LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS (ŠILUMOS, ELEKTROS, DUJŲ IR NAFTOS TIEKIMO TINKLŲ) SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. birželio 11 d. Nr. 4-240/D1-330

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi ir vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 9.2 punktą,

tvirtiname Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama).

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 4-240/D1-330

 

INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS (šILUMOS, ELEKTROS, DUJŲ IR NAFTOS TIEKIMO TINKLŲ) SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja šių specialiųjų planų (toliau – Planai) rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo reikalavimus.

2. Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, Planų rengėjams, Planų sprendinius derinančioms, tvirtinančioms ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) (toliau – Tinklų plėtra) planavimo procese ir procedūrose.

3. Planai rengiami, kai:

3.1. juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;

3.2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;

3.3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Planų lygmenys pagal jų sprendinius tvirtinančią instituciją yra:

4.1. Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė);

4.2. Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos);

4.3. savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius).

5. Planų lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra:

5.1. nacionalinis – rengiami visai valstybės teritorijai;

5.2. regiono – rengiami valstybės teritorijos dalims, išsiskiriančioms administraciniu (apskritys) ar principiniu funkciniu bendrumu;

5.3. rajono – rengiami regionų dalims, išsiskiriančioms administraciniu (savivaldybės) ar konkrečiu funkciniu bendrumu.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) apibrėžtas sąvokas.

 

II. PLANAVIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS

 

7. Planavimo tikslas – planuojamoje teritorijoje nustatyti Tinklų plėtros prioritetines kryptis, užtikrinant darnią Tinklų plėtrą, ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones bei kitus reikalavimus.

8. Planavimo objektas – šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklai (toliau – Tinklai).

 

III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS

 

9. Planavimo organizatoriai yra:

9.1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

9.2. savivaldybių administracijų direktoriai;

9.3. juridiniai asmenys.

10. Planų rengėjai parenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir kitų teisės aktų reikalavimais.

11. Planus rengti turi teisę:

11.1. atitinkamos kvalifikacijos energetikos srityje aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai; o tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą,– atestuotas specialistas;

11.2. juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atitinkamos kvalifikacijos energetikos srityje aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas; o tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą,– atestuotas specialistas.

12. Planų rengimą finansuoja planavimo organizatorius iš valstybės, savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų.

 

IV. PLANAVIMO PROCESAS

 

13. Planavimo procesas pradedamas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai, kai rengiami nacionalinio arba regiono lygmens Planai, arba savivaldybės tarybai, kai rengiami rajono lygmens Planai, priėmus sprendimą dėl Planų rengimo arba keitimo.

14. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, Planų rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai.

15. Parengiamojo etapo metu:

15.1. Planavimo organizatorius raštu kreipiasi į institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatytus reikalavimus. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti planavimo dokumentus, tačiau apie tai per 5 darbo dienas nuo sąlygų išdavimo termino pabaigos raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.

15.2. Planavimo sąlygas nacionalinio lygmens Planams rengti išduoda:

15.2.1. Ūkio ministerija;

15.2.2. Aplinkos ministerija;

15.2.3. Kultūros ministerija;

15.2.4. apskrities viršininkai.

15.3. Planavimo sąlygas regiono lygmens Planams rengti išduoda:

15.3.1. Ūkio ministerija;

15.3.2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas;

15.3.3. apskrities viršininkas arba savivaldybės administracijos direktorius;

15.3.4. Visuomenės sveikatos centras;

15.3.5. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;

15.3.6. planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų, naftos įmonės;

15.3.7. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys.

15.4. Planavimo sąlygas rajono lygmens Planams rengti išduoda:

15.4.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas;

15.4.2. apskrities viršininkas arba savivaldybės administracijos direktorius;

15.4.3. Visuomenės sveikatos centras;

15.4.4. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;

15.4.5. planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų, naftos įmonės;

15.4.6. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys.

