LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LAIKINŲJŲ TECHNOLOGINIŲ VAMZDYNŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2001 m. sausio 12 d. Nr. 10

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-169),

Tvirtinu Laikinąsias technologinių vamzdynų saugaus naudojimo taisykles (pridedama).

 

 

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius                                  M. Pluktas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus

2001 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 10

 

LAIKINOSIOS Technologinių vamzdynų saugaus NAUDOJIMO TAISYKLĖS

 

I. Taikymo sritis

 

1. Šios Taisyklės taikomos didesnio kaip 0,5 baro slėgio ir darbo temperatūros nuo minus 196°C iki plius 700°C dujų, garų ir skystų takiųjų medžiagų transportavimo plieniniams technologiniams vamzdynams.

Prie technologinių vamzdynų (toliau – vamzdynų) priskiriami vamzdynai, kuriais transportuojamos žaliavos, pusfabrikačiai ar gatavi produktai, taip pat oras, vanduo, kuras, reagentai ir kitokios takiosios medžiagos, naudojamos technologiniame procese.

2. Šios Taisyklės netaikomos:

2.1. magistraliniams (dujų, naftos ir jos produktų) vamzdynams;

2.2. skirstomiesiems ir vidaus dujotiekiams;

2.3. šilumos tinklų, vandentiekio ir nuotėkų vamzdynams;

2.4. laikiniems vamzdynams, įrengtiems įmonės arba cecho statybos, montavimo arba rekonstrukcijos periodui, kurių eksploatavimo trukmė neviršija 1 metų;

2.5. ypatingos paskirties (atominių įrenginių, judančių agregatų, tepimo sistemų, kurios yra neatskiriamos įrengimo dalys ir t. t.) vamzdynams;

2.6. vandens garo ir karšto vandens vamzdynams.

3. Priklausomai nuo darbo slėgio vamzdynai, kuriems taikomos šios Taisyklės, skirstomi į mažo slėgio vamzdynus, kuriose leidžiamas slėgis iki 100 barų imtinai, ir aukšto slėgio vamzdynus, kuriuose leidžiamas didesnis už 100 barų slėgis.

 

II. Sąvokos ir apibrėžimai

 

4. Šiose Taisyklėse naudojamos tokios sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. slėgis – slėgis, nustatytas atmosferos slėgio atžvilgiu, t. y. perteklinis slėgis. Todėl vakuumas laikomas neigiamu dydžiu;

4.2. didžiausias leidžiamasis slėgis ps – didžiausias slėgis, kuriam atliktas stiprumo skaičiavimas ir pagal kurį vamzdynas yra suprojektuotas.

Didžiausias leidžiamasis slėgis žymimas gamintojo (montuotojo) nurodytoje vietoje. Tai gali būti vieta, kurioje jungiami saugos ir (arba) ribojantieji įtaisai, arba ant įrangos, arba, jeigu išvardytosios nepriimtinos, bet kuri kita tinkama ir matoma vieta;

4.3. darbo slėgis – didžiausias perteklinis slėgis, kuriam esant naudojamas vamzdynas. Maksimalus darbo slėgis gali būti lygus didžiausiam leidžiamam slėgiui pS arba už jį mažesnis;

4.4. išbandymo slėgis – perteklinis slėgis, kuriam esant turi būti atliekamas armatūros ir vamzdyno stiprumo išbandymas;

4.5. didžiausia/mažiausia leidžiamoji temperatūra ts – didžiausia/mažiausia temperatūra, kuriai, kaip nurodo gamintojas, įrenginys yra suprojektuotas;

4.6. vamzdynas – vamzdyno sudedamosios dalys, skirtos takiosioms medžiagoms gabenti, kai jos sujungiamos viena su kita siekiant sudaryti slėginę sistemą. Vamzdynui priskiriami vamzdžiai ar jų sistema, armatūra, kompensacinės jungtys, lankstieji vamzdžiai arba, kai būtina, kitos slėginių įrenginių dalys. Iš vamzdžių sudaryti šilumokaičiai yra laikomi vamzdynu. Technologiniame procese vamzdynai apjungia įrenginių grupes į vieningą technologinę schemą;

4.7. pastoviosios jungtys – jungtys, kurias išmontuoti galima tik jas sulaužant;

4.8. flanšinis sujungimas – nejudamas išardomas vamzdyno sujungimas, kai flanšai vienas su kitu betarpiškai suspaudžiami tvirtinimo detalėmis arba per tarp jų įdėtus tarpiklius iš minkštesnės medžiagos;

4.9. atvamzdis – detalė (elementas), skirta armatūrai, kontrolės – matavimo prietaisams ir pan. prijungti prie vamzdyno;

4.10. vamzdyno armatūra – vamzdynuose montuojami įtaisai, užtikrinantys darbo terpių srautų valdymą skerspjūvio keitimu (atjungimas, paskirstymas, reguliavimas, sumaišymas ir kt.);

4.11. alkūnė – fasoninė vamzdyno detalė, įgalinanti pakeisti transportuojamos medžiagos kryptį;

4.12. perėjimas – fasoninė vamzdyno detalė, skirta transportuojamos medžiagos srauto išplėtimui arba susiaurinimui;

4.13. kolektorius – vamzdynas, jungiantis eilę lygiagrečiai dirbančių agregatų;

4.14. pagalbiniai saugos įtaisai – įtaisai, naudojami apsaugoti vamzdynus ar kitus vieningos sistemos slėginius įrenginius, kad neviršytų leidžiamųjų dydžių. Šiems įtaisams priskiriama:

4.14.1. – įtaisai, tiesiogiai ribojantys slėgį, kaip antai: apsauginiai vožtuvai, saugos įtaisai su trūkiąja membrana, reguliuojamos saugaus slėgio užtikrinimo sistemos (CSPRS);

4.14.2. – ribojantieji įtaisai, kurie arba įjungia reguliuojamuosius prietaisus, arba užtikrina, kad vamzdyno veikimas bus nutrauktas arba nutrauktas ir blokuotas, kaip antai: slėgio jungikliai, temperatūros jungikliai arba takiųjų medžiagų lygio jungikliai bei su sauga susijusių matavimų kontrolės ir reguliavimo prietaisai (SRMCR);

4.15. vardinis dydis DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikas skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Paprastai DN ir po jo pateikiamas skaičius nurodo vidinį vamzdžio skersmenį (mm);

4.16. takiosios medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba jų mišinys. Juose gali būti ir suspenduotų kietųjų dalelių.

