LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SVEIKATOS APSAUGOS FINANSAVIMO 1992 METAIS
1991 m. gruodžio 17 d. Nr. 562
Vilnius
Siekdama, kad būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatos apsauga, pereinant prie sutartinių santykių tarp valstybinių institucijų ir sveikatos apsaugos paslaugas parduodančių sveikatos apsaugos įmonių, įstaigų ir organizacijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai:
2.1. parengti ir patvirtinti iki 1991 m. gruodžio 20 d. atsiskaitymų (tarp savivaldybių ir sveikatos apsaugos įstaigų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos įstaigų) už sveikatos apsaugos paslaugas įkainius, taip pat retų operacijų įkainius;
3. Respublikos miestų ir rajonų valdybos iki 1991 m. gruodžio 31 d. turi sudaryti sutartis su sveikatos apsaugos įstaigomis dėl sveikatos apsaugos paslaugų teikimo šių miestų (rajonų) gyventojams.
Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sferoje, taip pat respublikos miestų ir rajonų reguliavimo sferoje esančios sveikatos apsaugos įstaigos turi teisę sudaryti naujas sutartis dėl sveikatos apsaugos paslaugų teikimo kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms tik po 1991 m. gruodžio 31 dienos.
4. Pavesti Finansų ministerijai nustatytąja tvarka pervesti respublikos miestų ir rajonų valdyboms lėšas (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus normatyvus), numatytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, apmokėti už respublikinių sveikatos apsaugos įstaigų paslaugas.
5. Respublikos miestų ir rajonų valdybos turi:
5.1. užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos savivaldybių biudžetams sveikatos apsaugai būtų naudojamos Finansų ministerijos nustatyta tvarka;
6. Nustatyti, kad jeigu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas nebus patvirtintas iki 1992 m. sausio 1 d., sveikatos apsaugos įstaigos finansuojamos esama tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gruodžio 17 d. nutarimu
Nr. 562
Sveikatos apsaugos finansavimo 1992 metais tvarka
1. 1992 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte numatyti sveikatos apsaugos asignavimai skiriami:
1.1. finansuoti esama tvarka nacionalines sveikatos apsaugos programas, specializuotą medicinos pagalbą, sanitarinę ir higieninę priežiūrą;
1.2. finansuoti, Sveikatos apsaugos ministerijai su atitinkamomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis (toliau vadinama – įstaigos) sudarant sutartis, aukštesnio lygio medicinos pagalbos paslaugas ir įstaigų universitetinės funkcijas;
1.3. savivaldybių biudžetams – finansuoti, respublikos miestų ir rajonų savivaldybėms sudarant sutartis su Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sferoje esančiomis įstaigomis (toliau vadinama – respublikinės įstaigos), šio miesto (rajono) gyventojams teikiamas sveikatos apsaugos paslaugas;
3. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos į savivaldybių biudžetus sveikatos apsaugai asignuoti skiriamos pagal sveikatos apsaugos finansavimo normatyvą vienam gyventojui. Finansų ministerija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus normatyvus nustatytąja tvarka perveda respublikos miestų ir rajonų valdyboms lėšas, kurios iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos savivaldybių biudžetams respublikinių įstaigų sveikatos apsaugos paslaugoms apmokėti.
4. Lėšos sveikatos apsaugai iš savivaldybių biudžeto (pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. I-861 patvirtintą Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo laikinąją metodiką) gali būti naudojamos pirkti pagal sutartis sveikatos apsaugos paslaugas atitinkamo respublikos miesto ir rajono gyventojams iš valstybinių bei privačių sveikatos apsaugos įstaigų nepriklausomai nuo jų teritorinio pavaldumo.
5. Sutartys tarp savivaldybių ir sveikatos apsaugos įstaigų dėl sveikatos apsaugos paslaugų teikimo sudaromos remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais sveikatos apsaugos paslaugų įkainiais. Sutartyse nurodoma teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų apimtis. Ambulatorijų ir poliklinikų teikiamų šių paslaugų apimtis nustatoma pagal šių įstaigų aptarnaujamų gyventojų skaičių ir ambulatorinės pagalbos įkainius vienam gyventojui. Stacionarinių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apimtis nustatoma pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų grupių vidutinę gydymo trukmę ir gydymo įkainius.
6. Teritorinių ambulatorijų ir poliklinikų 1992 metais aptarnaujamų gyventojų skaičius prilyginamas šių sveikatos apsaugos įstaigų aptarnavimo teritorijos nuolatinių gyventojų 1991 metų sausio 1 dieną skaičiui.
Neteritorinių ambulatorijų ir poliklinikų 1992 metais aptarnaujamų gyventojų skaičius prilyginamas šiose sveikatos apsaugos įstaigose įregistruotų gyventojų skaičiui (ta pačia tvarka nustatomas ir privačių sveikatos apsaugos įstaigų aptarnaujamų gyventojų skaičius).
