LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2005 M. RUGPJŪČIO 1 D. ĮSAKYMO NR. 1K-226 „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ, SKIRTŲ LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI, VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ PAVYZDINĖS METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1K-278
Vilnius
1. Pakeičiu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinę metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1K-226 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3615):
1.1. Išdėstau 4 punktą taip:
„4. Metodikoje vartojamos sąvokos:
ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistema (toliau – valdymo ir kontrolės sistema) – vadovaujančiosios, mokėjimo, auditą koordinuojančios, tarpinių, įgyvendinančiųjų institucijų ir institucijų, atsakingų už veiklos atrankinius patikrinimus, taikomų priemonių, metodų, atliekamų funkcijų visuma, užtikrinanti tinkamą ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, veiksmingą jų panaudojimą, projektų įgyvendinimą pagal ES reikalavimus ir patikimo finansų valdymo principus.
Esminis valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas – valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumas, atsirandantis dėl to, kad nesukurtos tinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, nevaldoma deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo klaidų, neatitikčių, pažeidimų aptikimo rizika.
Valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimai – veiklos atrankiniai patikrinimai, nurodyti Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001 10 straipsnio 1 dalies a) punkte.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimai – veiklos atrankiniai patikrinimai, nurodyti Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001 10 straipsnio 1 dalies b) punkte.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo klaida (toliau – klaida) – veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas aptiktos deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Duomenų apie deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymą neatitiktis (toliau – neatitiktis) – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta kitokia nei deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos klaida.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo pažeidimas (toliau – pažeidimas) – veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas aptiktas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, kuris visada laikomas finansiškai reikšmingu.
Finansiškai reikšminga klaida – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta klaida, kai viršijamas vidaus auditoriaus pasirinktas projekto išlaidų kategorijos, projekto, BPD priemonės, ES struktūrinio fondo deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų rodiklis, dėl kurios buvo ar galėjo būti deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Finansiškai reikšminga neatitiktis – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta neatitiktis, kai viršijamas vidaus auditoriaus pasirinktas rodiklis, dėl kurios buvo ar galėjo būti deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Sisteminė klaida – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama klaidų.
Sisteminė neatitiktis – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama neatitikčių.
Sisteminis pažeidimas – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama pažeidimų.
Atsitiktinė klaida – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama klaida, kuri atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Atsitiktinė neatitiktis – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama neatitiktis, kuri atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Atsitiktinis pažeidimas – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkamas pažeidimas, kuris atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Klaidų lygis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatomas rodiklis procentais, kuris apskaičiuojamas pagal projektus, BPD priemones per metus ir metų pabaigoje – pagal atskirus ES struktūrinius fondus, veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas nustatytas deklaruotas netinkamas finansuoti išlaidas padalijus iš tam tikro laikotarpio patikrintų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų.
Klaidos reikšmingumo lygis – klaidos kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Neatitikties reikšmingumo lygis – neatitikties kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Pažeidimo reikšmingumo lygis – pažeidimo kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Klaidų dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per projekto, BPD priemonės, ES struktūrinio fondo deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį pasikartoja deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Neatitikčių dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per veiklos operacijų patikrinimo apimtį pasikartoja neatitiktys.
Pažeidimų dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų ir (arba) veiklos operacijų patikrinimo apimtį pasikartoja pažeidimai.
Audito seka – informacijos ir duomenų apie institucijų, atsakingų už ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, atliktus veiksmus atsekamumas, kuris leidžia sutikrinti suvestines deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų sumas su tarpinės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos, paramos gavėjų apskaitos informacija ir duomenimis, atsižvelgiant į Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 1 priede pateiktą Pavyzdinį pakankamos audito sekos informacijos reikalavimų aprašą.
Statistinės atrankos metodas – tikimybių teorijos dėsniais paremtas metodas, kuriuo nustatoma deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis, reprezentuojanti deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas.
Atsitiktinė atranka – deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties sudarymo statistinės atrankos metodu būdas, kuriuo užtikrinama vienoda deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patekimo į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį tikimybė, neatsižvelgiant į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų įtraukimo į šių išlaidų patikrinimo apimtį eiliškumą ir tvarką.
