LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 105:2001 „POLIMERINIAI STATYBOS PRODUKTAI IR BALDINĖS MEDŽIAGOS“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. birželio 25 d. Nr. 356

Vilnius

 

Siekdamas užtikrinti visuomenės sveikatos saugą naudojant polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“;

1.2. Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ įgyvendinimo priemonių planą.

2. Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ įsigaliojimo datą – 2001 m. rugpjūčio 15 d., išskyrus:

2.1. IV skyriaus 4.5.3 punktą, kuris įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., ir 4.5.4 punktą, kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.;

2.2. V skyriaus 5.18 punktą, kuris pagal nuorodą 2.12 įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., 5.2.10 punktą, kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.;

2.3. D priedo (privalomasis) 3 punktą (saugos duomenų lapas), kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 4 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Eduardui Bartkevičiui.

 

 

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRO PAREIGAS                            KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________


LIETUVOS HIGIENOS NORMA

HN 105:2001

 

POLIMERINIAI STATYBOS PRODUKTAI IR BALDINĖS MEDŽIAGOS

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1.1. Ši higienos norma taikoma polimeriniams statybos produktams ir baldinėms medžiagoms (toliau – produktai), naudojamoms statant gyvenamuosius, viešosios paskirties ir gamybinius pastatus, įrengiant patalpas ir gaminant baldus.

1.2. Ši higienos norma nustato polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos saugos privalomųjų rodiklių tyrimų bei įvertinimo bendruosius reikalavimus.

1.3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams: juridiniams ir fiziniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems (renovuojantiems), remontuojantiems 1 dalyje išvardytus pastatus ir gaminantiems bei tiekiantiems vidaus rinkai polimerinius statybos produktus bei baldines medžiagas.

1.4. Šia higienos norma rekomenduojama vadovautis individualių gyvenamųjų namų statytojams (užsakovams).

1.5. Ši higienos norma netaikoma polimerinėms medžiagoms, naudojamoms laivų statyboje, įrengiant geriamojo vandens ir maisto bei farmacijos pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei su jais susijusius inžinerinius įrengimus.

 

II. NUORODOS

 

Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).

2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533).

2.3. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673).

2.4. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972).

2.5. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987).

2.6. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 95-2968).

2.7. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto ir Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1995 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 30/180 „Dėl ne maisto prekių higieninio įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 104-2342).

2.8. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024; 2001, Nr. 3-61).

2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 272 „Dėl bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 31-896).

2.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 264 „Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 74-2265).

2.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl statybos techninių reikalavimų reglamentų STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216).

2.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 532/742 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509).

2.13. LST ISO 31-5:1996. Dydžiai ir vienetai. 4-oji dalis. Šiluma.

2.14. LST ISO 31-5:1996. Dydžiai ir vienetai. 5-oji dalis. Elektra ir magnetizmas.

2.15. LST EN 309:1998. Medienos drožlių plokštės. Apibrėžimai ir klasifikacija.

2.16. LST EN 312-1:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 1-oji dalis. Bendrieji reikalavimai visų tipų plokštėms.

2.17. LST EN 312-2:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 2-oji dalis. Reikalavimai bendrosios paskirties plokštėms, naudojamoms sausoje aplinkoje.

2.18. LST EN 312-3:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 3-ioji dalis. Reikalavimai plokštėms, naudojamoms vidinei įrangai (įskaitant baldus), sausoje aplinkoje.

2.19. LST EN 313-1:1998. Sluoksniuotoji mediena. Klasifikacija ir terminija. 1-oji dalis. Klasifikacija.

2.20. LST EN 313-2:1998. Sluoksniuotoji mediena. Klasifikacija ir terminija. 2-oji dalis. Terminija.

2.21. LST EN 316:1998. Medienos plaušų plokštės. Apibrėžimas, klasifikacija ir simboliai.

2.22. LST EN 622-1:1998. Plaušų plokštės. 1-oji dalis. Bendrieji reikalavimai.

2.23. LST EN 120:1999. Medienos skydai. Laisvojo formaldehido kiekio nustatymas. Ekstrahavimo metodas, vadinamas perforatoriniu metodu.

2.24. LST EN 717-2:2000. Medienos skydai. Formaldehido išsiskyrimo nustatymas. 2-oji dalis. Formaldehido išsiskyrimo nustatymas dujų analizės metodu.

2.25. LST EN 1084:2000. Sluoksniuotoji mediena. Formaldehido išsiskyrimo klasės, nustatytos dujų analizės metodu.

2.26. Lietuvos higienos norma HN 47-1995. Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės.

2.27. Lietuvos higienos norma HN 70-1997. Gamybinės buities patalpos (Žin., 1998, Nr. 3-71).

2.28. Lietuvos higienos norma HN 75-1997. Ikimokyklinės įstaigos. Higienos normos ir taisyklės (Žin., 1997, Nr. 119-3127).

2.29. Lietuvos higienos norma HN 35:1998. Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (Žin., 1999, Nr. 3-70).

2.30. Lietuvos higienos norma HN 36:1999. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (Žin., 1999, Nr. 23-667).

2.31. Lietuvos higienos norma HN 42:1999. Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas (Žin., 1999, Nr. 5-121).

2.32. Lietuvos higienos norma HN 63:2000. Draudžiami ir ribojami pesticidai (Žin., 2000, Nr. 6-174).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

3.1. polimerinis statybos produktas ir baldinė medžiaga

Statybos produktas ir baldinė medžiaga, kurios pagrindinė medžiaga arba rišiklis yra polimerinis junginys.

3.2. statybos produktas [2.2 ]

Pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

3.3. gyvenamoji aplinka [2.29]

Žmogaus aplinka, kurioje jį veikia išoriniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai) veiksniai, išskyrus darbo aplinką.

3.4. gyvenamasis pastatas [2.10 ]

Pastatas, kurio visas naudingas plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.

3.5. viešosios paskirties pastatai [2.31]

Prekybos, restoranų, asmens sveikatos priežiūros ir profilaktikos, sporto įstaigų, viešbučių, biurų, stočių, oro uostų, mokslo ir mokymo, vaikų įstaigų bei kiti pastatai, nepriklausantys gyvenamųjų, pramonės, žemės ūkio bei sandėlių (terminalų) pastatų grupėms ir kuriuose nevykdoma intensyvi darbinė veikla.

3.6. gamybos, pramonės pastatai [2.10]

Pastatai, skirti gamybai, t. y. tie, kuriuose kas nors gaminama (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, skerdyklos ir kt).

3.7. orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) [2.29]

Didžiausia medžiagos koncentracija gyvenamosios aplinkos ore, nustatyta per parą, kuri, veikdama žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, įskaitant pasekmes palikuonims, remiantis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, nesukelia kenksmingo poveikio žmogaus organizmui ir aplinkai.

3.8. koncentracijos ribinė vertė (RV)

Nustatyta ir skaičiumi išreikšta iš statybos produktų ir baldinių medžiagų išsiskiriančios į standartizuotą aplinkos orą arba į kitą terpę cheminės medžiagos koncentracija, kuri nedaro žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

3.9. toksiškumas [G.7]

Cheminės medžiagos gebėjimas kenkti gyvam organizmui.

3.10. cheminių medžiagų emisija

Cheminių medžiagų išsiskyrimas į aplinkos orą iš polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų.

3.11. įsotinimo koeficientas [G.10]

Tiriamosios medžiagos (produkto) paviršiaus arba masės, arba ploto, arba tūrio ir patalpų tūrio santykis, išreikštas kg/m3, m2/m3 arba m3/m3.

3.12. termooksidinė destrukcija

Polimerinės medžiagos irimas aplinkoje, kurioje yra oro, veikiant aukštai temperatūrai.

3.13. elektrinio lauko stipris [2.14]

Taškinį krūvį veikianti elektrinė jėga, padalyta iš to krūvio.