 

III. Vamzdynų klasifikacija

 

5. Šiose Taisyklėse vamzdynai skirstomi į kategorijas priklausomai nuo darbo parametrų (slėgio, temperatūros, vamzdžio skersmens) ir transportuojamų takiųjų medžiagų pavojingumo grupės pagal Slėginių įrenginių techninio reglamento 4 str. 2 dalyje nurodyto grupavimo principus (Žin., 2000, Nr. 88-2726).

6. Pirmą grupę sudaro pavojingos takiosios medžiagos1, kuriomis laikomos:

6.1. sprogstamosios;

6.2. ypač degios;

6.3. labai degios;

6.4. degiosios (jeigu didžiausia leidžiamoji temperatūra viršija pliūpsnio temperatūrą);

6.5. labai nuodingos;

6.6. nuodingos;

6.7. oksiduojančiosios.

7. Antrą grupę sudaro visos kitos takiosios medžiagos, nenurodytos 6 punkte.

8. Vamzdynų, skirtų transportuoti pirmos grupės takiąsias medžiagas, kategorijų nustatymas priklausomai nuo ps ir DN pateiktas 1 lentelėje.

 

1 lentelė

 

Vamzdynų kategorijos pirmos grupės takiosioms medžiagoms transportuoti

 

Medžiagos

I kategorija

II kategorija

III kategorija

 

DN

psxDN

ps

DN

psxDN

ps

DN

psxDN

ps

Dujos

25 < DN

≤ 1000

< 0,5

25 <DN

1000 <

> 0,5

> 350

> 3500

> 0,5

 

≤ 100

 

 

≤ 350

psxDN

 

 

 

 

 

 

 

 

 

≤ 3500

 

 

 

 

Nesibaigusios dujos

–

–

–

–

–

–

> 25

≤ 1000

> 0,5

Skysčiai

> 25

< 2000

0,5 <

>25

> 2000

10 <ps

> 25

–

> 0,5

 

 

 

ps ≤10

 

 

≤ 500

 

 

 

 

9. Vamzdynų, skirtų transportuoti antros grupės takiąsias medžiagas, kategorijų nustatymas priklausomai nuo ps; t ir DN pateiktas 2 lentelėje.

 

2 lentelė

 

Vamzdynų kategorijos antros grupės takiosioms medžiagoms transportuoti

 

Medžiagos

I kategorija

II kategorija

III kategorija

 

 

DN

psxDN

ps

DN

psxDN

ps

t

DN

psxDN

ps

t

Dujos

25 < DN

≤ 1000

> 0,5

100 <DN

3500 <

> 0,5

≤ 350

> 250

> 5000

 

 

 

≤ 100

psxDN

 

≤ 250

psxDN

 

 

 

 

 

 

 

 

≤ 3500

 

 

5000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100 < DN

3500 <

> 0,5

> 350

 

 

 

 

 

 

 

 

≤ 250

psxDN ≤

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5000

 

 

Skysčiai

> 200

< 5000

10 <ps 

>200

> 5000

> 500

–

–

–

–

–

 

 

 

≤ 500

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV. Pagrindinės nuostatos

 

10. Šios Taisyklės nustato plieninių vamzdynų naudojimo, remonto ir jų priežiūros reikalavimus.

11. Vamzdyno konstrukcija turi būti patikima ir užtikrinti saugų naudojimą. Turi būti numatyta jo visiško ištuštinimo, išvalymo, išplovimo, prapūtimo, išorės ir vidaus apžiūros, remonto, oro pašalinimo hidraulinio išbandymo metu ir vandens išleidimo po jo galimybė. Taip pat turi būti numatyta galimybė atlikti visas kontrolės rūšis pagal šių Taisyklių bei vamzdyno gamintojo reikalavimus.

12. Jeigu vamzdyno konstrukcija neleidžia atlikti išorės ir vidaus apžiūrų arba bandymo, numatytų šiose Taisyklėse, tai vamzdyno techniniuose dokumentuose turi būti nurodyti kontrolės būdai.

13. Vamzdyno savininkas visiškai atsako už teisingą ir saugų vamzdyno naudojimą ir tinkamos priežiūros bei remonto organizavimą.

14. Vamzdynai turi būti įrengiami ir naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jų techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis bei Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais.

15. Vamzdynų savininkas privalo tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrėti vamzdynus per visą naudojimo laiką bei palaikyti reikiamą jų techninę būklę saugai užtikrinti. Jeigu savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo vykdyti techninę priežiūrą ar remontą, jis gali samdyti asmenį ar įmonę, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir užsiimančius tokia veikla. Samdos susitarimas turi būti įforminamas sutartimi.

16. Savininkas privalo pasirūpinti, kad būtų atliekami šiose Taisyklėse numatyti vamzdynų techninės būklės patikrinimai ir kad tai būtų atliekama laiku.

