LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO MUZIEJAUS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 975
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl Valstybinio muziejaus nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-936);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 590 „Dėl Valstybinio muziejaus nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 54-1031).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 975
Valstybinio muziejaus nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai nustato valstybinių muziejų sistemą, funkcijas, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, muziejų teises ir pareigas, finansavimą, valdymą, apibrėžia muziejų turtą ir lėšas, darbo santykius muziejuose.
2. Muziejus – tai visuomenei tarnaujanti ir jos bei gamtos raidą atspindinti vieša, nuolatinė, įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kultūros įstaiga, kurios svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus.
Valstybinis muziejus – tai muziejus, kurio steigėjas yra valstybės valdymo institucija, savivaldybė bei kitos valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.
3. Muziejaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Kultūros ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais, muziejaus statutu, taip pat tarptautinėmis konvencijomis ir tarptautinėmis sutartimis bei Tarptautinio muziejų komiteto (ICOM) rekomendacijomis.
4. Valstybinių muziejų sistemą sudaro nacionaliniai, respublikiniai, apskričių, vietiniai ir žinybiniai muziejai.
5. Muziejus, nesvarbu, ar jis turi juridinio asmens teises, veikia pagal steigėjo patvirtintą statutą.
6. Muziejaus statute turi būti nurodyta:
Nacionalinio muziejaus funkcijos
7. Nacionaliniai muziejai – tai muziejai, saugantys svarbiausius valstybės istorijos, meno, technikos, gamtos ir kitokių vertybių rinkinius. Nacionaliniai muziejai:
7.1. atlieka Lietuvos muziejų ir jų rinkinių metodinio apsaugos, apskaitos, eksponavimo ir tyrimo centro funkcijas;
7.3. dalyvauja Kultūros ministerijos atstovams kontroliuojant kitų valstybinių muziejų veiklą ir jų rinkinių apskaitą bei apsaugą;
7.5. kaupia informaciją apie savo profilio muziejų muziejines vertybes, neteisėtai išvežtas iš Lietuvos, taip pat apie lituanistiką užsienyje;
Respublikinio muziejaus funkcijos
8. Respublikiniai muziejai – tai pagrindiniai specializuoti muziejai, saugantys jų specializaciją atitinkančius muziejinių vertybių rinkinius. Respublikiniai muziejai:
8.1. atlieka savo profilio muziejinių rinkinių apskaitos, apsaugos ir tyrimo metodinio centro funkcijas;
8.2. dalyvauja steigėjo atstovams kontroliuojant savo profilio Lietuvos muziejų veiklą ir jų rinkinių apskaitą bei apsaugą;
8.4. prisideda prie darbuotojų, dirbančių su atitinkamo profilio muziejų rinkiniais, tobulinimosi programų rengimo ir vykdymo;
Apskrities muziejaus funkcijos
9. Apskričių muziejai – tai muziejai, saugantys apskrities kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius. Apskrities muziejus:
9.4. dalyvauja apskrities kultūros vertybių apsaugos pareigūnams kontroliuojant rinkinių apskaitą ir apsaugą vietiniuose muziejuose;
9.5. prisideda prie apskrities vietinių muziejų darbuotojų tobulinimosi programų rengimo ir vykdymo;
9.6. bendradarbiaudami su apskrities švietimo įstaigomis, rengia ir muziejines moksleivių lavinimo programas;
Vietinio muziejaus funkcijos
10. Vietiniai muziejai – tai muziejai, saugantys tam tikros teritorijos kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius. Vietiniai muziejai:
10.2. bendradarbiauja su rajono švietimo įstaigomis ir rengia muziejines moksleivių lavinimo programas;
Žinybinio muziejaus funkcijos
11. Žinybiniai muziejai – tai muziejai, saugantys muziejinių vertybių rinkinius, susijusius su steigėjo veiklos sritimi ir jos istorija. Žinybiniai muziejai:
Muziejų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
12. Muziejus steigia:
12.1. nacionalinius – Kultūros ministerija. Sprendimą dėl nacionalinio muziejaus steigimo arba muziejaus reorganizavimo į nacionalinį priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė kultūros ministro teikimu;
13. Muziejaus reorganizavimas – tai muziejaus prijungimas, padalijimas arba kelių sujungimas, taip pat jo struktūros, veiklos ir tikslų pakeitimas, susijęs su muziejaus darbo organizavimo pertvarkymu.