3.14. šilumos laidumo koeficientas [2.13]

Šilumos srauto tankis, dalytas iš temperatūros gradiento.

3.15. medienos smulkinių (drožlių, orientuotųjų skiedrantų) plokštė [2.15]

Lakštinė medžiaga, gaminama presuojant ir šildant sumaišytus su klijais medienos smulkinius, medienos drožles, skiedras, frezavimo drožles, pjuvenas, plostekėles, skiedrantas ir panašiai.

3.16. sluoksniuotoji mediena [2.20]

Medienos skydai, susidedantys iš surinktų ir paviršiais sujungtų (suklijuotų) sluoksnių. Gretimų sluoksnių pluošto kryptis paprastai statmena.

3.17. medienos plaušų plokštė [2.21]

Lakštinė medžiaga, kurios storis 1,5 mm ir daugiau, pagaminta iš lignoceliuliozinio pluošto kaitinant ir/arba presuojant. Plaušai susijungia arba formuojant plaušų kilimą dėl plaušo rišamųjų savybių, arba pridedant prie plaušų sintetinių rišamųjų medžiagų.

3.18. perforatorinė vertė [2.23]

Formaldehido kiekis miligramais 100 gramų absoliučiai sausos plokštės.

3.19. polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų visuomenės sveikatos sauga

Tai produktų gamybos ir sudėties, tiekimo rinkai ir panaudojimo reikalavimų visuma, garantuojanti, kad eksploatuojami normaliomis (gamintojo nurodytomis) sąlygomis polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos nesukelia jokios rizikos vartotojo sveikatai bei gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų saugos lygį.

3.20. polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų saugos ekspertizė [2.3]

Produktų savybių, turinčių įtakos vartotojų sveikatos saugai, įvertinimas ir išvada, ar produktas atitinka jam nustatytus saugos reikalavimus.

3.21. įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga [G.40]

Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas juridinis ar fizinis asmuo, kurio profesinis pasirengimas bei kvalifikacija suteikia teisę atlikti įgaliotus (licencijoje) nurodytos srities veiksmus.

3.22. techninis reglamentas [2.4]

Teisės aktas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami tiesiogiai arba nuorodomis į standartą, techninę specifikaciją ar praktikos nuostatas arba kuriame pateikiamas minėtų dokumentų tekstas.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

4.1. Gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir gamybiniams pastatams statyti ir baldams gaminti gali būti naudojami tik tokie polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos, kurie nekelia grėsmės visuomenės sveikatai bei gyvybei [2.2, 2.3, 2.11].

4.2. Polimeriniai statybos produktai leidžiami realizuoti vidaus rinkoje teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus jų galimą poveikį gyvenamosios aplinkos orui, darbuotojų ir vartotojų sveikatai, taip pat nustačius saugaus naudojimo reikalavimus [2.1, 2.3].

4.3. Lietuvos Respublikos gamintojai polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų techniniuose reglamentuose ir įmonių standartuose privalo nurodyti produktų naudojimo paskirtį, įvardyti jų sudėtyje esančias pavojingas sveikatai chemines medžiagas, nurodyti produktų potencialų poveikį vartotojų sveikatai, deklaruoti privalomuosius produktų saugos sveikatai rodiklius, pateikti saugaus naudojimo reikalavimus ir parengti ženklinimo etiketės pavyzdį [2.3, 2.5, 2.11, G.36].

4.4. Visuomenės sveikatos saugos gyvenamosios aplinkos oro taršos aspektu nustatyta tvarka [G.34] turi būti įvertinti tokie polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos: pastatų vidaus pertvarų ir baldų konstrukcinės medžiagos (lakštai, plokštės), grindų dangos, kabinamosios lubos, gruntai, glaistai, dažai, lakai, klijai, sandarikliai, dailylentės, izoliacinės medžiagos, sanitarinės įrangos gaminiai (plautuvės, praustuvės, vonios).

4.5. Vertinant polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas visuomenės sveikatos saugos aspektu, atsižvelgiant į produkto cheminę sudėtį ir paskirtį, būtina įvertinti jų potencialaus poveikio sveikatai rodiklius [2.7]:

4.5.1. Produktų sudėtyje esančias pavojingas sveikatai medžiagas ir jų kiekį (dažai, lakai, klijai, sandarikliai, grindų ir sienų dangos, medienos smulkinių (drožlių, orientuotų skiedrantų), medienos plaušų plokštės).

4.5.2. Pavojingų sveikatai medžiagų išsiskyrimą į aplinkos orą arba standartizuotą terpę (sienų, grindų dangos, termoizoliacinės bei garsą absorbuojančios medžiagos, sluoksniuotoji mediena).

4.5.3. Toksiškumą (statybos produktai ir baldinės medžiagos, kurių gamyboje numatoma panaudoti chemines medžiagas, neįtrauktas į Europos esančių komercinių cheminių medžiagų ir Europos naujų cheminių medžiagų sąrašus).

4.5.4. Potencialų pavojų sveikatai vykstant polimerinių medžiagų termooksidinei destrukcijai (sienų, grindų dangos, dažai, lakai).

4.5.5. Atsparumą fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių poveikiui (dažai, lakai, grindų, sienų dangos, medžiagos, skirtos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, maisto, farmacijos pramonės patalpų apdailai).

4.5.6. Šilumos laidumą (termoizoliacinės medžiagos, grindų ir sienų dangos).

4.5.7. Garso absorbciją (garso izoliacinės medžiagos).

4.5.8. Elektrostatinio lauko įtampą (grindų dangos).

4.5.9. Specifinio kvapo intensyvumą (sienų, grindų dangos).

4.6. Polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų 4.5 punkte išvardyti rodikliai ir savybės turi būti tiriamos pagal V skyriuje nustatytą tvarką, patvirtintas tyrimų ir rezultatų vertinimo metodikas atestuotose arba akredituotose laboratorijose [2.7].

4.7. Lietuvos Respublikos statybos produktų ir baldinių medžiagų gamintojai ir tiekėjai rinkai privalo informuoti suinteresuotus juridinius ir fizinius asmenis apie polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų potencialų poveikį gyvenamosios aplinkos orui ir visuomenės sveikatai, apie prevencijos bei nepalankaus poveikio pasekmių šalinimo priemones ir veiksmus.

4.8. Ūkio subjektas, gaminantis bei tiekiantis polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas už jo tiekiamų produktų saugą [2.1, 2.3].

 

V. POLIMERINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ IR BALDINIŲ MEDŽIAGŲ VISUOMENĖS

SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI

 

5.1. Reikalavimai gaminant polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas

5.1.1. Produktai turi būti gaminami griežtai laikantis produkto receptūros, įmonės standarto techninių reglamentų, suderintų su įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, reikalavimų.

5.1.2. Produktams gaminti negali būti naudojamos medžiagos, draudžiamos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos higienos normos HN 36 reikalavimus.

5.1.3. Gaminant produktus Lietuvos Respublikoje uždrausti pesticidai negali būti naudojami kaip biocidiniai priedai [2.32].

5.1.4. Gaminant vidaus apdailai skirtus produktus neturi būti naudojamos polimerinės medžiagos, kurių termooksidinės destrukcijos metu išsiskiria ūmaus poveikio labai toksiškos ir toksiškos cheminės medžiagos.

Duomenys apie produktų termooksidinės destrukcijos metu išsiskiriančias chemines medžiagas turi būti nurodyti produktų saugos duomenų lapuose arba įmonių standartuose [2.5].

5.1.5. Vidaus apdailos medžiagos turi būti tiekiamos rinkai tik tada, kai išsiskiriančių į aplinkos orą cheminių medžiagų kiekiai nebus didesni nei koncentracijos ribinės vertės, nurodytos 1 lentelėje, arba nebus didesnės nei didžiausios leidžiamos koncentracijos [2.29].

