kasmet į žvejybos tinklus Šiaurės jūroje pakliūna keli |
| sužvejojimai |
|
tūkstančiai paprastųjų jūrų kiaulių; įsipainioję į tinklą gyvūnai nebegali iškilti į paviršių ir įkvėpti oro, todėl nuskęsta. Ypač didelę grėsmę kelia žvejyba dugniniais statomais tinklais. Baltijos jūroje per 25 metus (1980-2005) į tinklus įsipainiojo ir žuvo 134 individai. Grėsmės sumažinimo galimybės susijusios su gyvūnų atbaidymu nuo tinklų, naudojant akustines priemones |
| Jūros tarša |
Vidutinė |
Kenksmingos medžiagos (sunkieji metalai ir organiniai junginiai – PCB) patenka į maisto grandinę ir susikaupia jūrų žinduolių kūno audiniuose. Tai neigiamai veikia gyvūnų būklę (turi įtakos reprodukcijai, padidina jautrumą infekcinėms ligoms). Baltijos jūros tarša mažėja, tačiau didėja trikdžiai dėl naftotekių, dujotiekių, kabelių įrengimo, rekreacinės apkrovos pajūryje. Grėsmės sumažinimo galimybės artimiausioje ateityje nedidelės. |
| Akustiniai (garso) trikdžiai |
Vidutinė/nedidelė |
Intensyvus laivų eismas, pramoninio pobūdžio aktyvioji veikla (pvz. poliakalių darbai ir seismologiniai tyrimai), sprogimai ir jūrų laivyno ultragarsiniai navigaciniai prietaisai gali sukelti gyvūnų elgesio pasikeitimus, kūno sužalojimus ir net mirtį. Numatoma, kad pakrantės/jūrinės vėjo jėgainės ateityje taps grėsme dėl keliamo triukšmo, grobio išbaidymo ir buveinės suardymo. Grėsmės sumažinimo galimybės artimiausioje ateityje nedidelės. |
| Susidūrimai su laivais |
Nedidelė |
Nuolat didėjantis laivų eismas padidino laivų ir gyvūnų susidūrimų skaičių. Grėsmės sumažinimo galimybės artimiausioje ateityje nėra. |
| Maisto stoka |
Vidutinė |
Silkės, menkės, tobiai (smiltiniai unguriai) ir kitos žuvys yra komercinės žvejybos jūroje objektai. Dėl nedidelio kūno dydžio paprastosios jūrų kiaulės priverstos maitintis dažnai, todėl mitybinės bazės sumažėjimas neigiamai veikia buveinių tinkamumų. Grėsmės sumažinimo galimybės susijusios su žvejybos kvotų reguliavimu. |
| Buveinių |
Vidutinė |
Mechaninis – dėl dugninių tralų naudojimo, dujotiekių ir |
| sunaikinimas |
|
nafotiekių statybos, smėlio kasimo. Pakrančių kitimas dėl antropogeninio poveikio krante (uostai, rekreacija). Grėsmės sumažinimas artimiausioje ateityje galimas konkrečiose pakrančių vietose |
| Klimato kaita |
Nedidelė |
Didėja vandens temperatūra, tai gali turėti įtakos grobio gausumui arba sudėčiai. Šiltėjant vandenims Šiaurės jūroje, paprastosios jūrų kiaulės bus priverstos trauktis į šiaurę. Dėl šiltėjančio vandens dažniau pakrančių vandenyse pasirodančios kitos banginių rūšys didina mitybinę konkurenciją. Grėsmės sumažinimo galimybės artimiausioje ateityje nėra. |
* Manoma, kad antropogeninis poveikis gali būti nevienareikšmis ir grėsmės gali kilti dėl keleto priežasčių (pavienių arba jų derinio).
Grėsmių svarba įvertinta pagal literatūrą:
Didelė grėsmė – kai per 10 metų žūsta daugiau kaip 10 % Baltijos jūros paprastosios jūrų kiaulės subpopuliacijos individų.