17. Vamzdynams remontuoti turi būti naudojamos tinkamos medžiagos. Medžiagos turi būti parenkamos pagal nuorodas vamzdyno techninėje dokumentacijoje ir atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Remonto metu skaičiuojamųjų elementų ir detalių metalo kokybė turi būti patvirtinta kokybės atitikties sertifikatais.

18. Vamzdyno skaičiuojamieji elementai turi būti suvirinami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus suvirinimo procedūrų aprašus.

19. Suvirinti leidžiama tik atestuotiems suvirintojams ir kiekvienas suvirintasis sujungimas turi būti paženklintas asmenine suvirintojo žyma. Suvirinimo darbų kokybę patvirtinantys dokumentai (duomenys apie panaudotas medžiagas, jų sertifikatai, suvirinimo procedūrų aprašas, suvirintojo pavardė, jo atestavimo duomenys, suvirintojo identifikavimo ženklas ir kt.) turi būti saugoma su vamzdyno naudojimo dokumentais.

20. Žinios apie atliekamus vamzdyno techninės būklės patikrinimus, kaip ir duomenys apie pakeistas detales ar mazgus, turi būti raštiškai įforminamos ir savininko saugomos visą vamzdyno naudojimo laiką.

 

V. Registravimas

 

21. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje turi būti užregistruoti tie vamzdynai, kurie įvardyti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose.

22. Vamzdynų savininkas registruoja ir išregistruoja vamzdynus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka.

23. Duomenis Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai apie vamzdynų techninės būklės patikrinimus teikia Įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – įgaliota įstaiga) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka.

 

VI. Priežiūra ir aptarnavimas

 

24. Vamzdynų saugaus naudojimo užtikrinimui savininkas privalo:

24.1. vamzdynų saugaus eksploatavimo organizavimui ir šių Taisyklių reikalavimų vykdymui bei aptarnaujančio personalo darbo kontrolei paskirti vamzdynų priežiūros meistrą, turintį atitinkamą kvalifikaciją;

24.2. paskirti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus vamzdynų priežiūrai, remontui ir aptarnavimui (operatorius, apeivius ir kt.).

25. Vamzdynų priežiūros meistru turi būti skiriamas Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas asmuo. Žinios apie priežiūros meistro skyrimą turi būti įforminamos raštu.

26. Prižiūrėti, aptarnauti ir remontuoti vamzdynus leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų apmokytiems ir nustatyta tvarka pasitikrinusiems sveikatą asmenims.

27. Siekiant užtikrinti tinkamą vamzdynų aptarnavimą savininkas privalo:

27.1. parengti vamzdynų naudojimo instrukcijas, kurias privalo žinoti visi vamzdynus prižiūrintys asmenys;

27.2. užtikrinti periodinių apžiūrų ir remontų atlikimą numatytu laiku, kontroliuoti, kad apžiūrų rezultatai būtų nustatyta tvarka įforminami.

28. Vamzdynų priežiūros meistras turi saugoti vamzdynų techninius dokumentus ir pildyti jų aprašą.

29. Visų vamzdynų, kuriais transportuojamos metalų koroziją sukeliančios medžiagos, kai korozijos greitis viršija 0,5 mm/metus, vamzdyno naudojimo dokumentuose ar priežiūros žurnale turi būti daromi įrašai apie atliktas revizijas, remontus, bandymus bei jų rezultatus ir kt. duomenis.

30. Vamzdynus, kuriais transportuojami medžiagų mišiniai, turintys vandenilio, būtina periodiškai tirti, siekiant įvertinti jų techninę būklę.

31. Vamzdynus, kurių darbo temperatūra 400°C ir aukštesnė, pagamintus iš anglinio ir silicio-mangano plieno, taip pat vamzdynus, kurių darbo temperatūra 500°C ir aukštesnė, pagamintus iš chromo-molibdeninio plieno, bei vamzdynus, kurių darbo temperatūra 550°C ir aukštesnė, pagamintus iš labai legiruoto austenitinio plieno, būtina stebėti, ar jie nesideformuoja.

32. Vibruoti linkę vamzdynai, taip pat šių vamzdynų atramų ir estakadų pamatai eksploatavimo metu turi būti kruopščiai apžiūrimi, naudojant kontrolės prietaisus vibracijos amplitudei ir dažniui nustatyti. Išaiškinti defektai turi būti nedelsiant šalinami.

Maksimali leistina vamzdynų vibracijos amplitudė 0,2 mm, kai vibracijos dažnis neviršija 40 Hz.

33. Vamzdynų savininkas turi organizuoti nuolatinį ir kruopštų vamzdynų ir jų detalių (suvirinimo siūlių, flanšinių sujungimų, tvirtinimo detalių, armatūros), antikorozinės apsaugos ir izoliacijos, drenavimo įtaisų, kompensatorių, atraminių konstrukcijų ir t. t. išorinio paviršiaus būklės stebėjimą. Stebėjimo rezultatai, kaip ir asmens pavardė bei data, turi būti aprašomi vamzdyno savininko nustatyta tvarka.

34. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų ir vamzdynų būklės vamzdynai turi būti periodiškai apžiūrimi. Periodinių apžiūrų metu būtina patikrinti:

34.1. ar pašalinti ankstesnio patikrinimo metu pastebėti trūkumai;

34.2. izoliacijos ir dangų būklę;

34.3. vamzdyno vibravimo lygį;

34.4. suvirinimo siūlių būklę;

34.5. flanšinių ir movinių sujungimų, tvirtinimo detalių būklę;

34.6. atramų būklę;

34.7. kompensuojančių įtaisų būklę;

34.8. drenavimo įtaisų būklę;

34.9. armatūros, kontrolės, matavimo prietaisų būklę;

34.10. liekamosios deformacijos matavimo reperių būklę;

34.11. suvirintųjų trišakių sujungimų, lenkimų ir alkūnių būklę, vamzdynų naudojimo techninės dokumentacijos įforminimo pilnumą ir tvarką.