5.1.6. Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos, kurie klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, turi būti sandėliuojami pagal pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių reikalavimus [2.9].

5.1.7. Gaminant polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas turi būti laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą [2.6].

5.1.8. Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos, tiekiamos rinkai, turi būti paženklintos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [2.8, 2.12].

5.1.9. Polimerinių baldinių medžiagų gamintojas kiekvieną plokštę arba paką turi paženklinti nenutrinamais ryškiais spaudmenimis arba lipnia etikete, kurioje būtų pateikiama informacija pagal plokštės tipo standarto reikalavimus [2.17, 2.18, 2.22, G.11-G.14, G.18, G.19, G.22].

Medienos smulkinių, plaušų plokštės papildomai gali būti žymimos spalviniais kodais, atitinkančiais A priede pateiktą sistemą.

5.2. Polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų visuomenės sveikatos saugos privalomieji reikalavimai

5.2.1. Produktų skleidžiamo kvapo intensyvumas eksploatacijos metu neturi viršyti dviejų balų pagal penkių balų vertinimo sistemą [G.10].

5.2.2. Iš vidaus apdailai skirtų statybos produktų į standartizuotą oro terpę išsiskiriantys cheminių medžiagų kiekiai turi neviršyti koncentracijų ribinių verčių, pateiktų 1 lentelėje, o neįvardytų lentelėje cheminių medžiagų kiekiai turi neviršyti gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausių leidžiamų koncentracijų [2.29].

 

1 lentelė. Cheminių medžiagų, galinčių išsiskirti iš polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų jų eksploatacijos metu, koncentracijų ribinės vertės [G.10].

 

Cheminės medžiagos pavadinimas

CAS Nr.

Koncentracijos ribinė vertė, mg/m3

1. Acetaldehidas

75-07-7

0,01

2. Acetonas

67-64-1

0,35

3. Amoniakas

13767-16-3

0,04

4. Anglies disulfidas

75-15-0

0,005

5. Akrilaldehidas

107-02-8

0,03

6. Akrilnitrilas

107-13-1

0,03

7. Akrilo rūgštis

79-10-7

0,04

8. Benzenas

71-43-2

0,08

9. 1-Benzfuranas

271-89-6

0,01

10. Butilacetatas

123-86-4

0,1

11. Butilakrilatas

141-32-2

0,0075

12. Butilmetakrilatas

97-88-1

0,15

13. Ciano vandenilis

-

0,002

14. Chlorprenas

126-99-8

0,002

15. 3,4-Diamintoluenas

496-72-0

0,01

16. Dibutilftalatas

84-74-2

0,05

17. Dichloretanas

107-06-2

1

18. Dietilaminas

109-89-7

0,05

19. Dietilenglikolis

111-46-6

0,0002

20. 1-3 Difenilguanidinas

102-06-7

0,01

21. Difenilolpropanas

80-05-7

0,003

22. Dimetilanilinas

95-68-1

0,005

23. Dimetilftalatas

131-11-3

0,05

24. Dioktilftalatas

117-81-7

0,05

25. Dujiniai fluoro junginiai

7782-41-4

0,02

26. Epichlorhidrinas

106-89-8

0,2

27. Etilacetatas

141-78-6

0,1

28. Etilbenzenas

100-41-4

0,02

29. Etilenas

74-85-1

3,0

30. Etilendiaminas

107-15-3

0,2

31. Etilenglikolis

107-21-1

0,3

32. Fenolis

108-92-2

0,003

33. Formaldehidas

500-00-0

0,01

34. Ftalio rūgšties anhidridas

85-44-9

0,02

35. 2-Furaldehidas

98-01-1

0,05

36. Furanas

110-00-9

0,007

37. Heksametilendiaminas

124-09-4

0,001

38. Heksametilendiazicianatas

822-06-0

0,0001

39. Indanas

496-11-7

0,4

40. Indenas

95-13-6

0,1

41. Izobutilo alkoholis

78-83-11

0,1

42. Izopropilbenzenas

98-82-8

0,01

43. -Kaprolaktamas

105-60-2

0,06

44. Ksilenas

95-47-6

0,2

45. p-Ksililendiaminas

539-48-0

0,006

46. M-ksililendiaminas

1477-55-0

0,006

47. Metilacetatas

79-20-9

0,05

48. Metanolis

67-56-1

0,5

49. Metilenchloridas

1665-00-5

0,03

50. Metiletilketonas

79-93-3

0,25

51. Metiletilketono peroksidas

1338-23-4

0,035

52. Metilmetakrilatas

80-62-6

0,01

53. Metiltiolis

74-93-1

0,001

54. Mezitilenas

108-67-8

0,01

55. Naftalenas

91-20-3

0,001

56. Pentanas

100-42-5

0,002

57. Propenas

115-07-01

3,0

58. Psuedokumenas

95-63-6

0,01

59. Sieros rūgšties anhidridas

7446-11-9

0,05

60. Stirenas

100-42-5

0,002

61. Tiuramas

137-26-8

0,003

62. Trichloretilfosfatas*

-

0,01

63. Trichlorpropilfosfatas*

-

0,05

64. Trietilenglikolis

112-27-6

0,3

65. Trikrezolfosfatas

1330-78-5

0,001

66. Tolilnaftilmetanas

496-72-0

0,025

67. Toluenas

108-88-3

0,6

68. Toluilen-2,4-diizocianatas

584-84-9

0,02

69. Toluilen-2,6-diizocianatas

91-08-7

0,02

70. Vinilacetatas

108-05-4

0,15

71. Vinilchloridas

75-01-4

0,005

72. Viniltoluenas

25013-15-4

0,05

1 PASTABA – CAS Nr. – Tarnybos (Chemical Abstracts Service), tvarkančios cheminių medžiagų sąrašą, suteiktas medžiagos registracijos numeris.

2 PASTABA* – CAS numeris šioms cheminėms medžiagoms nesuteiktas.

 

5.2.3. Kai į aplinkos orą išsiskiria kelios vienodo poveikio cheminės medžiagos, vertinamas suminio poveikio rodiklis [2.29].

5.2.4. Sunkiųjų metalų ir kitų elementų išsiskyrimas į standartinę terpę, išreikštas mg/kg, iš popierinių, vinilo, plastikinių sienų apmušalų ritinėliuose neturi viršyti 2 lentelėje nurodytų koncentracijų ribinių verčių [G.25].

 

2 lentelė. Sunkiųjų metalų ir/ar elementų išsiskyrimo iš popierinių, vinilo, plastikinių sienų apmušalų ritinėliuose koncentracijų ribinės vertės.

 

Sunkusis metalas arba elementas

Simbolis

Sunkiojo metalo arba elemento koncentracijos ribinė vertė,

 

 

išreikšta miligramais kilogramui sienų apmušalų, mg/kg

 

 

 

Arsenas

As

8

Baris

Ba

100

Chromas

Cr

60

Gyvsidabris

Hg

20

Kadmis

Cd

25

Selenas

Se

165

Stibis *

Sb

20

Švinas

Pb

90

1 PASTABA – *Stibio koncentracijos ribinė vrtė netaikoma tiems apmušalams, kurie esti atsparūs ugniai, apdoroti stibio preparatais.

2 PASTABA – Bario koncentracijos ribinė vertė nedažytuose sienų apmušaluose – 500 mg/kg.

 

Siekiant gauti koreguotą analitės rezultatą, iš medžiagų analizės rezultatų atimama analizės pataisos reikšmė, pateikta 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Analizės pataisa.

