LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2001 M. RUGPJŪČIO 29
D. ADMINISTRACINĖS BYLOS Nr. A7-750/2001 NUTARTIS
Vilnius 2001 m. rugpjūčio 29 d.
Teisėjas pirmosios instancijos teisme R. Mitkus
Pranešėjas apeliacinės instancijos teisme G. Kryževičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
G. Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), N. Piškinaitės ir A. Ablingio,
sekretoriaujant R. Barysaitei,
dalyvaujant pareiškėjai – Vyriausybės atstovei Kauno apskrityje R. Maslauskienei,
atsakovo Kauno m. savivaldybės tarybos atstovui N. Simanavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno m. savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskričiai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti:
1) ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai;
2) ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjas prašymą pagrindė šiais motyvais. Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 „Dėl atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos“ patvirtino Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką, o antruoju sprendimo punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimams prilygstančius sprendimus, išskyrus sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, kitų bendrovių steigimo ir akcijų įsigijimo. Sprendimo pirmuoju punktu patvirtintos tvarkos nuostata, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą). Sprendimu patvirtintos Atstovavimo tvarkos V skirsnyje nustatyta, kad Kauno miesto valdyba priima sprendimus 9.1-9.6 punktuose numatytais atvejais, o Kauno miesto meras – 11.1-11.3 punktuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžiama turto valdytojo sąvoka. Tai valstybinės valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus. Pagal 8 straipsnio 1 dalį savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą nuosavybės teise, o pagal šio straipsnio 2 dalį subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai). Savivaldybių institucijų kompetencija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Šio įstatymo 17 straipsnyje yra apibrėžti tarybos įgaliojimai, 19 straipsnyje -valdybos įgaliojimai, o 21 straipsnyje – mero įgaliojimai. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą viešasis administravimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų veikla, tai tiek savivaldybės taryba, tiek valdyba, tiek meras gali ir privalo veikti bei vykdyti savo funkcijas pagal apibrėžtą kompetenciją. Tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme savivaldybės institucija, kuri turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, yra įvardijama savivaldybės taryba. Akcinių bendrovių akcijos, kurių savininkė yra savivaldybė, yra savivaldybės finansinis turtas. Savivaldybė, kaip bet kuris kitas akcininkas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis akcininko teisėmis. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnį bendrovės steigėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, o kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, kad savivaldybės turto akcininko funkcijas įgyvendina taryba, tik ši institucija, kaip juridinis asmuo, gali būti bendrovės steigėja ir akcininke. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 32 dalį, jeigu bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Todėl savivaldybės tarybos, o ne valdybos sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Analogiški teiginiai taikytini ir mero institucijai bei galimybei merui priimti sprendimus dėl įgaliojimo vienokiu ar kitokiu būdu balsuoti akcininkų susirinkimuose valstybės tarnautojui, atstovaujančiam savivaldybei.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2001 07 02 sprendimu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktą pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai ir jį panaikino, taip pat pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktus ir juos panaikino.
Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1) Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 2 punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, išskyrus sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, kitų bendrovių steigimo ir akcijų įsigijimo.
Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pasakyta, kad turto valdytojas – valstybės valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje yra išvardyti savivaldybės tarybos įgaliojimai. Šio straipsnio 21 punktas numato, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, o 22 punkte įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise. Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 25 punkte numatė išimtį, kai savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės valdybai spręsti klausimą, priskirtą savivaldybės tarybos kompetencijai. Tokios išimties buvimas leidžia daryti išvadą, jog visi atvejai, kai savivaldybės taryba gali pavesti kitoms vietos savivaldos institucijoms spręsti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti specialiai aptarti įstatyme. Priešingu atveju savivaldybės taryba galėtų bet kurį savo kompetencijos klausimą pavesti spręsti savivaldybės valdybai arba merui. Pagal prašymo padavimo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrovės steigėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, o kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybei bendrovėje atstovauja savivaldybės institucija. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams, o pagal 17 straipsnio 1 dalį akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tik savivaldybės tarybos sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Kauno miesto savivaldybės taryba neteisėtai 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 2 punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams, prilygstančius sprendimus, todėl yra pagrindas šį punktą pripažinti prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
2) Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 1 punktu patvirtino Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką. Tvarkos 2 punktas numato, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), bei nustatė reikalavimus deleguojamiems asmenims. Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovės ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 9 punkte yra numatyti Kauno miesto valdybos įgaliojimai, kai savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/10 akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punkte numatyta, kad Kauno miesto valdyba įgalioja valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus jos kompetencijai. Tvarkos 11 punkte numatyti Kauno miesto mero įgaliojimai atstovaujant savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.