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruotinų vamzdynų eksploatacijos metu apžiūros turi būti atliekamos 3 lentelėje nurodytu periodiškumu, o naujai sumontuotųjų pirma apžiūra turi būti atliekama po 2 metų. Apžiūras atlieka įgaliotosios įstaigos ekspertas. Neįtrauktų į valstybinį registrą vamzdynų periodines apžiūras atlieka vamzdynų priežiūros meistras. Vamzdyno periodinio patikrinimo rezultatai turi būti įforminami raštiškai ir saugomi iki kito vamzdyno periodinio patikrinimo.

35. Vamzdynų, nutiestų atviruoju būdu, išorinę apžiūrą periodinių patikrinimų metu galima atlikti nenuėmus izoliacijos. Tačiau jeigu vamzdyno sienelių ir suvirinimo siūlių būklė kelia abejonių, tai izoliacija turi būti iš dalies arba visiškai nuimta.

36. Vamzdynų, nutiestų nepraeinamuose kanaluose arba žemėje, išorinės apžiūros atlikimui turi būti pasirinktinose vietose atidengiami ne trumpesni kaip 2 m ilgio vamzdyno ruožai.

37. Jeigu išorinės apžiūros metu aptinkami išardomųjų sujungimų nesandarumai, slėgis vamzdyne turi būti sumažintas iki atmosferinio, karštų vamzdynų temperatūra sumažinta – iki plius 60°C, o defektai pašalinti, laikantis būtinų saugos reikalavimų.

Už tai, kad defektai būtų laiku pašalinti, atsako vamzdynų priežiūros meistras.

 

3 lentelė

 

Vamzdynų apžiūrų periodiškumas

 

Grupė

Kategorija

Periodiškumas, kartai /per metus

1

II ir III

1/4

1

I

1/6

2

II ir III

 

2

I

1/8

 

 

VII. Vamzdynų revizija

 

38. Pagrindinis patikimo ir saugaus vamzdynų eksploatavimo kontrolės metodas yra periodinė revizija.

39. Vamzdynų revizija gali būti suderinama su atskirų agregatų, įrenginių ir cechų remontais.

40. Mažo slėgio vamzdynų revizijos atlikimo terminus nustato vamzdyno savininkas priklausomai nuo vamzdynų korozinio-erozinio dėvėjimosi greičio, eksploatavimo patirties, ankstesnės apžiūros ir revizijos rezultatų. Terminai turi garantuoti saugų vamzdyno eksploatavimą laikotarpiu tarp revizijų ir turi būti ne didesni, negu nurodyta 4 lentelėje.

 

4 lentelė

 

Vamzdynų revizijų periodiškumas

 

Transportuojamos medžiagos

 

Vamzdyno kategorija

Revizijų atlikimo periodiškumas, kartai / metus, esant korozijos greičiui KG, mm / metus

 

KG > 0,5

0,3< KG < = 0,5

0,1< KG < = 0,3

KG <= 0,1

1 grupės takiosios medžiagos

II ir III

Ne rečiau kaip

1 kartą per 1 metus

1/2

1/3

1/4

I

Ne rečiau kaip

1 kartą per 1 metus

1/3

1/4

1/5

2 grupės takiosios medžiagos

II ir III

Ne rečiau kaip

1 kartą per 2 metus

1/4

1/6

1/8

I

Ne rečiau kaip

1 kartą per 3 metus

1/6

1/8

1/10

Leidžiama nustatyti revizijos periodiškumą pagal faktinius storio matavimus atsižvelgiant į likutinį vamzdyno darbo resursą. Terminas tarp revizijų neturi viršyti pusės likutinio vamzdyno darbo resurso.

Likutinis vamzdyno darbo resursas paskaičiuojamas pagal formulę:

 

R = t f – t min/KG(arba KGt)

 

Čia: R – likutinis vamzdyno darbo resursas, metais;

t f – faktinis išmatuotas sienelės storis, mm;

t min – ribinis sienelės storis, mm;

KG -korozijos greitis, mm/metus.

Nustatant ar keičiant revizijos periodiškumą reikia atsižvelgti į technologinio proceso sąlygas, eksploatacijos patirtį, korozijų pobūdį (bendros ar lokalinės) ir ankstesnių revizijų rezultatus.

Korozijos greitis nustatomas pagal projektą arba paskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

KG = t prad – t f /T

 

Čia:   t prad – projektinis (pradinis) sienelės storis, mm;

T – laikas (metais) tarp atliktų revizijų.

 

KGt = t ankst – t f / T1

 

Čia: KGt – trumpalaikės korozijos greitis, mm/m;

t ankst – ankstesnis išmatuotas sienelės storis, mm;

T1 – laikas tarp ankstesnės ir paskutinės atliktos revizijos, metais.

 

41. Didelio slėgio vamzdynams nustatytos tokios revizijos rūšys:

41.1. atrankinė;

41.2. generalinė atrankinė;

41.3. pilna.

42. Atrankinės revizijos terminus nustato vamzdyno savininkas priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 4 metus.

43. Pirmoji atrankinė vamzdynų, kuriais transportuojamos neagresyvios arba mažai agresyvios medžiagos ar jų mišiniai, revizija turi būti atlikta ne vėliau, kaip po 2 metų nuo vamzdyno eksploatavimo pradžios.