 

Elementas

As

Ba

Cr

Hg

Cd

Se

Sb

Pb

Analizės pataisa (%)

60

30

30

50

30

60

60

30

 

Laikoma, kad medžiaga atitinka Europos standarto reikalavimus [G.25], jeigu koreguotas analizės rezultatas yra mažesnis arba lygus koncentracijų ribinėms vertėms, pateiktoms 2 lentelėje.

PAVYZDYS. Švino analizės rezultatas yra 120 mg/kg.

Analizės pataisa pagal 3 lentelę: 30%.

120 -

120 Í 30

=84 mg/kg.

100

 

Koreguotas analizės rezultatas lygus

 

Laikoma, kad jis atitinka standarto reikalavimus (švino – 90 mg/kg).

5.2.5. Iš popierinių, vinilo, plastikinių sienų apmušalų ritinėliuose galintis išsiskirti formaldehido kiekis neturi viršyti koncentracijos ribinės vertės – 120 mg/kg [G.25].

5.2.6. Vinilchlorido monomero kiekis popieriniuose, vinilo, plastikiniuose sienų apmušaluose ritinėliuose neturi viršyti koncentracijos ribinės vertės – 0,2 mg/kg [G.25].

5.2.7. Polimerinių grindų dangų paviršiaus elektrinio lauko stipris eksploatacijos metu neturi būti didesnis kaip 150 V/cm (15 kV/m) [G.9].

5.2.8. Patalpoms, kurioms keliami ypač griežti švaros reikalavimai (asmens sveikatos priežiūros, maisto pramonės statiniai), bei drėgnų patalpų apdailai turi būti naudojamos bakteriostatiniu ir bakteriocidiniu poveikiu pasižyminčios medžiagos. Paviršiai, padengti šiomis medžiagomis, turi būti atsparūs ploviklių, valiklių ir dezinfekuojamųjų medžiagų, ultravioletinių spindulių poveikiui.

5.2.9. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiami statybos produktai ir baldinės medžiagos turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Vidaus apdailai skirtų statybos produktų naudojimo instrukcijoje turi būti nurodyta:

a) panaudojimo sritis, nurodant pastatų grupę (4 lentelė),

b) paskirtis (naujai statomų, kapitaliai remontuojamų ar eksploatuojamų statinių vidaus apdailai ir kt.),

c) panaudojimo būdas (tepimo, purškimo, panardinimo ar užpylimo),

d) patalpų įsotinimo koeficientas (sienų, lubų, grindų dangos),

e) patalpų eksploatacijos pradžia, baigus apdailos darbus (dažai, lakai, grindų, sienų dangos).

5.2.10. Profesionalams skirti produktai (lakai, dažai, klijai, sandarikliai, medienos antiseptikai, lakų ir dažų valikliai ir kt.) turi būti pateikiami vartotojui kartu su saugos duomenų lapu. Jei šio dokumento originalus tekstas parengtas užsienio kalba, turi būti parengtas autentiškas vertimas į lietuvių kalbą.

5.3. Reikalavimai polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų naudojimui

5.3.1. Atsižvelgiant į statinių paskirtį, naudojant polimerinius statybos produktus, vadovaujamasi higienine pastatų klasifikacija, pateikta 4 lentelėje [G.10].

 

4 lentelė. Pastatų grupės pagal juose esančių žmonių jautrumą cheminei aplinkos taršai ir buvimo juose trukmę.

 

A

B

C

Gyvenamieji namai ir bendrabučiai, kūdikių

Maisto pramonės, prekybos ir

Pramonės įmonių gamybinės,

namai, ikimokyklinės vaikų auklėjimo ir ugdymo

viešojo maitinimo įmonės;

pagalbinės, gamybinės buities

įstaigos, mokyklos, mokyklos-internatai,

viešbučiai, parduotuvės, ryšių ir

patalpos, sandėliai ir kiti objektai.

asmens sveikatos priežiūros įstaigos, neįgaliųjų

buitinių paslaugų įmonės;

 

ir senelių globos įstaigos, sanatorijos, poilsio,

kultūros ir masinių renginių

 

mokymo ir uždaros sporto salės, šių įstaigų

įstaigos, valdymo-administravimo

 

tarnybinės administracinės patalpos, kuriose

įstaigos.

 

nuolat dirbama.

 

 

PASTABA – A grupės pastatų pagalbinių patalpų apdailai gali būti naudojamos ir B grupės pastatų apdailos medžiagos.

 

5.3.2. Reglamentuojant polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų panaudojimo sritį, turi būti laikomasi draudimų ir ribojimų pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 36 [2.30].

5.3.3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų apdailai neturi būti naudojami nitro-celiulioziniai emaliniai dažai [2.26].

5.3.4. Grindų elastingų polimerinių dangų pasirinkimas turi atitikti nustatytą klasifikaciją ir paskirtį, kuri atitinkamais simboliais turi būti pažymėta dangos etiketėje (B priedas) [G.24].

5.3.5. Naudojant sienų apmušalus turi būti atsižvelgta į jų savybes, kurios yra nurodomos dangų ženklinimo aprašymuose (C priedas) [G.26, G.27].

5.3.6. Grindų su polimerine danga šilumos laidumo koeficientas gyvenamosiose (ikimokyklinėse vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigose bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatų) patalpose neturi būti didesnis kaip 12 W/m2C0, viešosios paskirties pastatuose – ne didesnis kaip 14 W/m2C0 [G.10].

5.3.7. Ikimokyklinių vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigų nuolatinio buvimo patalpose – žaidimo, miegamuosiuose kambariuose, fizinio auklėjimo salėse – grindų apdailai neturi būti naudojamos polimerinės dangos [2.28].

5.3.8. Asmens sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo ir mokymo įstaigų patalpose, kurias būtina drėgnai valyti, neturi būti naudojamos polimerinės grindų dangos nelygiu (gauruotu) paviršiumi.

5.3.9. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, kur atliekamos medicininės procedūros (procedūriniai kabinetai, operacinės, gydomosios fizinės mankštos patalpos), grindų apdailai turi būti naudojamos dangos, atsparios mechaniniams veiksniams ir ploviklių bei dezinfekuojamųjų medžiagų poveikiui.

5.3.10. Naudojant produktus statybose ir baldų gamyboje darbo metu turi būti laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų [2.6].

5.3.11. Baigus dažyti, lakuoti, klijuoti dangas, patalpas galima pradėti eksploatuoti tik pasibaigus apdailos medžiagų džiūvimo terminui, jas gerai išvėdinus, kai nebėra specifinio kvapo.

5.4. Reikalavimai medienos smulkinių, plaušų plokštėms ir sluoksniuotajai medienai

5.4.1. Formaldehido, galinčio išsiskirti į patalpos orą iš medienos smulkinių (drožlių, orientuotųjų skiedrantų) plokščių, įmontuotų statybinėse konstrukcijose, kurias veikia patalpos oras, bei iš plokščių, skirtų vaikų ir mokymo įstaigų baldams gaminti, koncentracijos ribinė vertė turi būti ne didesnė kaip 0,01 mg/m3 [G.10].

5.4.2. Korpusiniams baldams gaminti leidžiama naudoti 1 ir 2 klasės medienos smulkinių plokštes, A ir B klasės sausos gamybos plaušų plokštes, klasifikuojamas pagal formaldehido kiekį jose (5 lentelė) – tik su apdailos dangomis, išskyrus nematomus paviršius junginiuose, furnitūros tvirtinimo, įdėjimo skyles, skydų kraštus, kurie uždengiami užpakaline sienele.

 

5 lentelė. Medienos smulkinių ir plaušų plokščių klasifikacija pagal formaldehido kiekį [2.16, 2.22].