Aukščiau išdėstyta Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad ir bendrovėse, kuriose savivaldybė valdo nuosavybės teise ne visas akcijas arba valdo akcijas valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja taryba ir tik ji gali įgalioti savivaldybės tarnautoją atstovauti savivaldybei. Kauno miesto taryba neteisėtai perdavė savo kompetencijai priskirtus įgaliojimus Kauno miesto valdybai ir merui, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai pripažintini prieštaraujančiais Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai ir laikytini panaikintais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovas Kauno miesto taryba apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2001 07 02 sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 04 26 sprendimas Nr. 96 neprieštarauja LR vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d., kuri numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba; LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 11 d., kur pasakyta, kad turto valdytojas – valstybės valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo; to paties įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, kur numatoma, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) Ginčijamu sprendimu Kauno miesto taryba neperduoda valdybai ir merui įstatymuose numatytos nuosavybės teisės, atvirkščiai – teismo sprendimas apriboja tarybos, kaip savininko, teisę laisvai valdyti savo turtą deleguojant valdymo ir disponavimo teisę miesto valdybai ir merui. Tuo pažeidžiami ir savivaldybės institucijų veiklos laisvės ir savarankiškumo principai, įtvirtinti LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 p. Nė viena iš anksčiau išvardytų įstatymų nuostatų tarybai nedraudžia įgalioti savivaldybės institucijas atlikti tam tikrus su turto valdymu ir disponavimu susijusius veiksmus. Teismas neįvertino LR vietos savivaldos įstatymo 34 str. 1 d., kuri suteikia teisę tarybai savo sprendimais nustatyti savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką.
2) Teismas pateikė kaip pavyzdį LR vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 25 punktą, kuris numato išimtį, kai savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės valdybai spręsti klausimą, priskirtą savivaldybės tarybos kompetencijai. Teismas klaidingai daro prielaidą, kad tokios išimties buvimas įstatyme „leidžia daryti išvadą, jog visi atvejai, kai savivaldybės taryba gali pavesti kitoms vietos savivaldos institucijoms spręsti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti specialiai aptarti įstatyme“. Šio įstatymo 19 ir 21 straipsniuose pateiktas institucijų kompetencijai priskirtų funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Be to, LR CPK neleidžia teismui priimant sprendimą vadovautis prielaidomis (LR Aukščiausiojo Teismo senato 1997 06 13 nutarimas Nr. 5).
3) Teismas neįvertino vietos savivaldos įstatymo 17 str. 23 p., kuriame įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės taryba „turi teisę priimti sprendimus dėl [...] akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo reorganizuojant ir likviduojant“. Įvertinant LR akcinių bendrovių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatą, kad „kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti jos akcininkas“, aišku, jog pagal vietos savivaldos įstatymo 17 str. 23 p. savivaldybės taryba turi teisę dalį akcininko funkcijų perduoti kitoms savivaldybės institucijoms. Vadovaudamasi tuo, Kauno miesto taryba ir pavedė vykdomosioms savivaldos institucijoms priimti visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo, likvidavimo bei dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, kitų bendrovių steigimo ir akcijų įsigijimo.
4) Vadovaudamasi aukščiau išvardytais įstatymais, 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė galiojantį nutarimą Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“, kurio teisėtumu nebuvo suabejota. Šios tvarkos 1 p. nurodyta, jog „institucijos gali vadovautis šia tvarka, priėmusios atitinkamą sprendimą“. Vadovaudamasi analogijos principu, Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. ir priėmė sprendimą Nr. 96.
5) Teismas, vadovaudamasis 1994 m. liepos 5 d. LR akcinių bendrovių įstatymu Nr. I-528, padarė įstatymo nuostatoms priešingas išvadas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybei bendrovėje atstovauja savivaldybės institucija. Teismas visiškai klaidingai aiškina, kad „savivaldybės institucija“ gali būti tik miesto taryba. LR vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. pateikia „savivaldybės institucijos“ apibrėžimą – „atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba, meras, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas“. Be to, šiame straipsnyje nurodoma, jog šios institucijos yra atsakingos už savivaldos teises ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.
Kauno m. tarybos atstovas N. Simanavičius, palaikydamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašo jį tenkinti dėl skunde nurodytų motyvų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII- 2018 redakcija) 17 str. 23 p. nuostatos, jog taryba turi teisę dalį akcinių bendrovių steigėjo teisių perduoti kitoms savivaldybės institucijoms, taip pat Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ nustatytų atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse principų.
Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje R. Maslauskienė apeliacinės instancijos teisme prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija konstatuoja:
Kauno m. savivaldybės tarybos apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimas pakeičiamas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas, pavedęs Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, pripažintas prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai bei panaikintas, paliekama nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2 punkto nuostata, numatanti, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), panaikinama ir ši norminio akto dalis pripažįstama teisėta, prašymas dėl jos panaikinimo atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2 punkto nuostata, numatanti teisę deleguoti į bendrovių valdymo organus nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis, ir 2.1-2.4 p. įtvirtinti reikalavimai deleguotiems asmenims, prieštarauja įstatymams ir panaikinta, paliekama nepakeista.
Teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 9 punktas, numatantis Kauno miesto valdybos įgaliojimus, ir 11 p., numatantis Kauno miesto mero įgaliojimus, kai savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/10 akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams ir panaikinti, paliekama nepakeista.
Teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punktas, numatantis Kauno miesto valdybos teisę įgalioti valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus jos kompetencijai, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir panaikinta, panaikinama ir pripažįstama, jog ši teisės akto dalis teisėta, o prašymas dėl jos panaikinimo atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 3 p.).
Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punkto, pavedančio Kauno miesto valdybai priimti akcinių) bendrovių ir uždarųjų akciniu bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, prieštaravimo aukštesnės galios norminiams aktams.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad turto valdytojas – „(...) savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo“. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus.
Vietos savivaldos įstatymo 17 str., apibrėžiančio savivaldybės tarybos kompetenciją, 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, o remiantis 22 p. – savivaldybės taryba „priima sprendimus dėl (...) valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise“.
Pagal ginčijamo norminio pobūdžio teisės akto priėmimo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrovės steigėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, o kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybei bendrovėje atstovauja savivaldybės institucija, o įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai vertindamas savivaldybės nuosavybės teisių į priklausantį turtą įgyvendinimą reglamentuojančių normų, įtvirtintų Vietos savivaldos įstatyme ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, padarė teisingą išvadą, kad tik savivaldybės tarybos sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams, todėl teisingai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba neteisėtai 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 2 punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, pagrįstai pripažino jį prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai bei jį panaikino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovo argumentai, jog dalies steigėjo – savivaldybės tarybos, funkcijų, taip pat ir priiminėti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams prilygstančius sprendimus, perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms teisė tarybai suteikta Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2018 redakcija) 17 str. 23 p., kuriuo ir buvo remtasi priimant 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktą, pavedantį Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, yra nepagrįsti.
Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2018 redakcija) 17 str. 23 p. nereguliuoja teisinių santykių, kuriems reglamentuoti skirtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas.
Tokia išvada darytina įvertinus savivaldybei priklausančių nuosavybės teisių įgyvendinimo teisinio reguliavimo mechanizmą.
Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo teisės delegavimas reiškia išimtinių savivaldybės tarybai priklausančių savininko funkcijų perleidimą (Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d., 12 str. 1 d.), o ne atstovavimo teisės įgyvendinimo realizavimą remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 17 str.
Dėl Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2 punkte įtvirtintų nuostatų atitikimo aukštesnės galios norminiams teisės aktams.
Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b.1.7) 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos (toliau tekste – Tvarkos) 2 punkte numatyta, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas jį valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą). Taip pat nustatyti reikalavimai deleguojamiems asmenims.
Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 17 str. 1 d. yra nustatyta, jog akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. To paties straipsnio 3 d. nurodoma, jog valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms bendrovėje LR Vyriausybės nustatyta tvarka gali atstovauti ir būti bendrovės valdymo organų nariais įgalioti valstybės ar savivaldybių valdininkai, valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojai.
Taigi ABĮ numato akcininko teisę veikti per įgaliotinį bei valstybės ir savivaldybės nuosavybės teisėmis priklausančių akcijų atstovavimo bendrovėse subjektų ratą. Tokią teisę pagal įstatymą turi: 1. įgalioti valstybės ar savivaldybių valdininkai; 2. valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojai.
Pagal Tvarkos 2 punktą bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras. Čia pat apibrėžiamas ir fizinių asmenų, veikiančių bendrovėse įgaliotinio vardu, ratas bei tokių įgalinimų suteikimo formos reikalavimai: valdyba ir meras savo sprendimais bei potvarkiais suteikia valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguoja valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus.
Akcininko teisių per civilinį teisinį įgaliotinių institutą įgyvendinimo reglamentavimas:
savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, kurie savo sprendimais bei potvarkiais suteikia valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguoja valstybės tarnautojus į bendrovių valdymo organus, – neprieštarauja pareiškėjos nurodytiems Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d., 19 str., 21 str., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 1 d., 8 str. 1 d. 1 p., šio straipsnio 2 d., ABĮ 3 str. 1 d., 4 str. 1 ir 3 dalims, 17 str. 1 d.