44. Vamzdynų revizijos atidėjimą, esant gamybiniam būtinumui, nustato vamzdyno savininkas, įvertinęs ankstesnės revizijos rezultatus ir vamzdynų techninę būklę, užtikrinančią tolesnį patikimą eksploatavimą, ir įforminęs atidėjimą rašytiniu įgaliotos įstaigos sutikimu ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

45. Atliekant reviziją, ypatingas dėmesys skirtinas ruožams, dirbantiems ypač sudėtingomis sąlygomis, kur labiausiai tikėtinas didžiausias vamzdyno susidėvėjimas dėl korozijos, erozijos, vibracijos ir kitų priežasčių. Tokiems priskiriami ruožai, kur keičiasi srauto kryptis (alkūnės, trišakiai, įpjovos, drenavimo įtaisai, taip pat vamzdynų ruožai prieš armatūrą ir po jos) ir kur galimas drėgmės bei koroziją sukeliančių medžiagų susikaupimas (aklini ir laikinai neveikiantys ruožai). Revizija pradėtina tik po to, kai atlikti būtini paruošiamieji darbai, numatyti vamzdyno naudojimo instrukcijose.

46. Atliekant mažo slėgio vamzdynų reviziją būtina:

46.1. atlikti vamzdyno išorinę apžiūrą;

46.2. išmatuoti vamzdyno sienelės storį neardančiaisiais kontrolės prietaisais, o būtinais atvejais pragręžiant ir po to užvirinant skylę.

47. Storio matavimo ruožų kiekį ir matavimo taškų skaičių kiekviename ruože nustato vamzdynų priežiūros meistras.

48. Sienelių storis matuojamas sunkiausiomis sąlygomis dirbančiuose ruožuose (alkūnėse, trišakiuose, įpjovose, vamzdyno susiaurėjimo vietose, prieš armatūrą ir po jos, drėgmės ir koroziją sukeliančių produktų susikaupimo vietose, nenutekamose zonose, drenažuose), taip pat tiesiuose įrenginių, cechų vidaus bei tarpcechinių vamzdynų ruožuose.

49. Įrenginiams priskirtinų vamzdynų, kurių ilgis neviršija 20 m, ir tarpcechinių vamzdynų, kurių ilgis neviršija 100 m, tiesiuose ruožuose sienelės storis turi būti išmatuotas ne mažiau kaip trijose vietose.

50. Visais atvejais sienelės storis kiekvienoje vietoje turi būti tikrinamas 3-4 perimetro taškuose, o alkūnėse – ne mažiau kaip 4-6 taškuose išgaubtoje ir įgaubtoje dalyse.

51. Reikia užtikrinti matavimų teisingumą ir tikslumą, pašalinti svetimkūnių (atplaišų, kokso, korozijos produktų ir kt.) poveikį joms, taip pat laiku tikrinti matavimo įrankius ir prietaisus.

52. Matavimų rezultatai įforminami raštiškai.

Pastabos.

1. Nuolat veikiančių ir neturinčių apvadų fakelų linijų ruožų revizija atliekama jų neatjungiant ir ultragarsiniais stormačiais išmatuojant sienelės storį bei patikrinant flanšinius sujungimus.

2. Dalinio ar visiško izoliacijos nuėmimo vamzdyno revizijos atlikimo klausimą sprendžia vamzdynų priežiūros meistras.

3. Vamzdynų, pagamintų iš austenitinės klasės plienų (08X18H10T, 12X18H10T ir pan.) ir kuriais transportuojamos medžiagos, sukeliančios tarpkristalinę koroziją, sienelių pragręžti neleidžiama.

 

53. Apžiūros metu patikrinama, ar nėra korozijos, plyšių, vamzdžių ir vamzdynų detalių sienelių suplonėjimo, taip pat:

53.1. atliekama flanšų apykaklių vidaus apžiūra (jei vamzdynas išardomas) arba išmatuojamas jų storis neardančiais kontrolės metodais (ultragarsiniu arba radiografiniu) ne mažiau kaip trijuose flanšo apykaklės apskritimu išdėstytuose taškuose. Flanšo apykaklės sienelės storį taip pat galima kontroliuoti kontroliniais pragręžimais. Revizuojamų flanšų skaičių nustato vamzdynų priežiūros meistras, įvertindamas eksploatavimo sąlygas;

53.2. atliekama vamzdyno ruožo vidaus apžiūra, naudojant lempą, lupą, endoskopą arba kitas priemones. Jeigu matuojant sienelės storį ir stuksenant vamzdyną, kilo abejonės dėl jo būklės, vidaus paviršius turi būti nuvalytas nuo purvo ir nuosėdų ir, jei būtina, išėsdintas. Parenkamos nepalankiausiomis sąlygomis dirbančios vamzdyno dalys (vietos, kuriose tikėtina korozija ir erozija, hidrauliniai smūgiai, vibracija, srauto krypties pasikeitimai ir pan.). Tuo tikslu vamzdynas išardomas arba išpjaunama jo dalis;

53.3. atliekama radiografinė arba ultragarsinė suvirinimo siūlių kontrolė, jei jų kokybė revizijos metu sukėlė abejonių. Sandūrų, kurios turi būti patikrintos, skaičių nustato vamzdynų priežiūros meistras;

53.4. pagal poreikį patikrinama vamzdžių, dirbančių aukštose temperatūrose ir su vandenilio turinčiomis medžiagomis, metalo mechaninės savybės. (Metalo mechanines savybes rekomenduotina tikrinti tais atvejais, kai terpės korozinis poveikis gali sukelti jų pokyčius.);

53.5. vamzdyno ruožuose matuojama revizijos atlikimo laikotarpio deformacija ir patikrinama valkšnumo stebėjimų fiksavimo dokumentacija;

53.6. išardomi (pasirinktinai) srieginiai vamzdyno sujungimai ir įvertinama jų būsena;

53.7. pasirinktinai patikrinama atramų, tvirtinimo detalių ir tarpiklių būklė.