 

Plokštės klasė

Plokštės tipas

Formaldehido kiekis (perforatorinė vertė), mg/100 g

1 klasė

Nepadengtos medienos smulkinių

ne daugiau kaip 8

2 klasė

(drožlių, orientuotųjų skiedrantų)

daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 30

 

plokštės *

 

A klasė

Sausosios gamybos medienos

ne daugiau kaip 9

B klasė

plaušų plokštės (MDF) **

ne daugiau kaip 40

 

1 PASTABA – * 10%) smulkinių plokštės, perforatorinė vertė turi būti padauginta iš faktoriaus, apskaičiuoto pagal formulę:HPerforatorinė vertė taikoma plokštėms, kurių drėgnumas 6,5 %. Kai naudojamos kitokio drėgnumo (3%

 

1) F=-0,133H+1,86                                                                    (1),

čia

H – plokštės drėgnumas, procentais.

 

2 PASTABA – ** Perforatorinė vertė taikoma plokštėms, kurių drėgnumas didesnis kaip 6,5%. Sausosios gamybos skirtingo drėgnumo plokščių perforatorinė vertė turi būti dauginama iš faktoriaus, apskaičiuoto pagal šias formules:

 

2) F=-0,133H+1,86                                                                    (2),

čia

H – plokštės drėgnumas, procentais.

 

3) F = 0.636 + 3.12e(-0,346H)                                                         (3),

čia

H – plokštės drėgnumas, procentais.

 

Antroji formulė taikoma tada, kai plokščių drėgnumas 4% ≤ H ≤ 9%.

Trečioji formulė taikoma tada, kai plokščių drėgnumas 4% > H > 9%.

 

5.4.3. Vaikų baldams gaminti neleidžiama naudoti 2 klasės medienos plaušų plokščių ir B klasės sausosios gamybos medienos plaušų plokščių.

5.4.4. Formaldehido išsiskyrimas iš sluoksniuotosios medienos turi neviršyti 6 lentelėje nurodytų formaldehido išsiskyrimo vidutinių verčių, nustatytų dujų analizės metodu [2.25].

 

6 lentelė. Formaldehido išsiskyrimo iš sluoksniuotosios medienos vidutinė vertė ir klasės.

 

Formaldehido išsiskyrimo klasė

Formaldehido išsiskyrimo vidutinė vertė, mg/m2h

1. A

ne daugiau kaip 3,5

2. B

ne daugiau kaip 8

3. C

daugiau kaip 8

PASTABA – Formaldehido išsiskyrimo vidutinė vertė nustatyta dujų analizės metodu po 4 savaičių bandinio kondicionavimo (20±2)° C oro temperatūroje, esant (65±5)% santykiniam oro drėgnumui.

 

5.4.5. Formaldehido išsiskyrimo A klasės sluoksniuotoji mediena gali būti naudojama A grupės pastatų (4 lentelė) žmonių nuolatinio buvimo patalpų vidaus apdailai.

5.4.6. Formaldehido išsiskyrimo B klasės sluoksniuotoji mediena gali būti naudojama B grupės pastatų (4 lentelė) patalpų ir A grupės pagalbinių patalpų apdailai.

5.4.7. Formaldehido išsiskyrimo C klasės sluoksniuotoji mediena gali būti naudojama C grupės pastatų (4 lentelė) vidaus apdailai.

 

VI. POLIMERINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ IR BALDINIŲ MEDŽIAGŲ VISUOMENĖS

SVEIKATOS SAUGOS VERTINIMAS

 

6.1. Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos visuomenės sveikatos saugos aspektu vertinamos pagal šioje higienos normoje nustatytus privalomuosius reikalavimus.

6.2. Gamintojas arba jo įgaliotas juridinis asmuo turi suderinti su Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga naujų polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų techninius reglamentus ir jų keitimus.

6.3. Techniniuose reglamentuose turi būti nurodyti polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų visuomenės sveikatos saugos privalomieji rodikliai, nurodyta produkto potenciali rizika sveikatai ir aplinkai, rodiklių bandymų metodai, rodiklių kontrolės periodiškumas, produktų saugaus laikymo ir naudojimo reikalavimai.

6.4. Ūkio subjektas, tiekiantis Lietuvos Respublikos rinkai produktus, įgaliotai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai privalo pateikti dokumentus, nurodytus šios higienos normos D priede.

6.5. Įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, atlikusi produktų dokumentų visuomenės sveikatos saugos ekspertizę, išduoda ne maisto prekės higieninį pažymėjimą (Forma Nr. 501). Jeigu produktas neatitinka sveikatos saugos reikalavimų, raštu pateikiamos motyvuotos išvados (Forma Nr. 303/3a) ir ne maisto prekės higieninis pažymėjimas neišduodamas [2.7].

6.6. Stokojant produktų visuomenės sveikatos saugai įvertinti reikalingų duomenų, įgaliota įstaiga nustato ir pasiūlo atlikti tikslingus bandymus, jų apimtis ir apie tai raštu informuoja pareiškėją.

6.7. Įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, atlikusi polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų visuomenės sveikatos saugos įvertinimą, yra atsakinga už šio įvertinimo kokybę ir sprendimo pagrįstumą bei jai pateiktos informacijos konfidencialumo išsaugojimą.

6.8. Ūkio subjektas, gaminantis ir/ar tiekiantis rinkai polimerinius statybos produktus ir baldines medžiagas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą.

 

VII. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ EMISIJOS IŠ POLIMERINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ

IR BALDINIŲ MEDŽIAGŲ Į APLINKOS ORĄ NUSTATYMAS

 

7.1. Cheminių medžiagų emisijos į aplinkos orą kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai atliekami produktą pagaminus, laikinai sandėliuojant ir naudojant, vykdant mokslinius tiriamuosius ar eksperimentinius darbus.

7.2. Cheminių medžiagų emisijos į aplinkos orą tyrimus gali atlikti atestuotos arba akredituotos laboratorijos.

7.3. Polimerinių medžiagų bandiniai į laboratoriją turi būti pristatyti pagal bandinių atrinkimo aktą, kuriame nurodoma:

a) tikslus polimerinio statybos produkto ar baldinės medžiagos pavadinimas, tipas, markė,

b) gamintojas (pavadinimas, adresas),

c) paskirtis,

d) pagaminimo data,

e) bandinio kiekis kg, m, m2, m3,

f) bandinį atrinkusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas,

g) bandinio atrinkimo vieta,

h) bandinio atrinkimo data.

7.4. Kartu su produkto bandiniu laboratorijai turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas (teisės aktų nustatyta tvarka) arba techninis reglamentas, produkto receptūra.

7.5. Į laboratoriją tiriamo produkto turi būti pristatyta ne mažiau kaip:

a) 1 m2 – grindų, lubų, sienų apdailai naudojamų medžiagų,

b) 1 m2 – kiliminės dangos,

c) 1 kg – klijų, lakų, dažų, mastikos,

d) 1 m – juostinių gaminių,

e) 0,1 m3 – putplasčio.

7.6. Tyrimai turi būti pradėti ne anksčiau kaip 10 dienų po produkto pagaminimo, o aptikus lakiųjų kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijas, viršijančias didžiausias leidžiamas koncentracijas, tyrimus pakartoti po 2 mėnesių.

7.7. Cheminių medžiagų emisijos į aplinkos orą iš produktų tyrimus atlikti modelinėmis sąlygomis specialiose kamerose (E priedas) arba natūraliomis sąlygomis (F priedas).

______________

A PRIEDAS (informacinis)

 

MEDIENOS SMULKINIŲ, PLAUŠŲ PLOKŠČIŲ SAVANORIŠKO SPALVINIO KODAVIMO SISTEMA

 

A.1. Plokštės papildomai gali būti žymimos spalviniais kodais – vertikaliomis ne siauresnėmis kaip 12 mm pločio juostomis, brėžiamomis arčiau vieno kampo. Kiekvienu atveju naudojamos dvi spalvos: pirmoji spalva nurodo plokštės paskirtį, antroji spalva – plokštės naudojimo sąlygas.