7. Savivaldybės tiek su stacionarinio gydymo, tiek su kitomis sveikatos apsaugos įstaigomis už teikiamas pagal sutartis sveikatos apsaugos paslaugas atsiskaito kas ketvirtį. Iki ketvirčio pradžios išduodamas avansas – 90 procentų sutartyje tam ketvirčiui numatytos sumos. Galutinai atsiskaitoma įvertinus šių paslaugų apimtį pagal pateiktas ataskaitas.
Jeigu dėl sezoninių nukrypimų per ketvirtį numatoma suteikti sveikatos apsaugos paslaugų daugiau negu nustatyta sutartyje, savivaldybė gali, nepasibaigus ketvirčiui, išduoti papildomą avansą kito ketvirčio avanso sąskaita.
Jeigu dėl sveikatos apsaugos įstaigos kaltės suteikiama mažesnė nei sutartyje numatyta paslaugų apimtis, atitinkama suma mažinamas ateinančio ketvirčio avansas.
8. Savivaldybės, atsiskaitydamos su stacionarinio gydymo įstaigomis už suteiktas pagal sutartis sveikatos apsaugos paslaugas, įvertina nukrypimų nuo vidutinės gydymo trukmės priežastis.
Savivaldybės turi teisę kviesti ekspertus stacionarinio gydymo įstaigų darbui įvertinti.
Jeigu gydymo trukmė pagal ligų grupes daugiau negu 5 dienomis trumpesnė (ilgesnė) už nustatytą vidutinę gydymo trukmę, savivaldybė gali reikalauti, kad Sveikatos apsaugos ministerija paskirtų ekspertus gydymo trukmės nukrypimams ištirti. Galutinai už ketvirtį atsiskaitoma įvertinant ekspertų išvadas.
9. Finansinius ginčus tarp vietos savivaldybių ir sveikatos apsaugos įstaigų sprendžia Valstybinis arbitražas arba teismas.
10. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos savivaldybių biudžetams pagal šios tvarkos 1 ir 3 punktus, naudojamos finansuoti šių savivaldybių sutartis su respublikinėmis įstaigomis. Jeigu susidaro lėšų likutis, kas pusmetį jis paimamas į Sveikatos apsaugos ministerijos rezervą.
11. Valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos, teikiančios specializuotą medicinos pagalbą ar vykdančios sanitarinę ir higieninę priežiūrą, 1992 metais finansuojamos esama tvarka.
Specializuotą medicinos pagalbą teikia psichiatrinės, tuberkuliozinės, onkologinės, odos ir veneros ligoninės bei dispanseriai, AIDS centrai, patologinės anatomijos įstaigos.
12. Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje esančio rezervo lėšos naudojamos apmokėti už aparatūrą ir įrengimus, retoms operacijoms, statinių kapitaliniam remontui, nenumatytiems atvejams finansuoti. Rezervui skiriama 10 procentų bendros (be kapitalo investicijų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų sveikatos apsaugai sumos.
13. Sveikatos apsaugos ministerija sudaro rezervo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
14. Lėšos retoms operacijoms ir aukštesnio lygio medicinos pagalbai, taip pat įstaigų universitetinei funkcijai atlikti naudojamos pagal sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir aukštesnio lygio medicinos pagalbos sveikatos apsaugos įstaigų.
Jeigu per ketvirtį retų operacijų padaryta daugiau negu nustatyta sutartyje, šių operacijų kaštai padengiami iš rezervo papildomai. Jeigu šių operacijų padaryta mažiau negu nustatyta sutartyje, nepanaudotų lėšų suma mažinamas ateinančio ketvirčio finansavimas, o metams pasibaigus, nepanaudotos lėšos grąžinamos į Sveikatos apsaugos ministerijos rezervą.
15. Jeigu ligoniai siunčiami gydytis ar konsultuotis į respublikines įstaigas (išskyrus šios tvarkos 11 punkte numatytas įstaigas, taip pat jeigu ligoniai siunčiami retoms operacijoms), su kuriomis atitinkama savivaldybė nėra sudariusi sutarties, gydymo kaštai padengiami iš Sveikatos apsaugos ministerijos rezervo lėšų nenumatytiems atvejams. Savivaldybės šias sumas regreso tvarka grąžina ministerijos rezervui iš savivaldybių biudžetų lėšų, skirtų apmokėti už sveikatos apsaugos paslaugas.
16. Disponuoti lėšomis, skirtomis nenumatytiems atvejams, įgaliojama Valstybinė ligonių kasa, turinti juridinio asmens teises.
18. Valstybinės ligonių kasos veiklai užtikrinti respublikos miestų ir rajonų valdybos vieną sutarčių su sveikatos apsaugos įstaigomis egzempliorių pateikia šiai kasai – sutarčių registravimui.