LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

Į S T A T Y M A S

 

1990 m. liepos 27 d. Nr. I-420

Vilnius

 

I s k i r s n i s

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Prokuratūra ir jos uždaviniai

Lietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiškas Lietuvos Respublikos teisėsaugos organas, kuris turi:

1) prižiūrėti, kad ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, inspekcijos, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, partijos, visuomeninės organizacijos ir judėjimai, pareigūnai, taip pat piliečiai laikytųsi įstatymų;

2) ginti piliečių socialines-ekonomines, politines ir asmens teises bei laisves;

3) vykdyti nusikaltimus padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą;

4) derinti visų teisėsaugos organų veiksmus prieš nusikalstamumą.

 

2 straipsnis. Prokurorinės veiklos kryptys

2.1. Bendroji Prokuratūros kompetencija:

1) siekia užtikrinti, kad visų ministerijų, departamentų, kontrolės organų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos dalyvių, kitokių valdymo organų, visuomeninių organizacijų, pareigūnų teisinius aktus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams ir tarptautiniams susitarimams;

2) nagrinėja piliečių ir juridinių asmenų pareiškimus, kurių sprendimo tvarka nereglamentuota;

3) prižiūri įstatymų vykdymą.

2.2. Specialioji Prokuratūros kompetencija:

1) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose bei gina valstybės ir piliečių interesus civilinėse bylose. Prižiūri teismų ir arbitražo priimamų aktų teisėtumą;

2) užtikrina teisėtumą kvotos ir parengtinio tardymo procese;

3) prižiūri teismo paskirtų bausmių ir priverčiamojo pobūdžio priemonių vykdymą;

4) atlieka parengtinį tardymą.

 

3 straipsnis. Prokurorinės veiklos pagrindiniai principai

Prokurorai ir tardytojai priima sprendimus vienasmeniškai ir savo įgaliojimus vykdo nepriklausomai nuo kitų valstybinės valdžios bei valdymo organų, pareigūnų įtakos ir laikydamiesi nekaltumo prezumpcijos bei piliečių lygybės prieš įstatymą, nežiūrint jo socialinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės, kalbos, išsilavinimo, santykio su religija, užsiėmimo.

Parengtinio tardymo, jo teisėtumo priežiūros ir valstybinio kaltinimo funkcijų vykdymas yra atskiras.

Prokuratūra apie savo veiklą informuoja visuomenę. Prokurorai bendradarbiauja su valstybinės valdžios ir valdymo organais, informuoja juos ir pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus.

Parengtinio tardymo duomenys spaudoje ir kitose masinės informacijos priemonėse gali būti skelbiami tik prokuroro ar tardytojo, atliekančio parengtinį tardymą, raštišku leidimu.

 

4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros veiklą

Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą.

Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

 

5 straipsnis. Prokuroro reikalavimų vykdymo būtinumas

Įstatymu pagrįsti prokuroro reikalavimai yra privalomi.

Už teisėtų prokuroro reikalavimų nevykdymą pareigūnai ir piliečiai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

6 straipsnis. Generalinio prokuroro įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

 

7 straipsnis. Prokuroro teisė dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo organų darbe

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijose, jos Prezidiumo, Vyriausybės, ministerijų ir žinybų kolegijų posėdžiuose, o teritorijų prokurorai - savivaldybių Tarybų sesijose ir valdymo organų posėdžiuose.

 

2 s k i r s n i s

PROKURATŪROS SISTEMA

 

8 straipsnis. Prokuratūros sistema

Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą sudaro Generalinė prokuratūra ir jai pavaldžios teritorinės prokuratūros.

Lietuvos Respublikos prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokuratūros vidaus struktūrą ir etatus nustato Respublikos generalinis prokuroras.

 

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą sudaro Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojai bei padėjėjai, departamentai, skyriai bei grupės.

Struktūriniams padaliniams vadovauja vyriausieji padalinių prokurorai.

Prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros yra Nusikaltimo tyrimo departamentas, kuris atlieka parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, tardymingose Prokuratūros tardytojams. Departamentui vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas.

 

10 straipsnis. Generalinis prokuroras

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja.

Generalinio prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems pavaldiems prokurorams. Jis turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokurorų reagavimo aktus, panaikinti įstatymams prieštaraujančius jų sprendimus.

Generalinis prokuroras duoda privalomus išaiškinimus tardymo ir kvotos klausimais.