A.2. Medienos smulkinių, plaušų plokščių savanoriško spalvinio kodavimo sistema pateikta A.1 lentelėje.

 

A.1 lentelė. Medienos smulkinių, plaušų plokščių spalvinis kodavimas.

 

Spalva

Plokščių paskirtis ir naudojimo sąlygos

Pirmoji spalva – balta

Bendrosios paskirties

Pirmoji spalva – geltona

Plokštės, veikiamos apkrovos

Antroji spalva – mėlyna

Sausa

Antroji spalva – žalia

Drėgna

Antroji spalva – ruda

Išorei

______________

 

B PRIEDAS (informacinis)

 

GRINDŲ ELASTINGŲ POLIMERINIŲ DANGŲ KLASIFIKACIJA PAGAL PASTATŲ

PASKIRTĮ

 

B.l lentelė. Grindų elastingų polimerinių dangų klasifikacija.

Klasė

Simbolis

Pastatų grupė

Panaudojimo intensyvumas

Panaudojimo intensyvumo apibūdinimas

21

Gyvenamieji pastatai

Saikingas Intensyvus

Neintensyviai, kartais eksploatuojamos patalpos

22

 

Vidutinis

Vidutiniškai intensyviai eksploatuojamos patalpos

23

Intensyvus

Intensyviai eksploatuojamos patalpos

31

Viešosios paskirties pastatai

Saikingas

Neintensyviai, kartais eksploatuojamos patalpos

32

 

 

Vidutinis

Patalpos, kur vyksta vidutiniškai intensyvus judėjimas

33

 

 

Intensyvus

Patalpos, kur vyksta intensyvus judėjimas

34

 

 

Labai intensyvus

Patalpos, kur vyksta labai intensyvus judėjimas

41

Gamybos pastatai (išskyrus sunkiąją pramonę)

Saikingas

Sėdimos darbo vietos, retkarčiais pravažiuoja lengvasis transportas

42

Vidutinis

Stovimos darbo vietos, kur vyksta transporto judėjimas

43

Labai intensyvus

Kitos darbo vietos, kur vyksta intensyvus transporto judėjimas

 

Grindų dangų panaudojimo srities pavyzdžiai:

21, 31 klasė – miegamieji kambariai; 22, 23 klasės – gyvenamieji kambariai, prieškambariai, 31 klasė -konferencijų salės; 32 klasė – mokyklų klasės, nedidelės parduotuvės; 33 klasė – koridoriai, mokyklos, salės, didelės kontoros; 34 klasė – oro uostų salės, prekybos salės; 31, 32 klasės – viešbučiai, mažos kontoros; 33,34 klasės – universalios parduotuvės; 41 klasė – tiksliosios mechanikos darbo patalpos; 43 klasė – gamybos patalpos; 41,42 klasės – elektronikos surinkimo patalpos; 42,43 klasės – sandėliai.

______________

C PRIEDAS (informacinis)

 

MEDŽIAGINIŲ IR PATVARIŲ SIENŲ DANGŲ ŽENKLINIMAS

 

C. 1 lentelė. Medžiaginių (natūralių, ir cheminių pluoštų, verptų ir austų) sienų dangų ženklinimas

,

Ženklo prasmė

Ženklo pavaizdavimas

Žymuo

3. Spalvos atsparumas šviesai

3.2

Patenkinamas

4

3.4

Labai geras

6

4. Sienų apmušalų piešinių atitikimas

4.1

Laisvas

 

4.2

Tiesusis

Sutampa vienodi piešinio tarpai, pvz., kas 50 cm

 

4.3

Pasikartojantis

Nesutampa vienodai pasikartojantys piešinio tarpai, pvz., kas 50/25 cm

 

4.4

Priešingai kaitaliojami ilgiai

 

5. Panaudojimo būdai*

5.1

Klijais tepami sienų apmušalai

5.2

Klijais tepamas dailinamas paviršius

5.3

Sienų apmušalai, sutepti klijais juos gaminant

K

6. Pašalinimo būdai

6.1

Plėšiama

1

6.2

Plaunama

2

6.3

Drėkinama

3

7. Kitos savybės

7.1

Persidengiantys dvigubo pjovimo

 

PASTABA - *Jeigu šios kategorijos simboliai naudojami kombinuotai, pvz., 5.1 ir 5.2, tai būtina simbolius pateikti taip, kaip parodyta, atskiriant juos + ženklu, kurio dydis ekvivalentiškas simbolių dydžiui.

 

C.2 lentelė. Patvarių (atsparių ploviklių, valiklių, dezinfekuojamųjų medžiagų ir UV poveikiui)sienų dangų ženklinimas.

Kategorija ir simbolio numeris

Ženklo prasmė

Ženklo pavaizdavimas

Žymuo

2. Galimybė plauti

2.4

Patvarumas, valant kietu šepečiu

E

3. Spalvos atsparumas šviesai

3.4

Labai geras

6

3.5

Puikus

7

4. Sienų apmušalų piešinių atitikimas

4.1

Laisvas

 

4.2

Tiesusis

Sutampa vienodi piešinio tarpai, pvz., kas 50 cm

 

4.3

Pasikartojantis

Nesutampa vienodai pasikartojantys piešinio tarpai, pvz., kas 50/25 cm

 

4.4

Priešingai kaitaliojami ilgiai

 

5. Panaudojimo būdai*

5.1

Klijais tepami sienų apmušalai

5.2

Klijais tepamas dailinamas paviršius

5.3

Sienų apmušalai, sutepti klijais juos gaminant

K

 

6. Pašalinimo būdai

6.1

Plėšiama

1

6.2

Plaunama

2

6.3

Drėkinama

3

7. Kitos savybės

7.1

Persidengiantys dvigubo f pjovimo

 

7.2

Atsparumas poveikiui

 

PASTABA - * Jeigu šios kategorijos simboliai naudojami kombinuotai, pvz., S.l ir 5.2, tai būtina simbolius pateikti taip, kaip parodyta, atskiriant juos + ženklu, kurio dydis ekvivalentiškas simbolių dydžiui.

Ženklinimo pavyzdžio paaiškinimas:

 

053xl005E7J3

Pirmieji trys skaičiai 053 žymi patvarios ritinėlio dangos plotį - 0,53 m.

Kiti keturi skaičiai xl005 žymi dangos ritinėlio ilgį -10,05 m.

E raidė žymi dangos patvarumą, valant kietu šepečiu.

Skaitmuo 7 žymi puikų dangos atsparumą šviesai.

J raidė rodo, kad klijais tepamas dangos paviršius ir dailinamas paviršius.

Skaitmuo 3 žymi, kad danga pašalinama ją drėkinant.