Nacionalinį muziejų reorganizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė kultūros ministro teikimu.
14. Muziejaus steigėjas, norėdamas reorganizuoti muziejų, turi parengti jo reorganizavimo projektą, prieš mėnesį iki sprendimo dėl muziejaus reorganizavimo priėmimo dienos pateikti jį Kultūros ministerijai ir gauti jos leidimą reorganizuoti muziejų. Muziejaus reorganizavimo projekte turi būti nurodytas muziejaus pavadinimas, adresas, reorganizavimo būdas, tikslas, terminas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, prievolių perėmimas ir jų terminai, reorganizuojamo bei reorganizuoto muziejaus uždaviniai ir funkcijos bei išsami informacija apie muziejinių vertybių paskirstymą. Prie reorganizavimo projekto turi būti pridėtas po reorganizavimo veiksiančio muziejaus statuto projektas.
15. Kultūros ministerija per 2 savaites nuo kreipimosi gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti muziejų. Gavęs Kultūros ministerijos leidimą reorganizuoti muziejų, muziejaus steigėjas patvirtina muziejaus reorganizavimo projektą. Jam įgyvendinti sudaroma muziejaus reorganizavimo komisija. Komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria steigėjas. Muziejus įgyja reorganizuojamojo statusą nuo reorganizavimo projekto patvirtinimo. Kultūros ministerijos atsisakymą leisti reorganizuoti muziejų steigėjas turi teisę apskųsti teismui.
16. Muziejaus likvidavimas – tai muziejaus veiklos nutraukimas.
Muziejaus steigėjas, norėdamas likviduoti muziejų, turi parengti jo likvidavimo projektą, prieš 1,5 mėnesio iki sprendimo dėl muziejaus likvidavimo priėmimo dienos pateikti jį Kultūros ministerijai ir gauti jos leidimą likviduoti muziejų. Muziejaus likvidavimo projekte turi būti nurodytas muziejaus pavadinimas, adresas, likvidavimo terminas, likvidavimo pagrindimas, turto įvertinimas, išsami informacija apie tai, kaip numatoma naudoti muziejines vertybes ir kitokį turtą.
17. Kultūros ministerija per mėnesį nuo kreipimosi gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti muziejų. Gavęs Kultūros ministerijos leidimą likviduoti muziejų, steigėjas patvirtina muziejaus likvidavimo projektą. Jam įgyvendinti steigėjas sudaro likvidavimo komisiją, į kurią turi būti įtraukti Kultūros ministerijos, steigėjo ir likviduojamo muziejaus atstovai. Komisijos pirmininką skiria steigėjas. Muziejus įgyja likviduojamojo statusą nuo sprendimo dėl jo likvidavimo priėmimo dienos. Kultūros ministerijos atsisakymą leisti likviduoti muziejų steigėjas turi teisę apskųsti teismui.
Likviduojamo muziejaus muziejinės vertybės gali būti perduotos tik kitiems valstybiniams muziejams.
Muziejaus valdymas
19. Muziejui vadovauja direktorius. Muziejaus direktorių ir vyriausiąjį fondų saugotoją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų steigėjas. Valstybinių muziejų vadovų ir vyriausiųjų fondų saugotojų skyrimas pareigoms ir atleidimas iš pareigų turi būti raštu derinami su Kultūros ministerija.