Sisteminė atranka – deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties sudarymo statistinės atrankos metodu būdas, kai šių išlaidų patikrinimo apimtis sudaroma pasirinkto dydžio intervalu nuo atsitiktinai pasirinkto atrankos pradžios taško atsitiktine atrankos kryptimi.
Kitos metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540), Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421), ir Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (Žin., 2005, Nr. 127-4588), vartojamas sąvokas.“
1.2. Išdėstau 13.2 punktą taip:
„13.2. patikrinimo metu nustačius, kad patikrintos deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos yra padarytos netinkamai, šios išlaidos gali būti įskaičiuotos į 5 procentų reikalaujamą patikrinti deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį. Jeigu tikrinant projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas nustatyta finansiškai reikšminga klaida, neatitiktis, pažeidimas, projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis turi būti padidinta naudojant statistinės atrankos metodą, kai projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis apskaičiuojama taikant atsitiktinę atranką arba sisteminę atranką arba ne mažesniu kaip reikšmingumo lygį viršijančiu dydžiu. Rekomenduojama projekto išlaidų patikrinimo apimtį didinti taip:
13.2.1. didinant BPD priemonės tikrinamo projekto tikrintinas išlaidas, jeigu nebuvo patikrinta 100 proc. šio projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų;
13.2.2. tikrinti BPD priemonės dar netikrintų projektų deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, kai patikrinta 100 proc. šio projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų;
1.3. Išdėstau 28 punktą taip:
„28. Atlikus projektų rizikos analizę, atrenkami tikrintini projektai (pagal rizikingiausias projektų vertes iš didelės, vidutinės ir mažos rizikos grupių rekomenduotinų tikrinti projektų) ir tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos:
28.1. Siekiant užtikrinti projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties patikrinimo rezultatų reprezentatyvumą tikrintinas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas galima atrinkti taikant statistinės atrankos metodą ir pagal vidaus auditoriaus atliktą projekto rizikos analizę. Vidaus auditorius, taikydamas statistinės atrankos metodą, įvertina projekto rizikos laipsnį, tikėtiną deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį:
28.1.1. Jei mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų, vidaus auditoriaus nuomone, yra nedaug, projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį rekomenduojama nustatyti pagal statistinės atrankos metodą, kai deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis apskaičiuojama taikant atsitiktinę atranką arba sisteminę atranką:
28.1.1.1. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį apskaičiuojant taikant atsitiktinę atranką, tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos atrenkamos iš sunumeruotų mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų sąrašo atsitiktinai pasirenkant jų atrankos pradžios tašką ir atrankos kryptį ir neatsižvelgiant į jų įtraukimo į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį eiliškumą ir tvarką (pvz., atsitiktinius eilės numerius parenka kompiuterio programa);
28.1.1.2. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį apskaičiuojant taikant sisteminę atranką, tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos iš projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrenkamos atsitiktinai pasirinkus jų atrankos pradžios tašką ir atrankos kryptį ir taikant pasirinkto dydžio intervalą (pvz., atrenkamas kas dvidešimtas mokėjimo prašymas, mokėjimo pavedimas, sąskaita faktūra, išlaidų kategorija).
28.1.2. Jei mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų, vidaus auditoriaus nuomone, yra daug, tikrintinų projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atranką rekomenduojama atlikti naudojant kompiuterinę deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrankos programą, kurios aprašas yra Rekomendacijose ES paramos lėšų vidaus auditui.