Vidutinė grėsmė – konkretaus populiacijos sumažėjimo įvertinimo nėra, tačiau moksliniais tyrimais įrodytas neigiamas poveikis mitybinei bazei, gyvūnų organizmui ir buveinių būklei.
Nedidelė grėsmė – konkretaus populiacijos sumažėjimo įvertinimo nėra, grėsmė daugiau teorinė, galinti turėti reikšmės ateityje.
26. Tarptautinės Banginių medžiojimo komisijos ASCOBANS darbo grupė rekomenduoja, kad šiaurės-rytų Atlanto jūrinėje dalyje kasmetinis paprastųjų jūrų kiaulių žuvimas tinkluose negali viršyti 1,7 proc. nuo populiacijos dydžio, antraip populiacijos stabilumas nebus užtikrintas ir ji mažės.
27. Istoriškai paprastųjų jūrų kiaulių sugavimai Baltijos jūroje siekė apie 1000 individų per metus XIX amžiuje, apie 2000 individų per metus XIX amžiaus pabaigoje. Šie skaičiai sumažėjo XX amžiuje. Dabartiniu metu, Baltijos jūroje nuo Danijos iki Lietuvos kasmet žūva apie 7 paprastosios jūrų kiaulės, tačiau ir šis skaičius yra per didelis. Todėl populiacijos stabilumo išlaikymui žuvimo tinkluose sumažinimas yra pagrindinis uždavinys.
28. Dvi svarbiausios žuvimo tinkluose sumažinimo galimybės – specialių prie tinklų tvirtinamų ir paprastąsias jūrų kiaules atbaidančių švilpukų naudojimas ir žvejybos metodų tobulinimas. Lietuvai dėl labai nedidelio paprastųjų jūrų kiaulių žuvimo tinkluose Šios priemonės nėra pirmaeilės.
Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
30. Paprastosios jūrų kiaulės paplitimo, gausumo, ekologijos tyrimai 1966-2010 metais apibendrinti 5 lentelėje. Mažiausiai tyrinėti aspektai yra veisimosi biologija, migracijos. Labai nedaug žinoma apie paprastosios jūrų kiaulės biologiją Baltijos jūroje. Kol nėra duomenų apie paprastųjų jūrų kiaulių buvimą Lietuvos vandenyse, papildomų tyrimų poreikis neaiškus.
5 lentelė. Paprastosios jūrų kiaulės, moksliniai tyrimai 1966-2010 metais
| Metai |
Tyrimai, vieta, metodika (šaltinis) |
| 1966-2009 |
Sezoniniai pasiskirstymo skirtumai, vieta – Japonijos vandenys, metodika -atsitiktinio sugavimo tinklais ir ant kranto rastų paprastųjų jūrų kiaulių radaviečių analizė. (Taguchi M., Ishikawa H. and Matsuishi T. 2010. Seasonal Distribution of Harbour Porpoise (Phocoena phocoena) in Japanese Waters Inferred from Stranding and Bycatch Records. Mammal Study 35(2): 133-138). |
| 1985-1999 |
Biologijos tyrimai, vieta – Didžiosios Britanijos vandenys, metodika -anatominis-morfologinis tyrimas. (Lockyer C. 1995. Aspects of the biology of the harbour porpoise, Phocoena phocoena, from British waters. Developments in Marine Biology 4: 443-457; Karakosta C. V., Jepson P. D., Ohira H., Moore A., Bennett P. M. and Holt W. V. 1999. Testicular and ovarian development in the harbour porpoise (Phocoena phocoena). Journal of Zoology 249: 111-121). |
| 1990-2008 |