______________

 

 

D PRIEDAS (privalomasis)

 

POLIMERINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ IR BALDINIŲ MEDŽIAGŲ, TIEKIAMŲ LIETUVOS Respublikos RINKAI, VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGAI VERTINTI REIKALINGI DOKUMENTAI

 

D.1 lentelė. Polimerinių statybos medžiagų tiekiamų Lietuvos Respublikos rinkai, visuomenės sveikatos saugai vertinti reikalingi dokumentai

Dokumento pavadinimas

Polimerinio statybos produkto ir baldinės medžiagos grupės pavadinimas

Lubų, sienų, grindų danga

Dažai, lakai, glaistai, sandarikliai, klijai (statybiniai ir baldiniai)

Medienos antiseptikai

Termoizoliacinės ir akustinės medžiagos

Tekstilinės ir neaustinės baldinės medžiagos

Nepadengtos medienos drožlių plokštes

Orientuotųjų skiedrahtų plokštes

Sausosios gamybos medienos plaušų plokštės

Sluoksniuota mediena

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

L Įmonės standartas (Lietuvos Respublikoje gaminamų produktų)

+

+

+

+

+

+

+

+

+

2. Techninių duomenų lapas arba dokumentas, nurodantis produkto paskirti

+

+

+

+

+

+

+

+

+

3. Saugos duomenų lapas (arba gamintojo pateikti duomenys apie medžiagoje esančias pavojingas chemines medžiagas ir jų kiekius)

-

+

+

+

+

-

-

-

-

4. Produkto atitikties deklaracija

+

+

+

+

+

+

+

+

+

S. Produkto saugos dokumentas

+

+

+

+

+

+

+

+

+

6. Cheminių medžiagų išsiskyrimo j aplinkos orą (mg/m3 arba mg/m2h) tyrimų protokolas *

+

+

-

+

+

-

-

-

+

7. Sunkiųjų metalų kiekio (mg/kg) tyrimų protokolas *

+

tekstiliniai, popieriniai, vinilo sienų apmušalai

+

+

-

-

-

-

-

-

8. Formaldehido kiekio (mg/kg) tyrimų protokolas*

+

-

-

-

-

-

-

-

-

9. Laisvo formaldehido kiekio (mg/100g absoliučiai sausos plokštės) tyrimų protokolas*

 

 

 

 

 

+

+

+

 

10. Vinichlorido kiekio (mg/kg) tyrimų protokolas*

+

vinilo sienų apmušalai, vinilo grindų dangos

-

-

-

-

-

-

-

-

11. Atsparumo ploviklių, valančių ir dezinfekuojančių medžiagų, UV poveikiui bandymų protokolas*

+

dangos, skirtos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, maisto pramonės įstaigos

+

dangos, skirtos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, maisto pramonės įstaigos, baldų dangos, skirtos paviršių, susiliečiančių su maistu, apdailai

-

-

-

-

-

-

-

12. Naudojimo instrukcija lietuvių kalba

+

+

+**

+

+

-

-

-

-

13. Produktų, teikiamų mažmeninei prekybai, etiketė lietuvių kalba

+

+

+

+

+

+

+

+

+

1 PASTABA - * Gali būti pateikiama dokumento atitiktį patvirtinanti kopija.

2 PASTABA - ** Reikalinga medienos antiseptikų, skirtų profesionaliam naudojimui, darbų saugos instrukcija lietuvių kalba.

______________

 

 

E PRIEDAS (informacinis)

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ EMISIJOS TYRIMAI MODELINĖMIS SĄLYGOMIS

 

E.1. Cheminių medžiagų emisijai į aplinkos orą tirti modelinėmis sąlygomis naudojama ne mažesnė kaip 100 l cilindrinė kamera.

E.2. Reikalavimai įrengiant kamerą

E.2.1. Kameros vidinį paviršių iškloti inertine medžiaga (nerūdijantis plienas, stiklas).

E.2.2. Kameros viduje turi būti įtvirtintas tinklelis, ant kurio dedamas bandinys.

E.2.3. Kameroje turi būti įrengtos oro angos ir oras kameros viduje aplink bandinį pučiamas tolygiai.

E.2.4. Ventiliatorių reikia įrengti kameros viduje, o jo variklį palikti išorėje.

E.2.5. Kameros oro kaita turi sudaryti nuo 1,0 iki 0,5 kameros tūrio per valandą. Oro kaita kameroje turi netrukdyti gauti reikiamą tyrimams oro kiekį.

E.2.6. Kamera turi būti izoliuota ir hermetiškai uždaroma, kad jos viduje būtų palaikoma pastovi temperatūra, kuriai reguliuoti įrengtas termoreguliatorius.

E.2.7. Kameros vidaus sieneles reikia išplauti šarminiu plovikliu, paskui perplauti distiliuotu vandeniu ir išdžiovinti, pučiant specialiais filtrais išvalytą šiltą orą.

E.2.8. Kameros švarumui patikrinti turi būti atliekami kontroliniai oro tyrimai, o cheminių medžiagų aptikus oro mėginyje – kamerą reikia valyti pakartotinai.

E.2.9. Į paruoštą kamerą dedamo tiriamojo produkto bandinio matmenys apskaičiuojami pagal formulę:

 

                                     S = V–H                                            (4),

čia:

S – reikalingas bandinio plotas, kvadratiniais metrais,

V – kameros tūris, kubiniais metrais,

H – įsotinimas, kvadratinis metras kubiniam metrui.

 

E.3. Įsotinimas yra apskaičiuojamas, kai žinoma tiriamosios medžiagos paskirtis ir patalpos, kur bus naudojamas produktas, tūris.

 

1 PAVYZDYS

- tiriamosios medžiagos, skirtos grindų dangai, įsotinimą galima apskaičiuoti dalijant vienetą iš patalpų aukščio metrais. Kai patalpų aukštis 2,5 metro, įsotinimas bus 1:2,5=0,4 m2/m3, kai patalpų aukštis 3 metrai – 1:3,0=0,33 m2/m3;

- medžiagos, naudojamos sienų apdailai (dažyti), įsotinimą galima apskaičiuoti ta medžiaga padengtą plotą padalijus iš patalpos tūrio.

 

E.4. Bandinio užpakalinė ir šoninė dalys turi būti izoliuotos medžiaga, nelaidžia lakioms cheminėms medžiagoms (aliuminio folija). Foliją priklijuoti silikatiniais klijais.

E.5. Atliekant lakų, dažų, mastikų bandinių tyrimus, paviršius, imituojantis realų plotą, turi būti padengtas apskaičiuotu bandinio kiekiu.

E.6. Priklausomai nuo gaminio eksploatavimo sąlygų tiriamus bandinius kameroje reikia laikyti parą, palaikant reikiamą oro apykaitą, kai oro temperatūra 20°C ir 40° C arba aukštesnė.

E.7. Oro mėginius reikia paimti po paros termostatavimo atitinkamoje temperatūroje ir atlikti lakiųjų kenksmingų medžiagų tyrimus pagal atitinkamas metodikas.

______________

F PRIEDAS (informacinis)

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ EMISIJOS TYRIMAI NATŪRALIOMIS SĄLYGOMIS

 

F.1. Polimerinių medžiagų tyrimas natūraliomis sąlygomis turi būti atliekamas tam įrengtose arba negyvenamosiose patalpose.

F.2. Oro mėginius reikia imti iš 12 val. nevėdintos patalpos, dviejuose taškuose prie patalpų šildymo įrangos ir gerai vėdinamoje kambario dalyje 0,75 metro ir 1,50 metro atstumu nuo grindų. Tuo pačiu metu paimti kontrolinį atmosferinio (lauko) oro mėginį. Apskaičiuojant galutinį rezultatą, atimti aptiktą cheminės medžiagos koncentraciją kontroliniame mėginyje.

F.3. Imant oro mėginį patalpoje turi būti matuojama temperatūra ir santykinė drėgmė.

F.4. Tyrimus atlikti taikant jautrius metodus, pagal kuriuos galima nustatyti pusę kenksmingos cheminės medžiagos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Aptiktą koncentraciją palyginti su gyvenamosios aplinkos oro vidutine paros didžiausia leidžiama koncentracija.

______________

G PRIEDAS (privalomasis)

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 105: 2001 REIKALAVIMŲ ĮSIGALIOJIMO TVARKA

 

G.1. Lietuvos higienos norma HN 105: 2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ įsigalioja nuo higienos normos įsigaliojimo datos, išskyrus:

G.1.1. IV skyriaus 4.5.3 punktą, kuris įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.,

G.1.2. IV skyriaus 4.5.4 punktą, kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.,

G.1.3. V skyriaus 5.18 punktą, kuris pagal nuorodą 2.12 įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.,

G.1.4. V skyriaus 5.2.10 punktą, kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.,

G.1.5. D priedo (privalomasis) D.1 lentelės 3 punktą (saugos duomenų lapas), kuris įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 4 d.

