Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-483
2013 m. gegužės 22 d. Nr. 425
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. SV-S-218 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-483 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemones dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti išimtinių sąlygų gamintojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybą iš saulės šviesos energijos iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo. Šie gamintojai, pradėję plėtoti projektus, galės juos baigti taikant fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, galiosiančius leidimų gaminti elektros energiją išdavimo dieną. Taip pat nurodoma, kad Įstatymo projekte nesiekiama pakeisti veiklos sąlygų gamintojams, kurie jau gamina elektros energiją iš saulės šviesos energijos.
1.2. Priėmus šį įstatymą, būtų keičiamas esamas teisinis reguliavimas ir panaikinama galimybė vienai gamintojų grupei (saulės šviesos energijos) taikyti fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo suteiktą 12 metų laikotarpiui, ir taip galbūt pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teisėtų lūkesčių principą aiškina kaip valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, tai yra asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
1.3. Priėmus šį įstatymą, gali būti pažeistas ir konstitucinis lygiateisiškumo principas, nes išskiriama viena energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų grupė (saulės šviesos energijos) iš kitų gamintojų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas yra pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
1.4. Priėmus šį įstatymą, iš principo būtų pažeistas darnios energetikos plėtros užtikrinimas, tai yra stabdyta atsinaujinančių išteklių energetikos ir išskirtinai saulės energetikos plėtra, be to, pažeisti gamintojų, kurie jau gamina elektros energiją iš saulės šviesos energijos, teisėti lūkesčiai, kuriems kompensuoti prireiktų nemažai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų.
2. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
„8. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo konkurso būdu ar teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, ar leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.“
3. Papildyti 20 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Gamintojui, turinčiam šio straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.“
3. Papildyti Įstatymo projektą 2 straipsniu:
4. Svarstant Įstatymo projektą, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-561) nuostatas, reglamentuojančias išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra, kompensavimą.
5. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. balandžio 23 d. išvadoje pateiktoms pastaboms dėl Įstatymo projekto.
Finansų ministras, pavaduojantis
Ministrą Pirmininką Rimantas Šadžius
Energetikos ministras Jaroslav Neverovič