20. Muziejaus direktorius:
20.6. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, neviršydamas nustatytojo darbo apmokėjimo fondo, taip pat pareigų instrukcijas ir muziejaus vidaus darbo taisykles;
20.7. įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš darbo muziejaus darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir skatina juos;
21. Nacionaliniuose, respublikiniuose, apskričių, taip pat vietiniuose ir žinybiniuose muziejuose, turinčiuose juridinio asmens teises, muziejaus statuto nustatyta tvarka sudaroma 3–9 narių muziejaus taryba, turinti patariamojo balso teisę. Į muziejaus tarybą įeina išrinkti visuotiniame kolektyvo susirinkime nariai (profesinės sąjungos atstovai) ir administracijos paskirti atstovai (po lygiai). Steigėjas į muziejaus tarybą skiria savo atstovą. Muziejaus tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina muziejaus direktorius, kuris yra tarybos pirmininkas.
22. Muziejaus taryba svarsto:
24. Savivaldybių ir žinybiniuose muziejuose, neturinčiose juridinio asmens teisių, muziejų tarybos gali būti sudaromos steigėjo sprendimu. Tarybos funkcijos nustatomos muziejaus statute.
Muziejaus finansavimas, turtas ir lėšos
26. Nacionaliniai, respublikiniai ir apskričių muziejai finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Nacionaliniam muziejui išlaikyti skiriama suma nurodoma Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute.
27. Vietiniai muziejai finansuojami iš savivaldybių biudžetų pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų.
28. Kultūros ministerija turi teisę finansuoti Lietuvos kultūrai svarbias muziejines programas, kurias įgyvendina ministerijai nepavaldūs muziejai.
29. Muziejai, finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto, gali turėti nebiudžetinių lėšų, kurių sudarymą ir naudojimą nustato Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
30. Muziejaus turtą gali sudaryti muziejaus apskaitoje esančios muziejinės vertybės, intelektinio darbo rezultatai, pastatai, patalpos, kitos pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su muziejaus veikla susijęs turtas. Muziejus šį turtą valdo, naudojasi juo neatlygintinai, privalo jį tausoti ir saugoti.
31. Muziejaus pajamas sudaro:
31.3. įplaukos už parduotus bilietus, ekskursijų aptarnavimą, leidybą, mokamas paslaugas, kurių sąrašą nustato kultūros ministras;
32. Muziejaus išlaidas sudaro:
Muziejaus teisės ir pareigos
34. Muziejaus, neturinčio juridinio asmens teisių, teises ir pareigas nustato steigėjas, tvirtindamas statutą.
35. Muziejus, turintis juridinio asmens teises, turi teisę:
35.1. turėti einamąsias nacionalinės ir užsienio valiutos sąskaitas viename iš Lietuvos Respublikos pasirinktų bankų, taip pat steigėjo leidimu – po vieną užsienio valiutos sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;
35.3. steigėjo leidimu steigti filialus, turinčius savo atskirą buveinę ir galinčius steigėjo leidimu turėti einamąją sąskaitą;
35.5. valdyti, saugoti, naudoti valstybės jam perduotą turtą ir įstatymų bei muziejaus statuto nustatyta tvarka juo disponuoti;
35.7. saugoti ir naudoti muziejaus darbuotojų mokslo darbų rezultatus pagal autorių teisių ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
35.8. tvarkyti savo ūkinės-finansinės veiklos apskaitą ir teikti įstatymų nustatytoms institucijoms apie ją reikiamą informaciją;
35.9. nustatyti savo vidaus struktūrą (nacionalinių muziejų organizacinę struktūrą tvirtina kultūros ministras);
35.10. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, steigėjo leidimu sudaryti sutartis, susijusias su muziejaus turto naudojimu;
36. Muziejus privalo:
36.1. naudoti iš Lietuvos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto gaunamas lėšas tik muziejaus statute numatytiems uždaviniams vykdyti ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas;
36.3. teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas bei perspektyvinius darbo planus;
Darbo santykiai ir darbo apmokėjimas
38. Darbo santykius ir darbo apmokėjimą muziejuje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas bei kiti teisės aktai, muziejaus statutas ir muziejaus pareiginės instrukcijos.