54. Jei revizijos rezultatai nepatenkinami, būtina nustatyti defektinio vamzdyno ruožo ribą (apžiūrėti vidinį paviršių, išmatuoti storį ir pan.) ir sutankinti viso vamzdyno sienelės storio matavimus.

55. Didelio slėgio vamzdynų atrankinė revizija turi apimti:

55.1. ne mažiau kaip du kiekvieno agregato ruožus nepriklausomai nuo temperatūros;

55.2. ne mažiau kaip vieną kiekvieno bendracechinio kolektoriaus arba tarpcechinio vamzdyno ruožą nepriklausomai nuo terpės temperatūros.

56. Revizuojami sunkiausiomis sąlygomis dirbantys ruožai, kuriuose didžiausia susidėvėjimo dėl korozijos, erozijos, vibracijos ir kitų priežasčių tikimybė. Išrenkant ruožą, būtina įvertinti ankstesnės išorinės apžiūros ir ankstesnių revizijų rezultatus.

57. Atliekant didelio slėgio vamzdyno kontrolinio ruožo reviziją, būtina:

57.1. atlikti išorinę apžiūrą;

57.2. jei yra flanšiniai arba moviniai sujungimai, juos išardyti, po to atlikti vamzdyno vidaus apžiūrą;

57.3. išmatuoti kontrolinio ruožo vamzdžių ir kitų detalių sienelių storį neardančiosios kontrolės metodais;

57.4. apžiūros metu aptikus defektus suvirinimo siūlėse (priešsiūlinėje zonoje) arba kilus abejonėms dėl jų kokybės, atlikti kontrolę neardančiaisiais metodais (radiografiniu, ultragarsiniu ir t. t.);

57.5. kilus abejonėms dėl metalo kokybės, patikrinti jo mechanines savybes ir cheminę sudėtį;

57.6. patikrinti movų, flanšų, jų priglundančių paviršių ir sriegių, tarpiklių, tvirtinimo detalių, taip pat fasoninių detalių ir armatūros, jei jie yra kontroliniame ruože, būklę;

57.7. patikrinti deformaciją tokiais būdais, kaip numatyta vamzdyno techninėje dokumentacijoje;

57.8. patikrinti flanšinių sujungimų, kurių darbo temperatūra viršija 400°C, tvirtinimo detalių kietumą.

58. Revizijos rezultatai laikomi patenkinamais, jeigu aptikti nukrypimai neviršija leistinų ribų.

59. Jei revizijos rezultatai nepatenkinami, turi būti patikrinti dar du analogiški ruožai, iš kurių vienas turi būti revizuojamojo ruožo tęsinys, o kitas – analogiškas revizuojamajam ruožui.

60. Jeigu didelio slėgio vamzdyno revizijos metu bus aptikta, kad pirminis storis veikiant korozijai arba erozijai sumažėjo, darbo galimybė turi būti patvirtinta stiprumo skaičiavimu.

61. Jei gaunami nepatenkinami papildomų ruožų revizijos rezultatai, turi būti atlikta generalinė atrankinė šio vamzdyno, taip pat analogiškomis sąlygomis dirbančių vamzdynų ruožų revizija, išardant iki 30 % kiekvieno iš išvardytų vamzdynų.

62. Didelio slėgio vamzdyno generalinė atrankinė revizija turi būti atliekama periodiškai šiais terminais:

62.1. amoniako gamyboje:

62.1.1. vamzdynų, skirtų azoto-vandenilio ir kitų vandenilio turinčių medžiagų mišinių transportavimui, kai medžiagų temperatūra iki 200°C, – kas 24 metus;

62.1.2. kai medžiagų temperatūra viršija 200°C, – kas 8 metus;

62.2. metanolio gamyboje:

62.2.1. vamzdynų, skirtų dujų mišinių, kurių sudėtyje, be vandenilio, yra ir anglies oksidas, kai medžiagų temperatūra iki 200°C, – kas 15 metų;

62.2.2. kai medžiagų temperatūra viršija 200°C, – kas 6 metus;

62.3. karbamido gamyboje:

62.3.1. vamzdynų, skirtų karbamido lydalo transportavimui nuo sintezės kolonos iki droseliuojančiojo ventilio,- kas 1 metus;

62.3.2. vamzdynų, skirtų amoniako transportavimui nuo šildytuvo iki maišytuvo, kai terpės temperatūra iki 200°C, – kas 18 metų;

62.3.3. vamzdynų, skirtų angliarūgštės dujų transportavimui nuo kompresoriaus iki maišytuvo, kai terpės temperatūra iki 200°C, – kas 6 metus;

62.3.4. vamzdynų, skirtų anglies-amonio druskų (karbamato) transportavimui, kai medžiagų temperatūra iki 200°C, – kas 4 metus.

63. Vamzdynų, skirtų kitų skystų ir dujinių medžiagų transportavimui bei kitose gamybose, generalinė atrankinė revizija turi būti atliekama:

63.1. kai korozijos greitis iki 0,1 mm/metus ir temperatūra iki 200°C – kas 10 metų;

63.2. tas pats, kai temperatūra 200-400°C, – kas 8 metus;

63.3. kai korozijos greitis iki 0,65 mm/metus ir medžiagų temperatūra iki 400°C, – kas 6 metus.

Jei generalinės atrankinės revizijos rezultatai nepatenkinami, turi būti atlikta visiška vamzdyno revizija.

64. Visiškos revizijos metu visas vamzdynas visiškai išardomas, patikrinama vamzdžių ir detalių, taip pat vamzdyne sumontuotos armatūros būklė.

65. Visiems vamzdynams ir jų dalims, kurie revizijos metu buvo išardyti, pjaustyti ir suvirinti, po surinkimo turi būti atliktas stiprumo ir sandarumo išbandymas.