1.4. Išdėstau 30 punktą taip:
„30. Valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų tikslas – nustatyti, ar institucijose, atsakingose už ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, yra sukurtos ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos, ar jos veikia efektyviai, ar jose veikiančios kontrolės priemonės ir kontrolės procedūros padeda sumažinti klaidų, neatitikčių, pažeidimų tikimybę ir laiku juos nustatyti, ištaisyti ir apie juos informuoti atitinkamas institucijas nustatyta tvarka, įtarus pažeidimą – informuoti tarpinės institucijos pažeidimų kontrolierių, kuris imasi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse numatytų veiksmų.“
1.5. Išdėstau 33 punktą taip:
„33. Jeigu valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų metu:
33.1. nustatoma sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų, kurie kelia grėsmę kitoms to paties projekto vykdytojo atliekamoms arba tos pačios tarpinės institucijos ar įgyvendinančiosios institucijos administruojamoms veiklos sritims, ir (arba) didelis klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnis, tai patikrinimo apimtį rekomenduojama išplėsti tiek, kad būtų gauti patikimi įrodymai išvadai dėl valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo pagrįsti;
33.2. nustatomas esminis valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, tai patikrinimo apimtį rekomenduojama išplėsti tiek, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad valdymo ir kontrolės sistema neefektyvi, vidaus kontrolės sistema nepatenkinama;
33.3. gaunama informacijos apie nustatytus esminius valdymo ir kontrolės sistemos trūkumus, galinčius daryti poveikį deklaruotų išlaidų tinkamumui finansuoti, ji sisteminama, analizuojama ir perduodama Informacijos apie Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamų projektų ar programų vidaus auditą ir vidaus audito tarnybos veiklą teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-099 (Žin., 2005, Nr. 48-1606), nustatyta tvarka.“
1.6. Išdėstau 34 punktą taip:
„34. Vidaus auditorius patikrina valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą remdamasis atskirų veiklos operacijų patikrinimais (pavyzdžiui, tikrindamas projektų atrankos procesus, pasirinktą vieną ar kelias išlaidų deklaracijas) ir nustato, ar yra pakankama audito seka, tik įsitikinęs, ar:
34.1. projekto vykdytojo parengta ir įgyvendinančiajai institucijai pateikta projekto paraiška, įgyvendinant projektą laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, taikomos viešinimo ir informavimo priemonės, tvarkoma paramos lėšų apskaita, rengiami ir teikiami mokėjimo prašymai, išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai, projekto įgyvendinimo ataskaitos, užtikrinamas BPD priemonių įgyvendinimo dokumentų saugojimas ir prieinamumas;
34.2. įgyvendinančiosios institucijos registruojamos ir vertinamos paraiškos, rengiamos ir teikiamos atitinkamai tarpinei institucijai projektų paraiškų vertinimo ataskaitos, sudaromos paramos sutartys, rengiamos ir teikiamos paraiškos tarpinei institucijai pervesti lėšas projekto vykdytojui, nustatomas ir vertinamas išlaidų tinkamumas finansuoti, prižiūrima, kaip projektų, dėl kurių yra sudarytos paramos sutartys, įgyvendinimo laikotarpiu laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, kitų nustatytų reikalavimų, tikrinami ir tvirtinami mokėjimo prašymai, tikrinami išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai, tvarkomos projekto bylos, atliekamos patikros vietose, imamasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, rengiamos patikrų vietose ataskaitos, atliekamos kitos su informacijos teikimu, saugojimu ir traukimu į ES struktūrinių fondų ir ES sanglaudos fondo kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą (toliau – SFMIS) susijusios funkcijos;
34.3. tarpinės institucijos priimami sprendimai dėl paramos skyrimo tinkamiems finansuoti projektams, tikrinamos ir tvirtinamos paraiškos tarpinei institucijai pervesti lėšas projekto vykdytojui ir remiantis jomis rengiamos mokėjimo paraiškos, sudaromos sutartys su pareiškėjais, kurių projektams įgyvendinti skiriama parama, nustatomos paramos administravimo funkcijų atlikimo taisyklės ir procedūros, rengiamos ir tvirtinamos išlaidų deklaracijos, atliekamos kitos su informacijos teikimu, saugojimu ir traukimu į SFMIS susijusios funkcijos.“
1.7. Išdėstau 37.1 punktą taip:
1.8. Išdėstau 39 punktą taip:
„39. Jeigu deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimų metu buvo nustatyta klaidų, neatitikčių, pažeidimų, tai vidaus auditorius analizuoja ir vertina juos taip:
39.1. nustato klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį, įvertindamas projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį, kurį esant atsitiktinių klaidų, neatitikčių, pažeidimų rekomenduojama vertinti kaip mažą klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį, o esant valdymo ir kontrolės sistemų neefektyvumui, aptikus sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų – kaip didelį klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį;
39.2. nusprendžia, ar, įvertinus projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį, galima nustatyti bendrą klaidų, neatitikčių, pažeidimų pobūdį, kas padėtų jam apsispręsti, ar tikrinti visas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, turinčias tokio pobūdžio klaidų, neatitikčių, pažeidimų;
39.3. nustato klaidos reikšmingumo lygį (rekomenduojamas nuo 0,5 iki 2 proc. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų), kuriuo remiantis prireikus plečiama projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis ir formuluojama išvada apie patikrintas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas;
39.4. nusprendžia, kada reikia plėsti projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį:
39.4.1. kai rastos projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidos neviršija klaidų reikšmingumo lygio, vidaus auditorius sprendžia, ar jas laikyti sisteminėmis klaidomis, ar plėsti projekto išlaidų patikrinimo apimtį, ar naudoti alternatyvias tikrinimo procedūras, siekiant gauti papildomų įrodymų;
39.4.2. kai rastos projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidos, neatitiktys, pažeidimai viršija klaidos, neatitikties, pažeidimo reikšmingumo lygį, vidaus auditorius šias klaidas, neatitiktis, pažeidimus laiko finansiškai reikšmingais, turinčiais įtakos neigiamai išvadai dėl valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo, ir plečia šių išlaidų patikrinimo apimtį tiek, kad kaip galima tiksliau būtų įvertintas klaidos dydis ir gauti patikimi, pagrįsti įrodymai išvadai apie projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas suformuluoti. Rekomenduojama didesnė deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis tų projektų, kurių patvirtintos didesnės deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų sumos, ir mažesnė deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis, kai valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai ir neaptikta sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų;
1.9. Išdėstau 42.2.2 punktą taip:
„42.2.2. išvados:
42.2.2.1. išvados po kiekvieno pastebėjimo (rekomenduojama po kiekvieno pastebėjimo (jeigu įmanoma) pateikti nustatytais faktais pagrįstą išvadą, kuri padėtų įvertinti nustatytų faktų poveikį tikrinamoms veiklos rūšims. Išvadoje svarbu nurodyti, kiek deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinta pagal jų deklaravimo metus ir BPD priemones, ar yra netinkamo ES struktūrinių fondų ar bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo rizika, ar nustatyta sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų, taip pat trumpai nurodyti, ar faktiškai atliktų patikrinimų apimtis ir rezultatai leido pasiekti veiklos atrankinio patikrinimo tikslus);
42.2.2.2. apibendrinta vidaus auditoriaus išvada:
42.2.2.2.1. dėl deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo rezultatų (nurodoma, kiek deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinta pagal jų deklaravimo metus ir BPD priemones; ar deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis ir gauti rezultatai leido pasiekti patikrinimo tikslą; ar pakankama audito seka; ar klaidos, neatitikties, pažeidimo reikšmingumo lygis neviršija vidaus auditoriaus pasirinkto dydžio; ar klaidų lygis neviršija 2 proc.; ar nustatyta sisteminė, finansiškai reikšminga klaida, neatitiktis, pažeidimas, valdymo ir kontrolės sistemos esminis trūkumas);
1.10. Išdėstau 2 priedo 2.3 punktą taip:
| Lėšų šaltiniai ar išlaidos |
ES finansuojama dalis (Lt) |
Bendrojo finansavimo dalis (Lt) |
Pareiškėjo viešosios lėšos (valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos); Specialiosios žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programos BPD patvirtintos privačios lėšos (Lt) |
Iš viso deklaruota Europos Komisijai lėšų (Lt) (2+3+4) |
Privačios paramos gavėjo ir partnerių lėšos (Lt) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Projektinės |
|
|
|
|
|
| Apmokėtos |
|
|
|
|
|
| Neapmokėtos |
|
|
|
|
|
| Tikrintos |
|
|
|
|
|
| Išlaidų atrankinio patikrinimo metu pripažintos netinkamomis finansuoti |
|
|
|
|
|
| Deklaruotos Europos Komisijai pagal tikrintą mokėjimo prašymą |
|
|
|
|
|
| Deklaruotos Europos Komisijai, iš viso |
|
|
|
|
|
2. Nustatau, kad institucijos, atsakingos už veiklos atrankinius patikrinimus, parengia ir patvirtina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų metodikos pakeitimus per vieną mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.