Patologijos ir parazitų tyrimai Didžiosios Britanijos, Šiaurės ir Baltosios jūros, Grenlandijos, Baltijos jūros, Kanados vandenyse. Metodika -parazitologinis tyrimas. (Jepson P. D., Kuiken T., Bennett P. M., Baker J. R., Simpson V. R. and Kennedy S. 2000. Pulmonary pathology of harbour porpoises {Phocoena phocoena) stranded in England and Wales between 1990 and 1996. Veterinary Record 146: 721-728; Siebert U., Wunschmann A., Weiss R., Frank, H., Benke H. and Frese K. 2001. Post-mortem Findings in Harbour Porpoises (Phocoena phocoena) from the German North and Baltic Seas. Journal of Comparative Pathology 124 (2-3): 102-114; Wunschimann A., Frese K., Muiller G., Baumgartner W., Siebert U., Weiss R., Lockyer D, C. and Heide-Jorgensen M. P. 2001. Evidence of infectious diseases in harbour porpoises (Phocoena phocoena) hunted in the waters of Greenland and by-caught in the German North Sea and Baltic Sea. Veterinary Record 148: 715-720; Neimanis A. S., Koopman H. N., Westgate A. J., Nielsen K. and Leighton F. A. 2008. Evidence of Exposure to Brucella sp. in Harbor Porpoises (Phocoena phocoena) from the Bay of Fundy, Canada. Journal of Wildlife Diseases 44 (2): 480-485) |
| 1994-2007 |
Paplitimo, populiacijos dydžio, tankumo tyrimai Baltijos jūroje. Metodikos -apskaitos iš oro, iš laivų, atsitiktinių stebėjimų ir ant kranto rastų paprastųjų jūrų kiaulių radaviečių analizė (Hammond P. S., Berggren P., Benke H., Borchers D.L., Collet A., Heide-Jargensen M.P., Heimlich-Boran S., Hiby A.R., Leopold M.F., 0ien N. 2002. Abundance of harbour porpoises and other cetaceans in the North Sea and adjacent waters. Journal of Applied Ecology 39: 361-376; Berggren P., Hilby L., Loveli P. & Scheidat M. 2004. Abundance of harbour porpoises in the Baltic Sea from aerial surveys conducted in summer 2002. International Whaling Commission SC/56/SM7; Siebert U., Gilles A., Lucke K., Ludwig M., Benke H., Kock K.-H., Scheidat M. 2006. A decade of harbour porpoise occurrence in German waters: analyses of aerial surveys, incidental sightings and strandings. J Sea Res 56: 65-80; Scheidat M., Gilles A., Kock K.-H., Siebert U. 2008. Harbour porpoise Phocoena phocoena abundance in the southwestern Baltic Sea. Endangered species research 5: 215-223) |
| 2003 |
Mitybos ekologijos apžvalga. Vieta – Atlanto šiaurės-rytų dalis. (Santos M.B., Pierce G.J., Gibson R.N., Atkinson R.J.A. 2003. The diet of harbour porpoise (Phocoena phocoena) in the northeast Atlantic. Oceanogr. Mar. Biol. Annu Rev 41: 355-390) |
| 2002-2006 |
Gausumo tyrimai Baltijos jūros pietvakarinėje dalyje. Metodikos įvairios. (Scheidat M., Gilles A., Kock K.-H., Siebert U. 2008. Harbour porpoise Phocoena phocoena abundance in the southwestern Baltic Sea. Endangered species research 5: 215-223) |
| 1997-2008 |
Aptikimo, monitoringo metodikos – akustinis monitoringas ir sekimas iš palydovo. (Kyhna L. A., Tougaarda J., Teilmanna J., Wahlberga M., Jorgensena P. B. and Becha N. 1. 2008. Harbour porpoise (Phocoena phocoena) static acoustic monitoring: laboratory detection thresholds of T-PODs are reflected in field sensitivity. Journal of the Marine Biological Association of the UK 88: 1085-1091; Sveegaard S., Teilmann J., Tougaard J., Dietz R., Mouritsen, K.N., Desportes G. and Siebert U. 2011. High-density areas for harbor porpoises (Phocoena phocoena) identified by satellite tracking. Marine Mammal Science 27 (1): 230-246). |