 

11 straipsnis. Prokuratūros kolegija

Prie Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sudaromas patariamasis organas - kolegija. Kolegijos sudėtį generalinio prokuroro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Kolegija nagrinėja svarbiausius prokuratūros veiklos klausimus, svarsto padalinių vadovų, teritorinių prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų ataskaitas, darbuotojų parinkimo ir atleidimo, drausminės atsakomybės, paskatinimų ir laipsnių suteikimo klausimus.

Prokuratūros kolegija gali išklausyti ministerijų, departamentų, žinybų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų informacijas apie įstatymų vykdymą, teisėsaugos organų vadovų ataskaitas apie veiksmus prieš nusikalstamumą.

Kolegijos sprendimai įgyvendinami generalinio prokuroro įsakymais ir reikalavimais.

 

12 straipsnis Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka

Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuriai jis yra atsakingas ir atskaitingas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojus generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

 

13 straipsnis. Teritorinės prokuratūros

Teritorines prokuratūras kolegijos nutarimu steigia generalinis prokuroras. Joms vadovauja vyriausieji miestų, rajonų (apskričių) prokurorai.

 

14 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų skyrimas bei atleidimas

Teritorinių prokuratūrų vyriausiuosius prokurorus, jų pavaduotojus ir padėjėjus, prokurorus ir tardytojus, Respublikos prokuratūros departamentų, skyrių ir grupių vyriausiuosius prokurorus, jų pavaduotojus ir padalinių prokurorus, generalinio prokuroro padėjėjus bei tardytojus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokuratūros darbuotojų darbo santykius prokuratūroje reglamentuoja Darbo įstatymai bei Prokuratūros darbuotojų skatinimo ir drausminės atsakomybės nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

 

15 straipsnis. Prokurorų įgaliojimų terminas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų įgaliojimų laikas - penkeri metai.

 

16 straipsnis.       Reikalavimai asmenims, skiriamiems prokurorais, jų pavaduotojais, padėjėjais ir tardytojais

Generaliniu prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais prokurorais, jų pavaduotojais, padėjėjais, prokurorais ir tardytojais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais gali būti asmenys, ne jaunesni kaip 35 metų ir turintys ne mažesnį kaip 10 metų teisinių darbo stažą.

Vyriausiaisiais prokurorais gali būti asmenys, ne jaunesni kaip 25 metų ir turintys ne mažesnį kaip 5 metų teisinių darbo stažą.

Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, bet neturintys praktinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuojasi.

Prokuratūros darbuotojas negali būti politinės partijos nariu, visuomeninio-politinio judėjimo dalyviu.

Prokuratūros darbuotojai negali dirbti kito apmokamo darbo, išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

 

17 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų neliečiamumas

Prokurorai ir tardytojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems gali būti skiriama administracinė nuobauda teismine tvarka tik gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą.

Baudžiamąją bylą prokurorams ir tardytojams gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Tokios bylos teismingos Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.

 

18 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų laipsniai, apranga

Prokuratūros darbuotojams, atsižvelgiant į užimamas pareigas ir darbo stažą, suteikiami laipsniai.

Darbuotojams, kuriems suteikti laipsniai, nustatoma priemoka prie pareiginės algos, atsižvelgiant į laipsnį.

Prokuratūros darbuotojų laipsnius ir skiriamuosius ženklus, laipsnių suteikimo tvarką, priemonių už laipsnį bei ištarnautą laiką dydį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Atlikdami pareigas, laipsnius turintys darbuotojai vilki aprangą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais.

 

3 s k i r s n i s

BENDROJI PROKURORO KOMPETENCIJA

 

19 straipsnis. Prokuroro teisės

Prokurorai pagal savo kompetenciją turi teisę:

1) reikalauti iš Vyriausybės, ministerijų, departamentų, kontrolės organų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos dalyvių, kitokių valdymo organų, profsąjunginių ir kitų visuomeninių organizacijų pateikti potvarkius, nutarimus, instrukcijas, įsakymus, kitus teisinius aktus ir tikrinti, ar jie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui bei kitiems įstatymams;

2) tikrinti, ar vietinės valstybinės valdžios, valdymo organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, visuomeninės (politinės) organizacijos, kontrolės organai, pareigūnai ir piliečiai vykdo įstatymus;

3) pavesti ministerijų, žinybų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, valstybės kontrolieriui ir kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas ar ekspertizes įmonėse, įstaigose bei organizacijose;

4) šaukti pareigūnus bei piliečius ir reikalauti, kad jie paaiškintų įstatymų pažeidimų aplinkybes;

5) nagrinėti piliečių pasiūlymus, skundus, pareiškimus (išskyrus tuos, kurių nagrinėjimui nustatyta kita tvarka), taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų bei visuomeninių organizacijų pareiškimus, priimti piliečius.