66. Mažo slėgio vamzdynuose išardžius pavienius flanšinius sujungimus tarpiklių, armatūros ar atskirų elementų (trišakio, intarpo ir pan.) keitimui, leidžiama atlikti tik mechaninio atsparumo išbandymą.

67. Revizijos rezultatai įforminami raštu surašant atitinkamus dokumentus, prie kurių pridedami visi atliktų tyrimų protokolai su išvadomis. Be to, būtina parengti vamzdyno schemą, kurioje nurodoma: sąlyginis skersmuo, pradinis ir brokuojamasis vamzdyno elementų storis, armatūros, flanšų, aklidangčių ir kitų detalių sumontavimo vietos, išleidimo prapūtimo ir drenavimo įtaisai, suvirintosios sandūros, kontroliniai pragręžimai (jei jie yra), jų numeracija bei kita. Visi šie dokumentai turi būti saugomi visą vamzdyno naudojimo laiką.

68. Pasibaigus projekte numatytam tarnavimo terminui, vamzdynas turi būti kompleksiškai ištirtas, siekiant nustatyti tolesnio eksploatavimo galimybę ir terminą.

 

VIII. Armatūros priežiūra

 

69. Vamzdynų armatūra – atsakingiausias komunikacijų elementas, todėl būtina nuolatinė jos priežiūra, savalaikis ir kokybiškas jos remontas. Naudojant armatūrą su riebokšliais, ypatingas dėmesys kreiptinas į kamšalo medžiagą – jos kokybę, matmenis, suklojimo į riebokšlio kamerą teisingumą. Kamšalas riebokšliams turi būti parenkamas pagal standartus ir gamintojo rekomendacijas.

70. Įmirkytą riebaliniu mišiniu ir grafituotą kamšalą galima naudoti, kai darbo temperatūra neviršija 200°C, nes daugiau įkaitinus riebalinės medžiagos išteka ir riebokšlio sandarumas sparčiai mažėja.

71. Aukštoje temperatūroje ir dideliame slėgyje dirbančiai armatūrai rekomenduojama naudoti specialius kamšalus pagal armatūros gamintojo rekomendacijas.

72. Kamšalo žiedai į riebokšlio kamerą klojami su pjūvio linijų pralankomis, kiekvieną žiedą suplūkiant. Riebokšlio kamšalo aukštis turi būti toks, kad pagrindinė įvorė pradinėje padėtyje įeitų į riebokšlio kamerą ne daugiau, kaip 1/6 – 1/7 jos aukščio, bet ne mažiau kaip 5 mm.

73. Riebokšliai paveržiami tolygiai, neperkreipiant pagrindinės įvorės.

74. Riebokšlinio sandariklio sandarumui užtikrinti būtina, kad koto ir suklio paviršiai būtų švarūs. Suklio eiga sklendėse ir ventiliuose turi būti sklandi, o uždoris, armatūrą uždarant ir atidarant, turi judėti be užsikirtimų.

75. Apsaugos vožtuvus būtina prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus. Apsaugos vožtuvus po jų reguliavimo užplombuoja įgaliotos įstaigos ekspertas.

76. Armatūros, taip pat ir atbulinių vožtuvų revizijos metu turi būti atlikta:

76.1. išorės apžiūra;

76.2. išardymas ir atskirų detalių apžiūra;

76.3. vidaus paviršiaus apžiūra ir, esant būtinumui, kontrolė neardančiaisiais metodais;

76.4. sandarinimo paviršių pritrynimas;

76.5. surinkimas, patikrinimas ir stiprumo bei sandarumo išbandymas.

77. Naujai montuojamai armatūrai arba vamzdyno elementui turi būti atliktas išankstinis stiprumo išbandymas bandyminiu slėgiu. Planuojant armatūros reviziją ir remontą, pirmiausiai turi būti atliekama sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančios armatūros revizija ir remontas. Armatūros remonto ir išbandymo rezultatai įforminami raštu, pateikiant visų atliktų tyrimų rezultatus su išvadomis. Šie dokumentai turi būti saugomi visą armatūros naudojimo laiką.

 

IX. Vamzdyno stiprumo ir sandarumo bandymai

 

78. Vamzdynų patikimumas tikrinamas hidraulinio atsparumo ir sandarumo išbandymais; bandomasis slėgis nurodomas projekte.

Jei nėra galimybės atlikti hidraulinio išbandymo, tai galima keisti išbandymą pneumatiniu būdu prisilaikant saugos reikalavimų.

79. Hidraulinio atsparumo ir sandarumo išbandymą leidžiama pakeisti akustine-emisine kontrole.

80. Vamzdynų hidraulinio atsparumo ir sandarumo išbandymas daromas tokiais atvejais:

• po vamzdyno sumontavimo;

• po remonto ir rekonstrukcijos, kai vamzdynams atliekami suvirinimo darbai;

• po vamzdynų revizijos – savininko sprendimu, o valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruotinų vamzdynų – savininko ir įgaliotos įstaigos sutarimu.

81. Leidžiama neatlikti stiprumo ir sandarumo išbandymo, jei remonto arba rekonstrukcijos metu buvo virinami ne daugiau kaip 4 suv. sujungimai ir jiems atlikta 100% neardoma kontrolė.

82. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruotinų vamzdynų periodinius bandymus bei bandymus po vamzdynų detalių suvirinimo atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas. Vamzdynams, kurie nėra registruojami, periodinius bandymus atlieka ir vamzdyno būklę įvertina vamzdynų priežiūros meistras.

83. Įgaliotos įstaigos ekspertas parengia patikrinimo ataskaitą apie tai, kad atliktas techninės būklės vertinimas bei bandymas, ir nurodo kito techninio patikrinimo terminą, ir vieną ataskaitos egzempliorių įteikia vamzdyno savininkui. Vamzdynams, kurie nėra registruojami, techninių patikrinimų rezultatus įformina vamzdynų priežiūros meistras.