| 2009 |
Jūrinės kiaulės echolokacijos tyrimai, vieta – Šiaurės jura. Metodika -echolokacinių signalų registravimas. (Todd V. L. G., Pearse W. D., Tregenza N. C, Lepper P. A., and Todd I. B. 2009. Diel echolocation activity of harbour porpoises (Phocoena phocoena) around North Sea offshore gas installations. ICES Journal of Marine Science 66 (4): 734-745). |
| 2009 |
Apsauga. Apžvalginis straipsnis. (Jenkins R. E., Brown R.D.H. and Phillips M.R. 2009. Harbour porpoise (Phocoena phocoena) conservation management: A dimensional approach. Marine Policy 33 (5): 744-749). |
| 1997-2010 |
Genetiniai tyrimai. Vieta – Didžiosios Karalystės vandenys, Baltijos jura. Metodika – genetinis tyrimas, tarppopuliacinių skirtumų išaiškinimas. (Walton M J. 1997. Population structure of harbour porpoises Phocoena phocoena in the seas around the UK and adjacent waters. Proceedings of the Royal Society: Biological Sciences 264(1378): 89-94; Wiemann A., Andersen L. W., Berggren P., Siebert U., Benke H., Teilmann J., Lockyer C., Pawliczka I., Skora K., Roos A., Lyrholm T., Paulus K, B., Ketmaier V., Tiedemann R. 2010. Mitochondrial Control Region and microsatellite analyses on harbour porpoise (Phocoena phocoena) unravel population differentiation in the Baltic Sea and adjacent waters. Conservation Genetics 11: 195-211.). |
III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
32. Lietuvai paprastosios jūrų kiaulės apsaugos plano tikslas – prisidėti prie rūšies tarptautinės apsaugos.
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Informuoti visuomene apie paprastosios jūrų kiaulės statusą ir rūšies būklę bei jos apsaugos problemas |
1.1. sukurti trumpametražį dokumentinį-informacinį filmą apie paprastąją jūrų kiaulę ir jos apsaugą; |
| 1.2. įrengti 3 informacinius stendus Šventosios, Palangos ir Nidos pajūryje, pliažų prieigose; |
|
| 1.3. pagaminti ir išplatinti specialų lankstinuką; |
|
| 1.4. parengti informaciją apie paprastąją jūrų kiaulę ir talpinti ją populiariame tinklalapyje; |
|
| 1.5. informuoti žvejus apie paprastąją jūrų kiaulę (paskaitos, informacinės medžiagos išplatinimas); |
|
| 1.6. parengti informaciją apie ASCOBANS, paprastosios jūrų kiaulės tarptautinį teisinį statusą, rūšies apsaugai skirtus renginius ir talpinti Aplinkos ministerijos interneto puslapyje. |
|
| 2. Rinkti duomenis apie rūšies registracijas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės vandenyse |
2.1. atlikti telefoninę žvejų apklausą, renkant duomenis apie tinkluose sugautas ar stebėtas paprastąsias jūrų kiaules. |
33. Jei naujai surinkti faktai parodytų nuolatinį paprastųjų jūrų kiaulių buvimą Lietuvos priekrantės vandenyse, po šio plano įgyvendinimo turėtų būti parengtas naujas rūšies apsaugos veiksmų planas, apimantis tris papildomus uždavinius:
1. Apsaugoti paprastąsias jūrų kiaules nuo žuvimo tinkluose (priemonės – garsiniai signalai, atbaidantys gyvūnus nuo tinklų, tvirtinant specialius švilpukus; žvejybos pobūdžio keitimas).