 

20 straipsnis. Prokuroro pareigos

Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, privalo:

1) pareikšti protestą;

2) pareikalauti pašalinti įstatymo pažeidimą;

3) iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą.

 

21 straipsnis. Prokuroro protestas

Nustatęs neteisėtus ministerijų, departamentų, kontrolės organų, žinybų, inspekcijų, vietinės valdžios ir valdymo organų, valstybinių tarnybų, komercinės ūkinės veiklos dalyvių, profsąjunginių ir kitų visuomeninių organizacijų, pareigūnų teisinius aktus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir kitų galiojančių įstatymų, prokuroras paduoda protestą betarpiškai teisinį aktą išleidusiam organui ar pareigūnui. Tokia pat tvarka protestuojami ir pareigūno neteisėti veiksmai.

Prokuroro protestas turi būti išnagrinėtas ir apie rezultatus raštu pranešta prokurorui per 7 dienas nuo jo gavimo dienos.

Protesto nepatenkinus arba negavus atsakymo, prokuroras turi teisę per 3 dienas kreiptis į teismą dėl neteisėto teisinio akto panaikinimo ar pakeitimo. Prokuroro pareiškimo teismui padavimas sustabdo teisinių akto veikimą nuo pareiškimo padavimo dienos.

Šios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai generalinis prokuroras nustato, kad priimti Respublikos Vyriausybės teisiniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniams Įstatymui ar kitiems įstatymams, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

 

22 straipsnis. Prokuroro reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimą

Raštiškas reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimą pareiškiamas tais atvejais, kai yra padarytas įstatymo pažeidimas, sukėlęs žalą valstybės, įmonės, įstaigos, organizacijos ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimą pateikiamas organui ar pareigūnui, padariusiam pažeidimą, ar aukštesniajam pagal pavaldumą organui ar pareigūnui, turintiems teisę pašalinti padarytą pažeidimą.

Reikalavime turi būti nurodytas pažeistas įstatymas, pasiūlytos priemonės teisėtumui atstatyti, žalai atlyginti ir šio reikalavimo įvykdymo terminas.

Reikalavimas gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis. Apskundimas nesustabdo reikalavimo vykdymo.

 

23 straipsnis. Prokuroro nutarimas

Nustatęs įstatymo pažeidimą, prokuroras priima nutarimą iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą ir siunčia ją nagrinėti kompetentingam organui.

Administracinė ar drausminė byla turi būti išnagrinėta per 15 dienų nuo jos gavimo dienos ir apie rezultatus pranešta prokurorui.

 

24 straipsnis. Piliečių, kviečiamų į prokuratūrą, materialinės ir kitokios garantijos

Į prokuratūrą šauktiems asmenims dėl to turėtos išlaidos atlyginamos nustatyta tvarka.

 

 

4 s k i r s n i s

SPECIALIOJI PROKURORO KOMPETENCIJA

 

25 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai nagrinėjant bylas teismuose ir arbitraže

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai turi teisę:

1) dalyvauti tvarkomajame teismo posėdyje, nagrinėjant bylas pirmosios instancijos teisme, kasacinėje ir priežiūros instancijose;

2) pareikšti ieškinius ir pareiškimus teisme ir arbitraže, teikti išvadas nagrinėjant civilines bylas teisme. Dalyvauti nagrinėjant civilines bylas, kuriose atstovaujami valstybės interesai, ginamos konstitucinės piliečių teisės;

3) palaikyti kaltinimą valstybės vardu baudžiamosiose bylose, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus proceso veiksmus;

4) užprotestuoti neteisėtus ar nepagrįstus teismų ir arbitražo sprendimus, nuosprendžius, nutartis ar nutarimus, teisėjų nutarimus;

5) tikrinti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nukreipimo vykdyti teisėtumą ir atlikti sprendimų civilinėse bylose vykdymo teisėtumo priežiūrą;

6) tikrinti kitų organų nutarimų vykdymo civilinio proceso tvarka teisėtumą;

7) siųsti teismui teikimus sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti civilinėse bei išvadas baudžiamosiose bylose dėl jų atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

 

26 straipsnis.       Generalinio prokuroro dalyvavimas Aukščiausiojo teismo plenumo ir prezidiumo posėdžiuose

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalo dalyvauti Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo posėdyje.