 

X. Vamzdynų remontas

 

84. Vamzdynų remonto darbai gali būti pradėti po to, kai vamzdynai yra paruošti šiems darbams pagal vamzdynų remonto projektą.

85. Remontui naudojamos tik tokios medžiagos ir elementai, kurie numatyti vamzdyno remonto projekte bei turi atitikties sertifikatus.

86. Legiruotų plienų vamzdynų vamzdžius, flanšus ir kt. nepriklausomai nuo to, ar jie turi sertifikatus ir gamyklinį ženklinimą (Ps, Ds, plieno markė), galima naudoti tik tada, kai įsitikinama stiloskopavimo, cheminės analizės metodu ar pan., kad šios detalės atitinka reikiamą plieno markę.

87. Armatūrą, kuri turi gamintojo ženklinimą (nurodyta Ds, Ps, medžiagos markė), bet neturi atitikties dokumento, leidžiama naudoti mažo slėgio visų kategorijų vamzdynams, atlikus jos reviziją, išbandžius ir nustačius medžiagos markę.

88. Būtina visas detales prieš remonto-montavimo darbus apžiūrėti. Vamzdžių, fasoninių detalių, flanšų, tarpiklių, armatūros korpusų ir dangčių paviršiuose neturi būti įtrūkimų, tuštumų, nuodegų sluoksnių, atplaišų ir kitokių stiprumą ir darbingumą mažinančių defektų.

89. Ženklinimas ant detalių turi atitikti nurodytą atitikties dokumentuose.

90. Vamzdžių ir fasoninių detalių sienelės storis tikrinamas pamatuojant storį keturiose vietose abiejuose detalių galuose. Išorinis skersmuo, ovalumas ir sienelės storis neturi viršyti leistinų ribų.

91. Tvirtinimo detalių sriegių paviršiuje neturi būti korozijos pėdsakų, įspaudų, įtrūkimų ir kitų jų stiprumą sumažinančių defektų.

92. Armatūra, skirta didelio slėgio vamzdynams, prieš montavimą turi būti išbandoma stiprumui bei sandarumui.

93. Atliekant remonto-montavimo darbus rekomenduojama:

93.1. vamzdžius ir detales ženklinti būdais, nebloginančiais jų kokybės ir garantuojančiais ryškų ašinių linijų, matmenų ir formų žymėjimą ruošiniuose, kas būtina gaminant detales ir surenkant jas į mazgus;

93.2. vamzdžius pjaustyti dujiniu, plazminiu ir mechaniniu būdais. Pjaustymo būdą pasirinkti priklausomai nuo apdorojamo plieno markės, vamzdžių matmenų ir sujungimo būdo, laikantis reikalavimo, kad vamzdžio galas po pjaustymo būtų švarus, be išorinių ir vidinių atplaišų ir šlako užvartų;

93.3. nupjovus vamzdį, ant naujai susidariusio galo perkelti gamintojo ženklinimą;

93.4. suvirinimo režimus ir suvirinimo medžiagas parinkti atsižvelgiant į atitinkamų standartų reikalavimus;

93.5. suvirintųjų sujungimų kokybės kontrolę atlikti pagal suvirinimo procedūrų aprašuose numatytus reikalavimus;

93.6. prieš montuojant flanšinius sujungimus, vamzdžių, armatūros, vamzdynų detalių sandarinimo paviršius, taip pat metalinius tarpiklius ir linzę nuvalyti. Flanšais (movomis) sujungiamų vamzdžių galinės plokštumos turi būti lygiagrečios;

93.7. gaminant vamzdynus, vamzdžių lenkimą naudoti tik tais atvejais, kai nėra standartinių lenktų alkūnių ir kai projekte numatytas lenkimo spindulys didesnis už 1,5 Ds;

93.8. montuojant vamzdžių, vamzdynų detalių ir armatūros flanšinius sujungimus užtikrinti flanšų sandarinimo paviršių vienaašiškumą.

94. Remontuojant ir montuojant atramas, rekomenduojama:

94.1. vamzdžius dėti glaudžiai, be tarpų ir persikreipimų ant nejudamųjų atramų padėklų, žiūrėti, kad vamzdžių tvirtinimo apkabos glaudžiai priglustų prie vamzdžio ir neleistų jam slankioti;

94.2. patikrinti viršutinės atramų plokštumos horizontalumą;

94.3. žiūrėti, kad ritinėliai, rutuliukai ir volai laisvai sukinėtųsi ir neiškristų iš lizdų, o atraminiai paviršiai priglustų visu sąlyčio plotu be persikreipimo;

94.4. atramų ir pakabų spyruoklių suspaudimo laipsnį ir jėgą reguliuoti specialiais skečiamaisiais įtaisais;

94.5. tarpiklius, skirtus būtinam vamzdyno nuolydžiui užtikrinti, montuoti po atramos padu;

94.6. sekti, kad atramų, tvirtinamų prie sienų arba kolonų, gembės priglustų prie betono arba plytų mūro, o ne prie tinko;

94.7. dedant ant atramų vamzdžius su išilginėmis suvirinimo siūlėmis, išdėstyti juos taip, kad būtų galima apžiūrėti siūles.

95. Montavimo defektai turi būti šalinami tokiais būdais ir metodais, kurie numatyti projekte.

 

XI. Baigiamosios nuostatos

 

96. Asmenys, pažeidę šių taisyklių privalomuosius reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

97. Naudojant vamzdynus ir atliekant jų priežiūrą, kartu su šiomis Taisyklėmis būtina vadovautis kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais.

______________