15.5. Planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus užsako atlikti tyrimus, viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl Planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Planų rengėjais, jiems pateikia planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, atliktų energetikos ūkio mokslinių tyrimų ataskaitas ir studijas bei energetikos įmonių plėtros planus.

16. Planų rengimo etapą sudaro:

16.1. esamos būklės analizės stadija – atliekamas planuojamoje teritorijoje esamų Tinklų būklės bei jų plėtros poreikio ir galimybių vertinimas;

16.2. koncepcijos rengimo stadija:

16.2.1. nustatomi Tinklų plėtros prioritetai ir parengiami perspektyviniai Tinklų išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai;

16.2.2. nustatomos Tinklų plėtrai reikalingos teritorijos;

16.2.3. atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

16.3. sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami Tinklų plėtros sprendiniai ir nustatomi planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

17. Planų sprendiniai pateikiami brėžiniuose ir aiškinamajame rašte:

17.1. brėžinyje pateikiamos Tinklų plėtros schemos ir rezervuojamos teritorijos Tinklų plėtrai. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiami du ar daugiau brėžinių. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, jeigu jos nėra – naujausių topografinių žemėlapių pagrindu. Rekomenduojami sprendinių grafinės dalies kartografiniai masteliai nacionalinio lygmens Planams M 1:300 000–500 000, regiono – M 1:100 000–200 000, rajono – M 1:10 000–25 000. Brėžinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti Laikinajame detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (Žin., 1999, Nr. 109-3198; 2002, Nr. 62-2535; 2004, Nr. 79-2809), nustatytus reikalavimus;

17.2. aiškinamajame rašte pateikiami Plano esamos būklės analizės rezultatai, pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota Plano rengimo metodika ir kiti su Plano rengimu susiję paaiškinimai.

18. Planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

19. Jei pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas Planų rengimo metu.

20. Planų sprendinių viešą svarstymą organizuoja planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099), reikalavimais.

21. Derinimui pateikiami Planų sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai), visuomenės dalyvavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos. Planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais bendrojo teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo.

22. Planų sprendiniai tikrinami vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756). Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Plano tvirtinimo yra neigiama, Planas tvirtinti neteikiamas.

23. Viešai apsvarstyti, suderinti ir patikrinti Planai teikiami tvirtinimui:

23.1. nacionalinio arba regiono lygmens – Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai;

23.2. rajono lygmens – savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui.

24. Planai pateikiami teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo. Planai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043) ir kitų teisės aktų reikalavimais.

 

V. PLANų SUDĖTIS, GALIOJIMAS IR KEITIMAS

 

25. Planai rengiami 3 egzemplioriais, juos sudaro sprendiniai (grafinė dalis – brėžiniai ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas) bei planavimo procedūrų dokumentai.

26. Planavimo procedūrų dokumentai yra šie:

26.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Planų rengimo;

26.2. planavimo sąlygos;

26.3. planavimo darbų programa;

26.4. sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita;

26.5. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme;

26.6. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, jei tai numatyta teisės aktuose;

26.7. viešo svarstymo ataskaita;

26.8. derinimo ir išvadų dokumentai;

26.9. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

27. Sprendimas dėl nacionalinio ir regiono lygmens Planų patvirtinimo skelbiamas „Valstybės žiniose“, sprendimas dėl rajono lygmens Planų patvirtinimo skelbiamas vietinėje spaudoje.

28. Patvirtinti Planai galioja neterminuotai.

29. Planų keitimo procesui (rengimui, svarstymui, derinimui, tikrinimui, tvirtinimui) taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir Planų rengimui.

30. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Planais teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje.

31. Plano sprendinių įgyvendinimą kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Planų rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.

33. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

34. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais.

35. Ginčus dėl nacionalinio ir regiono lygmens Planų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ginčus dėl rajono lygmens Planų – apskrities viršininko administracija pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906), reikalavimus.

36. Ginčus dėl Taisyklių 35 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________