______________

H PRIEDAS (informacinis)

 

LITERATŪRA

 

G.1. Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/106/EEC „Dėl Valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suderinimo“ = Council Directive 89/106/EEC of 21 December 1988 on approximation of laws, regulations and administrative provisions of the Member States relating to construction products (OJ 1998, L 40, vol. 32).

G.2. Tarybos 1992 m. birželio 29 d. Direktyva 92/59/EEC „Dėl bendros gaminių saugos“ = Council Directive of 92/59/EEC of 29 June 1992 on general product safety (OJ L 228 11 08 1992).

G.3. Oro kokybės vadovas. PSO Europos regioninis biuras: Kopenhaga, 1987=Air Quality Guidelines for Europe. – WHO Regional Office for Europe: Copenhagen, 1987.

G.4. Patalpų oro kokybė: neorganiniai pluoštai ir kitos dalelės. PSO Europos regioninis biuras, Kopenhaga, 1991 = Indoor air quality: inorganic fibres and other particulate metters. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 1991.

G.5. J. D. Gubernski, V. K. Pickevič. Žmogaus būstas, 1991 (rusų k.).

G.6. Z. G. Guričeva, L. I. Petrova, L. V. Suchareva, N. S. Maksimova. Plastmasių sanitarinė-cheminė analizė, 1977 (rusų k.).

G.7. S. Brooks, M. Gochfeld, J. Herzstein, R. J. Jackson, M. B. Schenker. Aplinkos medicina, Mosly, 1995 = S. Brooks, M. Gochfeld, J. Herzstein, R. J. Jackson, M. B. Schenker. Environmental medicine, Mosly, 1995.

G.8. HN 03-0009-91. Leistinų naudoti polimerinių statybinių medžiagų ir konstrukcijų sąrašas.

G.9. Polimerinių medžiagų panaudojimo statyboje ir baldų gamyboje sanitarinės taisyklės ir normos. Higieniniai reikalavimai Nr. 6027 A-91.

G.10. Polimerinių medžiagų, naudojamų statyboje ir baldų gamyboje, sanitarinio-higieninio įvertinimo instrukcija Nr. 6035 A-91.

G.11. LST EN 312-4:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 4-oji dalis. Reikalavimai apkrovų veikiamoms plokštėms, naudojamoms sausoje aplinkoje.

G.12. LST EN 312-5:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 5-oji dalis. Reikalavimai apkrovų veikiamoms plokštėms, naudojamoms drėgnoje aplinkoje.

G.13. LST EN 312-6:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 6-oji dalis. Reikalavimai didelių apkrovų veikiamoms plokštėms, naudojamoms sausoje aplinkoje.

G.14. LST EN 312-7:1998. Smulkinių plokštės. Techninės sąlygos. 7-oji dalis. Reikalavimai didelių apkrovų veikiamoms plokštėms, naudojamoms drėgnoje aplinkoje.

G.15. LST EN 622-2:1998. Plaušų plokštės. Techninės sąlygos. 2-oji dalis. Reikalavimai kietosioms medienos plaušų plokštėms.

G.16. LST EN 622-3:1998. Plaušų plokštės. Techninės sąlygos. 3-ioji dalis. Reikalavimai vidutinio kietumo medienos plaušų plokštėms.

G.17. LST EN 622-4:1998. Plaušų plokštės. Techninės sąlygos. 4-oji dalis. Reikalavimai minkštosioms medienos plaušų plokštėms.

G.18. LST EN 622-5:1998. Plaušų plokštės. Techninės sąlygos. 5-oji dalis. Reikalavimai sausosios gamybos medienos plaušų plokštėms.

G.19. LST EN 300:1999. Orientuotosios skiedrantų plokštės (OSB). Apibrėžimai, klasifikacija ir techniniai reikalavimai.

G.20. LST EN 636-1:2000. Sluoksniuotoji mediena. Techniniai reikalavimai. 1-oji dalis. Reikalavimai sluoksniuotajai medienai, naudojamai sausoje aplinkoje.

G.21. LST EN 636-2:2000. Sluoksniuotoji mediena. Techniniai reikalavimai. 2-oji dalis. Reikalavimai sluoksniuotajai medienai, naudojamai drėgnoje aplinkoje.

G.22. LST EN 636-3:2000. Sluoksniuotoji mediena. Techniniai reikalavimai. 3-ioji dalis. Reikalavimai sluoksniuotajai medienai, naudojamai išorinėje aplinkoje.

G.23. LST 1541:1998. Baldai. Medienos ir polimerinės medžiagos. Formaldehido ir kitų kenksmingųjų cheminių medžiagų išsiskyrimo klimatinėse kamerose nustatymas.

G.24. EN 548:1997. Grindų elastingos dangos – Vienspalvio ir dekoratyvio linoleumo techninė specifikacija = Resilient floor coverings – Specification for plain and decorative linoleum.

G.25. EN 233:1999/A1:1996. Sienų apmušalai ritinėliuose – Baigtų sienų apmušalų, vinilo ir plastikinių sienų apmušalų techninė specifikacija = Wallcoverings in roll form – Specification for finished wallpapers, wall vinyls and plastics wallcoverings.

G.26. EN 259:1991. Sienų apmušalai ritinėliuose – Patvarių sienų apmušalų techninė specifikacija = Wall coverings in roll form – Specification for heavy duty wall coverings.

G.27. EN 266:1991. Sienų apmušalai ritinėliuose – Tekstilinių sienų apmušalų techninė specifikacija = Wall coverings in roll form – Specification for textile wall coverings.

G.28. EN 12149:1997. Sienų apmušalai ritinėliuose – Sunkiųjų metalų ir tam tikrų kitų elementų migracijos, vinilo chlorido monomero ir formaldehido išskyrimo nustatymas = Wallcoverings in roll form – Determination of migration of heavy metals and certain other elements, of vinyl chloride monomer and of formaldehyde release.

G.29. ENV 13419-1: 1999. Statybos produktai – Lakių organinių junginių nustatymas – 1-oji dalis: Emisijos tyrimo kameros metodas = Building products – Determination of the emission of volatile organic compounds – Part 1: Emission test chamber method.

G.30. ENV 13419-2:1999. Statybos produktai – Lakių organinių junginių nustatymas – 2-oji dalis: Ląstelinis emisijos tyrimo metodas = Building products – Determination of the emission of volatile organic compounds – Part 2: Emission test cell method.

G.31. ENV 13419-3:1999. Statybos produktai – Lakių organinių junginių nustatymas – 3-ioji dalis: Mėginių ėmimo, laikymo ir paruošimo tyrimams procedūra = Building products – Determination of the emission of volatile organic compounds – Part 3: Procedure for sampling, storage of samples and preparation of the test specimens.

G.32. ISO 15234:1999. Dažai ir lakai – Formaldehidą skleidžiančių gruntinių medžiagų ir melamino putų tyrimas – Nuolatinės koncentracijos formaldehido nustatymas mažoje tyrimo kameroje = Paints and varnishes – Testing of formaldehyde – emitting coatings and melamine foams – Determination of the steady – state concentration of formaldehyde in a small test chamber.

G.33. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Vilnius, 1997.

G.34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 108 „Dėl higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 25-271).

G.35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 360 „Dėl organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.03.02:1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 98-2832).

G.36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 360 „Dėl organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.01.04:1999 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas“ ir „CE“ ženklinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 98-2832).

G.37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 420 „Dėl techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-215).

G.38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos produktų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 50-1452).

G.39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2000 „Statybos produktų sertifikavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3471).

G.40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152).

G.41. HN 3-1992. Bendrieji sudarymo, išdėstymo ir įforminimo reikalavimai (Žin., 1992, Nr. 5).

______________