Tuo tarpu nuostata, kad deleguoti į bendrovių valdymo organus galima ne tik valstybės tarnautojus, bet ir nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis, neatitinka ABĮ 17 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės, jog bendrovių valdymo organų nariais gali būti tik įgalioti savivaldybių valdininkai, valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojai, o ne visi, kaip nurodyta Tvarkos 2 p., fiziniai asmenys.
Kadangi reikalavimai, numatyti Tvarkos 2.1 – 2.4 p., taikomi ne tik savivaldybių tarnautojams ir valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojams, bet ir kiekvienam fiziniam asmeniui, Tvarkos 2.1- 2.4 p. taip pat prieštarauja ABĮ 17 str. 3 d. įtvirtintai taisyklei, jog bendrovių valdymo organų nariais gali būti tik įgalioti savivaldybių valdininkai, valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojai, o ne visi, kaip nurodyta Tvarkos 2 p., fiziniai asmenys.
Dėl Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 9 punkto, numatančio Kauno miesto valdybos įgaliojimus, ir 11 p., numatančio Kauno miesto mero įgaliojimus, kai savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/10 akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams.
Akcinių bendrovių įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, jog akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį akcininkų susirinkimuose ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Įgaliojimo turinio ABĮ nereglamentuoja. Civilinio kodekso, galiojusio Tvarkos priėmimo metu, 398 str. 1 d. buvo nustatyta, jog įgaliotinis privalo atlikti pavestus jam veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus. Tokia pareiga kyla ne tik pagal sandorį, bet ir iš administravimo akto (CK 4 str.). Ši nuostata leidžia padaryti išvadą, kad savivaldybės taryba – akcininkas, įgyvendindamas ABĮ 17 str. 1 d. numatytą teisę veikti per įgaliotinį, savo sprendimais privalo apibrėžti nurodymų, kaip įgaliotinis privalo veikti, t. y. balsuoti, turinį. Todėl įgaliojimų suteikimas valdybai ir merui savo nuožiūra priimti sprendimus atitinkamai Tvarkos 9 p. ir 11 p. numatytais klausimais prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 1 d., 8 str. 1 d. 1 p., šio straipsnio 2 d., ABĮ 3 str. 1 d., 4 str. 1 ir 3 dalims, 17 str. 1 d.
ABĮ 17 str. 1 d. ir CK 398 str. 1 d. įtvirtintų normų vertinimas, be to, įgalina konstatuoti, jog VSĮ 17 str. 23 p. numatyta savivaldybės tarybos teisė dalį steigėjo funkcijų perduoti kitoms savivaldybės institucijoms neapima teisės įgalioti jas priiminėti savarankiškus sprendimus be įstatymo nustatyta tvarka akcininko išreikštos valios dėl balsavimo atitinkamais klausimais.
Dėl Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punkto, numatančio Kauno miesto valdybos teisę įgalioti valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus jos kompetencijai, atitikimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams
Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punkte nustatyta Kauno miesto valdybos teisė įgalioti valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus valdybos kompetencijai.
Suteikimas teisės valdybai, kaip kolegialiai savivaldybės vykdomajai institucijai, bendrovėse atstovaujančiai akcininką – tarybą (ABĮ 17 str. 1 d.), įgalioti valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus valdybos kompetencijai, yra civilinis-teisinis veiksmas, pagal turinį atitinkantis teisės perįgalioti suteikimą (CK 73, 399 straipsniai), neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 1 d., 8 str. 1 d. 1 p., šio straipsnio 2 d., ABĮ 3 str. 1 d., 4 str. 1 ir 3 dalims, 17 str. 1 d. ir šio straipsnio 3 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 139 str., 140 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
Kauno m. savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas, pavedęs Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, pripažintas prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai bei panaikintas, palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2 punkto nuostata, numatanti, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), panaikinti ir šią norminio akto dalį pripažinti teisėta, prašymą dėl jos panaikinimo atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog Kauno miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 1 punktu patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2 punkto nuostata, numatanti teisę deleguoti į bendrovių valdymo organus nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis, ir 2.1-2.4 p. įtvirtinti reikalavimai deleguotiems asmenims, prieštarauja įstatymams ir panaikinta, palikti nepakeistą.
Teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 9 punktas, numatantis Kauno miesto valdybos įgaliojimus, ir 11 p., numatantis Kauno miesto mero įgaliojimus, kai savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/10 akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams ir panaikinta, palikti nepakeistą.
Teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punktas, numatantis Kauno miesto valdybos teisę įgalioti valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus jos kompetencijai, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir panaikintas, panaikinti ir pripažinti, jog ši teisės akto dalis teisėta, o prašymą dėl jos panaikinimo atmesti (ABTĮ 140 str. 1 d. 3 p.).
Nutartis neskundžiama.