Paprastosios jūrų kiaulės
(Phocoena phocoena) apsaugos plano
1 priedas
BALTIJOS PAJŪRIO PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS (PHOCOENA PHOCOENA APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
I. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Veiksmų plane aprašoma paprastosios jūrų kiaulės teritorija apima Lietuvos Respublikos teritorinės jūros kontinentinio šelfo ir pajūrio juostą nuo sienos su Latvija iki sienos su Rusija Kaliningrado srityje. Teritorija yra vakarinėje Lietuvos dalyje ir priklauso Klaipėdos apskričiai. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868); Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091); Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171), Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 (Žin., 2008, Nr. 44-1642); Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (Žin., 1999, Nr. 27-766; 2004, Nr. 96-3539); Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977); Pajūrio regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 (Žin., 2002, Nr. 86-3724; 2008, Nr. 38-1410); Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 (Žin., 2005, 72-2620). Teritorijoje yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) „Kuršių nerija“ (LTNER0005), „Baltijos jūros priekrantė“ (LTPAL001), įtrauktų į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – PAST): „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“ (LTKLAB001), įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m, kovo 24 d. nutarimu Nr. 313 (Žin., 2010, Nr. 36-1719), „Baltijos jūros priekrantė“ (LTPALB001), įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 982 (Žin., 2005, Nr. 110-4012), o tai pat Baltijos jūros talasologinis draustinis, įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 65-2336).
II. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – išsaugoti paprastąsias jūrų kiaules Lietuvos Respublikos teritorinės jūros kontinentinio šelfo ir pajūrio juostą nuo sienos su Latvija iki sienos su Rusija Kaliningrado srityje ir prisidėti prie Susitarimo dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Siaurės jūrose (ASCOBANS) įgyvendinimo.
III. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS
5. Žemiau pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslus ir uždavinius, planas.
| Uždaviny s |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras lėšų poreikis, LTL |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Informuoti visuomenę apie paprastosios jūrų kiaulės statusą ir rūšies būklę bei jos apsaugą |
1.1. sukurti trumpametražį dokumentinį-informacinį filmą apie paprastąją jūrų kiaulę ir jos apsaugą. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
- |
79860,00 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 1.2. įrengti 3 informacinius stendus Šventosios, Palangos ir Nidos pajūryje, paplūdimių prieigose. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
17178,21 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.3. pagaminti ir išplatinti nestandartinį lankstinuką apie paprastąją jūrų kiaulę. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
- |
25282,05 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.4. parengti ir skelbti informaciją apie paprastąją jūrų kiaulę populiariame tinklalapyje. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
- |
32799,46 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.5. informuoti žvejus apie paprastąją jūrų kiaulę (paskaitos, informacinės medžiagos išplatinimas). |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
- |
10553,66 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.6. parengti ir skelbti informaciją apie ASCOBANS, paprastosios jūrų kiaulės tarptautinį teisinį statusą, rūšies apsaugai skirtus renginius. |
Konkursą laimėjusi organizacija, tinklalapio administratorius ar prieigą turintis AM specialistas |
2012-2014 |
1222,82 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
|
| 2. Surinkti duomenis apie paprastųjų jūrų kiaulių lankymąsi Baltijos jūrų Lietuvos priekrantės vandenyse |
2.1. atlikti telefoninę žvejų apklausą, renkant duomenis apie tinkluose sugautas ar stebėtas paprastąsias jūrų kiaules. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
7513,23 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
IV. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Kuršių nerijos regioninio parko ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. PAPRASTOSIOS JŪRŲ KIAULĖS APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Viešąjį konkursą laimėjusi organizacija priemonių įgyvendinimo metu, atsižvelgdama į numatytų priemonių įgyvendinimo kliūtis, atsiradusius naujus veiksnius ir grėsmes, teikia pasiūlymus Lietuvos respublikos aplinkos ministerijai dėl plano tikslinimo, kuri sprendžia klausimą dėl priemonių įgyvendinimo pakeitimų. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po 1.2 priemonės įgyvendinimo, viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija informuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurie vykdo atliktų veiksmų patikrą. Apie 1.3, 1.5 ir 2.1 priemonės įgyvendinimą viešąjį konkursą laimėjusi organizacija ataskaitas teikia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, vertina atliktų veiklų atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo. Apie 1.1 ir 1.4 priemonės įgyvendinimą viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją tiesiogiai. 1.6 priemonė įgyvendinama per Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri apie veiklos įgyvendinimą sprendžia pagal faktą.