Aukščiausiojo teismo prezidiumo posėdyje dalyvauja generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai.

 

27 straipsnis.       Generalinio prokuroro pasiūlymai dėl vadovaujamųjų išaiškinimų teismams

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumą su pasiūlymu duoti teismams vadovaujamuosius išaiškinimus įstatymų taikymo klausimais, kylančiais nagrinėjant bylas teismuose.

 

28 straipsnis.       Generalinio prokuroro informacija dėl Aukščiausiojo teismo plenumo nutarimo neatitikimo įstatymui

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalo pranešti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, kai Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo nutarimas dėl teisminės praktikos neatitinka įstatymo.

 

29 straipsnis. Prokuroro veikla atliekant parengtinį tyrimą

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai privalo užtikrinti, kad:

1) piliečiai nebūtų nepagrįstai sulaikomi, suimami ar patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nepagrįstai daromos kratos;

2) būtų laikomasi įstatymo sulaikymo ir kardomojo kalinimo vietose;

3) žinomi nusikaltimus padariusieji asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

4) būtų laikomasi baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų iškeliant, nutraukiant ar sustabdant baudžiamąsias bylas, nepažeidinėjamos proceso dalyvių ir kitų piliečių teisės;

5) būtų laikomasi įstatymo reikalavimų dėl visapusiško, išsamaus ir objektyvaus visų įvykio aplinkybių, taip pat atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymo;

6) būtų nustatomos nusikaltimo padarymo priežastys ir aplinkybės, padėjusios padaryti nusikaltimą, imamasi priemonių joms pašalinti.

 

30 straipsnis.       Prokuroro priežiūra vykdant teismo paskirtas bausmes ir kitas priverčiamąsias priemones

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, atlikdami teismo paskirtų bausmių ir priverčiamojo pobūdžio priemonių vykdymo priežiūrą, turi teisę:

1) bet kuriuo metu lankytis laisvės atėmimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo vietose ir tikrinti nuteistųjų bei pasiųstųjų asmenų laikymo sąlygas bei tvarką;

2) paleisti iš bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo vietos neteisėtai laikomus asmenis;

3) tikrinti bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo įstaigos administracijos teisinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

Prokuroro reikalavimai dėl laikymo tvarkos ir sąlygų privalomai laisvės atėmimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo vietų administracijai ir vykdomi nedelsiant.

 

5 s k i r s n i s

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

31 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų materialinis ir socialinis aprūpinimas

Lietuvos Respublikos prokuratūra turi išlaidų sąmatą, kurią, generaliniam prokurorui pateikus, tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Prokuratūros darbuotojų pareigines algas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Prokuratūros darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas, turi teisę nemokamai naudotis valstybiniu transportu, išskyrus taksi.

Savivaldybių vykdomieji organai privalo prokuratūros darbuotojo bute įrengti telefoną.

Valstybė privalomai apdraudžia prokurorų ir tardytojų gyvybę bei sveikatą.

 

32 straipsnis. Prokuratūrų aprūpinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai aprūpina atitinkamas prokuratūras tinkamomis tarnybinėmis patalpomis ir ryšių priemonėmis bei užtikrina kitą materialinį aprūpinimą.

Transporto priemonėmis prokuratūras aprūpina Vyriausybė.

 

33 straipsnis. Prokuratūros antspaudas

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir jai pavaldžios teritorinės prokuratūros turi antspaudus su Lietuvos valstybės herbu.

 

34 straipsnis. Prokuratūros kvalifikacijos kėlimo ir mokslo įstaigos

Lietuvos Respublikos prokuratūra gali steigti kvalifikacijos kėlimo ir mokslo įstaigas, leisti specialius leidinius.

 

35 straipsnis. Prokuratūros ryšiai su kitų šalių prokuratūra

Lietuvos Respublikos prokuratūra palaiko ryšius su kitų valstybių prokuratūromis ir kitais teisėsaugos organais.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________