LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS ASMENINIAM ŪKIUI SUTEIKIMO, ĮFORMINIMO IR APSKAITOS TVARKOS
1990 m. spalio 11 d. Nr. 308
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai.
Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.
Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.
2. Nustatyti, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Kilusius ginčus sprendžia apylinkės Taryba. Jos sprendimas per 15 dienų po priėmimo gali būti apskųstas rajono Tarybai.
Asmeninio ūkio žemės naudotojai įstatymo nustatyta tvarka moka žemės mokestį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. spalio 11 d. nutarimu
Nr. 308
Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka
1. Asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos, ganyklos) ir kita žemė (pastatų, kiemo, želdinių užimta žemė ir kitos ne žemės ūkio naudmenos).
2. Kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Šie asmenys, gyvenantys miškų ūkio ar kitoms įmonėms priklausančioje žemėje, pareiškimus pateikia tų įmonių administracijai.
Asmenys, kurie turi tarnybines žemės dalas, pareiškimuose nurodo bendrą jų plotą ir atskirai ariamos žemės bei pievų plotą.
3. Žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kitos įmonės) išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjų teisę į asmeninio ūkio žemę, taip pat esamas galimybes (įmonėje dirbančių šeimų skaičius, turimas žemės ūkio naudmenų fondas, žemės poreikis mokslo ir mokymo reikalams, gyvulininkystės kompleksams bei kitiems gamybiniams objektams naudoti ir kt.) ir pateikia apylinkės Tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams. Jeigu kai kurių asmenų pareiškimai nepatenkinami arba patenkinami iš dalies, pasiūlymuose nurodomi motyvai.
4. Apylinkės Taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui.
Kai įmonė pateikia pasiūlymą nepatenkinti kai kurių asmenų ar jų grupių pareiškimų gauti pageidaujamo ploto žemės sklypą, apylinkės Taryba kartu su suinteresuotomis šalimis išnagrinėja pateiktus motyvus, galimus pareiškimų patenkinimo variantus ir priima sprendimą dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo. Jei viena iš šalių nesutinka su apylinkės Tarybos sprendimu, jį galima per 15 dienų apskųsti rajono Tarybai.
5. Suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija.
Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba.
Įmonė kasmet lapkričio 1 d. pateikia rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Šie duomenys turi būti įrašomi į rajono žemės kadastro knygą ir patikslinama valstybinė žemės apskaita.